- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-1039-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00841-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“
- Kreditorius
- UAB „Autotechpaslauga“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų (suinteresuoti asmenys išieškotojas UAB „Autotechpaslauga“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pateikė skundą dėl antstolės A. S. veiksmų – prašė panaikinti 2013-12-02 patvarkymą parduoti turtą ir atšaukti varžytines. Nurodė, jog išvaržoma reikalavimo teisė, kurią pareiškėjas turi į UAB „Eika“ pagal darbų sutartis Nr. 12-2195 IS ir PVM s/f Nr. (duomenys neskelbtini), neegzistuoja. Teigė, kad antstolė vadovavosi teisinės galios neturinčiu dokumentu, nes jis nepasirašytas įmonės vadovo, o jį surašęs asmuo neturi teisės veikti UAB „Eika“ vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi (b.l. 17-19) pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 vykdomąjį raštą Nr. 2-4040-600/2012 dėl 19671,10 Lt skolos, 8,49 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ išieškotojo UAB „Autotechpaslauga“ naudai (v.b.l. 1,2,9). Vykdydama minėtą vykdomąjį dokumentą, 2013-10-02 patvarkymu antstolė areštavo skolininkui priklausantį ir UAB „Eika“ žinioje esantį turtą ir/ar lėšos 24 161,98 Lt sumai (v.b.l. 20). 2013-10-08 UAB „Eika“ raštu antstolei atsakė, kad turi mokėtinų lėšų 27 240 Lt sumai, pagrindu nurodė Rangos darbų sutartį Nr. 12-2195 IS ir PVM s/f Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo terminas 2017 m. rugsėjo mėnuo (v.b.l. 35). Pažymėjo, jog CK 4.38 straipsnyje nuodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Aiškinant sąvoką „kitas turtas“, pasitelktinas CK 1.97 straipsnis, kuriame kaip civilinių teisių objektai pripažįstami ne tik daiktai, bet ir vertybiniai popieriai, pinigai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai ir pan. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje taip pat pateikta turto sąvoka – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. CK 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir prievolinės teisės. Nurodė, kad iš prievolės kylanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra laikoma savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Taip pat nurodė, kad antstolė išsiaiškino, kam priklauso išvaržomas turtas ir neturėjo pagrindo abejoti, kad UAB „Eika“ įsiskolinimas 27 240 Lt sumai, atsiradęs Rangos darbų sutarties Nr. 12-2195 IS ir PVM s/f Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurio mokėjimo terminas sueina 2017 m. rugsėjo mėnesį, priklauso pareiškėjui. Taip pat nurodė, kad UAB „Eika“ raštas atitinka dokumentams keliamus reikalavimus, jis yra pasirašytas vyr. finansininkės ir teisės skyriaus vadovo, dokumentas atspausdintas ant firminio įmonės blanko (v.b.l. 35). Teismas nurodė, kad antstolė areštavo turtines teises ir, vadovaujantis CPK 749 str., tai laikytina tinkamu turtinių teisių arešto vykdymo tvarkos nustatymu, todėl kaip nepagrįsti atmestini skunde nurodyti argumentai dėl antstolės padarytų procesinių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad antstolės veiksmai priimant 2013-12-02 patvarkymą parduoti turtą – reikalavimo teisę, kurią skolininkas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ turi į UAB „Eika“, reikalavimo pagrindas Rangos darbų sutartis - Nr. 12-2195 IS ir PVM s/f Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo terminas – 2017 m. rugsėjis), atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisėtas, turtinės teisės varžytinės paskelbtos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos.
Šalies argumentai
Skolininkas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atskiruoju skundu (b.l. 23-24) prašo 2014-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti galioti, o 2013-12-02 dienos antstolės patvarkymą parduoti turtą: panaikinti ir skundą išnagrinėti iš esmės, jį tenkinti pilnai – panaikinti 2013-12-02 dienos antstolės A. S. patvarkymo perduoti „Reikalavimo teisę, kurią skolininkas „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ VšĮ turi į UAB „Eika“, reikalavimo pagrindas darbų sutartis Nr.12-2195 IS ir PVM s/f Nr.(duomenys neskelbtini) (mokėjimo terminas 2017 m. rugsėjis)“.
