Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 3 d. (kyšio priėmimas 2003-02-05), 300 str. 1 d. (dėl aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo), 225 str. 3 d. (kyšio priėmimas 2003-03-13), 300 str. 1 d. ( dėl aktų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo), 227 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal LR BK 225 str. 3 d. (kyšio priėmimas 2003-02-05) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

pagal LR BK 300 str. 1 d. (dėl aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

pagal LR BK 225 str. 3 d. (kyšio priėmimas 2003-03-13) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams;

pagal LR BK 300 str. 1 d. ( dėl aktų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

pagal LR BK 227 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir R. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 mėnesiams, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose.

R. A. išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų 184 str. 2 d., 22 str. 1 d., 184 str. 2 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Iš R. A. priteista Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 6267,53 Lt proceso išlaidų, susijusių su R. A. ekstradicija.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

R. A. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju ir vykdydamas savo įgaliojimus, tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą, taip pat suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, būtent:

R. A., dirbdamas Tardymo poskyrio prie (Duomenys neskelbtini) policijos komisariato tardytoju ir būdamas cigarečių naikinimo komisijos pirmininku, patvirtino cigarečių naikinimo komisijos sudėtį dėl baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių daiktinių įrodymų – 234045 pakelių cigarečių „Suvereign“ be banderolių, sunaikinimo, kurias turėjo sunaikinti pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. paties priimtą nutarimą, vykdant Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 8 str. 7 d., Policijos generalinio komisaro 2001-12-19 įsakymu Nr. 622 patvirtintos „Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų, priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos“ 45 punktą, 1999-10-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1116 patvirtintos „Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų gaminių sunaikinimo laikinosios tvarkos“ 4 punktą, susitarė su J. P. šių cigarečių nesunaikinti ir jas neteisėtai perleisti T. G. ir D. A., po ko 2003 m. vasario 5 d. šias cigaretes neteisėtai išgabeno iš (Duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (Duomenys neskelbtini) ir perdavė minėtiems asmenims bei už tokį neteisėtą veikimą, vykdant savo įgaliojimus, 2003 m. vasario 6 d., apie 12 val. 30 min., (Duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš T. G. per J. P. perduotų valstybės pareigūnų papirkimui 34000 JAV dolerių, savo naudai tiesiogiai priėmė 10000 JAV dolerių, kas sudarė 31431 Lt, kyšį. Šiais veiksmais R. A. padarė LR BK 225 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

R. A. taip pat nuteistas už tai, kad, vykdydamas bendrą susitarimą su J. P., turėdamas tikslą cigarečių nesunaikinti ir jas neteisėtai perduoti T. G., veikdamas bendrai iš anksto susitaręs su komisijos nariais J. R., D. Š. ir K. P., savo parašais patvirtino ir tokiu būdu suklastojo du tikrus dokumentus – aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto sutikrinimo ir aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto sunaikinimo, kuriuose įrašė netikras žinias apie 2002 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) AB „XXX“ sutikrintas ir tą pačią dieną ten pat sunaikintas cigaretes „Sovereign“ – 234045 pakelių ir medžio plokštes, 2519 vnt., nors iš tikrųjų minėtas kiekis cigarečių ir medžio plokščių sunaikintas nebuvo, ir šiuos dokumentus perdavė į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą tolimesnį parengtinį tyrimą baudžiamojoje byloje atliekančiam prokurorui. Tokiais veiksmais R. A. padarė LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

R. A. taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju ir vykdydamas savo įgaliojimus, dar kartą tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą, suklastojo tikrus dokumentus ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas jų neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus, o būtent:

R. A., dirbdamas tardymo poskyrio prie (Duomenys neskelbtini) policijos komisariato tardytoju ir būdamas tabako gaminių naikinimo komisijos pirmininku, patvirtino cigarečių naikinimo komisijos sudėtį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių daiktinių įrodymų – 911463 pakelių cigarečių „Sovereign“ be banderolių sunaikinimo, kurias turėjo sunaikinti pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. paties priimtą nutarimą, vykdant Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 8 str. 7 d., Policijos generalinio komisaro 2001-12-19 įsakymu Nr. 662 patvirtintos „Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos“ 45 punktą, 1999-10-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1116 patvirtintos „Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų gaminių sunaikinimo laikinosios tvarkos“ 4 punktą, neteisėtai sudarė sąlygas iš (Duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (Duomenys neskelbtini) kelio posto išgabenti D. A. 25000 vienetų ir G. A. 460915 vienetų pakelių cigarečių „Sovereign“ ir 2003 m. kovo 13 d., apie 9 val., (Duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), už tokį neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš G. A. pareigūnų papirkimui skirtų 5450 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, sudarančių 27404,24 Lt, 1700 eurų, sudarančių 5869,76 Lt, 16500 JAV dolerių, sudarančių 51640,05 Lt, ir 11750 Lt, bendrai 96664,05 Lt sumai, iš D. A. perduotų pareigūnų papirkimui skirtų 28400 eurų, sudarančių 98059,52 Lt ir 800 JAV dolerių, sudarančių 2503,76, bendrai 100563,28 Lt sumai, savo naudai priėmė 9400 eurų, kas sudaro 32430 Lt, kyšį. Šiais veiksmais R. A. padarė LR BK 225 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

R. A. taip pat nuteistas už tai, kad, vykdydamas bendrą susitarimą su J. P., turėdamas tikslą nesunaikinti cigarečių bei jas neteisėtai parduoti T. G., veikdamas bendrai iš anksto susitarus su komisijos nariais J. R., L. G., V. M. ir D. Š., patvirtindami savo parašais, suklastojo 2003 m. kovo 5 d. sutikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), turto sunaikinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose melagingai nurodė, kad AB „XXX“ sutikrinta ir sunaikinta 450000 pakelių cigarečių „Sovereign“ be banderolių, nors iš tikrųjų minėtą dieną buvo sunaikinta tik 100000 cigarečių pakelių bei suklastojo 2003 m. kovo 10 d. turto sutikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto sunaikinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose melagingai nurodė, kad AB „XXX“ sutikrinta ir sunaikinta 461463 pakeliai cigarečių „Sovereign“ be banderolių, nors iš tikrųjų minėtą dieną buvo sunaikinta tik 100000 pakelių cigarečių. Šiais veiksmais R. A. padarė LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

R. A. taip pat nuteistas už tai, kad tiesiogiai bei padedant J. P., 2003 m. kovo 12 d., savo automobiliu nuvežus į vietą, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t. y. cigarečių „Sovereign“ be banderolių minėtų sutikrinimo ir sunaikinimo aktų suklastojimo, siekdami šias cigaretes neteisėtai perduoti G. A. ir D. A., papirko cigarečių naikinimo komisijos narius: (Duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. XX, (Duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos centro higienos gydytojo padėjėjai J. R. davė 1000 JAV dolerių, kas sudaro 3129,10 Lt kyšį, ir (Duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. XX, (Duomenys neskelbtini) rajono agentūros vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui L. G. davė 3100 Lt kyšį. Šiais veiksmais R. A. padarė LR BK 227 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

R. A. buvo kaltinamas padaręs LR BK 184 str. 2 d., 22 str. 1 d., 184 str. 2 d. (didelės vertės svetimo turto – cigarečių „Sovereign“ - iššvaistymu ir pasikėsinimu iššvaistyti svetimą didelės vertės turtą – cigaretes „Sovereign“), tačiau išteisintas nenustačius nusikaltimo sudėties.

