- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- 1-393-885/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00737-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- Y. R.
- Nukentėjusysis
- O. K., V. M., D. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Y. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijos Respublikos pilietė, rusė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Y. R. 2011-05-17 iki 13.20 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, atrakindama durų spynas, įsibrovė į patalpą - V. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė nukentėjusiesiems V. M. ir O. K. priklausančius daiktus: 46 litų vertės metalinę dėžę - seifą su jame buvusiais: 2000 litų vertės vyriška auksine apyranke ant rankos 11 g svorio, 500 litų vertės vestuviniu auksiniu žiedu 8 g svorio, 500 litų vertės vyrišką auksinį žiedą 8 g svorio, pinigus 1600 Lt, 3 vnt. moteriškų auksinių žiedų su akutėmis po 1,5 g svorio, vieneto vertė 300 Lt, bendros 900 Lt vertės, 11 vnt. moteriškų auksinių žiedų su akutėmis 1,5 g svorio, vieneto kaina 400 Lt, bendros 4400 Lt vertės, 400 litų vertės auksinę grandinėlę ant kaklo 2 g svorio, 150 litų vertės auksinius auskarus gėlytės formos su žalia skute 1 g svorio, 150 litų vertės auksinius auskarus gėlytės formos su raudona akute 1 g svorio, 150 litų vertės auksinius auskarus vinies formos 1 g svorio, 600 litų vertės auksinius auskarus vinies formos geltono ir balto aukso 2 g svorio, 100 litų vertės auksinį kryželį 1 g svorio, 150 litų vertės auksinį pakabuką degtuko formos 1,5 g svorio, 200 litų vertės auksinius auskarus grandinėlės formos 2 g svorio, 400 litų vertės moterišką auksinę apyrankę 3 g svorio, 100 litų vertės auksinį apvalų pakabuką su įspausta rože 1 g svorio, tris auksinius apvalius auskarus 1 g svorio, bendros 100 Lt vertės, 600 litų vertės auksinį pusmėnulio formos auskarą su raudona akute 1 g svorio, 80 litų vertės auksinius auskarus su balta akute 1 g svorio, 100 litų vertės gintarinį dekoratyvinį medį, sidabrinį paauksuotą žiedą su auskarais bendros 100 Lt vertės, 500 litų vertės sidabrinį laikrodį, 200 litų vertės sidabrinę apyrankę su baltais perlais, sidabrinį žiedą su auskarais bendros 150 Lt vertės, sidabrinių papuošalų su Svarovskio kristalais komplektą - apyrankę, auskarus, pakabuką - bendros 200 Lt vertės, 50 litų vertės sidabrinį rožytės formos pakabuką, 1 g svorio, auksinių papuošalų komplektą su perlu - žiedą ir auskarus - bendros 300 Lt vertės, bižuterijos papuošalus bendros 100 Lt vertės, 50 litų vertės rudą odinę moterišką piniginę, iš viso pagrobė 14876 Lt vertės svetimo turto.
Be to, Y. R. įvykdė didelės vertės svetimo turto vagystę, o būtent, kad analogiškais veiksmais per tris kartus, turėdama vieningą tyčią, 2011 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data nenustatyta, apie 13-14 val. ir 2011 metų spalio mėnesį, tiksli data nenustatyta, apie 14.00 val. ir 2011 metų lapkričio mėnesį, tiksli data nenustatyta, namo (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, atrakindama darbo kambaryje esančio seifo spyną, slapta pagrobė svetimą, didelės vertės nukentėjusiajai D. K. priklausantį turtą: polietileninį maišelį su apie 1 kg aukso laužo bei auksinių juvelyrinių dirbinių, kurio vieno gramo vertė - 120 litų, bendrai už 120000 litų, 50000 litų vertės auksinį vyrišką žiedą su brangakmeniais, 20000 litų vertės „Cartier“ firmos komplektą - auksinę moterišką grandinėlę ir apyrankę, 10000 litų vertės 4 auksines moteriškas grandinėles ir 4 auksines moteriškas apyrankes, 20000 litų vertės auksinį vyrišką žiedą su brangakmeniais, 2 vnt. auksinių vyriškų žiedų su brangakmeniais, kurių vieno vertė - 6000 litų, bendrai už 12000 litų, 2 vnt. auksinių vyriškų laikrodžių su brangakmeniais, kurių vieno vertė 25000 litų, bendrai už 50000 litų, 7000 litų vertės auksinį moterišką laikrodį, 100000 litų vertės 5 vnt. auksinių moteriškų žiedų su brangakmeniais, 40000 litų vertės platinos metalo moterišką apyrankę su brangakmeniais, 40000 litų vertės „Faberge“ firmos pakabuką su brangakmeniu, 20000 litų vertės auksinį pakabuką-medalioną, 2000 litų vertės auksinę segę su baltais perliukais, taip padarė nukentėjusiajai D. K. 491000 litų turtinę žalą.
Kaltinamoji Y. R. teisiamojo posėdžio metu dėl vagystės iš D. K. namo savo kaltę iš dalies pripažino, o dėl vagystės iš O. K. buto savo kaltės nepripažino visiškai. Dėl vagystės iš O. K. buto kaltinamoji Y. R. paaiškino, kad su O. K. nebendrauja, nes ji sakė, kad jos vaikas lankosi pas ją ir kad ji pasidarė jos buto raktus. Ji pripažįsta, kad jos buvo susitikusios ir ėjo į klubą. Tačiau tada sesuo O. K. pati davė papuošalus ir rūbus, nes jos ėjo į klubą. Vagystės dieną, kaip sakė O. K., ji jai skambino ir prašė nudažyti plaukus, tačiau ji negalėjo. Lietuvoje gyvena 16 metus, sesuo 5 metus. Kai sesuo atvyko į Lietuvą, gyveno pas ją (duomenys neskelbtini), bet vėliau išsikraustė pas V. M. Sesers vaikas gyveno pas ją ir jų santykiai buvo normalūs, tačiau vėliau dėl nemalonumų su vaiku santykiai atšalo. Santykiai atšalo prieš du metus. Datos tiksliai nepamena, bet žino, kad dar buvo šalta, kai su seserimi šeštadienį nutarė pasidaryti cepelinų balių. Nuvažiavo pas seserį, kur išsivirė cepelinus ir valgydami nutarė eiti į klubą. Kadangi ji nebuvo pasiruošusi eiti klubą, sesuo jai pasiūlė imti jos rūbus ir papuošalus. Sesuo alergiška visiems metalams, išskyrus auksą. Ji apsirengė, pasipuošė sesers papuošalais. Sesei sakė, kad paima keletą papuošalų panešioti. Jai sesuo davė ant kaklo pakabuką, du žiedus, vieną su akute, kitą be akutės, dar dvi apyrankes bei pakabuką. Visus tuos daiktus ji užsidėjo eidama į klubą. Auskarai buvo pritaikyti prie apyrankės ir žiedo - tai rinkinys. Apyrankę, žiedą ir pakabuką pasiėmė panešioti ir juos buvo įsidėjusi į rankinę. Puoštis ėjo ji, sesuo ir sesers vaikas. Papuošalų sesuo turėjo, auksinių irgi. Visi papuošalai buvo miegamajame dėžutėje. Įėjo į miegamąjį ir jos su vaiku atsisėdo ant lovos. Sesuo jai padavė dvi dėžutes su papuošalais. Viena dėžutė atrodė kaip knyga. Pasipuošusios išsikvietė taksi ir išvažiavo į klubą, o vaikas liko namuose. Į klubą einant O. K. davė papuošalų ne tik užsidėti ir visiškai naujų su etiketėmis panešioti, kuriuos įsidėjo į rankinę. Kadangi santykiai su seserimi nutrūko, dirbiniai taip ir liko pas ją, todėl po metų pas ją ir rado papuošalų su etiketėmis ir čekiais. Jei O. K. būtų pasakiusi, kad grąžintų, ji ir būtų grąžinusi. Bute įrengta signalizacija ir ji tai žino. Sužinojo, kai sesuo kažkur išvažiavo ir paliko įjungtą lygintuvą, o ji važiavo jo išjungti. V. M. pažįsta, nes jis dirbo kartu su jos vyru. Iš klubo namo išvažiavo skirtingais taksi, nes gyvena skirtingose pusėse. Pas ją sesers dukra svečiavosi vasario mėnesį. Tai pamena gerai, nes buvo anytos gimtadienis. Dukra atvažiavo, sesuo ne. Cepelinus virė po anytos gimtadienio. Buvo praėjęs gal mėnuo. Iki to laiko sesers dukra nebuvo atvažiavusi ir jos bendravo tik telefonu. Kai dukra norėjo pas ją atvažiuoti, sesuo sakė, kad pati ją atveš, bet neatvežė. Po to su sesers dukra bendravo telefonu. Tą dieną O. K. jai parašė žinutę, kad kviečia policiją, tačiau ji nesuprato dėl ko. Tos pačios dienos vakare vyras pasakė, kas nutiko. Po gautos žinutės ji skambino sesei, bet ji nekėlė telefono. Prieš akistatą su seserimi kalbėjosi. Ji prieš apklausą skambino sesei, kad susitiktų. Jai taip patarė tyrėja, kuri sakė, kad geriau gražiuoju tartis. Tarėsi su seserimi eiti pas notarą, bet nenuėjo ir susitarimo nepasirašė. Sesuo prašė jos 20000 litų, bet ji nesutiko. Po akistatos su seserimi bendravo SMS, telefonu. Buvo kartą ir susitikusios. Seseriai ji grąžino tai, ką buvo paėmusi. Per vyrą perdavė daiktus. Jos dažnai keisdavosi daiktais, tai ji jai duodavo, tai sesuo jai. Dalį daiktų tikrai atidavė, tik nepamena kada, ar kitos dienos ryte ar po kurio laiko. Pas ją liko dvi apyrankės, 2 žiedai, auskarai ir pakabukas. Sesuo daiktus davė neilgam. Sesers miegamajame buvo gintarinis medis, kuris stovėjo ant veidrodžio spintelės. Sesers vyras nieko nesakė tik, kad įtaria ją. Ką kalba sesuo, jai pasakė jų bendri pažįstami. Ji buvo paėmusi tik sidabrą, aukso neėmė. Buvo apyrankės su akutėmis, dar turi būti rinkinys su svarowskiais, vienas žiedas ir auskarai. Iš sidabrinių gaminių buvo žiedas ir auskarai. Laikrodžio ir pakabuko su širdele neėmė.
