- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- I-1927-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04952-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. l–5), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad pareiškėjui nuo 2016-02-17 iki 2016 kovo mėnesio (toliau – ginčo laikotarpis) kalint Lukiškių TI-K buvo pažeistos jo teisės ir laisvės, nes kalinimo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, buvo sudaryti dideli nepatogumai, pažemintas orumas, sutrikdyta sveikata. Ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K trūko gyvenamojo ploto, buvo per didelis kalinamųjų skaičius, nepakankamas buitinis ir higieninis inventorius, nebuvo sudarytos sąlygos skalbti drabužius ir juos džiovinti. Patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nei karto nebuvo atlikti remonto ar grybelio šalinimo darbai, nebuvo tiekiama pakankamai šilto vandens asmeninei higienai, nebuvo įrengti evakuaciniai išėjimai, nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, nebuvo rūpinamasi elektros instaliacijos tvarkingumu. Gyvenamosiose patalpose buvo asbesto bei jo produkcijos, tiekiamas maistas buvo netinkamas, prastos kokybės bei žemo kaloringumo. Ploto sumažėjimą gyvenamojoje patalpoje lėmė drabužių džiovinimas joje, baldai (pvz.: metaliniai gultai), televizoriai, radijo imtuvai, žaidimai, sanitarinis mazgas, maisto atsargos. Kamerose vėdinimas buvo nepakankamas. Kamerose nebuvo vietos maisto produktams susidėti, nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos. Didelį nepatogumą sudarė tai, kad kameroje buvo tik vienas sanitarinis mazgas ir viena kriauklė. Dėl didelio kalinamųjų skaičiaus kamerose naudojimosi karštu dušu laikas sutrumpėjo. Dušuose nebuvo tinkamai įrengtos pertvaros, kurios užtikrintų besimaudančio asmens privatumą. Einant į dušą nebuvo išduodamas muilas, taip pat nebuvo laikomasi higienos normos reikalavimų dėl tualetinio popieriaus dantų pastos ir dantų šepetėlių išdavimo. Lukiškių TI-K kalinamųjų neaprūpina darbinėmis pajamomis, pašalpų iš socialinės paramos fondų nemoka, paramos neteikia. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nors jei ir būdavo atliekama patalpų dezinfekcija, visą laiką buvo matomi buitiniai parazitai. Dėl naktinio apšvietimo kameroje pareiškėjo miegas buvo nekokybiškas, dėl ko pareiškėjas patyrė stresą, nervinę įtampą.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo 3,66 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 13–21). Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Dėl buitinių parazitų Lukiškių TI-K nurodė, kad nuo 2015 metų pataisos įstaiga sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Dėl kamerų įrengimo atsakovės atstovas nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Dėl karšto vandens tiekimo Lukiškių TI-K nurodo, kad karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato. Dėl kalinių išvedimo į dušą atsakovės atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Laikantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), 44 punkto, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172, 107 punkto reikalavimų, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Atsakovės atstovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Dėl kamerų vėdinimo atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Atsakovės atstovo manymu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas dalyje.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis galimai patyrė laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. kovo 9 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.
Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016-02-17 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas – 7,38 m², ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-02-18 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 253, kurios plotas – 34,43 m², ir kurioje buvo kalinami 8 asmenys; 2016-02-18 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas – 6,34 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-02-18 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 263, kurios plotas – 7,83 m² ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; 2016-02-19 kameroje Nr. 263 buvo kalinami 3 asmenys; 2016-02-20 ir 2016-02-21 kameroje Nr. 263 buvo kalinami 2 asmenys; 2016-02-22 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 252, kurios plotas – 42,33 m² ir kurioje buvo kalinama 11 asmenų; 2016-02-23 kameroje Nr. 252 buvo kalinama 12 asmenų; 2016-02-24 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 388, kurios plotas – 26,96 m² ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; 2016-02-25 kameroje Nr. 388 buvo kalinami 4 asmenys; 2016-02-26 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas – 32,33 m² ir kurioje buvo kalinami 4 asmenys; 2016-02-27 ir 2016-02-28 kameroje Nr. 398 buvo kalinami 6 asmenys; 2016-02-29 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K; 2016-03-07 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-03-08 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas – 32,33 m² ir kurioje buvo kalinami 5 asmenys 2016-03-09 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K (b. l. 13–14).
Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. kovo 9 d. su pertrauka Lukiškių TI-K buvo laikomas 14 parų, iš kurių apie 12 parų buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Išanalizavus bylos duomenis matyti, kad dalį 2016-02-18 dienos ir 2016-02-23 Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą patalpose pažeidžiant minimalią 3,6 m² gyvenamojo ploto normą kamerose, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo spintelių rūbams, daiktams ir maistui susidėti, didelę kameros dalį užėmė sanitarinis magas, kriauklė, gultai. Lukiškių TI-K nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6, 14.7, 14.8 ir 14.9 punktuose nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Lukiškių TI-K neneigia, kad dėl mažo kamerų ploto ne visada galima įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. Teismo vertinimu šie pareiškėjo argumentai iš esmės yra susiję su neužtikrintu minimaliu vienam asmeniui kameros plotu ir vertintini kaip šio pažeidimo dalis.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad einant į dušą nebuvo išduodamas muilas, nebuvo laikomasi higienos normos reikalavimų dėl tualetinio popieriaus, dantų pastos ir dantų šepetėlių išdavimo. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kiekvienam kalinimo įstaigoje esančiam asmeniui išduodamas tinkamas higienos priemonių komplektas mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, nustatyta, kad nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodami 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo. Ši norma išduodama pagal nustatytą bendrą tvarką per du kartus – mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje, o skysto muilo išdavimas į dušus galiojančiuose teisės aktuose nenumatytas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išduoti higienos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šiuo atžvilgiu nedetalizavo nurodytų aplinkybių bei vadovaujantis teismų praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, pareiškėjo teiginiai dėl jo netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis laikytini neįrodytais.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad nebuvo sudarytos sąlygos drabužių skalbimui ir džiovinimui, drabužiai buvo džiovinami kamerose. Pažymėtina, HN 134:2015 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius nemokamai. Byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu kreipęsi su skundais ar prašymais dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad gyvenamosiose patalpose yra asbesto ir jo produkcijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl šis reikalavimas jam nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.
Pareiškėjas nurodo, kad asmeninei higienai palaikyti buvo tiekiama per mažai karšto vandens, kad dušuose įrengtos pertvarėlės neužtikrina privatumo. HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje (toliau – Dienotvarkė) nustatyta, kad dušu laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min. Duomenų, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti vieną kartą per savaitę po šiltu dušu byloje nėra, to neginčija ir pats pareiškėjas, tačiau galiojantys teisės aktai nenustato kiek laiko Lukiškių TI-K laikomi asmenys gali naudotis dušu. Dienotvarkėje nustatyta, kad dušu galima naudotis iki 15 min., taigi, įvertinus pareiškėjo argumentus aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K tinkamai užtikrino pareiškėjo teisę pasinaudoti dušu. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl per mažai Lukiškių TI-K tiekiamo karšto vandens ir dėl to, kad dušuose įrengtos pertvarėlės neužtikrina privatumo, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo buitinių parazitų, nebuvo atliekami remontas ir grybelio šalinimo darbai. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Atsakovės atstovas pateikė su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015-12-30 sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kurią UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo keturis kartus per mėnesį atlikti Lukiškių TI-K tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą keturis kartus per mėnesį ir Lukiškių TI-K patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1. 2 punktas) (b. l. 64–65). Atsakovės atstovas taip pat pateikė 2016 metų Dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo (registravimo) žurnalą, iš kurio matyti, kad Lukiškių TI-K periodiškai atliekami kenkėjų naikinimo darbai (b. l. 44-46). Iš į bylą pateikto Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-02-24 įsakymo Nr. 1-42 matyti, kad yra paskirtas atsakingas asmuo už graužikų ir nariuotakojų stebėjimą ir už patalpų paruošimą jų naikinimui Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (b. l. 43). Įvertinus atsakovės atstovo pateiktus dokumentus, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K, sudariusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri periodiškai atlieka parazitų naikinimo darbus, kad Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu yra paskirtas atsakingas asmuo už graužikų ir nariuotakojų stebėjimą ir už patalpų paruošimą jų naikinimui, tinkamai rūpinasi tuo, kad patalpose nebūtų parazitų.