Pirmiausia apeliantas dėsto argumentus, susijusius su nusikalstamos veikos imitavimo modelio (toliau – NVIM) taikymu. Mano, kad NVIM buvo taikomas neteisėtai, dėl ko gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais. Trumpai aptaria teisės aktų nuostatas, draudžiančias asmenį provokuoti nusikalsti, akcentuoja, jog tokie veiksmai draudžiami ir pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) konstatavo, jog nustatant provokaciją turi būti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu, bet ir įvertinus visas bylos aplinkybes, net ir tas, kurios nesusijusios su NVIM dalyvių veikla. Provokavimas konstatuotinas, kai bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų atlikta be NVIM dalyvių įsikišimo. Nurodo anksčiau nebuvęs teistas, tarnyboje drausminių nuobaudų neturėjo. Nusikalstamos veikos ėmėsi tik (Duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininko R. K. siūlymu, iki tol jokių nusikalstamų ketinimų neturėjo, ką patvirtina byloje surinkti įrodymai, t. y. protokoluose dėl techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus nėra duomenų, jog apie nusikalstamos veikos darymą jis būtų kalbėjęs iki R. K. pasiūlant parduoti konfiskuotas cigaretes. Anot apelianto, R. K. norėjo jį įtraukti į NVIM, tačiau vėliau persigalvojo. Iki NVIM sankcionavimo nebuvo jokių duomenų apie jo nusikalstamus veiksmus. Kaip neatitinkančius tikrovės vadina R. K. parodymus, jog šis iš kitų pareigūnų neva žinojo, kad jis (apeliantas) vykdo nusikalstamą veiką (teigia, jog tokie parodymai yra pagrįsti prielaidomis ir spėlionėmis, todėl turi būti įvertinti kritiškai). Tvirtina, jog be aktyvaus R. K. kurstymo ir skatinimo atlikti neteisėtus veiksmus, jų nebūtų padaręs. Be to, pastarasis buvo tiesioginis jo viršininkas, todėl kaip NVIM subjektas turėjo būti pasyviu stebėtoju, neorganizuoti ir nekurstyti savo pavaldinių nusikalsti. Pažymi, jog byloje aiškiai užfiksuota, jog visų pokalbių ir susitikimų iniciatorius buvo būtent R. K.. Štai iš 2003-02-03 (t. 1, b. l. 60-70) protokolo matyti, kad R. K. duoda nurodymus surasti ir atvesti jį, t. y. apeliantą, į kabinetą, kuriame jis įkalbinėjamas sutvarkyti cigarečių išvežimui reikalingus dokumentus, duoda nurodymus, kaip paimti cigaretes iš muitinės, pasidalinti vaidmenis su J. P.. Kituose protokoluose užfiksuota, kaip R. K. klausinėja apie jo duotų nurodymų dėl cigarečių realizavimo ir naikinimo eigos vykdymą (susitikimus su komisijos nariais, parašų rinkimą ir t. t.). Sulaukęs netenkinančių atsakymų, R. K. piktindavosi ir versdavo imtis ryžtingesnių veiksmų. Apelianto teigimu, bylos medžiaga rodo, kad jo vaidmuo buvo ne pagrindinis, jis tik vykdė viršininko nurodymus. Tuo tarpu R. K. pats organizavo neteisėtą cigarečių išvežimą iš muitinės, taip pat, kurį laiką nepasirodžius T. G. organizavo naujo pirkėjo paieškas, davė griežtus nurodymus J. P. ieškoti naujų pirkėjų, t. y. tokiu būdu toliau organizavo ir tęsė savo nusikalstamą sumanymą.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad R. K. akivaizdžiai peržengė ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytas konkrečių veiksmų ribas. Antai nutartyje nebuvo leidžiama pastarajam atlikti papirkinėjimo veiksmų. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, jog R. K. perdavė J. P. 5000 JAV dolerių komisijos nariams papirkti. Šis faktas užfiksuotas nuteistųjų parodymuose, tą pripažino ir pats R. K.. Apelianto teigimu, NVIM ribų peržengimas daro modelio naudojimą neteisėtu. Taip pat nurodo, jog R. K. į nusikalstamą veiką įtraukė ir kitus asmenis, nors teismo nutartyje tai ir nebuvo leista atlikti. Taip buvo įtrauktas E. B. (pastarasis patvirtino R. K. nurodymu naudojęs technines priemones pokalbių su juo, t. y. apeliantu, įrašymui). Pažymi, jog E. B. 2003-02-05 tiesiogiai dalyvavo neteisėtame cigarečių išgabenime iš muitinės bei neteisėtame jų perdavime suinteresuotiems asmenims. Iš nuosprendžio matyti, kad pastarasis taip pat dalyvavo NVIM, nors ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje apie tai nepasisakoma. Apelianto manymu, šios aplinkybės rodo NVIM naudojimo neteisėtumą, pažeidžiant LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 159 str. 2 d. (NVIM vykdęs asmuo t. y. liudytoju pripažintas R. K., buvo nusikalstamų veikų sumanytojas ir organizatorius, jis, kaip tiesioginis viršininkas, įtraukė jį į nusikalstamą veiką, nuolat provokavo bei kurstė atlikti neteisėtus veiksmus).

Toliau pasisakoma dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Nesutinka su teismo išvada 2003-02-05 nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 225 str. 3 d. Trumpai aptaria kyšininkavimo nusikaltimo sudėties požymius (akcentuoja, jog veika padaroma tik tiesiogine tyčia). Nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad jis nepriėmė 10000 JAV dolerių, kadangi dar prieš kyšio priėmimą R. K. nurodymu buvo nuspręsta dalį šios sumos sumokėti komisijos nariams papirkti. Vadinasi, prieš priimdamas 10000 JAV dolerių jis suprato, jog ne visi pinigai yra skirti jam kaip kyšis, t. y. buvo sutarta iš tų pinigų sumokėti komisijos nariams: L. G. 3100 Lt ir 1000 JAV dolerių, J. R., V. M. ir D. Š. po 1000 JAV dolerių. Apelianto įsitikinimu, tai reiškia, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia priimti 5000 JAV dolerių vertės kyšį bei suprasdamas, jog analogišką sumą R. K. nurodymu turės perduoti komisijos nariams, priėmė 5000 JAV dolerių, o ne 10000 JAV dolerių, kaip nurodė teismas. Mano, jog esant tokioms aplinkybėms jo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal LR BK 225 str. 3 d., o pagal LR BK 225 str. 2 d., kadangi kyšio suma neviršija įstatyme numatytos 250 MGL dydžio sumos. Be to, teismas nenurodė, kokiu kursu buvo konvertuojamos valiutos (išvados nepagrįstos Lietuvos banko ar kitos atitinkamos institucijomis duomenimis). Tvirtina, jog turi būti išteisintas dėl 2003-03-13 LR BK 225 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, kadangi jos nepadarė (nėra įrodymų, patvirtinančių jį paėmus 9400 eurų kyšį). Nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, jog jis už cigarečių nesunaikinimą iš G. A. įvairia valiuta paėmė 100000 Lt, kuriuos neva turėjo pasidalinti su J. P. ir R. K., tačiau tokie teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Anot apelianto, jis jokių pinigų savo naudai nepriėmė, o tik perdavė juos J. P., kad šis nuvežtų R. K.. Pastarasis, būdamas nusikalstamos veikos organizatoriumi, visus pinigus laikydavo pas save, o jis (apeliantas) tik vykdė viršininko nurodymus (tą patvirtina 2003-02-26 protokolas, G. A. parodymai) (t. 1, b. l. 141-147, 85-86). Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtus pinigus ketinta pasidalinti, nenustatyta, kokia sumą R. K. butų davęs jam. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, J. P. dalinami pinigai buvo gauti iš D. A., o ne iš G. A. ir su šiais pinigais jis (apeliantas) neturėjo jokių sąsajų.

Neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių vadina teismo išvadą, jog jis tiesiogiai priėmė 9400 eurų vertės kyšį. Mano byloje nesant jokių nurodytą teiginį patvirtinančių įrodymų (nei objektyviosios, nei subjektyviosios nusikaltimo pusių), teismas inkriminuodamas šį nusikaltimą rėmėsi tik prielaidomis, t. y. iš pradžių inkriminavo priėmus 5000 JAV dolerių, vėliau – 9400 eurų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas mano, jog turi būti išteisintas dėl 2003-03-13 kyšininkavimo, t. y. pagal LR BK 225 str. 3 d.

Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-12-07 nutarimu nuo 2007-01-01 minimalus gyvenimo lygis nustatytas 130 Lt. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 225 str. 3 d. kyla paėmus didesnį nei 250 MGL vertės kyšį. Vadovaujantis LR BK 3 str. 2 d., pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir inkriminuotų kyšių vertę, jo nusikalstamos veikos turėtų būti perkvalifikuotos į LR BK 225 str. 2 d., kadangi teismui pripažinus jį kaltu 2003-02-05 paėmus 10000 JAV dolerių kyšį, tai sudaro 31431 Lt, t. y. mažiau nei 250 MGL. Analogiška situacija ir dėl jo pripažinimo kaltu 2003-03-13 paėmus 9400 eurų kyšį.

Paskutinėje skundo dalyje pasisakoma dėl bausmės klausimų. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į visas LR BK 54 str. nuostatas ir skyrė per griežtą bausmę. Nepagrįstu vadina teismo argumentą, kad jo padaryta veika kelia didelį pavojų visuomenei. Teigia, jog tyrimo metu buvo naudojamas NVIM, kas reiškia, jog nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės nebuvo tikros, kadangi jas kontroliavo pareigūnai, t. y. tokiu būdu negalėjo iškilti reali grėsmė nusikaltimo objektui. Taip pat nesutinka su teiginiu, jog jis atliko aktyvų vaidmenį, pažymėdamas, jog tai paneigia jo, J. P. parodymai, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolų medžiaga, iš ko aiškiai matyti, kad nusikalstamos veikos sumanytojas, vykdytojas ir organizatorius buvo R. K., o jis tuo tarpu atliko tik pastarojo pavestus veiksmus, niekada pats iniciatyvos nerodė, be to, pats buvo kurstomas nusikalsti.

Teismas neteisingai nurodė, jog jis nedirba, t. y. byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog iki sulaikymo jis dirbo Didžiojoje Britanijoje, gavo legalias pajamas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, visos darbovietės charakterizuoja teigiamai, reali žala nepadaryta, turi neįgalią dukrą, kuriai reikia išskirtinio dėmesio ir išlaikymo. Iki suėmimo buvo pagrindinis šeimos maitintojas, jo sutuoktinės pajamos nedidelės, jų vos pakanka minimaliems šeimos poreikiams patenkinti. Be to, yra paimta būsto paskola, kurios mokėjimas apsunkina šeimos padėtį. Mano, jog teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes. Taip pat atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl J. P., kuris buvo kaltinamas padaręs analogiškus nusikalstamus veiksmus, tačiau teismas pastarajam skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kas, apelianto manymu, turėtų būti pasielgta ir jo atveju.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis R. A. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.), kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir į paskirtą bausmę neįskaitė R. A. kardomajame kalinime išbūto laiko, kurį privalu įskaityti (LR BK 66 str.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, nuteistojo kaltės ir paskyrė teisingą bausmę. Nuteistojo R. A. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 225 str. 3 d., 300 str. 1 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų) ir pagal LR BK 227 str. 2 d., kadangi jos atitinka būtent šių baudžiamojo įstatymo numatytų nusikaltimų sudėtis.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. A. prašo: jį išteisinti pagal LR BK 225 str. 3 d., paskirti švelnesnę bausmę ir į bausmę įskaityti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2003-03-13 iki 2003 m. gegužės mėn. pabaigos.

Pirmiausia kolegija atsakys į R. A. skundo argumentus, susijusius su nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymu, kuris, apelianto manymu, buvo panaudotas neteisėtai, dėl ko jis išprovokuotas nusikalsti.

Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, pagrįstai pripažindamas R. A. kaltu padarius LR BK 225 str. 3 d., 300 str. 1 d. bei 227 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, LR BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai aptarti nuosprendyje, jie įvertinti, nurodant, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti. Apeliantas nurodo, jog NVIM buvo taikytas neteisėtai, kadangi jis išprovokuotas padaryti nusikalstamas veikas ir tą darė teisėsaugos institucijos pareigūnas R. K., kuris buvo (Duomenys neskelbtini) policijos komisariato vadovas.

Kolegija, vadovaudamasi šiais motyvais, kaip nepagrįstus atmeta R. A. skundo teiginius dėl neva prieš jį padarytos provokacijos:

Pagal 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 d. (2002-06-20 įstatymo Nr. IX-965 redakcija) provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra pabrėžęs, kad jei modelio vykdymo metu nedaromas spaudimas asmeniui, kuriam modelis taikomas, asmuo neskatinamas, neprovokuojamas padaryti nusikaltimo, modelis yra teisėtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje Nr. 2K-52/2001 provokacijos sąvoką apibrėžė kaip asmens lenkimą (kurstymą) padaryti nusikaltimą, siekiant vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta anksčiau. Teisėjų kolegija spręsdama, ar šioje baudžiamojoje byloje yra provokacijos požymių, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje Nr. 2A-P-6/2008 suformuluotomis taisyklėmis dėl leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos.

Pirmiausia pažymėtina, kad NVIM gali būti taikomas tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, kadangi tik tokiu atveju yra pagrindas daryti išvadą apie ,,prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog NVIM sankcionavimo metu jau buvo pirminė informacija apie asmens nusikalstamą veiką. Būtent tokios informacijos nebuvimą kategoriškai ir neigia R. A.. Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pagrįsta ir teisinga laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog teismas, tvirtindamas modelį, disponavo pirmine informacija apie nusikalstamą veiką, dėl ko tokie duomenys pagrįstai pripažinti teisėtu pagrindu NVIM sankcionuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad vienu iš tokių duomenų laikytinas 2003-01-17 (Duomenys neskelbtini) policijos komisariato komisaro R. K. pranešimas, adresuotas Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiajam komisarui V. Telyčėnui. Iš pranešimo turinio matyti, kad policijos komisariato ūkvedys J. P. jam pasiūlė už 100 000 Lt sunaikinimui skirtas cigaretes perduoti ,,Duomenys neskelbtini“ grupuotės nariui T. G. ir jo žmonėms, kurie jas parduos. Iš šios pinigų sumos 5 % reikės palikti J. P. ir kažkiek pinigų duoti tardytojui R. A., kurio žinioje yra baudžiamosios bylos dėl tabako gaminių kontrabandos. Kadangi nebuvo aišku, kaip planuojama paveikti konfiskuotų tabako gaminių naikinimo komisiją, todėl, R. K. nuomone, buvo tikslinga susitikti su T. G. (t. 1, b. l. 18-19). Siekiant užfiksuoti J. P., R. A., T. G. bei cigarečių naikinimo komisijos narių daromas nusikalstamas veikas ir siekiant nustatyti asmenis, organizuojančius pareigūnų papirkimą, cigarečių grobimą, 2003-01-30 buvo leista R. K. imituoti nusikalstamus veiksmus, numatytus LR BK 282 str. 3 d., 18 str. 6 d. ir 271 str. 4 d., 285 str., 288 str., 289 str. 2 d. ir tuo pagrindu 2003-01-30 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras sankcionavo Specialiųjų tyrimų tarnybos Operatyvinės veiklos valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro teikimą dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio panaudojimo, kurio Nr. duomenys neskelbtini (teikimo Nr. duomenys neskelbtini). Vėliau, t. y. 2003-02-18, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas sankcionavo dar vieną analogišką modelį, kurio Nr. duomenys neskelbtini (teikimo Nr. duomenys neskelbtini).