Kaltinamoji Y. R. dėl vagystės iš D. K. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Ji pas D. K. važiuodavo pas dažnai. Kur yra padėtas raktas, sužinojo, kai darė remontą, nes ji padėjo D. K. Kadangi turėjo finansinių problemų taip ir gavosi. Iki įvykio su D. K. buvo 6-7 metus pažįstamos. Ji įsidarbino D. K. grožio salone manikiūrininke. Draugėmis tapo palaipsniui. Pusantrų metų pas ją nedirbo, tiek laiko ir nebendravo. Susitaikė po Naujųjų metų. Susiskambino per šventes, tais metais, kai buvo šis įvykis. Daugiau pas ją nebedirbo. Kai lankėsi pas D. K., pastebėjo seifą. Raktą pamatė, kai kraustė daiktus iš miegamojo. Raktas buvo dėžutėje. Tada kraustė ji, jos tėvai ir pati D. K.. Dėžutė buvo kambaryje. Tada matė ir papuošalus, ir raktą. Raktas buvo senovinis, panašus į sidabrinį. Tada pagalvojo, kad raktas gali būti nuo komodos. Po remonto D. K. įsigijo komodą ir ji matė, kaip D. K. iš komodos imdavo dėžutę su raktu. Kai D. K. kur nors važiuodavo, eidavo pasiimti raktą, kuriuo atrakindavo seifą ir paimdavo pinigų. Stebėti nestebėjo, bet taip būdavo nuolat, kai D. K. ruošdavosi kur važiuoti. D. K. buvo pastoviai pasipuošusi dirbiniais, kad ji jų turi, matė. Ji prižiūrėjo D. K. vaikus ir tada sužinojo, kur seifas. Jis taip įrengtas, kad bet kas gali pasakyti, kur jis. Uždėta užuolaida, bet aiškiai galima suprasti. Seifas yra bibliotekoje ar darbo kambaryje. Seifas buvo užrakintas. Mintis paimti iš seifo dirbinius kilo, kai darė remontą. Pradžioje išvažiavo tėvai, vėliau D. K., ji liko viena. Tada ir paėmė iš dėžutės raktą, nuėjo į III aukštą, taip vadinamą darbo kambarį ir paėmė vieną žiedą. Seife buvo daug dėžučių, bet ji jų nežiūrėjo. Seife buvo maišelis, žiedas irgi buvo maišelyje. Žiedas, kurį paėmė buvo didelis su akutėmis. Raktą padėjo į vietą, o žiedą įsidėjo į rankinę. Grįžo D. K. ir jos toliau darė remontą, o vakare ji išvažiavo į namus. Iki vagystės D. K. buvo paskolinusi jai 3000 litų, bet jai reikėjo apie 20000 litų, nes tuo momentu nedirbo, o turėjo grąžinti žmonėms skolas. Žiedą užstatė lombarde, tačiau tai padarė ne pati, o prašė L. U. Jos L. U. neklausė, iš kur gavo žiedą. L. U. parodymus skaitė. Sako lyg ir taip, kaip buvo, tik vietas keičia. Žiedą L. U. užstatė ir paminėjo, kad ji gali ateiti jo išsipirkti. Manė, kad pavyks jį išsipirkti. Su D. K. toliau bendravo normaliai ir žiedo ji nepasigedo. Nepamena, ar prašė smulkių pinigų paskolinti. Praėjus mėnesiui po pirmos vagystės, vogė antrą kartą. Viskas buvo vėl taip pat. Paėmė raktą darbo kambaryje (III a.), atidarė ten esantį seifą ir paėmė daiktus, kai D. K. namuose nebuvo. Paėmė visus daiktus, kurie išvardinti kaltinamajame akte išskyrus vyriškus laikrodžius. Į Volgogradą vyko su D. K., bet tai buvo po vagystės. Pinigų reikėjo tam, kad atiduotų skolas. Į Volgogradą vyko savo asmeniniais reikalais, nes spalio mėnesį mirė močiutė. Ją palaidojo jiems nepranešę, todėl važiavo išsiaiškinti, kodėl be jų žinios palaidojo. Daug pinigų tuo metu nesiskolino. D. K. skrido kartu, nes norėjo jai padėti. Dėl aukso laužo svorio nesutinka, nes maišelis buvo nedidelis. Visus paimtus daiktus užstatė lombarde. Lombarde duodavo sutartis, ten buvo surašyta kokie gaminiai ir
sumos. Kiek iš viso gavo pinigų, nežino ir nepasakys. Gautus pinigus atidavė už skolas. Kokiems žmonėms buvo skolinga, atsisako pasakyti. Prie Saulės miesto esančiame lombarde užstačiusi dirbinius, gavo apie 8000 litų. Už skolas dirbiniais nemokėjo. Paskolą buvo paėmusi, ją grąžino. Kai grįžo iš Volgogrado, po kelių dienų D. K. pasakė, kad ją apvogė. Po vagystės pasakė, kad nuostolis pusę milijono. Ji jai nieko nesakė ir daugiau pas ją nevažiavo, bet susitikusios buvo. Ji sakė D. K., kad gal tai padarė jos vaikai, bet jų nekaltino. D. K. sakė, kad sūnumi pasitiki, ir jis to padaryti negalėjo. Vėliau ruošėsi vykti į Airiją ir D. K. išvyko anksčiau, o ji vėliau. D. K. jai davė pasaugoti dirbinius, kuriuos ji užstatė į lombardą, nes reikėjo pinigų. Apie tai niekas nežinojo. Ji išvyko į Airiją ir kai paaiškėjo, kad ji užstatė dirbinius, jos vyras išpirko dalį dirbinių už 15000 litų. Liko neišpirktų už 2000 litų, kuriuos paėmė policija. Ji aukso laužo kiekio nepripažįsta, nes ten galėjo būti 150 g, bet ne 1,5 kg. Į tokio dydžio maišelį toks svoris netilptų. Dirbinius ji imdavo iš dėžučių. Truputį iš vienos dėžutės, truputį iš kitos. Maišelį su aukso laužu paėmė iš karto visą. Paėmė grandinėlę, žiedus, auskarus, moterišką laikrodį, tačiau vyriškų laikrodžių neėmė. Sutinka, kad vyriško žiedo, kurį paėmė, kaina buvo 50000 litų. Nepamena, kada paėmė tą žiedą - pirmos ar antros vagystės metu. Tai pat buvo grandinėlė, apyrankė „Cartier", labai jų neapžiūrėjo, bet su jų verte sutinka. Buvo grandinėlė 10000 litų vertės ir apyrankė buvo. Vyriškas žiedas, kurio vertė 20000 litų taip pat buvo. Žiedus paėmė du. Vienas buvo mažesnis, kitas didesnis. Kiek žiedų paėmė su brangakmeniais, nepasakys. Su išvardintais daiktais sutinka. Nurodyta, kad buvo paimti du vyriški laikrodžiai, bet ji tikrai nepaėmė nei vieno. Moteriškas laikrodis buvo. Jo vertė 7000 litų ir su tuo sutinka. Moteriškas žiedas su brangakmeniu buvo, kaip atrodė nepasakys. Suprato tik, kad buvo su brangakmeniu. Už jį iš lombardo gavo nedaug. Jį užstatė pusvelčiui, kad jis su brangakmeniu, suprato. Jo išpirkti neplanavo. Apyrankė buvo iš platinos, buvo ir koljė, juos paėmė iš dėžutės. Su šių daiktų verte sutinka. „Faberge" pakabukas, kurio vertė 40000 litų, buvo dėžutėje. Kaip atrodė, nepamena. Buvo ir dar vienas pakabukas, kad jo vertė 20000 litų, sutinka. Sakė, kad buvo su perlu, užstatė tik ne iš karto, praėjus kiek laiko. Iš seifo vogė tris kartus. Pirmą kartą - žiedą, antrą kartą - smulkesnius dirbinius, trečią kartą - aukso laužą. Aukso laužą paėmė paskutinį kartą, išvažiuojant į Volgogradą. Parodymus duoda tikslius. Anksčiau davė teisingus parodymus, gal tik sumaišė ką nors. Remontą pradėjo rugsėjo mėnesį, tada buvo pirmas kartas. Antra vagystė po mėnesio, spalio mėnesį. Trečias kartas išvažiuojant į Volgogradą. Likus savaitei iki kelionės išnešė aukso laužą. Duodama parodymus gal ką ir sumaišė, bet kaip suprato, taip sakė. D. K. seifu po pirmos vagystės negalvojo naudotis. Bet praėjo kiek laiko ir vėl pasinaudojo. Paėmusi daiktus, dėžutes sudėdavo taip, kaip jos buvo. Kiek užtrukdavo prie seifo, kol paimdavo daiktus, nežino. Visus daiktus sudėdavo į rankinę. Lombarde lankydavosi dažnai ir užstatydama dirbinius, dėl ko turėjo nuostolį. Iš kur toks potraukis, negali paaiškinti. Kur gautus pinigus padėdavo, irgi negali pasakyti. Dabar skolų turi, bet nedaug. Savo poelgį vertina blogai. Padarytas žalas atlygins, kaip visi žmonės atlygina. Ją dabar kaltina dėl vagysčių kas tik netingi. Kad žiedai buvo su briliantais, sakė lombardo darbuotojas. Vagystės truko apie 3 mėnesius, kada tiksliai pradėjo, negali pasakyti. Paimtus daiktus į lombardą nešdavo praėjus kelioms dienoms. Namuose tų dirbinių niekas nepastebėjo. Dirbinius užstatydavo į lombardus jau daug metų. Pirko auksą iš R. B. ir užstatydavo lombarde. Kartais išpirkdavo, kartais ne. Iš banko buvo paėmusi 1000 litų paskolą. Dirbo D. K. grožio salone, manikiūrininke. Vėliau dirbo ne pas ją. Užsidirbdavo kaip kada, kartais 800 litų, kartais daugiau. Skolos atsirado ir tiek. Iš lombardo gavo apie 30000 litų, skola buvo 20000 litų. Skolas grąžinus turėjo likti 10000 litų, bet tiksliai kiek liko, neskaičiavo. Skolas grąžino, tik R. B. neatidavė. Į Airiją vyko 2012 m. balandžio mėnesį, kai D. K. davė pasaugoti dirbinius. Skolą buvo grąžinusi, bet jų dar buvo ir jas reikėjo grąžinti. Lombarde užstatė dirbinius ir gavo 17000 litų. Išskyrus R. B., skolų daugiau neturi. Ji R. B. liko skolinga 22000 litų. Kai ką turi, kai ką užstatė lombarde. Paėmė iš R. B. dirbinių už 22000 litų, grąžino 12000 litų. Liko skolinga R. B., daugiau niekam. Lombarde dažnai lankytis nepatogu.
Dirbinius visada paimdavo, visada leido užstatyti. Nuostolingai užstatydavo lombarde ir tą suprato. Aukso laužas buvo polietileniniame maišelyje. Lauže buvo visokių daikčiukų - vyriška grandinėlė, auskarų, žiedų. Juos buvo išėmusi iš maišelio ir apžiūrėjo. Iš kaltinamojo akto nepripažįsta tik laužo svorio ir vyriškų laikrodžių. Maišelis buvo A4 formato lapo, ketvirta dalis. Tokio dydžio, išsipūtęs, pridėtas pilnai, maišelis. Maišelis buvo seifo apačioje, pirmoje lentynoje. Civilinį ieškinį, pareikštą D. K., pripažįsta, kad padaryta neturtinė žala - 200000 litų sutinka. Iš viso 700000 litų, po truputį grąžins, dirbs ir mokės. Vasario 26 d. santuoką nutraukė, bet su vyru ir toliau gyvena. Išsiskyrė dėl bylos. Vyro alga apie 2000 litų. Ji augina vieną vaiką, jam 13 m. Patalpos, kuriose gyvena, priklauso vyro mamai. Name gyvena jie, mama ir vyro sesuo. Ji negali pasakyti kur išleido pinigus. Apie skolas irgi nieko nesakys. Ankstesnius parodymus duodama išsigando, pasakė tą ką pasakė. Šiuo metu geriau prisimena ir sako taip, kaip buvo. Maišelyje buvo vyriška grandinėlė, jos svoris 100 g. Viso kito laužo svoris 30 g. Seifo raktą pirmą kartą ėmė iš dėžutės, antrą kartą iš piniginės. Pamatė, kaip D. K. ėmė raktą iš piniginės, tuo metu ji buvo pas ją namuose. Piniginė buvo raudona ir ji visada buvo komodos stalčiuje. Iš tikrųjų ji vagystes įvykdė per tris kartus.
Nukentėjusysis V. M. teisme parodė, kad vagystė iš jų buto, jo nuomone, yra Y. R. darbas. Kiek jie draugavo, tokių įvykių buvo ne vienas. Tai ne pirmas kartas, kai dingo daiktai. Tą dieną jų vaikas grįžo iš mokyklos į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir rado buto duris išplėštas. Buto durys dvigubos, ir duryse yra po vieną spyną. Bute buvo ieškoma smulkių ir brangių daiktų, tačiau daiktai buvo išmėtyti tik dėl vaizdo. Brangūs jų daiktai buvo padėti miegamajame ir tik ten jų pasigedo. Dingo rankinė, žiedas, vestuvinis žiedas, grandinėlė ant rankos, taip pat ką tik pagaminti dokumentai. Jo asmeninių daiktų ne tiek ir daug, nes daugiausia dingo žmonos daiktų. Rankinėje buvo miegamajame prie lovos, jo pusėje, o joje buvo dokumentai ir truputis pinigų. Visi daiktai, išskyrus rankinę, buvo žmonos. Durų spyna nebuvo sugadinta, o ant išorinių durų buvo grubus įbrėžimas, bet jis galvoja, kad tai imituotas laužimas. Dukra grįžo į namus ir rado viską apverstą bei paskambino jam. Jis tada paskambino į policiją. Bute yra signalizacija, bet jos kasdien nejungia, nes vaikui stresas būdavo, kai grįžus reikia išjungti. Signalizaciją įjungia, kai išvyksta ilgesniam laikui. Kaltinamoji žinojo, kada bute įjungiama signalizacija. Tą dieną iš namų išėjo jis pirmas. Kas paskutinis išėjo iš buto, nežino. Buto durų raktus turi jis, žmona ir vaikas. Atsarginio durų rakto nėra. Jų butas yra antrame aukšte, langai nebuvo praviri. Grįžus matė, kad spintelės buvo pradarytos, bet daiktų nedaug išmėtyta. Anksčiau yra buvęs atvejis, kai buvo Joniškyje vestuvėse, buvo pavogti visi dovanoti vokeliai. Vestuvėse buvo jie ir Y. R., tačiau tada taip ir neišsiaiškino, kas pavogė. Y. R. vyras yra jo geras draugas ir jie lankėsi jų bute per cepelinų balių. Y. R. anksčiau yra ėmusi žmonos rūbų, bet jos tarpusavyje skolindavosi. Žmona papuošalų turėjo daug, nes jos abi dėl jų pamišusios. Žmona yra skolinusi Y. R. pinigų, tai buvo 1500 Lt. Kad žmona būtų ką užstačiusi, nežino. Minėjo, kad keičiasi papuošalais, bet jos tą darė pastoviai. Įvykio aplinkybių su žmona neaptarinėjo. Iš namų taip pat paėmė gintarinį medį, kuris jis stovėjo ant komodos miegamajame. Y. R. vyrui sakė kitą dieną apie tai, kas nutiko ir kad įtaria jo žmoną. Y. R. vyras sakė, kad negali būti, tikrino spidometro parodymus. Po pareikšto įtarimo su Y. R. vyru nebendravo, tik darbiniais reikalais.