Nurodo, kad skelbiant varžytines taip vadinamai „Reikalavimo teisei“ į UAB „Eika“ objektas, kurį antstolė nurodė, nėra nei daiktas nei turtinė teisė. Ji tik galima, būsima teisė gauti piniginį mokėjimą pagal rangos sutartį, jeigu rangos sutartis bus įvykdyta. Nurodo, kad UAB „Eika“ teisininkas nėra įmonės vadovas, jo įgaliojimas pasirašyti dokumentus įmonės vardu į vykdomąją bylą nepateikti ir nežinomi. Nurodo, kad įstatymas imperatyviai nustato būtinus atlikti veiksmus, nustatant skolininko turto buvimą - t.y. nustatyti kaip turtą taip ir pagrindą, o akcinių bendrovių įstatymas dar ir LR CPK atstovavimo vykdymo procese taisykles. Nurodo, kad LR CK 6.101, 6.104 aiškiai nustato, kad perleidžiantis reikalavimą asmuo privalo perduoti reikalavimo pagrindą sudarančius dokumentus, o LR CPK 708 str. įpareigoja sudaryti sąlygas apžiūrėti parduodamą turtą t.t. jo buvimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat nurodo, kad VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ turto - reikalavimo teisę, kurią skolininkas „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ Všį turi į UAB „Eika“, reikalavimo pagrindas darbų sutartis Nr.12-2195 IS ir PVM s/f Nr.(duomenys neskelbtini) (mokėjimo terminas 2017m.rugsėjis) neturi ir neturėjo. Taip pat nurodo, kad teismas į bylą turėjo įtraukti UAB „Eika“, nes ji suinteresuota byla. Nurodo, kad teismas klaidingai teigė, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad kitokio dydžio skolininko reikalavimai UAB „Eika“ turi kiti asmenys, kad skolininkas iki vykdymo pradžios perleido juos kitiems asmenims. Nurodo, kad tokie dokumentai į byla pateikti, tačiau teismo apskritai nebuvo vertinami. Apeliantas taip pat nurodo, kad UAB „Eika“ VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prievolių sumokėti tariamai areštuotą sumą neturi, kad reikalavimai yra perleisti ĮĮ „Georima“ ir VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centrui“. Nurodo, kad LR CPK aiškiai nurodo, kad iš varžytinių gali būti parduodamas skolininko turtas, o ne būsimas turtas. Šiuo atveju galimas skolininko reikalavimas UAB „Eika“ yra būsimas, dėl to pardavimo metu jo nėra. O iš to seka, kad negali būti parduodama tai ko nėra.
Atsiliepimas
Antstolis A. S. atsiliepimu (b.l. 38-39) į atskirąjį skundą prašo atmesti VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atskirąjį skundą ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Nurodė, kad UAB „Eika“ raštas atitinka dokumentams keliamus reikalavimus, nes yra pasirašytas vyr. buhalterės ir teisės skyriaus vadovo, dokumentas atspausdintas ant firminio įmonės blanko. Nurodo, kad UAB „Eika“ informacija nėra nuneigta nei paties skolininko, nei trečiųjų asmenų, todėl antstolė neturi pagrindo abejoti egzistuojančios reikalavimo teisės dydžiu. Nurodo, kad pagal vykdomoje byloje esančius duomenis mokėtinų lėšų 27 240 Lt sumai pagrindas yra skolininko išrašyta sąskaita faktūra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nors apeliantas pateiktu atskiruoju skundu skųsdamas 2014-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį prašo šią nutartį palikti galioti, tačiau apeliacinės instancijos teismui įvertinus pateikto skundo motyvus ir skunde nurodytus reikalavimus, darytina išvada, kad apeliantas suklydo formuluodamas savo atskirojo skundo reikalavimą ir pateiktu skundu prašo panaikinti 2014-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Apeliantas iš esmės skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė tenkinti apelianto skundą, dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/12/01182, t.y. dėl antstolės 2013-12-02 patvarkymo parduoti turtą ir atšaukti varžytines. Išvaržoma reikalavimo teisė, kurią pareiškėjas turi į UAB „Eika“ pagal darbų sutartis Nr. 12-2195 IS ir PVM s/f Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš pateiktų rašytinių įrodymų, vykdomosios bylos medžiagos, šalių nurodytų aplinkybių nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 vykdomąjį raštą Nr. 2-4040-600/2012 dėl 19671,10 Lt skolos, 8,49 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ išieškotojo UAB „Autotechpaslauga“ naudai (v.b.l. 1,2,9). Vykdydama minėtą vykdomąjį dokumentą, 2013-10-02 patvarkymu antstolė areštavo skolininkui priklausantį ir UAB „Eika“ žinioje esantį turtą ir/ar lėšos 24 161,98 Lt sumai (v.b.l. 20). 