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog apeliantas nusikalstamos veikos ėmėsi (Duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininko R. K. siūlymu. Analizuojant 2003-01-17 protokolą apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus matyti, kad J. P. pokalbio metu apie kontrabandines cigaretes su R. K. pamini ,,R.“ (R. A.), kuris ,,viską tvarko“, ,,pasirūpina pažyma“ ir ,,susitaria iš karto“ (t. 1, b. l. 32-34). Iš 2003-01-21 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus ir tą pačią dieną įrašyto pokalbio tarp R. K. ir J. P. matyti, jog yra aptariamas konteinerio su cigaretėmis paėmimo iš muitinės teritorijos schema, cigarečių kaina, cigarečių perdavimas asmeniui, pravarde ,,j.“ (T. G.). J. P. nurodo ,,R.“ (R. A.) kaip asmenį, kuris ,,< ... > parašus atseit ,,surenka jisai, čia iš tų visų pavienių pas kiekvieną atskirai nuvažiuosim“ (t. 1, b. l. 36-42). Pokalbio metu J. P. įtikina R. K., jog ,,R. garantuoja parašus“, o jis iš ,,patikimo žmogaus“ (T. G.) paims 100 000 Lt ir padės į seifą, nuo kurio vieną raktą turės jis, kitą – R. (R. A.), kuris galės palydėti automobilį su cigaretėmis iki sankryžos, nes pas jį bus dokumentai (t. 1, b. l. 44-49).

Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teismo nuosprendžiu nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės bei teismo išvados būtų grindžiamos tik teisėtais būdais gautais duomenimis, kurių patikimumas gali būti patikrintas LR BPK nustatytomis priemonėmis. Vadovaujantis LR BPK 20 str. 3 d. nuostatomis, įrodymais laikomi tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (LR BPK 20 str. 2 d.). Vadinasi, ir šioje baudžiamojoje byloje buvo teismo prerogatyva spręsti, ar R. K. 2003-01-17, 2003-01-21 ir 2003-01-24 įrašyti pokalbiai su J. P. pripažintini įrodymais, ar ne. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju įrašytus pokalbius, kurių turinys atsispindi byloje esančiose stenogramose, turėjo teisę pripažinti tinkamais įrodymais, kadangi jie atitinka LR BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šie įrodymai įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Reikia pažymėti ir tai, kad aplinkybes, nurodytas pokalbių stenogramose, patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys – liudytojų, ankstesniu nuosprendžiu nuteistų asmenų, parodymai, rašytiniai įrodymai, kurie išnagrinėti, nuosprendyje išdėstyti bei aptarti.

Priešingai nei teigia apeliantas, dar iki NVIM sankcionavimo buvo surinkta pirminė operatyvinė informacija apie J. P. ir R. A. rengiamus atlikti nusikalstamus veiksmus, prie kurių darymo pareigūnas R. K. prisijungė, o ne išprovokavo nuteistąjį nusikalsti. Vadinasi, pareigūnai turėjo objektyvią informaciją apie R. A. ir J. P. rengiamus nusikaltimus, jo niekas neprovokavo, priešingai – R. A. ir kiti nuteistieji niekieno nelenkiami priėmė sprendimą nusikalsti. Atribojant leistinus tyrimo veiksmus nuo provokacijos, atsižvelgiama į tai, ar atitinkama veika būtų buvusi atlikta be NVIM dalyvio įsikišimo, taip pat į tai, kokio dydžio materialinis skatinimas taikytas tam, kad nusikalstama veika būtų tęsiama. Kolegijos įsitikinime, R. A. savo nusikalstamus sumanymus būtų įgyvendinęs ir be valstybės pareigūno įsikišimo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad su R. A. jau buvo aptarta kontrabandinių cigarečių išvežimo iš muitinės sandėlių schema, pinigų sumokėjimas, pasaugojimas, vilkiko su cigaretėmis palydėjimas iki sutartos vietos ir parašų surinkimas iš komisijos narių.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. K. nei kurstė, nei skatino apeliantą atlikti neteisėtus veiksmus. Kaip aukščiau buvo paminėta, R. K. turėjo duomenų, kad R. A., J. P. ir T. G. ketino be jo žinios išvežti ir realizuoti kontrabandines cigaretes, todėl jis ir kreipėsi pagalbos į Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyr. komisarą, siekdamas užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ir išsiaiškinti jų organizatorių bei vykdytojus. Iš paminėtų suvestinių pokalbių turinio daroma išvada, kad dar iki modelio taikymo pradžios jau buvo susitarta su T. G., kad jis už 100 000 Lt (34000 JAV dolerių) nupirks kontrabandines cigaretes, o R. A. gaus komisijos narių parašus ant suklastoto akto. Vadinasi, NVIM buvo patvirtintas tada, kai jau buvo gauta pirminė patikima informacija apie susitarimą padaryti nusikaltimą. Neginčijamai nustatyta, kad ne R. K. kreipėsi į J. P. ir R. A. su pasiūlymu už atlygį realizuoti kontrabandines cigaretes, o priešingai – jau iš 2003-01-17 įrašyto pokalbio matyti, kad J. P., atėjęs į R. K. kabinetą, išdėstė galimos nusikalstamos veikos planą ir komisarą patikino, kad ,,viską R. tvarko“ (R. A.) ir kad šis ,,pasirūpina pažyma“, kad apeliantas yra paruošęs aktą bei tai, kad cigaretes išveža 2003-01-21, antradienį. Vadinasi, dar iki NVIM sankcionavimo jau buvo sutarta kontrabandinių cigarečių perdavimo diena, tačiau vėliau ji buvo perkelta į 2003 m. vasario 5 d., kuomet cigaretės buvo išvežtos, o ne sunaikintos.

R. A. teigia, jog visų pokalbių ir susitikimų iniciatorius buvo R. K. ir, anot apelianto, tai patvirtina 2003-02-03 susitikimo su R. K. ir J. P. metu užfiksuotas pokalbis (t. 1, b. l. 61-70). Kolegija nesutinka su tuo, jog R. K. buvo susitikimų iniciatorius ir kurstė nusikalsti. Kolegija konstatuoja, kad nusikaltimo provokacija yra artima kurstymui, tačiau ne tapatus reiškinys. Provokacija – tai kurstymo padaryti nusikaltimą atmaina, asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl šios veikos teisėsaugos institucijų pagalba sukurstytą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kadangi nustatyta, jog modeliu buvo prisijungta prie jau prasidėjusios nusikalstamos veikos, todėl nėra pagrindo teigti, kad jau po modelio sankcionavimo R. K. iniciatyva vykę pokalbiai su R. A. turi provokacijos požymių.

Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad kontrabandinės cigaretės buvo parduotos J. P., kuris su R. A. buvo suderinęs visus nusikalstamus veiksmus, iniciatyva. Vien ta aplinkybė, jog 2003-02-03 vykusio pokalbio metu R. K. paliepia J. P. pakviesti į kabinetą R. A., neduoda pagrindo tvirtinti, jog šio susitikimo iniciatorius buvo R. A.. Iš vykusio pokalbio tarp R. K., J. P. ir R. A. turinio matyti, kad apeliantas pats papasakojo R. K. kaip išvakarėse konteinerį su kontrabandinėmis cigaretėmis užkėlė ant vilkiko, kad ,,< ... > J. (J. P.) viską reguliuoja“, kad pirmadienį planavo ,,lėkt pas komisijos narius“ ir, kaip jis sutvarkys dokumentus dėl cigarečių, nes ,,taip irgi biški ten pamokėt kažką“ reikės. Kai R. K., J. P. ir R. A. kalba, kiek gaus pinigų už parduotas cigaretes, J. P. patikina, kad pinigus jis jau turi: ,, < ...> bet tie pinigai yra < ... > pas mane jau nuo penktadienio dešimtos valandos yra pas mane, seife du raktai yra ir aš galiu“ (t. 1, b. l. 61-70). Kuomet J. P. įtikinėjo R. K., jog pinigai (34000 JAV dolerių) yra pas jį, R. A. pareiškė, jog cigarečių ,, < ... > tai dar pigoka ta kaina“ (t. 1, b. l. 65). Esant šiems duomenims atmetamas apelianto teiginys, jog R. K. įkalbinėjo jį sutvarkyti dokumentus, kaip paimti cigaretes iš muitinės bei pasidalinti vaidmenis su J. P.. Beje, iš 2003-02-03, nuo 9 val. iki 9 val. 36 min., suvestinėje užfiksuoto pokalbio darytina išvada, kad J. P. su R. A. jau anksčiau buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas jų žinojo, ką reikia padaryti, jog sandėris su T. G. įvyktų. Po to 10 val. 43 min. vykusio pokalbio su T. G. metu, šis pareiškė, jog ,, < ... > pinigai paduoti jau prieš tris dienas gal paduoti jau ... pinigai“ (t. 1, b. l. 74), kas dar kartą patvirtina tą faktą, jog J. P. ir R. A. bendru sutarimu buvo padaryta visa, kas reikalinga nelegaliam kontrabandinių cigarečių išvežimui iš muitinės sandėlių ir kaip garantas, kad T. G. neapgautų, iš anksto iš jo paimti pinigai.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad po 2003-02-03 įvykusio pokalbio jis ir toliau buvo verčiamas vykdyti viršininko R. K. nurodymus, atmetami kaip nepasitvirtinę. Iš pokalbių, įvykusių 2003-02-04, 9 val. 35 min., 10 val. 56 min., 2003-02-05, 8 val. 53 min., 9 val. 30 min. ir kitų matyti, kaip pats apeliantas aktyviai dalyvavo pokalbiuose ir niekieno neverčiamas, savo iniciatyva pasakojo, kokiu būdu paveiks komisijos narius, kad šie pasirašytų aktą, kas sutinka pasirašyti, o kas ne. Patvirtino, jog ,, < ... > ten be problemos tada ir galima padaryti < ... > jei duosi pinigus vienam“, ,,nu ten su ta, su ta šita ten boba tai išvis problemų nėra“, o kitas pasakė ,, < ... > nesirašau pirmas, o pas K. P. sužinoti, < ... > ką jisai mąsto tada“ (t. 1, b. l. 81-85). Po to J. P. užgarantavo, jog ,,už gabalą“ visi pasirašys. J. P. panešė R. K., kad su komisijos nariais susitars ,,R.“ (R. A.), ,,< ... > vis vien biškį reiks duot < ... >, jis tik nuveš R. A. ,, kaip taksistas“, o ,,R.“ eis tartis su komisijos nariais (t. 1, b. l. 78-79).