Nukentėjusioji O. K. teisme parodė, kad su Y. R. yra seserys. Kai atvyko į Lietuvą, jos daug bendravo. Vėliau Y. R. pradėjo skolintis pinigus. Y. R. labai bendravo su jų vaiku, bet vėliau dėl melagysčių uždraudė. Tą kartą padarė cepelinų balių ir Y. R. su vyru pasikvietė į svečius. Tada bendravo, kalbėjosi apie signalizaciją, o važiuodamos į klubą pasiėmė 1600 litų iš seifo. Eidama į klubą Y. R. pasipuošė jos sidabriniais papuošalais, bet auksiniais dirbiniais nesipuošė. Iš klubo ji su vyru išėjo anksčiau. Kitą dieną Y. R. su vyru atvežė papuošalus. Ji davė tik papuošalus, kuriuos Y. R. užsidėjo eidama į klubą. Tačiau daugiau jokių daiktų Y. R. panešiojimui nedavė. Iki vagystės nuo vakaro, kai buvo klube, praėjo gal mėnuo, gal kelios savaitės. Kad namuose tuo metu nieko nebuvo, Y. R. žinojo. Vyras į darbą išeina šeštą valandą, po to vaikas ir ji, nes jai darbas nuo devynių. Tą dieną jai skambino Y. R. ir prašė nudažyti plaukus, bet ji pasakė, kad yra seminare. Apie vagystę jai pranešė dukra, tada ji išsikvietė taksi ir važiavo į namus. Važiuodama parašė Y. R., kad gražintų daiktus. Y. R. klausė, kas nutiko, bet daugiau jos nebendravo. Grįžusi į namus, laukė policijos pareigūnų. Namuose buvo atidaryta spinta ir ištraukti keli rūbai, bet labai suversta nebuvo. Iš namų dingo gintarinis medis, odinė piniginė, paimtos gumutės. Buvo atidaryta komoda, iš kurios buvo išverstas apatinis trikotažas. Taip pat dingo seifas, panašus į knygą bei dėžutė su sidabru. Seife buvo sudėtas jos auksas. Prie lovos ant spintelės, vyro pusėje, buvo piniginė su dokumentais, kuri irgi dingo. Dingusius daiktus tiksliai išvardijo ikiteisminio tyrimo metu. Sidabrinius papuošalus buvo neseniai nusipirkusi, keli jų buvo su etiketėmis. Visi dirbiniai dingo vagystės dieną. Savaitė iki vagystės Y. R. skambino ir sakė, kad atvažiuos sveikinti su gimtadieniu, bet neatvažiavo. Praėjus metams po įvykio, buvo akistata, prieš kurią jai skambino Y. R. ir prašė susitikti. Jos susitiko policijos kieme prieš akistatą. Tada Y. R. prisipažino, kad paėmė daiktus ir žadėjo gražinti apie 20000 litų, todėl ji sutiko ir jos sutarė eiti pas notarą pasirašyti, kad pinigus Y. R. grąžins per metus. Einant pas notarą Y. R. prisiminė, kad neturi jokio dokumento. Kitą dieną jos susitarė susitikti kavinėje ir tada eiti pas notarą. Susitikus kitą dieną, Y. R. jos paklausė, kur garantijos, tada ji jai ir pasakė, kad užtenka, viskas baigta. Ji su seserimi rūbais ir daiktais keisdavosi, bet ne per dažniausiai. Taip buvo, kai atvyko į Lietuvą gyventi. Prieš metus iki vagystės jos buvo viską atsidalinusios ir tik einant į klubą ji vėl davė savo papuošalus Y. R.. Kai pranešė apie vagystę, grįžusi vaiką rado namuose vaikščiojantį. Ji dukrai sakė nieko neliesti ir nejudinti. Dukra sakė, kad durys buvo atrakintos, bet ji durų nubraižymų nematė. Ji dirba kirpykloje „M“, bet tada jau pusę metų nebuvo dažiusi Y. R. plaukų. Telefonu kalbėdama ji pasakė, kad yra seminare ir nedirba, o Y. R. jos klausė, ar gali atvažiuoti į namus. Policijoje per apklausą nesakė tiesos, nes patikėjo seserimi, kad ji grąžins pinigus už pavogtus daiktus. Vėliau parodymus davė teisingus. Po to, su Y. R. nebendravo, kad ši vėl neprišnekintų pakeisti parodymų. Sesuo papuošalų turėjo ir juos keitė. Iš kur juos gaudavo, nežino. Jos turi bendrą klientę, kuri jos klausė, ar su Y. R. viskas gerai, nes ji buvo paskolinusi Y. R. pinigų. Y. R. tai klientei sakė, kad vyrui bėda ir skolinosi. Joniškyje vestuvėse dalyvavo per Y. R., nes ten jos draugai. Po vestuvių važiavo į policijos komisariatą, kur juos apklausė dėl vagystės. Kaip ten viskas baigėsi, nežino. Civilinį ieškinį reiškia, dėl neturtinės žalos 5 tūkstančių litų sumai, o dėl turtinės 14 tūkstančių litų sumai. Neturtinę žalą reiškia, nes buvo stresas ir baisu grįžti į namus. Ji policijos pareigūnams iš karto sakė, ką įtaria, bet pareiškimą rašydama to nenurodė.
Nukentėjusioji D. K. teisme parodė, kad santykiai su Y. R. buvo labai geri, bendravo su ja kaip su seserimi apie 5-6 metus. Ji dirbo jos salone manikiūrininke. Po to susipyko ir pusantrų metų nebendravo. Likus metams iki įvykio susitaikė. Kai bendravo, Y. R. būdavo jos namuose ir juos prižiūrėjo. Nebuvo net minties, kad gali apvogti. Ji buvo girdėjusi, kad ji „vagylka“, bet netikėjo. Vagystę pastebėjo grįžusi iš Volgogrado. Ėjo pasiimti papuošalų ir suprato, kad jų nebėra. Paskambino Y. R. ir pasakė, kas nutiko, o Y. R. ją ramino, guodė. Po kiek laiko sakė, kad gal galėjo Kordas tai padaryti. Ji pradėjo sekti Y. R. ir jų santykiai pradėjo šalti. Kad Y. R. vagia, suprato, kai davė laikrodį, kurį Y. R. užstatė lombarde. Kai jį surado, atnaujino bylą. Y. R. vyras daiktus išpirko. Sakė, kad jis to labiausiai ir bijojo. Į Airiją važiavo kartu su Y. R., bet žinojo, kad ją sulaikys aerouoste. Seifas buvo bibliotekos kambaryje, uždengtas austa juosta. Gal kada ir buvo sakiusi, kad jos papuošalai su briliantais. Rakto nuo seifo laikymo vietą nuolat keisdavo. Namo antrame aukšte yra virtuvė ir miegamasis, bibliotekos kambarys trečiame aukšte. Eidama į bibliotekos kambarį, duris visada uždarydavo. Nesakė ir nerodė Y. R., kas kur yra. Kol namuose darė remontą, seifo raktas buvo rūbinėje, dėžutėje. Visi daiktai, kurių pasigedo, išvardinti teisingai. Buvo du auksiniai vyriški laikrodžiai, vienas jų vardinis “Versace“ ar „Cartier“, o kitas laikrodis buvo brangus, bet ne vardinis. Daiktų vertes nurodė teisingai. Vyras jai dovanodavo ir pasakydavo kainas. Dėl aukso laužo tai jo buvo 1 kg. Vien vyro apyrankė didelė ir sunki. Ji tyrėjui nešė maišelį ir rodė kokiame maišelyje buvo sudėtas laužas. Maišelio dydis pusė A4 formato lapo. Buvo žiedai, grandinėlės, dantų protezai, auskarai, didelis vyriškas žiedas. Svorį nurodė maišelyje, sudėjus visus daiktus. Iki šio įvykio metus jau bendravo su Y. R. Namuose darė fotosesiją, todėl Y. R. prašė padaryti makiažą. Tada dingo sesers žiedas. Klausė Y. R., bet ji sakė, kad nematė. Kai davė parodymus policijos pareigūnams, Y. R. negirdėjo. Kai pasakė, kad apvogė, ji pirma atvažiavo. Dirbiniai buvo mažose dėžutėse ir dar po kelis. Buvo sakiusi, kad papuošalai labai brangūs. Juos laikė vaikams. Kad jos vaikai nevogė, yra įsitikinusi. Kai Y. R. būdavo namuose, seifo raktas irgi buvo namuose. Namų šeimininkė sakė, kad Y. R. buvo atvažiavusi ir užėjusi į miegamąjį. Vaikai nėra sakę, kad Y. R. vaikšto po namus. Y. R. pinigus skolinosi dėl prieglaudos, močiutei. Ji Y. R. siūlė užstatyti savo auksą, bet Y. R. sakė, kad pati turi. A. R. sakė, kad užstatė auksą ir davė pinigus. Y. R. visada buvo su papuošalais. Ar juos keisdavo, ar ne, nepastebėjo. Ji manė, kad Y. R. išlaiko vyras. Prie jos brangių daiktų nėra pirkusi. Po įvykio, kai sutiko jos vyrą ir jis pasakė, kad to labiausiai bijojo, suprato tai, kad Y. R. apvogė ją. Darbe irgi kartais dingdavo pinigai, suknelės. Y. R. sakydavo, kad galėjo paimti jos sesuo O., kuri irgi dirbo salone. Daiktai, kuriuos davė pasaugoti, grąžinti ne visi. Bylą atnaujino, kai parašė pareiškimą dėl negražintų daiktų. Daiktai buvo antikvariniai, dalį jų vyras pirko prie jos. Tai buvo senoviniai dirbiniai, tėvo palikimas vaikams. Dirbiniai buvo pirkti Lietuvoje ir Rusijoje, jie buvo sudėti į dėžutes. Ji pergyvena dėl vaikų ateities, todėl net kai jai buvo su finansais sunku, ji nei vieno dirbinio nepardavė. Jos vyras dirbinius kolekcionavo ir kai kurie dirbiniai pas juos išbuvo 25 metus. Vyras daug dirbinių buvo įsigijęs iki santuokos, nors pirko ir kartu gyvenant. Ji pirmiausiai pamatė, kad nėra aukso, po to suprato, kad trūksta ir kitų dirbinių. Norint rasti seifą, reikėjo jo ieškoti. Su Y. R. į trečią aukštą kartu gal ir buvo kada nuėjusios. Civilinis ieškinys pareikštas, nes turtinės žalos padaryta už 491000 litų, o neturtinės už 200000 litų. Neturtinė žala labai didelė. Pavogti buvusio vyro, vaikų tėvo daiktai. Tokių daiktų niekur negaus ir nenupirks.
Liudytoja A. M. teisme parodė, kad nukentėjusieji yra jos kaimynai. Ji tą dieną buvo namie. Apie 8 val. kaimynai išėjo į darbą ir ji išgirdo durų trenksmą, kurį girdėti turėjo visa laiptinė, ne tik ji. Triukšmas truko apie 10 minučių. Buvo girdėti laužimo garsas. Vėliau nutilo. Vėliau nešė šiukšles ir matė, kaip kaimynų durų spynos širdelė išlaužta. Kas yra bute, bijojo eiti ir pažiūrėti. Sėdėjo namuose ir bijojo. Duris trenkti galėjo ir šeimininkai, bet širdelė buvo išplėšta. Policijai irgi bijojo skambinti. Šiukšles išnešė 8.30 val. į konteinerį, į lauką. Daugiau triukšmo nebuvo. Apie pietus kažkas vaikščiojo ir kalbėjo, kad butas apvogtas.
Liudytoja R. V. teisme parodė, kad Y. R. ji pažinojo, kai dirbo pas D. K. Ji dirbo 4 metus, bet kad namuose yra seifas, nežinojo. Dirbdama prisiminė, kaip D. K. išvažiavus, Y. R. buvo atvažiavusi. Greitai užlipo į salę, užsidarė duris ir neužilgo išvažiavo. Tuo metu D. K. buvo išvažiavusi į užsienį. Tai prisiminusi paklausė, ar D. K. leido Y. R. eiti į salę ir į biblioteką ir D. K. sakė, kad neleido. Kad Y. R. ką nors neštų išeidama, nematė. Laiko neprisimena, kada buvo tas įvykis. Tardytojui sakė, dabar jau nepamena. Kai atėjo Y. R., ji antrame aukšte lygino rūbus. Salė ir biblioteka yra trečiame aukšte. Biblioteką valo kartą metuose, bet seifo nėra mačiusi. Po įvykio matė, kur yra seifas. Tada sužinojo, kad po rankšluosčiu yra seifas. Įtarimas dėl Y. R. kilo, kai sužinojo apie įvykį. Iki įvykio D. K. su Y. R. bendravo apie metus. Dažnai Y. R. viena ir su vyru ateidavo į svečius. Savaitę Y. R. dirbo: ir tvarkė, ir nakvojo. Ji pati nėra nakvojusi pas D. K. Apie auksą ir papuošalus D. K. nėra nieko klaususi. Kad būtų namuose papuošalai, nepastebėjo. D. K. dažnai važiuodavo į keliones. D. K. buvo ir tą kartą išvykusi, kai atėjo Y. R. apie 10-11 valandą. Atvažiavo su rankinuku ir pasakė bėgu bei nubėgo į salę ar į biblioteką. D. K. jai paskambino ir pasakė, kad pavogė visą auksą. Po tos vagystės Y. R. į svečius ateidavo. Jos aptarinėjo, kas taip galėjo padaryti. Aptarinėjo vaikų draugus, neaišku buvo, kodėl šunys nelojo. Y. R. nuomone, kad tai padarė vaikų draugai. Ji žino, kad po vagysčių D. K. buvo išvažiavusi ir davė Y. R. pasaugoti daiktus. Ji sužinojo, kad daiktai vėliau buvo užstatyti lombarde.
