Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutarties, kuria A. M. skundas netenkintas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos 2023 m. sausio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 37324-ANR_N-123-2023, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį, paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos (toliau – ir Institucija, VSAT) 2023 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 37324-ANR_N-123-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) A. M. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2023 m. sausio 17 d. apie 16 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliaciniame skunde keliamas A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį pagrįstumo klausimas. Apeliantas iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad jis nubaustas nepagrįstai, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti tiek Institucijos Skundžiamą nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismo Skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

8. Apygardos teismas, šio procesinio sprendimo 6 punkte aptarto teisinio reguliavimo kontekste, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, dar kartą patikrinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Priešingai nei nurodo apeliantas, iš Skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas itin išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ar pripažinti, kad Skundžiamoje nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei A. M., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

9. Nagrinėjamoje byloje apeliantas A. M. nei atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nei nagrinėjant jo skundą dėl Institucijos Skundžiamo nutarimo apylinkės teisme savo kaltės nepripažino ir neigė vairavęs automobilį. 2023 m. sausio 17 d., t. y. iškarto po nagrinėjamo įvykio, teikdamas paaiškinimą A. M. nurodė, kad jam priklausantį automobilį vairavo ne jis, o pažįstamas vardu R. (b. l. 14 – 15). Iš esmės analogišką aplinkybę apie asmenį R., įvykio metu vairavusį automobilį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė ir 2023 m. vasario 14 d. pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui dėl VSAT priimto nutarimo (b. l. 1–2). Apklausiamas skundą nagrinėjant teisme A. M. parodė, jog automobilį vairavo A. Š., kurį dar vadina „R.“, o paaiškinime nurodė vairavusio asmens vardą R., nes A. Š. visi vadina „R.“. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad tokia apelianto versija kelia abejonių, pažymi, jog nei atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nei teikiant skundą apylinkės teismui tokių paaiškinimų A. M. nenurodė, jo teigimu asmens, vairavusio automobilį, kontaktinių duomenų nepateikė, ir tik kaip paaiškino pats, likus maždaug savaitei iki teismo posėdžio A. M. pasakė A. Š. apie vykstantį procesą, ir kad pastarasis turėtų prisipažinti vairavęs. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į apelianto nurodytą aplinkybę tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde, jog jis prieš pat bylos nagrinėjimą skambino VSAT ir norėjo nurodyti jo teigimu tikrojo automobilio vairuotojo vardą. Paties A. M. teigimu su A. Š. jis kalbėjo telefonu tik likus maždaug savaitei iki teismo posėdžio, todėl visiškai nelogiška kokiu tikslu A. Š. kontaktinius duomenis jis norėjo nurodyti ne skundą dėl jau priimto VSAT nutarimo nagrinėjančiam teismui, o pačiai Institucijai. Vis tik, šiuo atveju minima aplinkybė nėra teisiškai svarbi, kadangi A. Š. kaip liudytojas buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme ir iš esmės patvirtino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad automobilį vairavo jis pats, t. y. A. Š.. Kaip paaiškino liudytojas, jam vairuojant automobilį, o A. M. sėdint automobilio gale už jo, jį „prispyrė gamtiniai reikalai“, todėl jis labai skubėjo, greitai įvažiavo į pažįstamo D. kiemą, sustojus automobiliui, pasiėmę raktelius, išlipo iš automobilio ir nubėgo už krūmų, o pamatęs kieme švyturėlius, pagalvojo, kad policija, išsigando ir paslapčia išėjo.