Kadangi apeliantas kitų pokalbių su R. K. nenurodo, todėl neaišku, kuo remiantis jis teigia, kad sulaukęs netenkinančių atsakymų, R. K. piktindavosi ir versdavo imtis ryžtingesnių veiksmų. Tokių duomenų byloje nėra. Iš baudžiamojoje byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo išanalizuotų ir nuosprendyje aptartų bei įvertintų protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus bei prie jų pridėtų suvestinių turinio matyti, kad R. A. buvo aktyvus atliekant nusikalstamus veiksmus, jis buvo šių veikų iniciatorius ir atliko visą eilę paruošiamųjų darbų, turėdamas tikslą pasiekti galutinį rezultatą – išvežti kontrabandines cigaretes iš muitinės sandėlio ir už atlygį perduoti T. G. (t. 1, b. l. 31-198). Priešingai nei teigiama skunde, ne R. K., o R. A. kartu su kitu nuteistuoju J. P. organizavo neteisėtą cigarečių išvežimą iš muitinės ir jų perdavimą T. G..

J. P., kuris pripažintas kaltu ir nuteistas, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 95-97, 100-103, 107, 126-127), nustatyta, jog jis pranešė R. A., kurio žinioje buvo laikomos kontrabandinės cigaretės, kad yra asmuo, norintis jas nupirkti. Tuomet R. A. apie šį pasiūlymą pasakė komisarui R. K., kuris sutiko parduoti kontrabandines cigaretes. J. P. kartu su R. A. nuvyko pas komisijos narius, kurie už atlygį pasirašė ant tuščių blankų. Abu su R. A. organizavo cigarečių išvežimą iš muitinės sandėlių. Iš muitinės posto iki (Duomenys neskelbtini) miestelio pabaigos su vilkiko vairuotoju važiavo ir R. A.. Iš T. G. gautus 34000 JAV dolerių pasidalijo J. P., R. A. ir R. K.. Teisme R. P. iš dalies pakeitė parodymus tvirtindamas, jog cigarečių pirkėją T. G. jis surado palieptas R. K. (t. 11, b. l. 67-69, 81), tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus motyvuotai atmetė ir jo nurodytas aplinkybes paneigė R. K. parodymai, taip pat protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus ir suvestinėse užfiksuoti J. P. ir R. A. pokalbiai, iš kurių matyti, kad ne R. K., o R. A. su J. P. ėmėsi iniciatyvos T. G. parduoti kontrabandines cigaretes, skirtas sunaikinimui. Liudytojas R. K. kategoriškai patvirtino, kad J. P. kreipėsi į jį su pasiūlymu parduoti kontrabandines cigaretes, kurios buvo R. A. žinioje, o gautus pinigus pasidalinti. J. P. surado abu cigarečių pirkėjus ir kartu su R. A. atliko daug organizacinių veiksmų, siekiant išvežti kontrabandines cigaretes iš muitinės. R. K. buvo žinoma, kad R. A. su J. P. dar 2003 m. sausio 31 d. slapčia bandė išvežti ir parduoti cigaretes, bet jis sutrukdė. Iš T. G. gautus 34000 Lt padalijo J. P.: jam ir R. A. davė po 10 000 JAV dolerių, sau pasiėmė 9000 JAV dolerių, o 5000 JAV dolerių R. A. perdavė komisijos nariams, kurie pasirašė suklastotus aktus, surašytus 2002 m. lapkričio 21 d., kuomet buvo sunaikintos (sudegintos) visai kitos cigaretės.

Aptarti parodymai paneigia apelianto teiginį, neva R. K. organizavo neteisėtą cigarečių išvežimą.

Sankcionuojant NVIM Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Apelianto teiginys, neva R. K. akivaizdžiai peržengė ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytas konkrečių veiksmų ribas, yra nepagrįstas. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad NVIM buvo sankcionuotas ne ikiteisminio tyrimo teisėjo, o, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str., pirmą NVIM Nr. 2S 2003-01-30 sankcionavo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, o antrą NVIM Nr. 3S 2003-02-18 sankcionavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas (t. 1, b. l. 12-13, 15-16).