Liudytoja R. B. teisme parodė, kad su kaltinamąja bendravo dėl papuošalų, kurių ji turėdavo ir parduodavo Y. R. Kartais pinigus Y. R. atiduodavo vėliau. Kartą Y. R. buvo išvažiavusi į Vokietiją, bet grįžusi po 6 mėnesių, pinigus atidavė. Paskutinį kartą Y. R. išvyko į Airiją ir žadėjo grįžusi atiduoti pinigus. Jos vyras dirba užsienyje ir jie pinigus investuoja į auksą, todėl ji ir turi papuošalų pardavimui. Dirbiniai buvo gražūs, smulkūs, moteriški. Pernai su Y. R. pasirašė pakvitavimą 23000 litų sumai. Su Y. R. buvo sutarusios, kad skolą atiduos dalimis, bet taip iki dabar neatidavė. Visi dirbiniai auksiniai, 585 prabos. Per metus Y. R. gaminius pirkdavo kokius tris kartus. Kam jai tiek dirbinių, nesakė. Y. R. iš jos pirktais gaminiais buvo pasipuošusi, nes pati tai matė. Jai Y. R. sakydavo, kad perka dėl savęs. Apie tai, kad užstato lombarde, ji nieko nežino. Vieną kartą, 2012 m. žiemą Y. R. sakė, kad jos butą apvogė ir išnešė pinigus. Pakvitavimą pasirašė ant dviejų lapų, viename išvardinti gaminiai, ant kito sumos. Su Y. R. daugiau nebendravo, susitikusios buvo tik pas tyrėją. Y. R. žadėjo skolą grąžinti, tik dabar negali niekur išvažiuoti, nes neturi dokumentų.
Liudytoja G. Z. teisme parodė, kad kaltinamoji yra jos marti. Nukentėjusioji O. K. yra jos sesuo. Ji žino tik tiek, kad marti buvo sulaikyta ir sūnus rinko pinigus išpirkti daiktus. Jie visi gyvena viename name. Jie pirmame aukšte, sūnus su šeima antrame. Išskirtinių papuošalų nematė nei namuose, nei marčios pasipuošusios. Sūnus rinko pinigus kažkokiam vėriniui. Sūnus jai nesakė kokios problemos. Y. R. pas juos gyvena jau 16 metų. O. K. buvo atvažiavusi į svečius. D. K. irgi buvo svečiuose, nes jos kartu su Y. R. dirbo „P“. Kai susipyko su D. K., Y. R. labai pergyveno. Jų namas nebuvo apvogtas ir Y. R. daiktai pavogti.
Liudytoja I. J. teisme parodė, kad su Y. R. buvo susidūrusi darbe, nes ji dirba „K“ priėmime. Y. R. buvo atnešusi vieną kartą papuošalus. Tai buvo grandinėlė ir žiedas. Vertė gaminių nustatoma pagal tos dienos aukso vertę. Gaminius sveria, ima tos dienos aukso kainą ir išmoka pinigus. Jei gaminys su brangakmeniu, pasižymi. Pagal sutartį gaminius laiko penkias dienas ir tada išlydo arba parduoda lombardo pagrindais. Priimdami gaminį, patikrina asmens duomenis.
Liudytojas A. R. teisme parodė, kad Y. R. yra jų klientė. Ji nuo 2011 m. balandžio mėnesio naudojasi jų įmonės paslaugomis. Kartais Y. R. per mėnesį ateidavo vieną kartą, kartais du. Iš viso ji buvo atėjusi kokius penkis kartus. Atnešami gaminiai buvo įvairūs, vieni brangūs, kiti nelabai. Jie supirkdavo gaminius tos dienos aukso laužo kainomis. Meninės vertės nežiūri. Kad atnešti gaminiai būtų buvę labai išskirtiniai, taip nebuvo. Būna klientų, kad kelia įtarimų, o Y. R. įtarimų nekėlė, nes ji priduodavo gaminius, vėliau išsipirkdavo. Kai būdavo didelės sumos, klausdavo iš kur gaminiai. Paskutinį kartą už gaminius mokėjo 17000 litų. Tada klausė, iš kur gaminiai, bet Y. R. paaiškino, kad Vokietijoje prižiūri senelius, kurie atlygina gaminiais. Jam įstrigo 2011 m. balandžio 4 d. atneštas Y. R. žiedas. Tai buvo 750 prabos auksinis, didelis žiedas. Gaminiai nebuvo nauji, nebuvo etikečių. Gaminius, kurie užstatomi lombarde, privalo grąžinti tokius, kokie jie buvo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Brangius gaminius realizuoja per parduotuvę. Įvertina gaminį ir parduoda tos dienos aukso laužo kaina, prideda 15 procentų.
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad Y. R. pažįsta nuo 2011 metų balandžio mėnesio, kai ji į lombardą, esantį adresu Trakų g. 27-1, Šiauliuose, atnešė ir užstatė moterišką auksinį žiedą, kurio svoris 4,26 g praba 18 K(750), karatai rodo, kad žiedas gamintas užsienyje, už jį sumokėjo 950 litų. Šį žiedą Y. R. atsiėmė. Žiedo apibūdinti negali. Pagal 2011-08-01 sutartį dirbinius priėmė ne jis, tačiau apie šią sutartį žinojo, dirbinių apibūdinti negali. Šitų dirbinių niekas neatsiėmė, todėl pasibaigus sutarčiai, jie parduoti per lombardą. Pagal 2011-09-05 sutartį dirbinius atsiėmė Y. R. 2011-07-21 Y. R. sutikimas reiškia, kad sutartyje išvardintus papuošalus ji pardavė ir už juos gavo 1415 litų, papuošalai buvo realizuoti per lombardą. 2011-07-22 ji vėl už 6030 litų pardavė auksinius papuošalus, kuriuos realizavo per lombardą. 2012-03-26 atėjusi Y. R. atnešė ir užstatė daug juvelyrinių dirbinių, tarp jų buvo koljė, kuri buvo balto aukso su briliantais ir su žalios spalvos brangakmeniu, kaip galvoja, su smaragdu. Buvo išskirtinis moteriškas balto aukso žiedas su dideliais briliantais. Dvi vyriškos sąsagos buvo su briliantais ir padengtos mėlyna emale. Visame tame kiekyje buvo apie 60 briliantų įvairių dydžių. Už dirbinius Y. R. buvo išmokėta 17000 litų. Pasidomėjus iš kur gavo šiuos papuošalus, ji pasakė, kad Vokietijoje prižiūri seną kolekcionierių, kuris kartais, jei neturi pinigų, taip sumoka atlyginimą. Paaiškinimas buvo įtikinamas ir tikroviškas, todėl daugiau neklausinėjo. 2012-06-05 atėjęs Y. R. vyras sumokėjo 15000 litų ir atsiėmė dalį žmonos užstatytų papuošalų, kiti buvo paimti policijos kratos metu. Kai A. R. atsiėminėjo daiktus, jis kažkam skambino ir klausė, dėl vieno žiedo, nes jame trūko dviejų akmenukų. Kaip suprato, asmuo patikino, kad taip turi būti ir A. R. daiktus paėmė, likusius papuošalus žadėjo paimti vėliau. Kad papuošalai gali būti pavogti ar kitaip įgyti neteisėtu būdu, jis nežinojo, nes pasirašydamas sutartį klientas nurodo, kad jie įgyti teisėtu būdu ir tai patvirtina savo parašu. Visi daiktai priimami tik iš pilnamečių asmenų, pateikusių asmens dokumentą. Peržiūrėjęs pateiktas fotografijas gali nurodyti, kad atpažino du žiedus, kuriuos atnešė ir užstatė Y. R. Foto nuotraukoje D. K., kurią jis pažįsta asmeniškai, nufotografuota viena prie augalo ir ant jos kairės rankos pirštų yra du pailgos formos žiedai su akutėmis. Juos atnešė paskutinį kartą ir šiuos dirbinius išpirko A. R. Daugiau juvelyrinių dirbinių neatpažįsta. Kiek bendravo su savo bendradarbiais, jie sakė, kad negali atpažinti dirbinių, nes praėjo ilgas laiko tarpas ir dirbinių neįsidėmėjo (2 t. 122, 123 b. l.).
Liudytojas K. K. teisme parodė, kad Y. R. yra jo mamos draugė. Ji dažnai būdavo jų namuose ir padėdavo mamai tvarkytis namuose. Ji yra ir nakvojusi pas juos. Namas trijų aukštų, seifas yra trečiame aukšte. Yra girdėjęs, kaip Y. R. lipa į trečią aukštą, bet kur eidavo, tiksliai pasakyti negali. Papuošalų Y. R. turėjo, matė ją juos užsidėjusią. Apie seifą seniai žinojo, tik nežino kur yra raktas. Vagystę mama pastebėjo grįžusi iš kelionės, kai nuėjo pasikeisti papuošalų ir neberado. Su kuo mama važiavo į kelionę, nežino. Pas jį draugai buvo atėję, bet kad dažniau lankydavosi, kai mamos nebuvo namie, tokio momento negali išskirti. Po vagystės Y. R. buvo atėjusi. Mama verkė, kaltino jo draugus. Draugai buvo atėję, bet jie visą laiką buvo kartu. Vieni jie niekur nebuvo nuėję.
Liudytojas K. K. teisme parodė, kad Y. R. yra mamos draugė apie 6-7 metus. Y. R. dažnai būdavo jų namuose, prižiūrėdavo juos ir būdavo su mama. Kad namuose yra seifas, žino, bet jo nematė. Vagystę pastebėjo mama, grįžusi iš kelionės. Mama verkė, sakė, kad dingo daiktai, kvietė policiją. Po vagystės Y. R. buvo atėjusi pas juos į namus. Y. R. buvo atėjusi, kai mama išvyko į kelionę.
