Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2019 m. spalio 16 d. Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilo gaisras, kuris tęsėsi iki spalio 25 d., degė panaudotos padangos, į orą išsiskyrė sveikatai pavojingos cheminės ir kt. medžiagos. Alytaus apskrityje buvo paskelbta ekstremali situacija. Pažymi, jog tuo metu dirbo ugniagesiu-gelbėtoju, vykdydamas pareigas gaisro židinyje praleido 63,11 valandų. Tai nurodyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 10 d. Profesinės ligos tyrimo išvadoje (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu (2 priedas) (toliau – Aprašas) Kauno sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja 2020 m. gruodžio 1 d. Alytaus priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Alytaus skyriui pateikė pranešimą Nr. 418-PR apie įtariamą profesinę ligą, jame nurodyta diagnozė pagal TLK-10-AM LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), sukelta cheminių medžiagų (J44.8; Z57.5). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nei Alytaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, nei Departamentas, gavęs darbo medicinos gydytojos pranešimą apie įtariamą profesinę ligą, nesiėmė aktyvių veiksmų ištirti ir nustatyti profesinę ligą. Departamento direktorius rašte dėl profesinių ligų tyrimo nurodė, kad „R. B. nėra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“ ir tyrimo dėl profesinės ligos tuomet nepradėjo. Atsakovas rašte nurodė, kad „pranešimas apie profesinės ligos įtarimą yra parengtas ne vidaus reikalų ministerijos medicinos centro darbo medicinos gydytojo, kaip reikalaujama Aprašo 64 punkte“.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog po III lygio darbo medicinos specialisto darbo medicinos gydytojo išvados dėl būtinybės tirti ir nustatyti profesinę ligą atleistam iš tarnybos statutiniam pareigūnui (ugniagesiui gelbėtojui), jis daug kartų kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Medicinos centrą (toliau – Medicinos centras) dėl profesinės ligos tyrimo ir nustatymo, nurodė, kad ėjo pareigas, kurioms būdingi specifiniai veiklos požymiai – gaisrų gesinimas. Statutiniu pareigūnu buvo iki 2020 m. spalio 13 d., iš tarnybos atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ nuostatomis kaip negalintis tarnauti dėl sveikatos būklės. Prašymai ištirti ir nustatyti profesinę ligą buvo atmesti motyvuojant tuo, kad atvejis, kuomet ugniagesys gelbėtojas susirgo tarnybos metu dėl tiesiogiai su tarnyba susijusių priežasčių, Medicinos centro praktikoje pirmas. Medicinos centras nurodė, kad neturi įstaigoje darbo medicinos gydytojo ir nėra galimybės tirti jo sveikatos būklės dėl profesinės ligos nustatymo.

Pareiškėjas pažymi, kad dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Medicinos centro neveikimo informavo VRM, kuri, įvertinusi jo skunduose nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad Medicinos centras privalo tirti ir nustatyti profesinę ligą iš tarnybos atleistam, buvusiam statutiniam pareigūnui, įpareigojo nedelsiant organizuoti darbo medicinos gydytojo konsultaciją.

Atkreipia dėmesį į tai, kad po Kauno klinikų darbo medicinos gydytojo pranešimo apie įtariamą profesinę ligą tik 2021 m. lapkričio 15 d. atsakovas pateikė profesinės ligos tyrimo išvadą Nr. 18-22, o Medicinos centras 2021 m. lapkričio 25 d. – profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 001. Po atliktų tyrimų Medicinos centro konsultacijų skyrius 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą ir nustatė profesinę ligą (profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr.001). Po sprendimo priėmimo pareiškėjas savo iniciatyva kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Alytaus teritorinį skyrių dėl darbingumo lygio nustatymo. Šis skyrius 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu „D. R. B. darbingumo lygio (profesinės ligos)“ Nr. STS-6208 nustatė, kad dėl nustatytos profesinės ligos darbingumo lygis – 70 proc. Sprendimas priimtas 2021 m. gruodžio 27 d. darbingumo lygio vertinimo akto dėl profesinės ligos arba nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe Nr. PL-4257 pagrindu. VSDFV Kauno skyrius nusprendė, kad pareiškėjas turi teisę dėl profesinės ligos, pripažintos draudžiamuoju įvykiu, netekus 30 proc. darbingumo, į 124,36 Eur. dydžio per mėnesį netekto darbingumo periodinę kompensaciją nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ susilaukė didelio žiniasklaidos ir politikų dėmesio, taip pat daug dėmesio viešai skirta ugniagesių-gelbėtojų, dalyvavusių gesinant gaisrą, sveikatos būklės vertinimui. Po gaisro gesinimo daugeliui pablogėjo sveikata. Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams-gelbėtojams 2019 m. lapkričio 4 d. buvo tikrinama sveikata Medicinos centre. Apie pareigūnų sveikatos sužalojimą įstaigos vadovui buvo žinoma. Pareiškėjas daro išvadą, kad gavęs informaciją apie pareigūnų nusiskundimus dėl sveikatos sutrikdymo tarnyboje, įstaigos vadovas privalėjo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl sveikatos sutrikdymo. Pareiškėjas nežino, ar Departamentas, gavęs informaciją iš Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apie pareigūnų galimą apsinuodijimą ar duomenis iš Medicinos centro apie jo sveikatos sutrikdymą, iniciavo patikrinimą arba tyrimą.