Skunde R. A. akcentuoja ir tai, jog R. K. akivaizdžiai peržengė modelyje nurodytų konkrečių veiksmų ribas, nes jam nebuvo leista atlikti papirkinėjimo veiksmų, tačiau jis perdavė 5000 JAV dolerių komisijos nariams papirkti. Kolegija nesutikdama su šiuo skundo argumentu pažymi, kad NVIM Nr. duomenys neskelbtini (teikimo Nr. duomenys neskelbtini) buvo sankcionuotas 2003-01-30, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str. Abu NVIM sankcionuoti laikantis visų teisinių procedūrų. Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos nepažeistos ir dėl to, jog buvo numatytas NVIM panaudojimo tikslas - ,,surinkti J. P. < ... >, R. A. < ... >, T. G. < ... >, nusikalstamų veikų įrodymus, nustatyti asmenis, organizuojančius pareigūnų papirkimą stambiu mastu, cigarečių grobimą stambiu mastu, gabenimą kontrabanda iš Lietuvos į Lenkiją“ (t. 1, b. l. 12-13). Ta aplinkybė, kad teisme nurodyta, jog R. K. NVIM panaudojimo metu imituos veiksmus, numatytus 1961 m. BK 282 str. 3 d., 18 str. 6 d. ir 271 str. 4 d., 285 str., 288 str. bei 289 str. 2 d., nenurodant LR BK 284 str. (papirkimas), anaiptol, nereiškia, kad buvo nepagrįstai plečiama NVIM veikla, skatinant naujų nusikaltimų padarymą, peržengiant modelio ribas. Antrame NVIM taip pat nėra nurodytas 1961 m. LR BK 284 str., tačiau tai nereiškia ribų peržengimą, nes modeliuose yra konstatuojama, jog siekiama užfiksuoti modelyje nurodytų asmenų (jų tarpe ir R. A.), cigarečių naikinimo komisijos narių nusikalstamas veikas bei nustatyti visus asmenis, organizuojančius pareigūnų papirkimą, o taip pat surinkti paminėtų asmenų nusikalstamų veikų įrodymus. Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str. yra aiškiai apibrėžta, kokia informacija yra nurodoma teikimuose ir šių reikalavimų buvo laikomasi. Ta aplinkybė, kad teikime nors ir yra nurodytas tikslas - ,,nustatyti visus asmenis, organizuojančius pareigūnų papirkimą“, tačiau neįvardintas 1961 m. LR BK 284 str., be jokios abejonės nereiškia, kad NVIM buvo taikyti peržengiant operatyvinės veiklos ribas. Tuo pačiu atmetamas kaip nepagrįstas skundo teiginys, neva R. K. davė 5000 JAV dolerių J. P. komisijos nariams papirkti. Kaip matyti iš 2003-02-04 pokalbio R. A. pats pranešė R. K., jog susitiks su cigarečių naikinimo nariais ir už tam tikrą atlygį, t. y. už ,,gabalą“, jie sutiks pasirašyti suklastotą cigarečių naikinimo aktą, ką vėliau ir padarė. R. A. neteisus tvirtindamas, kad R. K. perdavė J. P. 5000 JAV dolerių komisijos narių papirkimui, kadangi faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog pats J. P. 2003-02-04 policijos komisaro kabinete perdavė R. K. iš T. G. gautus 34000 JAV dolerių už sunaikinimui skirtas cigaretes ir tą pačią dieną J. P. iš nurodytų pinigų paėmė 5000 JAV dolerių, perdavė R. A., kuris ir papirko komisijos narius L. G., S. Š., J. R. ir K. P.. Tai, kad NVIM vykdymo metu buvo nustatyti ir kiti R. A. atlikti nusikalstami veiksmai, be jokios abejonės nereiškia, kad NVIM buvo taikytas peržengiant operatyvinės veiklos ribas. Kaip pažeidimą R. A. nurodo, jog į nusikalstamą veiką R. K. įtraukė E. B., kuris kaip NVIM dalyvis dalyvavo neteisėtai perduodant cigaretes suinteresuotiems asmenims 2003-02-05. Iš liudytojo E. B. parodymų (t. 10, b. l. 104-105) matyti, kad jis kaip policijos darbuotojas R. K. nurodymu įrengė jo kabinete pasiklausymo aparatūrą ir sumontavo vaizdo įrašymo įrangą, užpildė protokolus apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus, o 2003-02-06, važiuodamas tarnybiniu automobiliu, stebėjo, kaip automobilis ,,Mercedes Benz“ su pakrautomis cigaretėmis išvažiavo iš muitinės, pravažiavo (Duomenys neskelbtini) miestelį ir nuvyko link (Duomenys neskelbtini). Tai, kad policijos darbuotojas E. B. atliko kai kuriuos techninius darbus, nereiškia, jog jis dalyvavo NVIM, nes jis, kaip policijos darbuotojas, nedalyvavo pokalbiuose su J. P., R. A., R. K. ir neatliko jokių kitų nusikalstamų veiksmų, imituojančių modelyje nurodytas veikas. Kaip jau anksčiau buvo paminėta, NVIM buvo sankcionuotas vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str. nuostatomis, todėl šiuo metu galiojančio LR BPK 159 str. 2 d. nurodyti reikalavimai jokiu būdu negalėjo būti pažeisti.

Nors apeliantas nesutinka su jo 20003-02-05 įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau kolegija konstatuoja, kad jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 225 str. 3 d. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad R. A., darydamas nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.), t. y. veikė tiesiogine tyčia. R. K. parodymai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. A. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas ir savo iniciatyva dalyvavo pokalbiuose su J. P. ir R. K., kurių metu buvo aptartas tariamas cigarečių sunaikinimo būdas, pirkėjų suradimas, cigarečių sunaikinimo aktų suklastojimas, komisijos narių papirkimas ir sėkmingas cigarečių išvežimo iš muitinės sandėlio būdas. Taigi R. A. visiškai suvokė, kad ima kyšį už tai, kad parduoda sunaikinimui skirtas cigaretes, be to, jis dar piktinosi, kad naikintinas cigaretes parduoda per pigiai. R. A., atlikdamas dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių (kitą jų dalį atliko J. P.), veikė tiesiogine tyčia. Kadangi pats apeliantas skunde pripažino, kad veikdamas tiesiogine tyčia, priėmė 5000 JAV dolerių kyšį, todėl kolegija plačiau šios kaltės formos neanalizuos ir atsakys į skundo argumentus, susijusius su 10000 JAV dolerio kyšio paėmimu. R. A., ginčydamas 10000 JAV dolerių paėmimo faktą, siekia įtikinti kolegiją, jog iš šios pinigų sumos 5000 JAV dolerių buvo sumokėta komisijos nariams. Kolegija, nesutikdama su šiuo skundo motyvu, konstatuoja, jog 2003 m. vasario 6 d., apie 12 val. 30 min., (Duomenys neskelbtini) policijos komisariate, komisaro kabinete J. P. (prieš tai šis pinigus gavo iš T. G.) padalino pinigus taip: po 10 000 JAV dolerių davė R. K. ir R. A., o sau pasiėmė 9000 JAV dolerių. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad 5000 JAV dolerių, skirtų komisijos narių papirkimui, buvo priskaičiuoti jo kyšio sumai, t. y. 10 000 JAV dolerių. J. P., T. G. ir liudytojo R. K. parodymais nustatyta, kad T. G. 2003-02-03 perdavė J. P. 34 000 JAV dolerių, apie ką tą pačią dieną jis pranešė R. K.. Sekančią dieną, t. y. 2003 m. vasario 4 d., J. P. atnešė 34000 JAV dolerių ir perdavė R. K., kuris sužinojo iš R. A., jog šis susitarė su cigarečių naikinimo komisijos nariais dėl cigarečių naikinimo akto suklastojimo. J. P. 2002-02-04 paėmė 5000 JAV dolerių ir perdavė R. A., kuris tos pačios dienos vakare po 1000 JAV dolerių perdavė D. Š., J. R. ir K. P., o likusius – L. G. ir V. M. atitinkamai 2003-03-06 ir 2003-03-12. 2003-02-05 R. A. parodė R. K. surašytą ,,Superkings“ cigarečių ir medžio plokščių sunaikinimo aktą, kuriame buvo komisijos narių parašai, ir tą pačią dieną cigaretės buvo neteisėtai išgabentos iš (Duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (Duomenys neskelbtini) kelio posto ir perduotos T. G.. Vadinasi, tuomet, kai 2003 m. kovo 6 d., apie 12 val. 30 min., J. P. padalino iš T. G. gautus pinigus, 5000 JAV dolerių jau nebebuvo, todėl buvo padalinti likusieji 29000 JAV dolerių aukščiau nurodyta tvarka. Visas pinigų paėmimo, atnešimo į kabinetą ir po to sekęs padalinimo procesas yra užfiksuotas telefoninių pokalbių suvestinėse, kurių turinys nuosekliai yra išanalizuotas ir aptartas nuosprendžio 9-12 lapuose (t. 13, b. l. 123-126), todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir laiko jas teisingomis. Iš 2003-02-06 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus ir prie jo pridėtos pokalbių suvestinės (t. 1, b. l. 112-113) matyti, jog R. K. padėjus ant stalo ryšulį su pinigais, J. P., priėjęs išėmė tris mažesnius ryšulėlius, ir juos padalino: sau pasiėmė ploniausią ryšulėlį su 9000 JAV dolerių, o kitus 2 ryšulėlius po 10000 JAV dolerių kiekviename perdavė R. A. ir R. K..

Apeliantas, skunde nesutikdamas su jo nusikalstamos veikos juridiniu įvertinimu, prašo jo veiksmus perkvalifikuoti iš LR BK 225 str. 3 d. į LR BK 225 str. 2 d. Jo nuomone, kyšio suma (pripažįsta paėmęs tik 5000 JAV dolerių kyšį) neviršija įstatyme numatytos 250 MGL dydžio sumos, kuri nuo 2007-01-01 MGL sudaro 130 Lt.

Kolegija kaip nepagrįstą atmeta šį apelianto argumentą ir pabrėžia, jog jo apeliacinis skundas yra prieštaringas – iš pradžių neigia paėmęs 10000 JAV dolerių kyšį, vėliau, šią aplinkybę pripažinęs, prašo perkvalifikuoti jo veiką į LR BK 225 str. 2 d. Jo nuomone, 10000 JAV dolerių kyšis sudaro 31431 Lt, t. y. mažiau nei 250 MGL, nes dėl MGL dydžio nustatymo prašo taikyti Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006-12-07 nutarimu patvirtintą minimalaus gyvenimo lygio nustatytą 130 Lt sumą.

Lietuvos Respublikos teismai vadovaujasi tomis nuostatomis, jog, kuomet nusikalstamos veikos kvalifikavimas siejamas su minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiu, tai vadovaujamasi MGL dydžiu, nustatytu veikos padarymo metu. Tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ši nuomonė išreikšta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“, 3.2 punkte bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007. Jose konstatuojama, jog analogiškai klausimas turi būti sprendžiamas ir kitose bylose, jei nusikalstamos veikos kvalifikavimas siejamas su MGL dydžiu. Vadinasi, ir dėl LR BK 225 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos nusikaltimo dalyko vertė taip pat nustatoma atsižvelgiant į MGL, nustatytą nusikaltimo padarymo metu, todėl vadovautis LR BK 3 str. 2 d., kaip to prašoma skunde, negalima. Nuo 1998-05-01 iki 2007-01-01 MGL dydis buvo 125 Lt. Vadinasi, nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 2003-02-06 (pirmu atveju paėmus 10000 JAV dolerių kyšį) ir 2003-03-13 (antru atveju paėmus 9400 eurų kyšį) MGL dydis buvo nustatytas 125 Lt. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 225 str. 3 d. kyla paėmus didesnį nei 250 MGL vertės kyšį, kurį sudaro 31250 Lt suma. 2003-02-06 R. A. priėmė 10000 JAV dolerių kyšį, tai sudarė 31250 Lt (pagal galiojusį Lietuvos banko nustatytą lito ir JAV dolerio santykį). Kadangi R. A. priėmė 10000 JAV dolerių kyšį, tai sudarė 31 431 Lt, kas nors ir ne ženkliai, vis dėlto viršijo 250 MGL dydžio sumą. Analogiškai sprendžiamas klausimas ir dėl 2003-03-13 paimto 9400 eurų kyšio. Kadangi 250 MGL dydis tuo metu buvo 31250 Lt, o R. A. priėmė 9400 eurų, tai sudaro 32430 Lt (pagal tuo metu galiojusį lito ir euro kursą- 3,45 lito už 1 eurą). Kyšio vertė 1180 Lt viršijo nustatytą 250 MGL dydį.

Kolegijos įsitikinimu, kaip nepagrįstas atmetamas R. A. prašymas jį išteisinti dėl 2003-03-13 padarytos nusikalstamos veikos, kuri taip pat kvalifikuota pagal LR BK 225 str. 3 d. Apeliantas neteisus teigdamas, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyta jį priėmus iš G. A. įvairia valiuta 100000 Lt, kadangi nuosprendyje yra konstatuojama, jog iš G. A. ir D. A. perduotų pareigūnų papirkimui skirtų pinigų bendrai 96664,05 litų ir 100563,28 litų sumai sau paėmė 9400 eurų, o tai sudaro 32 430 Lt. Apeliantas tvirtina, jog jis jokių pinigų nepriėmė, o tik juos perdavė J. P., kad šis juos nuvežtų R. K.. Kaip patikimus ir jį teisinančius parodymus išvardija 2003-02-26 protokolą ir G. A. parodymus.

Nuosprendžio 12-18 lapuose (t. 13, b. l. 126-132) pirmosios instancijos teismas nuosekliai, logiškai ir aiškiai išdėstė byloje surinktus duomenis ir juos aptarė, nurodydamas, kokie atlikti R. A. veiksmai įrodo sutikus paimti 9400 eurų – 32430 litų vertės kyšį. Iš byloje esančio 2003-02-06 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus ir prie jo pridėtos telefoninių pokalbių suvestinės turinio matyti, jog pasidalinus dolerius už 2003-02-05 neteisėtai išvežtą ir parduotą cigarečių krovinį, R. A. ir J. P. pradeda kalbą apie 1800 dėžių cigarečių ,,Sovereign“ tariamą sunaikinimą. R. A. pats prasitaria: ,,ne, ne, vienas variantas galima, bet tai kam tos visos, galim ir pusę sudegint...“ (t. 1, b. l. 112-113). Kitas pokalbis, įvykęs 2003-02-17 tarp R. K., R. A. ir J. P., parodo, kaip planuojama sunaikinti cigaretes ,,Sovereign“, svarstomi cigarečių neteisėto realizavimo būdai ir atlygio dydis. R. A. pats pasiūlė cigarečių pirkėją – savo pusbrolį (G. A.), dirbantį instruktoriumi (duomenys neskelbtini), kurį vėliau pats ir pristatė R. K.. Priešingai nei tvirtina apeliantas, 2003-02-26 pokalbis, kuriame dalyvavo R. K. ir R. A., nepatvirtina jo iškeltos versijos neva jis tik vykdė savo viršininko R. K. nurodymus ir niekuo neprisidėjo prie 2003-03-13 įvykdytos nusikalstamos veikos, o tik perdavė pinigus J. P.. Šis pokalbis įrodo jį aktyviai realizavus savo nusikalstamą sumanymą už 100000 Lt parduodant pusę naikinimui skirtų cigarečių G. A.: ,,ta prasme, jei apie pinigus buvo šneka, tai ten jie, pavyzdžiui, visų tai neduoda, nes jie irgi sako ,,<. ... > 55 tūkstančiai. Ir tipo, pradžiai litų. O paskui kitus, kai jau paimta...“ (t. 1, b. l. 141-147). Toliau R. A. kalbasi su R. K., jog jo pusbrolis ima visas cigaretes, o jei pusę „ tai < ... > ten grubiai šimtas štukų ir duoda 50 štukų žalių“ (t. 1, b. l. 141-147). Iš 2003-02-27 pokalbių suvestinės matyti, kad R. A. atveda pas R. K. savo pusbrolį G. A., kuris išdėsto savo sąlygas ir planą, kaip paims cigaretes, o pats apeliantas sprendžia, jog būtų galima po savaitės, trečiadienį, nes ,,aišku, aplankyt komisijos narius reiktų, kad nebūtų staigmenų“ (t. 1, b. l. 159-170). Sekančio pokalbio metu R. A. aiškina R. K., kad pirkėjai iš anksto visų pinigų nenori sumokėti, sako: ,,o-o dėl pinigų ten nėjo išmušt. Praktiškai, geriausias variantas, ką ėjo išmušt, tai atvažiuoja, paima šituo reisu, ta prasme 400 dėžių, iš karto užmoka ir dar gali duot už ano kokie, nu kiek ten bus, kokie 50000 ten litų. Vis vien aš paskaičiavau, irgi primečiau ten, jie už tuos 400 dėžių, ten po tuos 65 centus, tai 130 atrodo. Nu čia litais skaičiuojasi“ (t. 1, b. l. 175). 2003-03-03 įvykusio pokalbio metu R. A. pasako, kad su komisijos nariais sutarta naikinti cigaretes 2 dienas: bus sunaikinta po 200 dėžių kiekvieną dieną, o į sunaikinimo aktus įrašys, jog sunaikino po 900 dėžių kasdien. R. A. patikina, kad jo giminaitis už 400 dėžių duos 50000 atlygį (t. 1, b. l. 182-191). Kitais suvestinėse užfiksuotais pokalbiais, vykusiais nuo 2003-03-04 iki 2003-03-13, nustatyta, kaip R. A. ir J. P. susitarė su komisijos nariais ir kiek jiems davė pinigų, kiek dėžių paims R. (R. A.) kauniečiai – kiek D. ir kiek išsiveš T. G.. R. A. tikina, jog ,,kauniečiai“ prašo palydėti iki Kauno, o J. P. paskaičiuoja, kad iš jų gautų 235000 (litų). Šie rašytiniai įrodymai yra išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, todėl plačiau nebus aptarti. Paskutinio pokalbio, įvykusio 2003-03-13, 8 val. 25 min., metu, J. P. pranešė R. K., kad į kabinetą atnešė ,,šimtą penkiasdešimt“, kuriuos ryte perdavė R. A.. Įėjęs R. A. teigė, jog per dvi valandas pasikraus mašiną ir perduos ,,< ... > kažkur tiek pat irgi“ pinigų. Po to J. P. visiems padalina avansą iš atneštų pinigų, o R. A. nuramina, kad ,,< ... > mes va iš to, kas liks ir atsiskaitysim“ ir po šio pokalbio R. A. išvyko į muitinę, kad išleistų ir palydėtų automobilius su nupirktomis cigaretėmis. Ta aplinkybė, kad R. A. nepaėmė jam skirtos kyšio dalies, dar nereiškia, kad jis nedalyvavo šiame nusikaltime. Liudytojo R. K. parodymais nustatyta, jog 2003-03-13 atneštus į jo kabinetą pinigus 100000 Lt (įvairia valiuta) padalino J. P., kuris pranešė, kad tai pinigai, kuriuos R. A. gavo G. A.. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kitą dalį pinigų už parduotas sunaikinimui skirtas cigaretes – 100000 Lt (JAV doleriais ir eurais) 2003-03-11 J. P. perdavė D. A.. Taip pat J. P. pripažino, kad 2003-03-13 kratos metu pas jį surasti pinigai – 1800 eurų priklausė jam ir R. A.. Aplinkybes, jog J. P. gavo iš D. A. 28000 eurų ir 600 JAV dolerių, o R. A. gavo iš G. A. 50000 Lt ir dar pinigų įvairia valiuta, viso 100 000 Lt, patvirtino D. A. ir G. A., kurie buvo pripažinti kaltais ir nuteisti Kauno apygardos teismo 2006-03-22 nuosprendžiu. Liudytojo R. K., nuteistųjų J. P., D. A., G. A. parodymais pagrįstai yra grindžiama R. A. kaltė, kadangi jų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurie išsamiai išanalizuoti nuosprendyje. Kolegijos nuomone, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog R. A. už 2003-03-13 neteisėtai parduotas cigaretes priėmė 32430 Lt vertės kyšį, todėl jo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 225 str. 3 d.

Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti nuteistojo R. A. prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Apygardos teismas, skirdamas R. A. bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d., nepažeidė, taip pat laikėsi LR BPK 61 str. įtvirtintų taisyklų. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. A. padarė du sunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 5 d.), kurie kelia didelį pavojų visuomenei ir valstybei, vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, įvertino tai, kad jis buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. Be to, atsižvelgus į sunkią dukters ligą, buvo pripažinta, kad nuteistąjį nusikalsti pastūmėjo sunki šeiminė padėtis, nes pinigai buvo reikalingi dukters operacijai. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis net neviršija straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, kurį sudaro laisvės atėmimas 5 metams. Paskirtos atitinkamai dvejų metų šešių mėnesių ir dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės už veikas, numatytas LR BK 225 str. 3 d., nežymiai viršija sankcijoje numatytą bausmės minimumą, o ir subendrinta galutinė bausmė nelaikytina per griežta. Kolegija pažymi, kad už nusikalstamų veikų padarymą kaltininkui yra skiriama tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta baudžiamojo įstatymo straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad LR BK 225 str. 3 d. yra numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis – nuo dvejų iki aštuonerių metų. Kolegija net nesvarsto bausmės vykdymo atidėjimo klausimo, nes pagal LR BK 75 str. nuostatas bausmės vykdymo atidėjimą galima taikyti asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, o R. A. padarė du sunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 5 d.). Kaip matyti, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, lemiamą reikšmę turi nusikaltimo pavojingumas, t. y. minėtų nuostatų taikymas galimas tik esant nesunkiems ar apysunkiams nusikaltimams. Išimtys iš bendro taisyklės yra numatytos LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. ir jos suteikia išskirtinę galimybę išeiti už sankcijos ribų bei paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Vadinasi, sprendimas dėl bausmės švelninimo galimas tik nustačius minėtus pagrindus (LR BK 62 str. arba LR BK 54 str. 3 d.), kurių šiuo konkrečiu atveju konstatuoti nėra jokios juridinės galimybės.

Nors apeliantas skunde pabrėžia, kad tyrimo metu buvo naudojamas NVIM, kas reiškia, jog nusikalstama veika buvo kontroliuojama pareigūnų, teismas neteisingai nurodė, jog nedirba, neatsižvelgė į tai, jog teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, reali žala nepadaryta, yra paimta būsto paskola, tačiau šios aplinkybės negali paneigti R. A. padarytų sunkių nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei valstybei ir būti pakankamas pagrindas sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatos, kad teismas, skirdamas kaltininkui bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardintus reikalavimus, bet ir įvertinti nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po to, taip pat į visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai. Iš nuosprendžio matyti, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į R. A. asmenybę, jo konkrečiai atliktus veiksmus, aktyvų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, tačiau nieko nepasisakė apie tai, kad perdavus bylą į teismą jis dėl nežinomų priežasčių neatvyko į teisiamąjį posėdį, trukdė didelės apimties bylos nagrinėjimui teisme ir vilkino procesą, todėl 2004-12-08 nutartimi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis įstaigoje buvo pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą, 2005-01-03 paskelbta jo paieška, 2005-04-12 buvo išduotas Europos arešto orderis, nes jis slapstėsi užsienyje, teismas iš baudžiamosios bylos išskyrė bylą dėl R. A. (t. 10, b. l. 187-193). R. A. buvo surastas ir parvežtas į Lietuvą tik 2009-08-05. Tai, kad R. A. beveik penkerius metus slapstėsi nuo teismo, rodo itin neigiamą jo poziciją dėl savo padarytų veikų ir siekį išvengti bausmės. Šie neigiami asmenybės bruožai įrodo jo atkaklų nenorą pasitaisyti ir išlikti nenubaustam. Apklausiamas R. A. kaltę pripažino tik iš dalies, kategoriškai neigė savo kaltę dėl 2003-03-13 įvykdytos nusikalstamos veikos ir visą kaltę vertė R. K.. Ta aplinkybė, kad R. A., slapstydamasis Didžiojoje Britanijoje, dirbo ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nesudaro išskirtinio pagrindo bausmės švelninimui.

Aplinkybė, kad šioje byloje nuteistajam J. P. teismas paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nėra pagrindas netaikyti R. A. laisvės atėmimo, kadangi bausmė kiekvienam kaltininkui parenkama individualiai, atsižvelgiant į LR BK 41 str., 54 str. 2 d., 61 str. nurodytas aplinkybes.

Kaip minėta, R. A. paskirtos bausmės, kurių dydis yra artimas bausmės minimumui, yra išties teisingos ir ne per griežtos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jas dar labiau mažinti.

Kolegija, tenkindama nuteistojo prašymą, vadovaujasi LR BK 66 str. nuostatomis ir įskaito į paskirtą bausmę R. A. kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2003-03-13 iki 2003-05-15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. A. buvo sulaikytas 2003-03-13 (t. 8, b. l. 28), 2003-03-14 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos nutartimi jam paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), vėliau jis buvo tęsiamas (t. 8, b. l. 58-59, 67-69, 91-93), o 2003-05-15 to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ši kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta (t. 8, b. l. 96-97). Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė LR BK 66 str. nuostatas, kolegija keičia nuosprendį ir, vadovaudamasi šiuo įstatymu, R. A. įskaito į paskirtą bausmę kardomajame kalinime išbūtą laiką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d.,

nuspr endžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis LR BK 66 str., R. A. į paskirtą bausmę įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2003-03-13 iki 2003-05-15.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.