Šalies argumentai
Liudytojas A. R. teisme parodė, kad Y. R. buvo jo žmona, dabar jie išsiskyrę. Iš D. K. išgirdo, kad pateiks ieškinį ir perduos antstoliams, todėl dėl bylos išsiskyrė. Jis dirba su V. M. Apie ką ši byla, žino, nes sužinojo iš D. K., kuri sakė, kad yra lombardo nuotraukos, kaip Y. R. pardavė laikrodį. Žmona papuošalų turėjo, nes dirbo ir nusipirkdavo. Pinigų ji turėjo, kartais ir jis nupirkdavo. Iš pradžių jis jai nemažai papuošalų dovanojo, po to tik ji pati pirkdavo. Dirbiniai auksiniai, žiedeliai ir visa kita. Buvo gaminių su akutėmis, bet nebrangūs. Dirbinių ji neišsaugojo ir kai jis jos klausdavo, kur padėjo, sakydavo, kad pametė. Kai trūkdavo pinigų, Y. R. užstatydavo dirbinius lombarde. Kartą jis išpirko. Dėl to jis pyko ir papuošalų daugiau jai nebepirko. Paskutinį kartą prieš du metus pirko, tada ji pati išsirinko. Y. R. mėgo papuošalus. Kai klausdavo jos, iš kur gavo dirbinius, sakydavo, kad iš anksčiau turi. Jų pajamos per mėnesį 2-3 tūkstančiai. Nepasakys, kad būtų matęs išskirtinių papuošalų, blizga ir tiek. Su D. K. žmona seniai draugės. Buvo susipykusios, po to vėl draugavo. Y. R. įsidarbino D. K. salone ir pradėjo draugauti. Bendravo dažnai, kas dieną. Važiuodavo į Palangą, važiuodavo pas D. K. į namus. Jis Y. R. nuveždavo ir parveždavo iš D. K. Nakvojęs yra keturias naktis. Savaitę yra gyvenę pas D. K., kai ji buvo išvykusi į kelionę ir jie saugojo namus ir vaikus. D. K. sakė, kad seifas trečiame aukšte. Kur yra kambarys, žino iš kalbų. Kai darė remontą, nešė lovą, kilimus, yra ir pats ten buvęs. Jam Y. R. sakė, kad D. K. davė pasaugoti brangenybes. Po to jis, Y. R. ir D. K. išvyko į Airiją. Kai grįžo, D. K. paprašė atiduoti brangenybes. Iš pradžių prašė Y. R., po to jo. Tada jis sužinojo, kad brangenybės lombarde. Apie brangenybes sužinojo per dvi dienas. Pradėjo bendrauti su Y. R., tada namuose rado dėžutę. Dėžutėje buvo dalis papuošalų. Dalį rado lombarde, pagal aprašymus juos atpažino ir už 15000 litų išpirko nuvežė D. K. Skolai gražinti paėmė paskolą. Ką daugiau į lombardą pridavė Y. R., nežino. Sakė, kad žiedus pridavė, bet jis nematė. Jam Y. R. pasakojo, kokie jie, bet jis atpasakoti negali. Namuose jie apie šį įvykį nekalba, nes Y. R. nenori kalbėti. Kad žmona turėtų labai daug pinigų ir pirktų labai brangius daiktus, nepastebėjo. Y. R. yra prašiusi didelės sumos pinigų močiutei į Rusiją, kai ji susirgo. Tada paėmė paskolą ir davė jai 7000 litų, vėliau dar kažkiek. Vėliau prašė pinigų verslui, nes sakė, kad tai labai brangios priemonės. Į Airiją vyko, nes atidarė suknelių nuomos saloną ir investavo 20000 litų. Pinigus padavė Y. R., dalį pervedė į sąskaitą. Y. R. tada surinko visus pinigus kiek turėjo. Sakė, kad paskutinį auksą surinko ir gavo 5000 litų. Papuošalai jos buvo namuose stalčiuje. Tai buvo jos papuošalai. Vyriška grandinėlė buvo vienas gaminys, kurio nebuvo matęs. Y. R. sakė, kad tai jam gimimo dienos proga. Kadangi trūko pinigų, užstatė į lombardą. Žmona visada turėjo skolų, jos buvo už paimtas priemones. Kad dažnai žmona lombarde užstatinėjo daiktus, nežinojo. Yra matęs lombardo kvitus, kai namuose darė kratą, juos paėmė. Apie vagystę sužinojo po kelionės. D. K. sakė, kad pavogė žiedus su briliantais, laikrodį, aukso laužo 1 kg. Y. R. yra paėmusi paskolą, bet jam nieko apie tai nesakė. Dėl vagytės per vestuves, jie važiavo į policijos komisariatą, kur paėmė jų pirštų antspaudus. Svečiuose pas O. K. būdavo dažnai. Žino, kad buvo apvogę jų butą. Y. R. su O. K. seserys, bet jos kartu ilgai negali būti. Kad butas apvogtas, jam pasakė V. M., kuris jam sakė, kad įtaria jo žmoną. Jis nieko nesiaiškino. Pas V. M. namuose buvo paskutinį kartą, kai moterys gamino cepelinus ir nutarė eiti į klubą. Abi moterys nuėjo į miegamąjį, persirengė ir išvažiavo į klubą. Y. R. buvo paėmusi iš O. K. daiktus, kuriuos gražino kitą dieną. A. K., V. M. dukrai dažnai Y. R. perduodavo daiktus. Jam gėda dėl tokio žmonos elgesio. Ar galėjo tai padaryti Y. R., nežino. Dėl automobilio gal ir sakė, kad žmona niekur nevažiuotų. Dėl papuošalų ir rūbų jos pykosi nuo vaikystės. Pasiimdavo, pamiršdavo ir tada pykdavosi. Abi labai mėgsta papuošalus. Jam visada buvo keista, kad jos keičiasi daiktais. Jis bijojo, kad Y. R. gali apvogti. Bet negali atsakyti už kitų žmonių elgesį. Kad įtaria, jog Y. R. apvogė, taip nesako. Pokalbis, kad jis patikrino žmoną gal ir buvo, nes jam buvo abejonių, kadangi jis nepasitiki žmona.
Liudytojas G. K. teisme parodė, kad Y. R. buvo lombardo klientė ir atnešdavo gaminius. Ji buvo atėjusi keletą kartų ir atnešusi gaminių su briliantais. Kaip tie gaminiai atrodė, nepasakys, nes neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, tada daugiau prisiminė. Y. R. užstatydavo dirbinius, iš kurių dalį atsipirkdavo, dalį parduodavo. Gegužės 22 d. gaminių su briliantais buvo. Kad atsiimtų kas nors kitas, nepamena. Kiek pamena, pagal paskutinę sutartį atsiėmė A. R.. Jis dirba Trakų g. 27, Šiauliuose esančiame lombarde. Kad gaminys su briliantais, nustatinėja prietaisų pagalba.
Liudytojas R. Š. parodė, kad Y. R. buvo keletą kartu atėjusi į lombardą Trakų g. 27-1, Šiauliai. Moteris tvarkinga, nekėlė jokių įtarimų. Tą dieną atnešė gaminių už 10000 litų. Tais laikais jie nenustatinėjo brangakmenių vertės, nes jiems buvo svarbu tik aukso svoris. Jie dirbinius perka ir su briliantais, bet parduoda kaip auksą. Jei gaminys turi dokumentus, tada vertinamas pagal jį. Akutė gaminyje paprasta ar ne, nustatydavo tuo metu iš akies. Iš kur klientas gavo gaminį neklausia. Klientai pasirašo sutartį ir nurodo specialioje grafoje, kad gaminys jo ir nevogtas.
Liudytoja L. V. parodė, kad Y. R. buvo jų lombardo klientė. 2011 m. birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais buvo sudarytos juvelyrinių dirbinių užstatymo sutartys. Po mėnesio Y. R. nepasiėmė dirbinių, todėl jie juos realizavo. Sumos už dirbinius buvo nuo 1000 iki 3000 litų. Gaminiai buvo įvairūs. Klientei mokėjo pagal aukso svorį. Iki 2011 m. Y. R. irgi užstatinėjo gaminius. Iš gaminių, kurie būna su akutėmis, minusuoja iš akies jos svorį ir paskaičiuoju tik aukso svorį, o akmenukai grąžinami klientui. Iš kur gavo klientas gaminius neturi teisės klausti.
Liudytojas T. V. parodė, kad jis dirba UAB „A“ ir Y. R. nelabai pamena. Byloje yra visos sutartys, o įvykis senai buvo. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pamena, kad vienas gaminys buvo su „Versace“ ženklu.
Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad dirba lombarde „A“. Y. R. jis nepažįsta. Prisimena, kad 2012 metais moteris, per du kartus tą pačią buvo atnešusi juvelyrinių dirbinių už dideles sumas. Vieną kartą maždaug už 4000 litų, kitą - už panašią sumą. Iš atneštų dirbinių atsimena „Versaci“ apyrankę, kitų apibūdinti negali. Dalį dirbinių pagal sutartis, moteris atsiėmė, nes ant sutarties ties klientės pavarde yra parašyta grąžinimo data. Kur nėra grąžinimo datų, dirbinių neatsiėmė ir jie buvo perduoti į pagrindinį įmonės sandėlį perdirbimui, realizavimui. Kai klientas atneša priduoti daiktus, jis pasirašo, kad daiktai priklauso nuosavybės teise. (2 tomas, 155-156 b.l.).
Liudytoja L. V. parodė, kad su Y. R. kartu mokėsi ir buvo draugės. Y. R. dirbo pas D. K., o vėliau jos salone. Ji Y. R. buvo paėmusi 6000 litų paskolą savo vardu, nes to prašė Y. R.. Prašė, nes norėjo pirkti kėdę, lyg tai mamai reikėjo. Kad vyras pinigų neduoda nesakė, bet buvo toks jausmas, kad nutiko kažkas labai baisaus ir pinigai labai reikalingi. Kai pranešė jos vyrui, tada greičiau paskolą grąžino. Pinigai dingdavo ir iš darbo. Pradėjo sekti, bet tada labai greitai Y. R. savo noru, išėjo iš darbo. Pas ją Y. R. nedirba jau du metai. Iš salono dingdavo ne daug pinigų. Po 70 litų, kartais mažiau. Kai pradėjo sekti, paliko pinigus ir jie dingo. Kartą dirbo viena Y. R., pinigai buvo palikti ir jie dingo. Pinigai iki Y. R. pradedant dirbti, nei jai išėjus iš darbo, daugiau nedingo. Y. R. papuošalų turėjo. Pirkdavo iš Rusijos parvežtus ir į saloną atneštus gaminius. Y. R. pajamos buvo apie 800 litų, kartais pirkdavo gaminius ne pagal galimybes. Su ta moterimi kuri atnešdavo gaminius į jos saloną, kalbėjo vėliau ir ji sakė, kad Y. R. liko jai skolinga apie 20000 litų. Jos nuomone, Y. R. gyveno ne pagal pajamas, nes ji pati dirba per du darbus, bet sau neleidžia tiek kiek Y. R.
Liudytoja V. V. parodė, kad dirba Šiaulių VPK tyrėja, o Y. R. bei O. K. matė per apklausą. Ji vykdė akistatą tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios. O. K. įtarė dėl vagystės seserį, nes Y. R. buvo pas sesers dukrą ir galėjo pasidaryti raktą nuo buto durų. Po akistatos O. K. atsiminė kai kurias detales. Po akistatos sužinojo, kad prieš akistatą seserys skambino viena kitai. Ji jokių patarimų kaltinamajai tyrime nedavė.
Liudytoja A. L. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK kriminalinės policijos tyrėja ir pažįsta nukentėjusiąją ir kaltinamąją iš savo darbo. Ji atliko veiksmus dėl svetimo turto vagystės iš D. K., o vėliau paaiškėjo vagystė iš O. K. D. K. ir O. K. buvo pateikti daiktai atpažinimui, dalį jų jos atpažino. O. K. nurodė, kurie daiktai pavogti iš jos buto. Niekam jokių patarimų tyrime nedavė.
Dėl nusikalstamos veikos pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Be kaltinamosios paaiškinimų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme surinktais ir ištirtais įrodymais.
2011-05-17 V. M. pareiškimas, kad 2011-05-17 apie 13.20 val., pastebėjo, jog atrakinus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dviejų durų spynas, iš buto pagrobti įvairūs juvelyriniai dirbiniai (1 t. 11 b. l.).
2011-05-17 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), fotografuota, sudaryta įvykio vietos schema, pažymėta, kad ant rakinimo mechanizmo matosi mechaniniai įbrėžimai (1 t. 12-19 b. l.).
Pranešimai apie V. M. ir A. K. asmens dokumentų praradimą (1 t. 22-26 b. l.).
2012-08-06 daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad V. M. pateikė 11 lapų su fotonuotraukomis, kur užfiksuota jo žmona ir dukra su papuošalais (1 t. 44-55 b. l.).
2011-06-22 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-01700, kad spaudimo slydimo pėdsakai, aptikti ant tyrimui pateiktų dviejų rakinimo mechanizmų apatinės rakto kiaurymės dalies, volelio rakto ertmės sienelių ir pirmojo pagrindinio kaištelio, juos palikusiam konkrečiam pašaliniam įnagiui (padirbtam, parinktam raktui ar visrakčiui) identifikuoti ar rūšinei (grupinei) priklausomybei nustatyti yra netinkami. Į rakinimo mechanizmų ertmę raktui galėjo būti įvestas pašalinis įnagis (padirbtas, parinktas raktas ar visraktis). Ar rakinimo mechanizmai buvo atrakinti, nėra galimybių, nustatyti, kadangi nėra tai nurodančių požymių (1 t. 31-34 b. l.).
Kvitas Nr. 001393, iš kurio matyti, kad paketai su dviem atraktais saugomi Šiaulių miesto policijos komisariate (1 t. 35 b. l.).
Tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad patikrinus lombardus, iš V. M. pagrobtų juvelyrinių dirbinių rasti nepavyko (1 t. 37-39 b. l.).
2012-07-24 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1980-11 iš įtariamosios Y. R. 2012-07-15 asmens kratos metu (2 t. 164 b. l.) paimti juvelyriniai papuošalai. Nukentėjusiojo V. M. žmonos sesuo O. K., atpažino iš jos buto pagrobtus papuošalus, kurie buvo rasti pas seserį Y. R. (1 t. 42, 57-58, 62-63 b. l.).
2012-07-15 asmens kratos metu Šiaulių AVPK areštinės patalpose iš Y. R. buvo paimti asmens dokumentai, nešiojamas kompiuteris su dėklu, telefonas „Huawei“ su dėklu, kosmetinė „Bioline“ su geltono ir balto metalo juvelyriniais dirbiniais (2 t. 164 b. l.).
Kompaktinė plokštelė, iš kurios matyti informacija apie telefoninio ryšio priklausomybę (1 t. 78-80 b. l.).
2012-08-27 akistatos protokolu tarp nukentėjusiosios O. K. ir įtariamosios Y. R., kurios metu abi pasiliko prie duotų parodymų (1 t. 91-93 b. l.).
2012-07-19 daiktų parodymo atpažinti metu O. K. tarp juvelyrinių geltono ir balto metalo papuošalų, paimtų iš Y. R., atpažino jai priklausančius juvelyrinius papuošalus – apyrankę balto metalo su dirbtiniais perlais, paauksuotą žiedo ir auskarų komplektą, balto metalo žiedo ir auskarų komplektą, balto metalo su stikliniai akmenukais auskarų, pakabuko ir apyrankės komplektą (1 t. 191-192 b. l.).
