Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir Kalėjimų departamentas), dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad 2015-06-25 gavo Administracijos raštą Nr. 42-85 (2), kuriuo buvo informuotas, jog atsižvelgiant į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų 2014-04-25 atlikto tarnybinio tyrimo išvadas, pareiškėjo atsisakymas atlikti bausmę drausmės grupėje kartu su nuteistuoju G. N. nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, ši išvada neišsami, neobjektyvi ir pagrįsta tik prielaidomis. Administracija nuobaudą paskyrė neįvertinusi visų pareiškime nurodytų aplinkybių dėl bausmės atlikimo kartu su nuteistuoju G. N., t.y. jo nederamo ir netinkamo elgesio, kuris pareiškėjui daro neigiamą įtaką, psichologinės įtampos, grėsmės pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Kalėjimų departamentas paskirtos nuobaudos nepanaikino.

Kalėjimų departamentas nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl nepagrįstų ir neteisėtų Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmų, pateikė formalius atsakymus, kuriais vienpusiškai palaikomi Administracijos neteisėti veiksmai ir priimti sprendimai, o pareiškėjo, kaip nuteistojo teisė tikėtis išsamaus, objektyvaus ir pagrįsto tyrimo atlikimo bei teisingo sprendimo priėmimo ignoruojama. Kalėjimų departamentas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, nevykdė jam paskirtų funkcijų arba jas vykdė, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai ir nerūpestingai. Kalėjimų departamentas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Pareiškėjas dėl paliktos galioti nuobaudos patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, stresą, įtampą, pažeminimą. Dėl Kalėjimo departamento neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 1000 EUR.

Vilniaus pataisos namų administracijos reikalavimas atlikti bausmę drausmės grupėje kartu su nuteistuoju G. N. nepagrįstas ir neteisėtas, o pasirinktos administracinės priemonės – nuobaudos paskyrimas- neproporcingas ir neadekvatus. Šie veiksmai yra neteisėti. Administracija nesudarė galimybių bausmę atlikti atskirai nuo nuteisėjo G. N., kaip tai numato teisės aktai. Tokiu būdu Administracija piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis, o dėl nepagrįstai pasikirtos nuobaudos – atsirado žalingos pasekmės, t.y. pareiškėjas negalėjo naudotis televizoriumi, radijo imtuvu, laisvai vaikščioti kieme, naudotis virtuve maistui ruošti, dėl ko patyrė didelius nepatogumus. Nepagrįstos nuobaudos paskyrimas sukrėtė psichologiškai, sutapatinimas su piktybiniu pažeidėju pažemino garbę ir orumą, sukėlė nepasitikėjimą valdžios institucijomis. Dėl Administracijos neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 2000 EUR.

Nevykdydamas pataisos namų administracijos nurodymų pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas arba BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialiąją pareigą nuteistiesiems - vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymus. Šis režimo reikalavimų pažeidimo faktas užfiksuotas 2015-04-25 Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime Nr. 33-71. Pažeidimo faktą pripažįsta ir pareiškėjas, nes 2015-­06-03 pareiškime (reg. Nr. 29-354(2)) nurodė, kad atsisako eiti į paskirtą drausmės grupę. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes ir surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaudamasis BVK 142 straipsniu Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2015-06-05 nutarimu Nr. 28-17(2) skyrė pareiškėjui nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas keturiems mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies ir 112 straipsnio 1 dalies 2 punkto, reikalavimus, t.y. nevykdė pareigūno nurodymo eiti į paskirtą būrį.

Atsakovės atstovo nuomone, tiek Vilniaus pataisos namų nutarimas, tiek Kalėjimų departamento sprendimas – teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuobauda paskirta nepagrįstai. Pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę ir turtinę žalą. Taip pat pažymi, kad atsakovu šioje byloje turėtų būti tik valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai. Mano, jog pareiškėjo galimai pažeistos teisės teisme gali būti apgintos jam ginčijant tik tiesiogines pasekmes sukeliantį pirminį individualų administracinį aktą, o įrodymai, kad asmuo pasinaudojo įstatymo numatyta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, tokiu atveju yra patvirtinimas, jog asmuo įvykdė įstatymų nustatytą kai kuriems atvejams sąlygą prieš kreipiantis teisminės gynybos pasinaudoti privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Nuo 2014 m. balandžio mėnesį atlikto tarnybinio tyrimo „Dėl drausmės grupės nuteistojo G. K. administracijos nurodymų nevykdymo“, naujų aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų atlikti bausmę paskirtoje drausmės grupėje, pareiškėjas Administracijai nenurodė. Nuo 2014-04-25 patvirtintos tarnybinio tyrimo išvados, pareiškėjas bausmę atlikti jam paskirtoje drausmės grupėje atsisakė dar daug kartų, nenurodydamas pagrįstų, naujų aplinkybių dėl kurių paskirtoje drausmės grupėje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei.

Nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą atlikti teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atitinkamame pataisos įstaigos vidinės struktūrose vienete (būryje ar pan.) ar gyventi atitinkamoje gyvenamojoje patalpoje pataisos namų administracijai yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl BVK 142 straipsnyje numatytos nuobaudos paskyrimo.

Vilniaus pataisos namų administracijos priimti sprendimai ir atlikti veiksmai teisėti ir pagrįsti, teisėtais sprendimais pareiškėjui jokios psichologinės ar kitos žalos nepadaryta.

Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą atsakovės atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo psichinę ar fizinę sveikatą. Nei Vilniaus pataisos namų Psichologinė tarnyba, nei Sveikatos priežiūros tarnyba nėra nustačiusi su skunde nurodytomis pretenzijomis susijusių psichologinių ar sveikatos pablogėjimų. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Vilniaus pataisos namų psichologus savo iniciatyva dėl skunde nurodytų problemų. Vilniaus pataisos namų administracija savo veiksmais pareiškėjui jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės pakartodamas skunde ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad neatsisakė eiti į drausmės grupės gyvenamąsias patalpas, jeigu jose nebūtų G. N..

Atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų Vilniaus pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento veiksmų priimant sprendimus dėl pareiškimų (prašymų), kuriais pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę drausmės grupėje kartu su kitu nuteistuoju.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus pataisos namų administracija tinkamai neišnagrinėjusi jo 2015-06-03 bei 2015-06-05 pareiškimų ir neįvertinusi reikšmingų aplinkybių 2015-06-05 nutarimu nepagrįstai paskyrė nuobaudą. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus pataisos namų 2015-06-05 nutarimu paskirtos nuobaudos panaikinimo išnagrinėjo formaliai, nepasisakė dėl skunde nurodytų tarptautinių ir nacionalinės teisės aktų pažeidimų, neatliko išsamaus, objektyvaus ir pagrįsto tyrimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, stresą, įtampą, pažeminimą, o būdamas kamerų tipo patalpose neturėjo galimybės žiūrėti televizijos, gamintis maistą, laisvai vaikščioti kiemelyje.

Nagrinėjamos bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad besibaigiant pareiškėjui Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 29-65 (2) paskirtos nuobaudos (šešis mėnesius bausmę atlikti kamerų tipo patalpose) terminui, pareiškėjas 2015 m. birželio 3 d. pareiškimu pataisos namų administraciją informavo, jog atsisako keltis į drausmės grupės gyvenamąją patalpą, nes jame nuobaudą atlieka nuteistasis G. N. (b. l. 35). Pareiškėjas 2015-06-03 atsisakymą keltis į drausmės grupę motyvavo tuo, kad nuo nuteistojo G. N. 2014-04-17 buvo patyręs smurtą, jo nederamas elgesys daro neigiamą įtaką pareiškėjui. Būdamas su G. N. jaučia įtampą, grėsmę sveikatai ir gyvybei (b.l. 35).

Pažymėtina, kad perkelti pareiškėją į drausmės grupę buvo nuspręsta 2014 m. gruodžio 5 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-64 (2) „Dėl nuteistojo nubaudimo“, nes pareiškėjas G. K. atsisakė vykdyti nurodymą gyventi 11 būrio paskirtoje gyvenamosios patalpos Nr. 5 pirmoje vietoje (b.l. 56). Pareiškėjas į drausmės grupę turėjo būti perkeltas 2015-06-05, tačiau atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymą eiti į drausmės grupę (b.l. 39), 2015-06-05 pareiškime – paaiškinime nurodydamas tas pačias atsisakymo vykdyti nurodymą priežastis (b.l. 40). Vilniaus pataisos namų 2015 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 28-17 (2) už atsisakymą vykdyti teisėtus Administracijos reikalavimus (paskirtą nuobaudą - bausmę atlikti drausmės grupėje), pareiškėjui paskirta nuobauda – bausmę keturis mėnesius atlikti kamerų tipo patalpose (b.l. 51-52). Pareiškėjas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, prašydamas paskirtą nuobaudą panaikinti (b.l. 31-33). Kalėjimų departamentas 2015-07-13 sprendimu Nr. 2S-3080 pareiškėjo skundo netenkino (b.l. 41-42). Vilniaus pataisos namų administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-06-03 pareiškimą, 2015-06-25 rašte nurodė, kad pareiškime nurodyti teiginiai dėl atsisakymo keltis į drausmės grupę priežasčių yra nepagrįsti (b.l. 49).

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamam ginčui aktualios bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, kurios numato nuteistųjų izoliavimo pataisos namuose reikalavimus, nuteistųjų pareigas ir pasekmes kylančias atsisakant vykdyti pataisos įstaigos reikalavimus.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, kurio 5 straipsnis numato, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Šis teisės aktas taip pat įtvirtina pataisos įstaigų režimo, apibūdinamo kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma, reikalavimus (BVK 112 straipsnio 1 dalis). Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.

Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas detalizuotas Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos būtinosios izoliavimo sąlygos, įpareigojančios pataisos įstaigos administraciją atskirai vienus nuo kitų laikyti vyrus ir moteris, suaugusiuosius ir nepilnamečius, o 5 dalyje numatyti privalomi nuteistųjų izoliavimo pagrindai taikomi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje esantiems asmenims. Kitose tos paties straipsnio dalyse numatyti nuteistųjų izoliavimo (atskyrimo) pagrindai nėra imperatyvūs ir taikomi esant galimybėms arba tam tikroms sąlygoms.

Pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Pagal BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus numatyta ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teisės normos reikalaujančios paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra imperatyvios. Nuteistasis abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-273/2012; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-504/2009). Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda (BVK 142 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti Administracijos reikalavimą (nutarimu paskirtą nuobaudą) atlikti bausmę drausmės grupėje, nors pagal imperatyvias BVK 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, privalėjo šį nurodymą vykdyti, nepriklausomai nuo to ar su juo sutinka, ar ne. Pareiškėjas atsisakydamas vykdyti reikalavimą pažeidė imperatyvią nuteistojo pareigą, todėl Vilniaus pataisos įstaigos administracija turėjo teisinį pagrindą skirti pareiškėjui nuobaudą (BVK 142 straipsnio 2-3 dalys). Nors dėl 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu paskirtos nuobaudos teisėtumo, kurią pareiškėjas atsisakė vykdyti, tarp šalių vyksta teisminis ginčas administracinėje byloje Nr. I-6879-244/2015 (priimtas pirmos instancijos sprendimas apskųstas apeliacine tvarka), tačiau skundo padavimas nuobaudos vykdymo nestabdo (BVK 143 straipsnio 8 dalis). Visi nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymus ir reikalavimus, o jų nevykdant – prisiimti kylančias pasekmes, tarp jų ir paskirtas nuobaudas dėl bausmės atlikimo griežtesnėmis režimo sąlygomis. Aplinkybė, kad iki nuobaudos paskyrimo (2015-06-05) pataisos įstaigos administracija dar nebuvo pateikusi raštiško atsakymo į pareiškėjo 2015-06-03 pareiškimą dėl atsisakymo vykdyti pareigūnų reikalavimą persikelti į drausmės grupę, nepanaikina BVK numatytų pagrindų skirti nuteistajam nuobaudą. Atsakovės atstovas paaiškino, kad 2015-06-05 nutarimas skirti pareiškėjui nuobaudą priimtas atsižvelgiant į surinktą informaciją apie pažeidimą ir dokumentinę medžiagą.

Iš byloje esančių duomenų (b.l. 44-46, 54-59) matyti, kad pareiškėjas dėl vienokių ar kitokių priežasčių sistemingai nevykdo administracijos nurodymų, jam paskirta penkiolika nuobaudų (b.l. 55). Pareiškėjas 2015-06-03 pareiškime prašymo būti perkeltam į kitą drausmės grupę nesuformulavo, pareiškime (taip pat ir paaiškinime) aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas tik atsisakymas vykdyti nurodymus. Pagal BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjas turi teisę prašyti būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų esant svarbioms priežastims, o pataisos įstaigos direktorius turi teisę nuteistąjį perkelti, tačiau tik į kamerų tipo patalpas. Taigi ne tuo atveju, jeigu pataisos įstaiga būtų nusprendusi, jog yra pagrindai pareiškėją laikyti izoliuotą nuo kito (-ų) nuteistojo (-ųjų) – pasekmės iš esmės būtų tos pačios kaip ir 2015-06-05 nutarimu paskirta nuobauda, t.y. bausmės atlikimas kameros tipo patalpose.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi BVK 70 straipsnio 3 dalyje numatyti nuteistųjų izoliavimo pagrindai, taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 65 punkte numatyta nuteistųjų priskyrimo grupėms ir skirstymo į būrius, skyrius ar kameras tvarka netaikoma, nes šiuo atveju sprendimas perkelti pareiškėją į drausmės grupę priimtas ne svarstant jo prašymą dėl perkėlimo į kitas patalpas, o skiriant nuobaudą (BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju valdžios institucijos pareiškėjo pareiškimą ir skundą išnagrinėjo nepažeisdamos teisės aktų nustatytų terminų, priimant sprendimus dėl pareiškėjo atsisakymo vykdyti Administracijos reikalavimus vadovavosi tarnybinio tyrimo metu surinka informacija, dėl kurios objektyvumo teismui abejonių nekyla. Sprendimai motyvuoti, informatyvūs, grindžiami teisės normomis, jais atsakoma į pareiškėjo formuluojamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek Vilniaus pataisos namų administracija, tiek Kalėjimų departamentas neteisėtų veiksmų neatliko. Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėti valdžios institucijos veiksmai byloje nenustatyti, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškėjo G. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.