Departamentas nusprendė, kad nenustačius, ar pareiškėjo lėtinė profesinė liga susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, neturi teisinio pagrindo išmokėti kompensacijos. Pareiškėjo manymu, visi dokumentai, susiję su profesinės ligos konstatavimu, neginčijamai patvirtina faktą, jog sveikatos sutrikdymas ir konstatuota lėtinė profesinė liga susijusi su jo, buvusio statutinio pareigūno, ugniagesio-gelbėtojo, veikla.

Pareiškėjas akcentuoja, jog atsakovo 2021 m. lapkričio 10 d. profesinės ligos tyrimo išvadoje Nr.18-22 nurodyta, kad jis 2019 m. spalio 16–17 d. gesino gaisrą 25,28 val., 2019 m. spalio 20–21 d. – 25,43 val., 2019 m. spalio 24–25 d. – 12 val. Atkreipia dėmesį į tai, jog visą šį nurodytą laiką gaisre padangų perdirbimo įmonėje atliko ugniagesio-gelbėtojo pareigas, buvo veikiamas pavojingų cheminių medžiagų. Departamento atliktas profesinės ligos tyrimas bei Medicinos centro nustatyta ir patvirtinta profesinė liga (profesinės ligos diagnozė pagal (duomenys neskelbtini)) bei NDNT Alytaus teritorinio skyriaus 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. STS-6208 nustatytas netektas 30 proc. darbingumas, pareiškėjo nuomone, neabejotinai patvirtina faktą, kad jo sveikatos sutrikdymas ir netektas darbingumas susijęs su pareigų atlikimu. Departamento argumentas, jog dėl nesamo teisinio reglamentavimo lėtinės profesinės ligos atveju ir dėl to nesant galimybės ištirti, ar jo profesinė liga susijusi su atliktomis pareigomis, pareiškėjo įsitikinimu, visiškai nepagrįstas. Mano, jog taikant teisės aktus, analizuojant jų visumą plačiau, šiuo atveju taikytina analogija. Skunde nurodo, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 14 d. iš Medicinos centro gavo 2021 m. rugsėjo 13 d. pranešimą Nr. 001 „Apie įtariamą profesinę ligą“, dėl jos priežasčių tyrimo buvo sudaryta komisija. Tyrimo išvadoje nurodoma, kad priežastys, susijusios su įtariamos profesinės ligos diagnoze yra siejamos su tarša, t. y. su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, kurios pasklido gaisro metu padangų perdirbimo įmonėje. Pareiškėjo manymu, Profesinės ligos tyrimo išvada neabejotinai patvirtina faktą, jog jo, buvusio ugniagesio-gelbėtojo veikla – specifinė veikla, kai dirbama veikiant rizikos veiksniams, šiuo atveju – gesinant gaisrą padangų perdirbimo įmonėje, veikiant ypač pavojingoms cheminėms medžiagoms, buvo sutrikdyta sveikata, dėl to buvo atleistas iš tarnybos kaip netinkamas eiti ugniagesio-gelbėtojo pareigas.

Pareiškėjas daro išvadą, jog atliktas profesinės ligos tyrimas neginčytinai patvirtina faktą, kad jo profesinė liga ir netektas darbingumas susiję su vykdytomis pareigomis, su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Mano, kad nustačius lėtinę profesinę ligą, tiesiogiai susijusią su ugniagesio-gelbėtojo veikla ir netekus 30 proc. darbingumo, priteistina kompensacija pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalį.

