Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. D. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei R. D. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. D. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad nuo 2013-05-01 iki 2016-04-12 ji dirbo melžėja atsakovės ūkyje. Ieškovė paaiškino, kad nors šalys buvo susitarusios dėl visų būtinųjų darbo sąlygų, tačiau atsakovė nesudarė su ieškove rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui apie ieškovės priėmimą į darbą. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.1.-379-761/2016 buvo nustatyta, kad atsakovė leido ieškovei laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-04-12 dirbti melžėja ir turėjo mokėti ieškovei 15 Eur darbo užmokestį už vieną darbo dieną. Ieškovė teigė, kad žiemos sezono metu, tai yra gruodžio-balandžio mėnesiais kasdien rytais nuo 5.30 val. iki 9.00 val., o vasaros sezono metu - gegužės-lapkričio mėnesiais, rytais nuo 5.30 val. iki 9.00 val. ir vakarais, nuo 17.00 val. iki 20.00 val., ieškovė dirbo atsakovės jai pavestus darbus, susijusius su karvių melžimu. Šalys buvo susitarusios, kad vasaros sezono metu (gegužės-lapkričio mėnesiais), ji karves melš du kartus per dieną ir jai už darbą bus mokama po 50 Lt (15 Eur) per dieną, o žiemos sezono metu (gruodžio-balandžio mėnesiais) karvės bus melžiamos vieną kartą per dieną už 25 Lt (7,50 Eur) už vieną dieną. Ieškovė teigė, kad nuo 2015-05-01 atsakovė pradėjo mokėti ieškovei tik nedidelę darbo užmokesčio dalį, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovė dirbo pas atsakovę vidutiniškai šešias dienas per savaitę, todėl už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-04-12 nesumokėto darbo užmokesčio dalis sudaro 2 650 Eur. Ieškovė nurodė ir tai, kad ieškovė niekada nebuvo išleista kasmetinių atostogų, todėl už nepanaudotas kasmetines atostogas atsakovė liko skolinga ieškovei 973,62 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad faktiškai darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2016-04-12, todėl šią dieną atsakovė privalėjo visiškai atsiskaityti su ieškove, tai yra sumokėti visą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso 3 623,62 Eur. Kadangi atsakovė savo pareigos nevykdė, už uždelstą atsiskaityti laiką (198 darbo dienas) atsakovė privalo sumokėti ieškovei 2 379,96 Eur kompensaciją. Ieškovė teigė, kad dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo ji kreipėsi į Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisiją, tačiau 2017-02-13 darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovės reikalavimai buvo nepagrįstai atmesti. Dėl to ieškovė teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-02-13 sprendimą Nr. DGKS-701, priteisti ieškovei iš atsakovės 2 650 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-04-12, 973,62 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2 379,96 Eur kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2016-04-13 iki 2017-01-20, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017-01-20 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilalės rajono apylinkės teismas 2017-08-01 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-02-13 sprendimą Nr. DGKS-701, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 650 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-04-12, 876,26 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 369,68 Eur kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-04-13 iki 2017-08-01, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės po 8,78 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2017-08-02 iki kol atsakovė sumokės ieškovei uždelstą išmokėti 2 650 Eur darbo užmokestį, bei 260 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 147 Eur žyminio mokesčio ir 15,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš ieškovės priteisė 3,91 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.Teismas atsižvelgė į tai, kad prejudicinę galią nagrinėjamai bylai turinčiais administracinio nusižengimo byloje teismų priimtais sprendimais buvo nustatyta, jog ieškovė nuo 2013-05-01 iki 2016-04-12 dirbo pas atsakovę melžėja, ieškovė dirbo nustatytomis valandomis (žiemos sezono metu, tai yra gruodžio – balandžio mėnesiais kasdien nuo 5.30 val. iki 9.00 val., o vasaros sezono metu ir nuo 17 val. iki 20 val.) už sulygtą atlyginimą, tai yra po 15 Eur atskaičius mokesčius už vieną darbo dieną. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovė nuo 2015-05-01 iki 2016-04-12 turėjo gauti 3 630 Eur darbo užmokesčio, tačiau gavo tik 980 Eur, todėl ieškovės reikalavimą dėl 2 650 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo pripažino pagrįstu. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovei priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2016-04-12 yra 876,26 Eur. Spręsdamas dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką teismas atsižvelgė į tai, kad ši kompensacija turėtų būti skaičiuojama ne iki kreipimosi į darbo ginčų komisiją, o iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2016-04-13 iki 2017-08-01, esant šešių darbo dienų savaitei (408 darbo dienos), todėl už uždelstą atsiskaityti laiką vidutinio darbo užmokesčio dalis sudaro 3 582,24 Eur (8,78 Eur x 408 d. d.). Teismas konstatavo, kad tokio dydžio kompensacijos priteisimas būtų neadekvatus teisės pažeidimui, taip pat būtų nesuderinamas su darbo teisės ir bendraisiais teisės principais, todėl šios kompensacijos dydį teismas sumažino iki 1 369,68 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, nes darbo teisiniuose santykiuose CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikomas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. D. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-08-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi administracinio nusižengimo byloje Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-09-27 priimtu nutarimu, nes šis nutarimas neatitinka įstatyme numatytų formos ir turinio reikalavimų. Apeliantės teigimu, administracinio nusižengimo byloje buvo nustatytas tik nelegalaus darbo faktas, tačiau nebuvo nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės dėl darbo ir poilsio laiko trukmės, darbo apmokėjimo sąlygų ir tvarkos, todėl šioje byloje tokios aplinkybės turėjo būti įrodytos, tačiau teismas jų nesiaiškino.Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesiaiškino, kodėl ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją tik 2016 metų pabaigoje, jeigu darbo užmokestis jai nebuvo mokamas nuo 2015 metų gegužės mėnesio. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė pradėjo reikšti reikalavimus atsakovei tik po to, kai jos sugyventinis buvo apkaltintas pasikėsinimu išprievartauti atsakovę. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovė apie neišmokėtą darbo užmokestį neužsiminė nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.Teismas nevertino administracinio nusižengimo byloje ieškovės teiktų paaiškinimų, taip pat liudytojais apklaustų M. P., S. P. paaiškinimų, kurie patvirtino, jog atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi. Teismas neatsižvelgė į liudytojais byloje apklaustų asmenų paaiškinimus, kurie patvirtino, jog atsakovė už ieškovės darbą atsiskaitė ne tik pinigais, bet ir natūra, todėl atsakovė ieškovei nėra skolinga. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais skaičiavimais, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.Teismo sprendime nėra nurodyta motyvų, kuriais remiantis buvo nuspręsta panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą dėl ieškovės reikalavimų atmetimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. M. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-08-01 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Ieškovė teigė, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo keliamas klausimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dėl to, kad tai nebuvo minėtos bylos dalykas. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovei iškeltoje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, darbo laikotarpis bei apmokėjimo sąlygos, todėl šioje byloje šių aplinkybių iš naujo nebereikėjo įrodinėti. Kadangi atsakovė byloje neįrodė, jog yra atsiskaičiusi su ieškove, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Apeliantė 2017-10-06 pateikė teismui prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teisme atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos išsamiai pasisakyti dėl bylai svarbių aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta ieškovė, taip pat liudytojas Z. G., kuris galėtų patvirtinti, jog ieškovė yra išsigalvojusi aplinkybes apie darbą atsakovės ūkyje. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kolegija atsižvelgia į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamos advokatų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dalyvavo 2017-05-08 teismo posėdyje ir teikė savo paaiškinimus, atsakinėjo į atsakovės atstovo klausimus. Atsakovė nenurodė, dėl kokių bylai svarbių aplinkybių ji negalėjo tinkamai pasisakyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Be to, visas bylai reikšmingas aplinkybes atsakovė galėjo išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Kolegija įvertina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių pirmosios instancijos teisme negalėjo pasinaudoti teise prašyti liudytoju apklausti Z. G., todėl prašymas dėl šio liudytojo apklausos apeliacinės instancijos teisme yra pavėluotas (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliantė skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi administracinio nusižengimo byloje Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-09-27 priimtu nutarimu, nes šis nutarimas neatitinka įstatyme numatytų formos ir turinio reikalavimų. Apeliantės teigimu, administracinio nusižengimo byloje buvo nustatytas tik nelegalaus darbo faktas, tačiau nebuvo nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės dėl darbo ir poilsio laiko trukmės, darbo apmokėjimo sąlygų ir tvarkos, todėl šioje byloje tokios aplinkybės turėjo būti įrodytos, tačiau teismas jų nesiaiškino. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, todėl nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės dėl ieškovės darbo atsakovės ūkyje fakto, ieškovei mokėtino darbo užmokesčio dydžio bei jo sumokėjimo fakto, taip pat šalis siejusių faktinių darbo santykių trukmės. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-379-761/2016 atsakovė R. D. buvo nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad būdama ūkininkė ir darbdavė, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2016-04-12, pažeisdama DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalių reikalavimus, leido ieškovei J. M. dirbti melžėja, sutarė jai mokėti po 15 Eur už vieną darbo dieną, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties, neišdavusi jai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Teismas nustatė, kad J. M. žiemos sezono metu, tai yra gruodžio–balandžio mėnesiais, kasdien nuo 5.30 val. iki 9 val., o vasaros sezono metu ir nuo 17 iki 20 val., dirbo atsakovės R. D. jai pavestus darbus, susijusius su karvių melžimu. Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-05 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-668-606/2016 Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nutarimas paliktas nepakeistas.CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, pažymėjo, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje dalyvavo tie paties asmenys, tai yra šios bylos atsakovė R. D. buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o J. M. procesinis statusas buvo nukentėjusioji. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nelegalaus darbo ir jo trukmės faktai, taip pat šalių susitarimo dėl atlyginimo už darbą ir jo dydžio klausimai buvo teisiškai reikšmingi ir sudarė įrodinėjimo dalyko dalį tiek administracinio teisės pažeidimo byloje sprendžiant atsakovės R. D. administracinės atsakomybės klausimą, tiek šioje civilinėje byloje sprendžiant dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatytas ne tik ieškovės nelegalaus darbo atsakovės ūkyje faktas, bet ir tai, kad ieškovė dirbo atsakovės jai pavestus darbus, susijusius su karvių melžimu, laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-04-12, tai yra gruodžio–balandžio mėnesiais, kasdien nuo 5.30 val. iki 9 val., o vasaros sezono metu ir nuo 17 iki 20 val. Teismų sprendimais taip pat nustatyta, kad šalys buvo susitarusios dėl 15 Eur dydžio darbo užmokesčio už vieną darbo dieną. Šios administracinėje byloje teismų nustatytos aplinkybės pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir šių aplinkybių iš naujo šioje byloje įrodinėti nereikia. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nutarime ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-05 nutartyje nustatytomis prejudicinę galią šiai bylai turinčiomis aplinkybėmis. Skunde nurodoma ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesiaiškino, kodėl ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją tik 2016 metų pabaigoje, jeigu darbo užmokestis jai nebuvo mokamas nuo 2015 metų gegužės mėnesio. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė pradėjo reikšti reikalavimus atsakovei tik po to, kai jos sugyventinis buvo apkaltintas pasikėsinimu išprievartauti atsakovę. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovė apie neišmokėtą darbo užmokestį neužsiminė nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat negalima sutikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013). Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalis faktiniai darbo teisiniai santykiai siejo laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-04-12, o darbo užmokestis ieškovei nebuvo tinkamai mokamas laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-04-12. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2016-12-15. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia tai, jog ieškovė savo pažeistas teises gali ginti per visą ieškinio senaties terminą, kuris pagal tuo metu galiojusio DK 27 straipsnio 2 dalį buvo treji metai. Dėl to vien tai, kad ieškovė nepakankamai operatyviai kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir nekėlė šio klausimo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, šiuo atveju nėra pakankama aplinkybė atsisakyti ginti ieškovės teises ir nepatvirtina jos reikalavimų nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir pasisakė dėl visų reikšmingų ginčui spręsti byloje esančių įrodymų. Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-04-12 atsakovė ieškovei neišmokėjo 2 650 Eur darbo užmokesčio. Šios teismo išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde atsakovės nurodomi argumentai, kurie iš esmės reiškia kitokį byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde atsakovė kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė.Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nevertino administracinio nusižengimo byloje ieškovės teiktų paaiškinimų, taip pat liudytojais apklaustų M. P., S. P. paaiškinimų, kurie patvirtino, jog atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. CPK 14 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus CPK numatytus atvejus, savo sprendimą teismas gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Taigi priimdamas sprendimą teismas galėjo remtis tik šioje byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir neturėjo teisinio pagrindo vadovautis administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje S. P. nebuvo apklausta kaip liudytoja, todėl teismas negalėjo remtis jos parodymais, kurie buvo duoti kitoje byloje. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas M. P., tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu šio liudytojo duoti parodymai nepatvirtina, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Įvertinusi byloje esančią medžiagą kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovė su ieškove yra tinkamai atsiskaičiusi.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į liudytojais byloje apklaustų asmenų paaiškinimus, kurie patvirtino, jog atsakovė už ieškovės darbą atsiskaitė ne tik pinigais, bet ir natūra, todėl atsakovė ieškovei nėra skolinga. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais skaičiavimais, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimus dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo įrodinėjo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, taip pat savo paruoštais skaičiavimais dėl neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydžio. Iš byloje pateiktų ieškovės skaičiavimų matyti, jog atsakovė liko skolinga ieškovei 2 650 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-04-12, 973,62 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kurią teismas sumažino iki 876,26 Eur, 2 379,96 Eur kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2016-04-13 iki 2017-01-20, kurią teismas sumažino iki 1 369,68 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant darbuotojo ir darbdavio ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, darbdaviui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad su darbuotoju yra tinkamai atsiskaityta (CPK 178 straipsnis). Byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė su ieškove yra tinkamai atsiskaičiusi. Atsakovė tinkamo atsiskaitymo su ieškove faktą įrodinėjo savo paaiškinimais, taip pat liudytojų A. D., I. D., K. D., K. K., R. B. parodymais. Įvertinęs šių liudytojų parodymus, taip pat kitą byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su šių įrodymų vertinimu ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tinkamo atsiskaitymo su ieškove faktas nėra įrodytas. Kadangi atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo priteistų neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų apskaičiavimo tvarkos ir jų dydžio, kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai nustatė ieškovei iš atsakovės priteistinų sumų dydį.Apeliantė nurodė ir tai, kad teismo sprendime nėra nurodytų motyvų, kuriais remiantis buvo nuspręsta panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą dėl ieškovės reikalavimų atmetimo. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. CPK 268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios DK nuostatos ir pasisakyta dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų. Kadangi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-02-13 sprendimu Nr. DGKS-701 ieškovės reikalavimai buvo atmesti, o šioje byloje teismas ieškovės reikalavimus pripažino iš esmės pagrįstais, akivaizdu, kad šios aplinkybės ir nulėmė darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimą. Pažymėtina, kad tokie darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo motyvai yra nurodyti ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą ir procesinių pažeidimų nepadarė.Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.