2012-11-14 daiktų parodymo atpažinti metu, O. K. tarp pateiktų juvelyrinių papuošalų, kurie paimti kratų metu lombarduose ir iš A. R. namų neatpažino jai priklausančių dirbinių (1 t. 193-194 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Pagal teismų praktiką turto pagrobimui būdinga tai, kad neteisėtai slaptai ar atvirai paimamas svetimas turtas, bei tai, kad už tokio turto paėmimą yra neatlyginama. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji Y. R. teismo posėdyje jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą iš esmės neigė, teigdama, kad daiktų iš sesers ji negrobė ir paaiškino, kad jos dažnai su seserimi keisdavosi daiktais, tai ji jai duodavo, tai sesuo jai, prieš vagystę jos ėjo kartu į klubą ir sesuo davė jai papuošalų pasipuošti, vienus papuošalus eidama į klubą ji užsidėjo, kitus laikė rankinėje, dalį daiktų buvo atidavusi, o pas ją liko dvi apyrankės, 2 žiedai, auskarai ir pakabukas. Tačiau teismas tokiais kaltinamosios paaiškinimais nesiremia ir vertina juos kaip kaltinamosios pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisme apklausta nukentėjusioji O. K. taip pat patvirtino, kad rūbais ir daiktais jos su kaltinamąja keisdavosi, bet ne per dažniausiai, taip buvo, kai atvyko į Lietuvą gyventi, o prieš metus buvo viską atsidalinusios, bet prieš einant į klubą kaltinamoji vėl pasiėmė jos papuošalus, tačiau taip pat nurodė, kad kitą dieną Y. R. su vyru atvežė pasiskolintus papuošalus. Tokios aplinkybės reiškia, kad kaltinamoji vagystės metu, t.y. 2011-05-17, jokių nukentėjusiosios O. K. daiktų, išskyrus vieną sidabrinę apyrankę su puslankio formos dalimis, kurią nukentėjusioji buvo paskolinusi kaltinamajai, negalėjo turėti, o tuo labiau po vagystės, nes po vagystės kaltinamoji ir nukentėjusioji daiktų viena kitai nebedavė. Tačiau išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad 2012-07-15 asmens kratos metu (praėjus ilgam laiko tarpo po įvykdytos vagystės) iš kaltinamosios buvo paimti juvelyriniai papuošalai, kuriuos nukentėjusioji O. K. atpažino kaip iš jos buto pagrobtus ir jai priklausančius juvelyrinius papuošalus (1 t. 42, 191-192 b. l.), nurodydama, kad iš jai pateiktų papuošalų, ji atpažino balto metalo apyrankę su dirbtiniais perlais, paauksuoto žiedo ir auskarų komplektą, balto metalo žiedo ir auskarų komplektą, balto metalo su stikliniais akmenukais komplektą, kurį sudaro auskarai, pakabukas, apyrankė. Be to, dalis iš pas Y. R. rastų nukentėjusiosios daiktų buvo su etiketėmis, o ji negalėjo logiškai paaiškinti, kaip jie pas ją atsirado praėjus metams po vagystės. O. K. teisme patvirtino, kad ji buvo davusi savo papuošalus tik tam vakarui, kai jie ėjo į klubą ir kad sekančią dieną Y. R. visus daiktus grąžino, o papuošalus, kuriais keitėsi anksčiau, jos jau buvo grąžinusios viena kitai iki ėjimo į klubą. Tai rodo, kad kaltinamoji nukentėjusiųjų bute po apsilankymo klube vis dėl to lankėsi, nes kitokiu būdu nukentėjusiosios papuošalų turėti negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį ir į nukentėjusiosios O. K. teisme nurodytą aplinkybę, kad praėjus metams po įvykio buvo akistata, o prieš ją skambino kaltinamoji ir prašė susitikti, Susitikusi Y. R. prisipažino, kad paėmė papuošalus ir žadėjo gražinti apie 20000 litų, nukentėjusiajai sutikus ir sutarus eiti pas notarą, kaltinamoji prisiminė, neturinti jokio dokumento ir taip pinigais neatsilygino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji O. K. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, todėl teismas jais remiasi, nes jie yra nuoseklūs dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, be to, išnagrinėjus bylą, nenustatyta priežasčių, kurios leistų teigti, kad O. K. siektų melagingai apkaltinti seserį nusikalstamos veikos padarymu. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę dėl susitarimo eiti pas notarą iš dalies patvirtino ir pati kaltinamoji, teigdama, kad prieš akistatą su seserimi kalbėjosi, nes jai taip patarė, sakė, kad geriau gražiuoju tartis, tarėsi eiti pas notarą, bet susitarimo nepasirašė, nes sesuo prašė jos 20000 litų, bet ji nesutiko.
Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad kaltinamoji iš dalies pripažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką, siekė su seserimi susitaikyti, atlygindama jai padarytą žalą ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau nesutarusi dėl sumos dydžio, šio sumanymo atsisakė.
Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 str. 2 dalį, būtina nustatyti kaltinamojo veiksmuose ir įsibrovimo požymį. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (LAT 2013-03-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2011-05-17 į V. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įsibrauta atrakinant durų spynas. Tiek iš V. M. protokolo-pareiškimo, tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys buvo atrakintos. Remiantis 2011-06-22 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-01700 taip pat matyti, kad į rakinimo mechanizmų ertmę raktui galėjo būti įvestas pašalinis įnagis (padirbtas, parinktas raktas ar visraktis). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bute buvo įrengta ir signalizacija, tačiau išnagrinėjus bylą buvo nustatyta, kad kaltinamoji žinojo, jog nukentėjusiųjų dukrai išeinant į mokyklą, bute signalizacija jungiama nebuvo. Tai, kad iki vagystės nukentėjusieji su kaltinamąją kalbėjo apie bute įrengtą signalizaciją ir tai, kada jos nejungia, patvirtino teisme apklausti nukentėjusieji. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati kaltinamoji, teismui duodama paaiškinimus, nurodė, kad ji jau buvo lankiusis nukentėjusiųjų bute viena pati šiems neesant, t.y. kai sesuo kažkur išvažiavo ir paliko įjungtą lygintuvą, ji važiavo jo išjungti.
Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad vagystės dieną Y. R. skambino nukentėjusiajai O. K., prašė nudažyti jai plaukus, tačiau nukentėjusiajai pasakius, kad ji seminare, kaltinamoji įsitikino, kad namie nieko nėra. Y. R. taip pat žinojo, kad V. M. yra darbe, nes pastarasis dirbo su kaltinamosios vyru, o nukentėjusiųjų dukra yra mokykloje.
Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčytinai teigti, kad kaltinamoji Y. R. suprato, kad nukentėjusieji praras galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jiems priklausančiu turtu ir šių padarinių norėjo, todėl ji veikė tiesiogine tyčia. Esant Y. R. veikoje įsibrovimo į patalpą požymiams, jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 3 d.
Be kaltinamosios dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme surinktais ir ištirtais įrodymais.
2011-12-02 D. K. pareiškimas, kad 2011-12-02 apie 15.30 val. pastebėjo, kad iš name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvusio seifo pagrobti juvelyriniai dirbiniai, aukso papuošalai. Padaryta turtinė žala 352900 Lt (1 t. 98 b. l.).
2011-12-02 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) namas yra trijų aukštų, kurio trečiame aukšte, darbo kambaryje buvo įrengtas seifas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtos daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais ir su rankų pirštų pėdsakais. Įvykio vietoje fotografuota, sudaryta įvykio vietos schema (1 t. 99-105 b. l.).
2012-08-02 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. K. pateikė 13 nuotraukų, kuriose matosi mirusio vyro vienas iš laikrodžių, jos žiedai, kiti papuošalai (2 t. 11-13, 16-17 b. l.).
2011-12-15 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-1614, iš kurios matyti, kad atlikus daktiloskopinį tyrimą, nustatyta, kad įvykio vietoje rastas vienas piršto pėdsakas (foto Nr.1), tinkamas asmens identifikavimui (1 t. 116-118 b. l.).
2011-12-21 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-1613, kad atlikus trasologinį tyrimą, atsakyti, ar avalynės pėdsakų fragmentai (foto Nr. 1, 2), nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse, paimtose 2011-12-02 įvykio vietos apžiūros metu, tinkami konkrečiai avalynei identifikuoti ar avalynės rūšinei-grupinei priklausomybei, nustatyti bus galima tik tada, kai bus pateiktas lyginamasis pavyzdys (konkreti avalynė). Kiti daktiloskopinėse plokštelėse nukopijuoti pėdsakų fragmentai konkrečiai avalynei identifikuoti ar avalynės rūšinei-grupinei priklausomybei nustatyti netinkami (1 t. 120-122 b. l.).
Kvitas Nr. 002153, kad paketas su daktiloskopinėmis plokštelėmis saugomas Šiaulių miesto policijos komisariate (1 t. 123 b. l.).
2011-12-14 daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad D. K. tyrimui pateikė seifo spyną su balto metalo raktu, kuriame įspaustas numeris 017 (1 t. 124 b. l.).
2012-01-05 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-1633, kurioje užfiksuota, kad atlikus trasologinį tyrimą, nustatyta, jos tirti pateikta spyna pateiktu raktu rakinimui tinkama. Atsakyti, ar tirti pateikta spyna buvo atrakinta pašaliniu įnagiu (parinktu, padirbtu raktu, visrakčiu) nėra galimybės, kadangi nėra požymių nurodančių į tai (1 t. 127-128 b. l.).
2011-12-28 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, paimti K. K., D. K., K. K. rankų pirštų lyginamieji pavyzdžiai (1 t. 132-133, 134 b. l.).
2012-01-10 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-0013, kad atlikus daktiloskopinį tyrimą, nustatyta, kad rankos piršto pėdsakas (foto Nr.1), paimtas apžiūrint įvykio vietą, paliktas D. K. kairės rankos nykščiu (1 t. 136-137).
2012-07-20 daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad D. K. pateikė geltono metalo vyrišką auksinę apyrankę, kurią atsipirko iš lombardo (2 t. 6 b. l.).
2012-07-20 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad pateikta apyrankė buvo apžiūrėta, nufotografuota ir grąžinta D. K. (2 t. 7-10 b. l.).
2012-11-14 daiktų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. K. tarp pateiktų atpažinti juvelyrinių dirbinių atpažino iš jos pagrobtus daiktus - dvi grandinėles - vieną geltono metalo, vieną - balto - platinos ir geltono metalo vestuvinį žiedą (2 t. 21-23 b. l.).
Duomenys iš baudžiamosios bylos Nr. 40-1-182-05 apie pas nužudytą V. K. rastus juvelyrinius dirbinius - du geltono metalo žiedus ir geltono metalo laikrodį su apyranke (2 t. 25-31 b. l.).
2012-11-14 daiktų parodymo atpažinti protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojai R. B., buvo parodytos atpažinti trys geltono metalo apyrankės, kurių Nr. 3 pateikta nukentėjusios D. K. R. B. šią apyrankę atpažino kaip priklausiusią jai, kurią pardavė Y. R., tačiau už ją pinigų negavo (1 t. 186-187 b. l.).
2012-06-04 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. R. pateikė namuose rastas 9 vnt. lombardų sutartis, sudarytas jo žmonos Y. R., 2 vnt. pinigų išmokėjimo kvitų, ranka rašytą lapelį (2 t. 34-35 b. l.).
2012-06-15 daiktų apžiūros protokolas, jame užfiksuota, kad apžiūrėti A. R. pateikti daiktai (2 t. 36-44 b. l.).
2012-06-13 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu iš A. R. paimta: pinigų išmokėjimo kvitas, 27 vnt., aukso dirbinių etiketės, geltono metalo pakabukas, geltono metalo auskarų pora, geltono metalo pailgos formos auskarų pora, geltono metalo grandinėlės dalis (2 t. 92-94 b. l.).
2012-06-15 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti kratos metu iš A. R. paimti daiktai - geltono metalo pakabukas, dvi poros auskarų, geltono metalo grandinėlės dalis, išmokėjimo kvitas, 27 vnt. aukso dirbinių etiketės (2 t. 95-101 b. l.).
2012-06-15 nutarimu daiktai: žiedas, dvi grandinėlės, paimtos iš UAB „Indosantas“ ir dvi poros auskarų, pakabukas, grandinėlės dalis, paimti iš A. R. kratos metu pagal kvitus Nr. 058817, Nr. 058818, Nr. 058819, saugomi Šiaulių AVPK finansų skyriuje (2 t. 102-105 b. l.).
2012-06-13 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu paimtas neatsiimtų gaminių pagal lombardo sutartis išėmimo aktas Nr. 20, kuris apžiūrėtas 2012-06-18 daiktų apžiūros protokolu (2 t. 65-67, 68-69 b. l.).
2012-06-13 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu UAB „Koljė“ paimta kopijos: 3 vnt. lombardo paslaugų sutarčių ir 3 vnt. neatsiimtų gaminių pagal lombardo sutartis išėmimo aktų, kurios apžiūrėtos 2012-06-13 daiktų apžiūros protokolu (2 t. 65-78, 79-83 b. l.).
2012-06-13 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu iš UAB „Indosantas“ paimtas geltono metalo žiedas, geltono metalo grandinėlė, balto metalo grandinėlė, 2 vnt. sutikimų ir 2 vnt. sutarčių (kopijos), sudarytos Y. R. vardu. Paimti daiktai apžiūrėti 2012-06-14 daiktų apžiūros protokolu (2 t. 108-110, 111-115 b. l.).
2012-06-14 daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad lombardo UAB „Indosantas“ darbuotojas A. R. tyrimui pateikė tris sutarčių kopijas, kurios apžiūrėtos 2012-06-14 daiktų apžiūros protokolu (2 t. 116-117, 118-121 b. l.).
