Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio T. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ ir išieškotojui viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl skolininko pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis T. U. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kelmės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-719-496/2010 iš Z. S. į valstybę, atstovaujamą valstybės įmonę (toliau – VĮ) VĮ „Turto bankas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi prašymą tenkino, pakeitė antstolio T. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką Z. S. skolininke valstybe, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Teismas vertino, kad yra visos Lietuvos CPK 596 str. 1 d. sąlygos skolininkui pakeisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1063-471/2016 ir pareiškėjo antstolio T. U. prašymą dėl skolininko Z. S. pakeitimo jo teisių ir pareigų perėmėja valstybe vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstą. Kasacinis teismas išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teise kreiptis i teismą, prašydamas pratęsti ši terminą, o teismas turi toki prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.Mirusio skolininko butas nebuvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolis T. U. būtų uždėjęs areštą skolininkui priklausiusiam butui ir vykdant išieškojimą vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ar vykdant išieškojimą net apskritai kreditoriaus VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai. Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiojo skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį).Pareiškėjas antstolis T. U. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Esminė turto arešto akto paskirtis - užtikrinti skolininko prievolių įgyvendinimą, garantuoti, kad skolininkas neperleis savo turto tretiesiems asmenims. Antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus, vadovaujasi ir proceso ekonomiškumo, operatyvumo principais, dėl ko kaskart gavus naują vykdomąjį dokumentą priimti dar vieną turto arešto aktą (kai turto arešto masto užtenka) būtų ne tik netikslinga, bet ir ženkliai išaugtų vykdymo išlaidos, o skolininkui tektų neproporcingai didelė vykdymo išlaidų našta.Įpėdiniui buvo žinomas paveldėto turto arešto faktas, todėl apeliantas turėjo galimybę susipažinti ne tik su Nekilnojamojo turto ar Turto arešto akto registrais, bet ir su vykdomųjų bylų sąvadu, atkreipti dėmesį į turto arešto mastą (2281,72Eur), kuris akivaizdžiai viršija vykdomosios bylos, kurioje yra priimtas turto arešto aktas, reikalavimą, kadangi į arešto aktą buvo įtraukti ir kitų kreditorių reikalavimai bei vykdymo išlaidos.Dėl palikėjo skolų 2013-12-03 į antstolio kontorą kreipėsi A. S. su prašymu mokėti susidariusį mirusiojo sutuoktinio įsiskolinimą dalimis. Pažadėjus tvarkytis sutuoktinio palikimo priėmimą, visa informacija apie turimas Z. S. skolas, kaip tikėtinai turto įpėdinei, buvo suteikta būtent mirusiojo sutuoktinei A. S.. Dėl šios priežasties keisti turto arešto akto duomenis su tikslu išviešinti turimų įsiskolinimų faktą, nebūtų buvę tikslinga.Z. S. palikimo, t.y. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo valstybės naudai faktas antstoliui tapo žinomas tik 2016-06-10, po Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pranešimo, dėl to, vadovaujantis LR CPK 596 str., kreiptasi į Kelmės rajono apylinkės teismą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu iš skolininko Z. S. išieškoma 287,59 Eur skola išieškotojo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. teismo įsakymą Nr. L2-719-496/2010. Buvo areštuotas skolininko vardu registruotas turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), mirusiojo turtas perėjo valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“. Minėtoje vykdomojoje byloje nebuvo surašytas nekilnojamojo turto arešto aktas, o antstolis remiasi tik ta aplinkybe, kad apie skolininko nekilnojamo turto, buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą Turto arešto aktų registrui jis buvo pranešęs 2008-02-15 (vykdomosios b. l. 21), todėl mano, kad papildomai turto arešto akto surašyti nereikėjo.Nagrinėjamai bylai aktuali yra Kasacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), papildoma apsauga priimant palikimą pagal apyrašą nereikalinga.CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė - teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien ta aplinkybė, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko kitų išieškotojų nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pakankama pakeisti skolininką jo turtą priėmusiu įpėdiniu. Byloje nėra įrodymų, kad po skolininko mirties antstolė ar išieškotojas per tris mėnesius informavo palikimo vietos atsiradimo notarą apie vykdomojo dokumento pagrindu vykdomą išieškojimą VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai, ar kreipėsi per nurodytą terminą dėl kreditoriaus teisių pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad arešto aktų turtui nesurašymas taupant skolininko lėšas būtų buvęs pagrįstas tuo atveju, jei išieškojimas ir dabar būtų vykdomas iš paties skolininko, tačiau skolininkui mirus tiek teisės aktai, tiek teismų praktika įpareigoja kreditorius informuoti apie tai, kokius skolinius įsipareigojimus perims palikimą priėmęs įpėdinis, todėl nepakanka tiesiog nurodyti, kad vykdomas išieškojimas. Kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai.Antstolio T. U. nurodyti argumentai, susiję su A. S. ir jos prašymu mokėti susidariusį mirusiojo sutuoktinio įsiskolinimą dalimis, aplinkybės, kada antstolis sužinojo apie tai, kad mirusio skolininko turtą perėmė valstybei, aktualūs sprendžiant klausimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas dėl šių antstolio T. U. argumentų plačiau nepasisako.Antstolis, žinodamas, kad kreditorius, praleidęs ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, teismui neteikė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino antstolio T. U. prašymą pakeisti antstolio T. U. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką Z. S. skolininke valstybe, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog būtų kreiptasi į teismą CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir antstolio T. U. prašymą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti.

Netenkinti antstolio T. U. prašymo dėl skolininko pakeitimo.