2013-10-08 UAB „Eika“ raštu antstolei atsakė, kad turi mokėtinų lėšų 27 240 Lt sumai, pagrindu nurodė Rangos darbų sutartį Nr. 12-2195 IS ir PVM s/f Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo terminas 2017 m. rugsėjo mėnuo (v.b.l. 35). 2013-10-30 ši reikalavimo teisė buvo įtraukta į turto arešto aktą (patikslinantį) Nr. 2013055467 (v.b.l. 57-58). Vykdydamas 2013-10-30 patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, skolininkas 2013-11-12 rašte nurodė, kad įmonė kilnojamojo turto neturi, o duomenys apie nekilnojamą turtą ir transporto priemones paskelbti viešai; duomenys apie lėšas ir indėlius kredito įstaigose, dėl jų areštavimo antstolio patvarkymu, taip pat žinomi; turtiniai kitų asmenų įsipareigojimai yra kintantys, todėl šiuo metu (nepasibaigus finansiniams metams) jų nurodyti negali (v.b.l. 51, 64). 2013-12-02 patvarkymu antstolė nutarė parduoti iš varžytinių skolininkui priklausančias turtines teises į UAB „Eika“ reikalavimo teisę (v.b.l. 67). Šį patvarkymą 2014-01-03 VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ apskundė ir prašė atšaukti turtinių teisių varžytynes, kadangi išvaržomas reikalavimas nepriklauso skolininkui (b.l. 2). 2014-01-09 antstolė skundą išnagrinėjo bei jį atmetė.
Apeliantas savo skundu iš esmės kelia klausimą, ar gali būti areštuota ir išvaržyta reikalavimo teisė į turtinę teisę. Taigi, šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar gali būti išvaržoma reikalavimo teisė į turtinę teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK)1.97 str. numato civilinių teisių objektų rūšis, šio straipsnio 1 d. numato, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. CK 1.112 str. reglamentuoja turtines teises. Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Remiantis aukščiau išdėstytų, darytina išvada, kad apelianto turima reikalavimo teisė į UAB „Eika“, kilusi pagal Rangos darbų sutartį Nr. 12-2195 IS ir PVM s/f Nr. (duomenys neskelbtini), kurios mokėjimo terminas sueina 2017 m. rugsėjį, yra laikytina apelianto turima turtine teise, kas yra civilinių teisių objektas į kurį įstatymo nustatyta tvarka, gali būti nukreipiamas išieškojimas, taip pat ir vykdomos iš varžytinės. Reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis). Pažymėtina, kad tokios teisės egzistavimą patvirtina ir pats apelianto kreditorius – UAB „Eika“. Nors apeliantas ir ginčija aplinkybę, jog UAB „Eika“ darbuotojų pasirašytas raštas dėl UAB „Eika“ įsiskolinimo apeliantui, yra pasirašytas neįgaliotų asmenų, tačiau savo teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Esant pasirašytam dokumentui ir byloje neesant jokių įrodymų apie UAB „Eika“ rašto, kuriuo pripažįstamas 27 240 Lt dydžio įsiskolinimas apeliantui negaliojimą, nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti minėto dokumento galiojimu. Pažymėtina, kad CK 6.104 nurodomi dokumentai ir yra UAB „Eika“ raštas kuriuo pats kreditorius patvirtina jog yra skolingas apeliantui 27 240 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina su atskiruoju skundu pateiktas reikalavimo teisių perleidimo sutartis VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ ir UAB „Georima“, kadangi CK 6.109 str. 1 d. numato, kad reikalavimo perleidimo faktas prieš skolininką gali būti panaudotas tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo fakto įrodymą, o to paties straipsnio 2 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu. Apeliantas teismui pateikė reikalavimo perleidimo sutartis sudarytas tarp apelianto ir naujųjų kreditorių, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą, negalima daryti išvados, jog apeliantas įrodė, kad VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ ir UAB „Georima“ turi reikalavimo teisę išieškoti lėšas iš UAB „Eika“, kurios priklauso apeliantui.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.