2012-06-20 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu iš UAB „Adverto“ paimtos 22 sutartys, sudarytos Y. R. vardu ir 2 sutartys L. U. vardu (2 t. 133-135 b. l.), kurios apžiūrėtos 2012-06-20 daiktų apžiūros protokolu (2 t. 136-154 b. l.).
2012-07-15 asmens kratos metu Šiaulių AVPK areštinės patalpose iš Y. R. buvo paimti asmens dokumentai, nešiojamas kompiuteris su dėklu, telefonas „Huawei“ su dėklu, kosmetinė „Bioline“ su geltono ir balto metalo juvelyriniais dirbiniais (2 t. 164 b. l.).
2012-07-17 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš Šiaulių AVPK areštinės specialisto R. L. paimti Y. R. daiktai: nešiojamas kompiuteris su dėklu, telefonas „Huawei“ su dėklu, kosmetinė „Bioline“ su geltono ir balto metalo juvelyriniais dirbiniais (2 t. 165 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
2012-07-18 daiktų apžiūros metu apžiūrėta kosmetinė su joje buvusiais geltono ir balto metalo juvelyriniais dirbiniais - balto metalo apyrankės - 7 vnt., balto metalo žiedai - 10 vnt., balto metalo auskarai (poros) - 10 vnt., balto metalo pakabukai - 4 vnt., balto metalo grandinėlės - 2 vnt., balto metalo grandinėlės su pakabukais - 2 vnt., bižuterinės grandinėles su pakabukais - 2 vnt., geltono metalo apyrankė - 1 vnt., geltono metalo auskarai (poros)- 5 vnt., geltono metalo žiedai 6 vnt., geltono metalo grandinėlė - 1 vnt., geltono metalo grandinėlės su pakabukais - 2 vnt. (2 t. 173 b. l.).
2012-07-18 daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusiajai D. K. buvo parodyti atpažinti juvelyriniai dirbiniai, rasti pas Y. R.. D. K. jai priklausančių dirbinių neatpažino (2 t. 174-175 b. l.).
2012-07-19 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas telefonas „Huawei“ ir sim kortelėse esanti informacija (2 t. 176-184 b. l.).
2012-07-23 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikta kompiuterio „Asus“, paimto iš Y. R., apžiūra, kurie 2012-07-24 nutarimu pagal pakvitavimą grąžinti Y. R. (2 t. 186-187, 188-192 b. l.).
2012-07-31 nutarimas dėl daiktų laikymo, kuriame užfiksuota kad juvelyrinius balto ir geltono metalo papuošalus, paimtus iš Y. R., iki teismo sprendimo laikyti Šiaulių AVPK Finansų skyriuje (2 t. 193-196 b. l.).
2012-07-18 nutarimai dėl informacijos gavimo ir gauta informacija (3 t., 12-13, 14-15, 21-27, 28-32, 33, 35, 37-54) ir 2 kompaktinės plokštelės su informacija (3 t. 34, 36 b. l.).
2012-08-09 paklausimas apie telekomunikacijų duomenis ir gauta informacija (3 t. 55, 56-75 b. l.).
2012-11-08 nutarimas dėl informacijos gavimo ir kompaktinė plokštelė su skambučių išklotinėmis (3 t. 76, 78-79 b. l.).
2012-10-11 atlikta akistata tarp Y. R. ir nukentėjusiosios D. K., kurios metu Y. R. dalinai pakeitė parodymus, pripažino pagrobusi daugiau daiktų, nei nurodė apklausos metu (3 t. 102-105 b. l.).
2012-11-22 daiktų pateikimo protokolu Y. R. pateikė kvitą, kuriame nurodyta, kad ji pervedė 100 litų D. K. (3 t. 110-111 b. l.).
Pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra didelės vertės svetimo turto pagrobimas. Svetimo turto, kurio vertė nustatoma remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagrobimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamoji, būdama nukentėjusiosios draugė, galėdama patekti pas D. K. į namus, po juos laivai vaikščioti, žinodama, kad ji turi namuose seifą su brangenybėmis bei žinodama, kur yra padėtas raktas nuo šio seifo, slapta pagrobė svetimą, didelės vertės nukentėjusiajai D. K. priklausantį turtą. Kaltinamoji, duodama teisme paaiškinimus apie šį nusikaltimą, iš esmės pripažino visas aplinkybes bei patvirtino pagrobusi kaltinime nurodytus daiktus, tačiau ginčijo pagrobto aukso laužo svorį, nurodydama, kad aukso laužo maišelyje buvo žymiai mažiau, t.y. tik apie 150 g, o ne 1 kg. Tačiau teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamosios pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Kaip nurodė, nukentėjusioji, pagrobto aukso maišelio dydis buvo pusė A4 formato lapo, vien nukentėjusiosios mirusio vyro apyrankė buvo didelė ir sunki, jame dar buvo žiedai, grandinėlės, dantų protezai, auskarai, didelis vyriškas žiedas. Kaltinamoji teisme paaiškino, kad maišelį su aukso laužu paėmė iš karto visą, taip pat patvirtino ir tai, kad lauže buvo visokių daikčiukų - vyriška grandinėlė, kurios svoris 100 g, auskarų, žiedų, kuriuos buvo išėmusi iš maišelio ir apžiūrėjo, šių likusių daiktų svoris, kaip nurodė Y. R., buvo apie 30 g. Be to, kaltinamoji taip pat patvirtino, kad maišelis buvo išsipūtęs, pridėtas pilnai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad maišelis su aukso laužu buvo pilnas, jame buvo dvi apyrankės, taip pat vyriška grandinėlė, kurios vienos svoris siekė net apie 120 g, buvo 2 dideli vyriški žiedai, auskarų, žiedų, dantų plokštelių, pakabukų, kitų aukso dirbinių. Nukentėjusioji teigė atsimenanti visus daiktus, buvusius maišelyje, atsimenanti ir jų apytikrį svorį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji davė išsamius, detalius parodymus dėl bylos aplinkybių, buvo nuosekli tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, taip pat ilgus metus iki įvykio buvo gera kaltinamosios draugė, todėl teismo nuomone, ji neturi pagrindo melagingai apkalbėti Y. R. dėl nusikalstamos veikos padarymo, dėl to teismas jos parodymus traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad maišelyje negalėjo būti kaltinamosios nurodytas aukso laužo svoris, todėl teismas sprendžia, kad Y. R. pagrobė apie 1 kg aukso laužo.
Y. R. taip pat nepripažino ir vyriškų laikrodžių vagystės. Tuo tarpu teisme apklausta nukentėjusioji D. K. teigė, kad vyriški laikrodžiai taip pat buvo seife, kurių po įvykdytų vagysčių neliko. Ištyrus bylos medžiagą, 2012-08-02 daiktų pateikimo protokolą, kuriuo D. K. pateikė tyrimui 13 nuotraukų, kuriose matosi mirusio vyro vienas iš laikrodžių, jos žiedai, kiti papuošalai (2 t. 11-13, 16-17 b. l.) bei duomenis iš baudžiamosios bylos Nr. 40-1-182-05 apie pas nužudytą V. K. rastus juvelyrinius dirbinius - du geltono metalo žiedus ir geltono metalo laikrodį su apyranke (2 t. 25-31 b. l.), matyti, kad D. K. miręs vyras turėjo laikrodį. Iš bylos aplinkybių matyti, kad vyriškus laikrodžius, kaip ir kitus juvelyrinius dirbinius, D. K. laikė savo namo trečiame aukšte esančiame seife.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati kaltinamoji tiek duodama paaiškinimus teismui, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo nuosekli, vengė teismui sakyti visą tiesą, taip siekdama sušvelninti jai gresiančią atsakomybę. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu, įvykusios 2012-07-15, ji apskritai neigė savo kaltę dėl D. K. atžvilgiu įvykdytos vagystės (3 t. 90-91 b. l.), tuo tarpu 2012-07-20, 2012-11-19, 2012-11-21, 2013-01-02 įvykusių apklausų metu jau iš dalies pripažino savo kaltę. Duodama paaiškinimus teisme kaltinamoji Y. R. jau pripažino visus daiktus, nurodytus kaltinime, išskyrus tai, kad ginčijo pagrobto aukso laužo svorį, bei neigė pagrobusi vyriškus laikrodžius. Kai tuo tarpu nukentėjusioji D. K. viso tyrimo metu buvo nuosekli, davė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes.
Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji, būdama gera nukentėjusiosios draugė, lankydamasi jos namuose, gerai žinodama prabangų nukentėjusiosios gyvenimo būdą, suvokė grobianti didelės vertės turtą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, pažymėtina, kad vagystė gali būti padaroma tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta tyčia. Jeigu nustatoma, kad kaltininko tyčia dėl grobiamo turto vertės buvo neapibrėžta, veika kvalifikuojama atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, t.y. į realiai kilusius padarinius. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad kaltinamoji juvelyrinius dirbinius ėmė nesirinkdama, jų neapžiūrinėdama. Pagal Y. R. padarytos nusikalstamos veikos požymius darytina išvada, kad ji, veikdama 2011 m. rugsėjo mėnesį, tų pačių metų spalio bei lapkričio mėnesiais ir pasisavindama daiktų ne vienu metu, o per tris kartus (kol nukentėjusioji pastebėjo daiktų vagystę), veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininkui veikiant neapibrėžta tyčia, atsakomybė iškyla pagal kilusius padarinius, šiuo atveju – atsiradusią turtinę žalą, t. y. nustatytą didelę pagrobto turto vertę vagystės metu. Taigi Y. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamosios Y. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę Y. R., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; į tai, kad Y. R. anksčiau neteista (3 t. 154-155 b. l.), iš savanaudiškų paskatų padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas kurių priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kitas – sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimus padarė nedirbanti, darbo biržoje neregistruota (3 t. 157, 158 b. l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai, skundų dėl jos elgesio negauta, į profilaktines apskaitas neįrašyta (3 t. 169 b. l.). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas Y. R. už nusikaltimą pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį skiria sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d., paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už LR BK 178 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, pridedant dalį bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, prieš tai laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio nuostatomis, pakeitus laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo bausmės dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-07-14 22.45 val. iki 2012-07-23.
Y. R. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusioji O. K. pareiškė civilinį ieškinį 14876 litų sumai dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t. 73-74 b. l.). Nagrinėjant bylą teisme, ji pateikė teismui prašymą sumažinti jos prašomą priteisti sumą dėl turtinės žalos atlyginimo 650 litų, nes dalis daiktų buvo rasta, todėl taip pat prašė šiuos rastus daiktus jai grąžinti, t.y. nukentėjusioji O. K. prašė priteisti iš kaltinamosios 14226 Lt sumą dėl turtinės žalos atlyginimo. Išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad ši žala atsirado kaltinamajai iš nukentėjusiosios pagrobus svetimus daiktus – juvelyrinius dirbinius, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamosios Y. R. priteistina atlyginti 14226 Lt padarytą žalą nukentėjusiajai O. K.
O. K. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 5000 litų. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusioji, pagrįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad dėl papuošalų vagystės ji patyrė didžiulę moralinę žalą, prarado saugumo jausmą, bijojo būti namuose, kad kas neateitų, neapvogtų, ar net nesumuštų. Teisme išnagrinėjus bylą, matyti, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo neabejotinai patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nes buvo pasikėsinta į jos asmeninę nuosavybę, buvo pagrobti papuošalai. Be to, vagystė padaryta, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, o nusikalstamą veiką padarė ne svetimas asmuo, o nukentėjusiosios sesuo. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimas nesmurtinis, o nukreiptas į nukentėjusiosios turtą, po nusikaltimo padarymo nukentėjusioji dėl patirto streso nesikreipė į medikus. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, nors ir nedirbanti, bet darbinga. Todėl įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamosios Y. R. priteisiant atlyginti padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajai O. K.
Nukentėjusioji D. K. pareiškė civilinį ieškinį 491000 litų sumai dėl turtinės žalos atlyginimo ir 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti (2 t. 18 b. l.). Pagrįsdama turtinės žalos dydį, nukentėjusioji aiškiai įvardijo kiekvieno pagrobto daikto vertę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje daikto verte paprastai nepripažįstama pinigų suma, už kurią pagrobtą daiktą pardavė jį pagrobęs asmuo; žymiai didesnė reikšmė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2010). Šioje byloje nukentėjusioji nuo pat pirmosios apklausos aiškiai nurodė, kiek įvertina kiekvieną atskirą daiktą, kurių bendra vertė yra 491000 Lt. Šių daiktų vertė teismui taip pat neatrodo nepagrįstai didelė, nes pagrobti papuošalai buvo su brangakmeniais, taip pat jie pagaminti garsių užsienio firmų. Kaltinamoji taip pat pripažino, kad pagrobė itin didelę vertę turinčius daiktus, nes nukentėjusioji buvo turtinga, puošėsi brangiais aksesuarais, kurie buvo firminiai, su brangakmeniais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didžioji dalis pagrobtų papuošalų buvo sudėti į dėžutes ir dar po kelis, o, kaip nurodė nukentėjusioji D. K., ji kaltinamajai Y. R. buvo sakiusi, kad papuošalai labai brangūs. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad 2012-11-22 daiktų pateikimo protokolu Y. R. pateikė kvitą, kuriame nurodyta, kad ji pervedė 100 litų D. K. (3 t. 110-111 b. l.), tokios aplinkybės reiškia, kad kaltinamoji Y. R. atlygino dalį turtinės žalos nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, taip pat į tai, kad išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad ši žala atsirado kaltinamajai iš nukentėjusiosios pagrobus svetimus daiktus – juvelyrinius dirbinius, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamosios Y. R. priteistina atlyginti 490900 Lt padarytą žalą nukentėjusiajai D. K.