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo prasta ventiliacija. HN 134:2015 17 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Iš atsakovės atstovo į bylą pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-02-29 Patikrinimo akto (b. l. 82), matyti, kad, atlikus patikrinimą kameroje Nr. 398, nustatyta, kad minėtoje kameroje sudaryta galimybė vėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus, tai atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimą. Iš kito į bylą pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-04 Patikrinimo akto (b. l. 28-29), matyti, kad 2016-02-25, 2016-03-01 ir 2016-03-03 kamerose Nr. 108, Nr. 388 ir Nr. 398 buvo atliekami patikrinimai ir jų metu nustatyta, kad minėtose kamerose sudaryta galimybė vėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus, tai atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimą. Iš kitų aktų (b. l. 25-26, 30, 33, 36, 38-41, 50-51, 60-61, 75, 77, 79-81) matyti, kad patikrinimai buvo atliekami ne tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo kalinamas. Kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus dėl blogos kamerų, kuriose buvo laikomas, ventiliacijos byloje nėra, pats pareiškėjas nenurodė, ar jis dėl nurodytų aplinkybių teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms įstaigoms. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad Lukiškių T-K buvo netinkamai užtikrina ventiliacija, be to pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas trumpą laiko tarpą, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas teigė, kad buvo tiekiamas netinkamas, prastos kokybės ir žemo kaloringumo maistas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-98) patvirtintos fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, t. y. energetinė vertė 2 298 kcal. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) 1.2 punktu nustatytas skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekį vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, t. y. nustatytos valgomų produktų dalys, neto svoris (g) ne mažesnis kaip: pienas ir jo gaminiai – 196 g, mėsa ir jos gaminiai – 83 g, žuvis ir jos gaminiai – 46 g, kiaušiniai – 10 g, duonos gaminiai – 374 g, kruopos – 108 g, cukrus – 33 g, gyvuliniai riebalai – 12 g, augaliniai riebalai – 32 g, druska – 14 g, actas – 1 g, citrinos rūgštis – 0,25 g, sausi prieskoniai – 2 g, krakmolas – 1 g, arbata – 2 g, bulvės – 256 g, kitos daržovės – 238 g, vaisiai – 9 g, pomidorų padažas – 8 g. Vadovaujantis skiriamų maisto produktų vidutiniu paros kiekiu sudaromas 31 dienos valgiaraštis nedirbantiems vyrams ir maitinama pagal valgiaraštį. Įpareigojimų nustatyti maisto davinio energetinę vertę pagal pareiškėjo fiziologinius poreikius, ūgį teisės aktai nenustato. Pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, t. y. mažesnė nei 2 298 kcal per parą. Nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Lukiškių TI-K neužtikrino, jog būtų laikomasi nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su naktiniu apšvietimu, pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklių 14.3 papunktyje įtvirtintas reikalavimas įrengti dieninį ir naktinį elektros apšvietimą. Be to, Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš suėmimo vykdymo režimo reikalavimų – nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra. Teismo vertinimu, naktinis apšvietimas yra būtinas užtikrinti minėtą suėmimo vykdymo režimo reikalavimą. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su naktiniu apšvietimu.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, kad kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, nebuvo evakuacinio išėjimo, nebuvo rūpinamasi elektros instaliacijos tvarkingumu. Tačiau kokia konkrečiai žala pareiškėjui buvo padaryta, skunde nenurodyta. Abstraktus argumentas, kad taip galėjo būti sukeltas pavojus pareiškėjo sveikatai, padarytos žalos fakto neįrodo.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso nepilnai 2 paras per jo laikymo Lukiškių TI-K laiką, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A662-2009/2013, Nr. A525-1946/2013; Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį dėl vietos stokos kamerose. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus nurodoma 900 Eur suma praradimams, nėra teisinga. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiškėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visą parą, administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtą neturtinę žalą, kai pareiškėjas buvo laikomas areštinėje, administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiškėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas 14 dienų areštinėje buvo laikomas sąlygomis), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 40 Eur sumos priteisimas.
Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 3,66 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; pagal to paties ABTĮ straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas. Atsakovės atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Atlyginimo tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 3,66 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Atlyginimo tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 3,66 Eur už kopijų parengimą. Be to, Atlyginimo tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Atlyginimo tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Atlyginimo tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti dalyje ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.