Atsakovas akcentuoja, kad Aprašas numato du atvejus, kada statutinės įstaigos vadovas Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijai paveda tirti įvykį, t. y. kai apie pareigūno sveikatos sutrikdymą pranešama nukentėjusio pareigūno tiesioginiam vadovui (Aprašo 5 punktas), o šis, gavęs pranešimą apie įvykį, apie tai raštu informuoja statutinės įstaigos vadovą (Aprašo 8 punktas) arba įvykus įvykiui, apie kurį nukentėjęs pareigūnas nepraneša Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka arba dėl kurio nukentėjęs pareigūnas netenka darbingumo ne iš karto, gavus nukentėjusio pareigūno arba jo įgalioto asmens ar šeimos atstovo rašytinį prašymą statutinei įstaigai ištirti įvykį (Aprašo 21 punktas), kuris gali būti pateiktas per 180 kalendorinių dienų nuo įvykio dienos (Aprašo 22 punktas). Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad po Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro gavęs informaciją apie pareigūnų nusiskundimus dėl sveikatos sutrikdymo tarnyboje, įstaigos vadovas privalėjo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl sveikatos sutrikdymo. Pažymi, kad jeigu ir būtų gavęs informaciją iš Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apie pareigūnų galimą apsinuodijimą ar duomenis iš Medicinos centro, inicijuoti įvykio tyrimą, nesant pačių pareigūnų, tame tarpe ir pareiškėjo, ar jo įgalioto asmens ar šeimos atstovo rašytinio prašymo, Departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo inicijuoti įvykio tyrimą. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, žinodamas, jog gesindamas gaisrą patyrė atitinkamus sveikatos sutrikimus, nesikreipė nustatytu terminu į darbdavį, prašydamas ištirti įvykį.

Atsakovas akcentuoja, jog priimdamas sprendimą nemokėti pareiškėjui kompensacijos, veikė išimtinai taip, kaip numato Vidaus tarnybos statuto ir Aprašo nuostatos, nes, veikdamas priešingai, būtų pažeidęs viešojo administravimo subjektui taikytiną bendrojo draudimo principą – veikti taip, kaip nėra leidžiama.

Šioje byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nustatyta profesinė liga pagal Europos profesinių ligų sąrašą – 304.06 „kita patikslinta lėtinė obstrukcinė plaučių liga, sukelta cheminių medžiagų“, R.78.8 „kitų patikslintų medžiagų, normaliai neaptinkamų kraujyje, aptikimas“, kitos nustatytos susijusios diagnozės J. 44.8. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, vien tai, kad buvo nustatyta profesinė liga, pagrindžia sąsają su eitomis vidaus tarnybos funkcijomis ir lėtinį sveikatos sutrikimą sukėlė būtent jos.

Atkreipia dėmesį, kad dėl Medicinos centro priimtų sprendimų (tinkamumo vidaus tarnybai 2020 m. spalio 12 d. pažyma Nr.1869 ir 2021 m. lapkričio 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr.001.) galiojimas ir teisėtumas neginčijamas, nes pasibaigė apskundimo terminai.

Akcentuoja, jog ne Medicinos centro kompetencija spręsti, ar pareiškėjui priklauso kompensacija už sveikatos sutrikdymą, kokiu teisiniu pagrindu ji privalo arba neprivalo būti skirta. Teisė aiškinti teisės aktus šiuo atveju priklauso VRM, o kompetencija taikyti teisę – PAGD, nes Medicinos centras neskiria kompensacijų už sveikatos sutrikdymą.

NDNT Alytaus teritorinis skyrius 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. PL-4257 nustatė, kad pareiškėjui dėl nustatytos profesinės ligos darbingumo lygis sudaro 70 proc. Trečiasis suinteresuotas asmuo patvirtina faktinę aplinkybę, kad pirmą kartą buvusiam pareigūnui buvo nustatyta profesinė liga, kadangi teisės aktas, kuris nustatė įgaliojimus ir kompetenciją Medicinos centrui nustatyti profesinę ligą įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 16 dienos. Mano, kad byloje reikšminga tai, jog profesinė liga buvo nustatyta po vidaus tarnybos santykių su statutine įstaiga pasibaigimo, tačiau tai neturėtų būti kliūtis nustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastą.

Medicinos centras laikosi pozicijos, kad Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata taikoma tik dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam darbingumo pareigūnui ir dėl šios priežasties pripažintam netinkamu vidaus tarnybai, o ne dėl sveikatos sutrikdymo.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, esant sveikatos sutrikdymui, taikomas sveikatos sutrikdymo masto institutas, nustatytas Aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300, nustačius sveikatos sutrikdymo mastą, išmokama kompensacija lygi sunkaus, apysunkio, lengvo sveikatos sutrikdymo atvejui nustatytą kompensaciją (Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 5–7 punktai).

Medicinos centras mano, kad šiuo atveju turėtų būti nustatytas juridinis faktas, jog sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad vadovaujantis Aprašu, jeigu bus kreiptasi nustatyti sveikatos sutrikimo mastą, pridėjus tarnybinio patikrinimo išvadą bei siuntimą (Aprašo 4 punktas), Medicinos centras nustatys sveikatos sutrikdymo mastą retrospektyviai pagal turimus medicininius pareiškėjo dokumentus ir atlikęs specializuotąją medicininę ekspertizę. Šiuo metu negali savo iniciatyva atlikti tokios ekspertizės sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti.