Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-23152-910/2015 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 369,64 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; teismui nusprendus, kad yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas reikalavimui dėl skolos priteisimo pareikšti, ieškovė prašė pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti.Nurodė, kad tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise jį valdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Nuo 2009 m. vasario 6 d. iki (duomenys neskelbtini) nurodytas butas nuosavybės teise priklausė M. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. 2014 m. lapkričio 3 d. išduotas M. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovės teigimu, atsakovė, paveldėjusi butą, yra atsakinga už palikėjo skolą UAB „Vilniaus energija“, t. y. už šilumos energiją butui šildyti laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., kuri yra 369,64 Eur. Ieškovė tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie M. K. skolas UAB „Vilniaus energija“, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas praleistas, ieškovė prašo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – pratęsė ieškovei UAB „Vilniaus energija“ terminą reikalavimui dėl 369,64 Eur skolos pareikšti, priteisė ieškovei iš atsakovės 369,64 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą 369,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, nes ieškovės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nesieja sutartiniai prievoliniai santykiai, todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra pagrindo mokėti procesines palūkanas. Be to, palikimui perėjus valstybei, įstatymas nereglamentuoja palūkanų priskaičiavimo, juo labiau, kai palikimas pereina tik praėjus 18 mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo momento. Taigi galima teigti, kad ieškovei iš atsakovės nepriteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, nes Valstybinė mokesčių inspekcija nėra skolininkas, o specifinio statuso skolininko turto paveldėtojas, kuris atsako už skolą paveldėto turto ribose, todėl procesinių palūkanų priteisimas iš atsakovės prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, paveldėtas turtas nėra parduotas, todėl atsakovė dar negali atsiskaityti su ieškove ir visiškai įvykdyti teismo sprendimo. Atsakovei negalint įvykdyti sprendimo, procesinės palūkanos didėja su kiekviena diena, kas didina atsakovės skolą ieškovei, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vilniaus energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visos būtinos sąlygos procesinėms palūkanoms priteisti šiuo atveju egzistavo. Nei įstatymai, nei teismų praktika neišskiria atsakovės kaip specifinį statusą turinčio subjekto, iš kurio nepriteistinos procesinės palūkanos nagrinėjamo pobūdžio bylose. Dėl apeliantės argumento, kad atsakovo ir ieškovo nesieja prievoliniai santykiai, teismai jau yra pasisakę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 M. rugsėjo 21 D. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos, paveldėjusios mirusio skolininko turtą, priteistos procesinės palūkanos už priteistą skolos už šilumos energiją sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Įstatyminis pagrindas priteisti iš skolininko procesines palūkanas yra įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi apeliantės nurodoma aplinkybė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta sutarties, nepaneigia skolininko pareigos mokėti įstatyme nustatyto dydžio procesines palūkanas, esant kreditoriaus pareikštam prašymui dėl jų priteisimo.Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (su sąlyga, kad kreditoriaus reikalavimas yra tenkinamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).Taigi skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas yra įtvirtinta įstatyme – Civiliniame kodekse, ir, kaip teisingai pažymi ieškovė, valstybei, kaip turto paveldėtojai (taigi ir mirusio skolininko teisių ir pareigų perėmėjai), jokių išimčių dėl galimybės šios pareigos nevykdyti nenumatyta.Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės procesines palūkanas, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.