D. K. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 200000 litų. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį, turi būti įvertinamas ne tik dvasinio sukrėtimo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą.
Pagrįsdama neturtinės žalos dydį D. K. nurodė, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų ji patyrė didelį stresą, nusikaltimo metu buvo pavogti jos mirusio vyro, vaikų tėvo, daiktai, daiktai buvo antikvariniai, pirkti Lietuvoje ir užsienyje, o tokių daiktų ji niekur negaus ir daugiau nenusipirks.
Teisme išnagrinėjus bylą, matyti, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo neabejotinai patyrė nepatogumų, negatyvių dvasinių išgyvenimų, nes buvo pasikėsinta į jos asmeninę nuosavybę, buvo pagrobti papuošalai, o nusikalstamą veiką padarė jos draugė, t.y. asmuo, kuriuo ji neabejotinai pasitikėjo, palaikydama su ja glaudžius ryšius keletą metų, įsileisdama į savo namus. Atkreiptinas dėmesys, kad deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė, sveikata yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji padarė nusikaltimą pasikėsindama į kaltinamosios turtą. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios dėl nusikaltimo patirtą stresą ir išgyvenimus, kad buvo pagrobtas didelės vertės jai priklausantis turtas, padaryta turtinė žala iki šiol nėra pradėta atlyginti (išskyrus 100 Lt pervedimą). Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika nukentėjusiajai padaryta skriauda nebus pašalinta, pagrobti daiktai buvo ypatingi, pirkti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat ir iš antikvariatų, garsių firmų, be to, jie buvo saugomi nukentėjusiosios vaikams kaip jų mirusio tėvo palikimas. Taip pat, vadovaudamasis CK 6. 250 str. 2 d., teismas įvertina nusikaltimo pobūdį (nusikaltimas nesmurtinis, nukreiptas į nukentėjusiosios turtą, po nusikaltimo padarymo nukentėjusioji dėl patirto streso nesikreipė į medikus) bei pačios nukentėjusiosios nepakankamą rūpestingumą bei rizikingą elgesį saugant savo turtą. Nors pagrobti daiktai ir buvo laikomi namuose esančiame seife, kuris buvo įrengtas bibliotekos kambaryje, uždengtas austa juosta, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad seifo raktas buvo laikomas komodos stalčiuje. Kaltinamoji, dažnai lankydamasi nukentėjusiosios namuose, matydavo, kaip nukentėjusioji prieš kur nors eidama, pasiėmusi raktą, eidavo prie seifo pasiimti papuošalų. Tokios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad didelės vertės turtas buvo laikomos palyginti lengvai prieinamoje vietoje, kuri buvo žinoma pas ją besilankančiai draugei – kaltinamajai Y. R. Teismas įvertina ir tai, kad papuošalų vagystę D. K. pastebėjo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, tuo pati iš dalies užkirto kelią teisėsaugos pareigūnams nedelsiant imtis paieškos veiksmų ir surasti jos pagrobtą turtą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Y. R. iš nukentėjusiosios daiktus pagrobė per tris kartus, veikdama 2011 m. rugsėjo mėn., 2011 m. spalio mėn. ir 2011 m. lapkričio mėn., o nukentėjusioji apie vagystę suprato tik po to, kai grįžo su kaltinamąja iš kelionės į Rusiją, jau po visų trijų vagystės atvejų.
Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad kaltinamoji Y. R., nors ir yra jauno amžiaus, darbinga, tačiau niekur nedirba, jokių pajamų negauna. Todėl įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, atitinkamai civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamosios Y. R. priteisiant atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai D. K.
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktiniai įrodymai - Y. R. piliečio pasas, leidimas gyventi Lietuvoje ir vairuotojo pažymėjimas, esantys pakete Nr. 1 prie 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajai Y. R..
Daiktiniai įrodymai - paketas su dviem atraktais, paketas su 2 vnt. daktiloskopinėmis plokštelėmis su avalynės pėdsakais, kurie saugomi Šiaulių miesto policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Daiktiniai įrodymai - seifo spyna ir raktas, geltono metalo vyriška apyrankė, kurie tyrimo metu grąžinti nukentėjusiajai D. K., paliktini neribotai jos nuosavybei.
Daiktiniai įrodymai - kompiuteris „Asus“, mobilaus ryšio telefonas „Huawei“ ir 2 SIM kortelės, kosmetinė „Bioline“, kurie tyrimo metu grąžinti kaltinamajai Y. R. (2 t. 189-192 b. l.), paliktini neribotai jos nuosavybei.
Daiktiniai įrodymai - paketas su trimis daktiloskopinėmis plokštelėmis (1 t. 118 b. l.), vokas, kuriame yra 9 vnt. lombardų sutarčių, 2 vnt. pinigų išmokėjimo kvitų, ranka rašytas lapelis (2 t. 35 b. l.); vokas, kuriame yra neatsiimtų gaminių pagal lombardo sutartis išėmimo aktas Nr. 20 (2 t. 67); vokas, kuriame yra 3 vnt. lombardo paslaugų sutarčių ir 3 vnt. neatsiimtų gaminių pagal lombardo sutartis išėmimo aktų (kopijos) (2 t. 78 b. l.); vokas, kuriame yra pinigų išmokėjimo kvitas, 27 vnt. aukso dirbinių etiketės (2 t. 94 b. l.), vokas, kuriame yra 2 vnt. sutikimų ir 2 vnt. sutarčių (kopijos) (2 t. 110 b. l.), vokas, kuriame yra 3 vnt. sutarčių (kopijos) (2 t. 116 b. l.), vokas, kuriame yra 24 vnt. sutarčių (2 t. 135 b. l.), 6 vnt. kompaktinių plokštelių su informacija (1 t. 80, 155 b. l., 2 t. 187 b. l., 3 t. 34, 36, 79 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Daiktinis įrodymas – vokas, kuriame yra 13 vnt. fotonuotraukų (2 t. 17 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai D. K.
Daiktiniai įrodymai - geltono metalo grandinėlė, balto metalo grandinėlė, geltono metalo žiedas, paimti iš UAB Indosantas“ (2 t. 21-23 b. l), saugomi Šiaulių AVPK Finansų skyriuje (2 t. 105 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkei D. K..
Daiktiniai įrodymai – paauksuoto žiedo ir auskarų komplektas, balto metalo apyrankė su dirbtiniais perlais, balto metalo žiedo ir auskarų komplektas, balto metalo su stikliniais akmenukais auskarų, pakabuko ir apyrankės komplektas (1 t. 191-192 b. l.), kurie saugomi Šiaulių AVPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai O. K.
Daiktiniai įrodymai - dvi poros auskarų, pakabukas, grandinėlės dalis, paimti iš A. R. kratos metu (2 t. 103-105 b. l.), kurie saugomi Šiaulių AVPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. R.
Daiktiniai įrodymai - kratos metu iš Y. R. paimti balto ir geltono metalo juvelyriniai dirbiniai: balto metalo apyrankės - 5 vnt., balto metalo žiedai - 9 vnt., balto metalo auskarai (poros) - 8 vnt., balto metalo pakabukai - 3 vnt., balto metalo grandinėlės - 2 vnt., balto metalo grandinėlės su pakabukais - 2 vnt., bižuterinės grandinėles su pakabukais - 2 vnt., geltono metalo apyrankė - 1 vnt., geltono metalo auskarai (poros) - 4vnt., geltono metalo žiedai 5 vnt., geltono metalo grandinėlė - 1 vnt., geltono metalo grandinėlės su pakabukais - 2 vnt., kurie saugomi Šiaulių AVPK Finansų skyriuje (2 t. 194-196 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini Y. R.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 5 d. 1 p.,
nusprendžia:
Y. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., 2 p., įpareigoti per 1 metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
Y. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d., paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už LR BK 178 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, pridedant dalį bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, prieš tai laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio nuostatomis, pakeitus laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo bausmės dienas prilyginat vienai laisvės atėmimo dienai ir galutinę subendrintą bausmę Y. R. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Y. R. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką įskaityti Y. R. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-07-14 22.45 val. iki 2012-07-23.
Y. R. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios O. K. pareikštą civilinį ieškinį 14226 litų sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios Y. R. priteisti atlyginti 14226 Lt padarytą žalą nukentėjusiajai O. K.
Nukentėjusiosios O. K. pareikštą civilinį ieškinį 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios Y. R. priteisti atlyginti 500 Lt padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajai O. K.
Nukentėjusiosios D. K. pareikštą civilinį ieškinį 491000 litų sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios Y. R. priteisti atlyginti 490900 Lt padarytą žalą nukentėjusiajai D. K.
Nukentėjusiosios D. K. pareikštą civilinį ieškinį 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios Y. R. priteisti atlyginti 5000 Lt padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajai D. K.
Daiktinius įrodymus - Y. R. piliečio pasą, leidimą gyventi Lietuvoje ir vairuotojo pažymėjimą, esančius pakete Nr. 1 prie 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajai Y. R.
Daiktinius įrodymus - paketą su dviem atraktais, paketą su 2 vnt. daktiloskopinėmis plokštelėmis su avalynės pėdsakais, kurie saugomi Šiaulių miesto policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktinius įrodymus - seifo spyną ir raktą, geltono metalo vyrišką apyrankę, kurie tyrimo metu grąžinti nukentėjusiajai D. K., palikti neribotai D. K. nuosavybei.
Daiktinius įrodymus - kompiuterį „Asus“, mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ ir 2 SIM korteles, kosmetinę „Bioline“, kurie tyrimo metu grąžinti kaltinamajai Y. R., palikti neribotai Y. R. nuosavybei.
Daiktinius įrodymus - paketą su trimis daktiloskopinėmis plokštelėmis (1 t. 118 b. l.), voką, kuriame yra 9 vnt. lombardų sutarčių, 2 vnt. pinigų išmokėjimo kvitų, ranka rašytą lapelį (2 t. 35 b. l.); voką, kuriame yra neatsiimtų gaminių pagal lombardo sutartis išėmimo aktas Nr. 20 (2 t. 67); voką, kuriame yra 3 vnt. lombardo paslaugų sutarčių ir 3 vnt. neatsiimtų gaminių pagal lombardo sutartis išėmimo aktų (kopijos) (2 t. 78 b. l.); voką, kuriame yra pinigų išmokėjimo kvitas, 27 vnt. aukso dirbinių etiketes (2 t. 94 b. l.), voką, kuriame yra 2 vnt. sutikimų ir 2 vnt. sutarčių (kopijos) (2 t. 110 b. l.), voką, kuriame yra 3 vnt. sutarčių (kopijos) (2 t. 116 b. l.), voką, kuriame yra 24 vnt. sutarčių (2 t. 135 b. l.), 6 vnt. kompaktinių plokštelių su informacija (1 t. 80, 155 b. l., 2 t. 187 b. l., 3 t. 34, 36, 79 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Daiktinį įrodymą – voką, kuriame yra 13 vnt. fotonuotraukų (2 t. 17 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai D. K.
Daiktinius įrodymus - geltono metalo grandinėlę, balto metalo grandinėlę, geltono metalo žiedą, paimtus iš UAB Indosantas“, saugomus Šiaulių AVPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkei D. K.
Daiktinius įrodymus – paauksuoto žiedo ir auskarų komplektą, balto metalo apyrankę su dirbtiniais perlais, balto metalo žiedo ir auskarų komplektą, balto metalo su stikliniais akmenukais auskarų, pakabuko ir apyrankės komplektą, kurie saugomi Šiaulių AVPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai O. K.
Daiktinius įrodymus - dvi poras auskarų, pakabuką, grandinėlės dalį, paimtus iš A. R. kratos metu, kurie saugomi Šiaulių AVPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. R.
Daiktinius įrodymus - kratos metu iš Y. R. paimtus balto ir geltono metalo juvelyrinius dirbinius: balto metalo apyrankes - 5 vnt., balto metalo žiedus - 9 vnt., balto metalo auskarus (poros) - 8 vnt., balto metalo pakabukus - 3 vnt., balto metalo grandinėles - 2 vnt., balto metalo grandinėles su pakabukais - 2 vnt., bižuterines grandinėles su pakabukais - 2 vnt., geltono metalo apyrankę - 1 vnt., geltono metalo auskarus (poros) – 4 vnt., geltono metalo žiedus 5 vnt., geltono metalo grandinėlę - 1 vnt., geltono metalo grandinėles su pakabukais - 2 vnt., kurie saugomi Šiaulių AVPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Y. R.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.