10. Nors apeliantas ir neigia vairavęs automobilį ir nurodo, kad važiavo su kitu savo pažįstamu asmeniu A. Š., kuris iš įvykio vietos pasišalino, tačiau apylinės teismas pagrįstai šiuos apelianto ir jo versiją palaikiusio liudytojo A. Š. parodymus laikė siekiu išvengti ir padėti išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai VSAT pareigūnai S. V. ir R. K., kurie betarpiškai dalyvavo nagrinėjamo įvykio metu, patvirtino, kad automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo būtent A. M.. Tiek S. V., tiek R. K. matė vairuojantį A. M., kitų žmonių automobilyje nebuvo, vijosi transporto priemonę, važiavo iš paskos. Automobiliui, įsukus į gyvenamojo namo kiemą, pareigūnai privažiavo prie automobilio, iš kurio išlipo A. M. (išlipimo veiksmą iš automobilio pareigūnai patvirtino, jog matė), kitų asmenų nei automobilyje, nei kieme nebuvo. Iš esmės analogiškas aplinkybes apie nagrinėjamą įvykį liudytojas S. V. nurodė ir tą pačią dieną, kuomet buvo padarytas administracinis nusižengimas, t. y. 2023 m. sausio 17 d., rašytame tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo (b. l. 9–10). Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į skundo argumentus, kad liudytojų S. V. ir R. K. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, o būtent, jog jie skirtingai aiškina aplinkybes apie pirmą kartą pastebėto automobilio žibintus, vienam iš jų teigiant, kad pirmą kartą pamačius automobilį žibintai buvo įjungti, kitam jau nurodant, kad automobilio žibintai buvo išjungti, taip pat priešingai negu nurodo liudytojas, iš vaizdo registratoriaus įrašo matyti, jog automobilis buvo dingęs iš vaizdo registratoriaus įrašo, pažymi, jog liudytojų pareigūnų parodymuose esantys tam tikri nesutapimai jokiu būdu nerodo, kad jų parodymai prieštaringi. Juo labiau tam tikri parodymų neatitikimai, nelaikytini esminiais ir yra racionaliai paaiškinami dėl praėjusio laiko tarpo nuo įvykio – administracinio nusižengimo užfiksavimo dienos iki bylos nagrinėjimo apylinkės teisme dienos, bei dėl daugybės įvykių, kuriuose pareigūnams tenka dalyvauti. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į klaidingą apeliacinio skundo argumentą, kad apylinkės teisme abu apklausti pareigūnai paaiškino, jog kai pamatė artėjantį apelianto automobilį sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Priešingai, tiek S. V. paaiškino, kad stovėjo šalia automobilio, tiek R. K. nurodė, jog su kolega stovėjo lauke prie automobilio, tiek analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir minėtame S. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 9–10). Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad netikėti pareigūnų parodymais ir (ar) vertinti juos kritiškai nėra jokio pagrindo.

11. Taip pat apeliaciniame skunde išskirtinis dėmesys teikiamas tam, kad apelianto vertinimu, pareigūnai yra neobjektyvūs, jo atžvilgiu neigiamai nusiteikę. Vis tik, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Vienintelį pareigūnų šališkumo argumentą apeliantas nurodo tai, kad pareigūnai nurodė, jog A. M. pažįsta kaip asmenį, kuris nuolat pažeidinėja įstatymus ir visada neigia savo kaltę. Iš tiesų S. V. ir rašydamas tarnybinį pranešimą (b. l. 9–10), ir teikdamas paaiškinimus apylinkės teisme parodė, kad iš tarnybos vykdymo A. M. yra gerai žinomas pilietis, taip pat iš tarnybos vykdymo ir eigos buvo žinoma, kad pastarajam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat ir R. K. paaiškino, kad žinojo, jog A. M. atimta teisė vairuoti. Pareigūnų nurodomos ir žinomos aplinkybės apie apeliantą, kurios susijusios išimtinai tik su jų vykdoma tarnyba, niekaip negali būti vertinamos, kaip pareigūnų šališkumas ir (ar) neigiamas nusistatymas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu. Kaip tik priešingai, pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas, ir galimai žinodami, jog A. M. atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, turėjo pareigą įsitikinti ar apelianto veiksmai, t. y. transporto priemonės vairavimas, yra teisėti, ir nustačius, kad daromas administracinis nusižengimas, jį užkardyti. Kartu akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su skundo argumentu, jog pareigūnų parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, policijos pareigūnų parodymus ir faktą, kad A. M. buvo vienas, patvirtino ir D. N., kuris įvykio dieną – 2023 m. sausio 17 d., savo paaiškinime nurodė, jog iš namų, apie 17 val., pamatė kaip automobilis įvažiavo į kiemą. Po to pamatė įvažiuojantį pareigūnų automobilį su švyturėliais. Visa tai vyko (duomenys neskelbtini) (kaip ir nurodyta administraciniame kaltinime). Išėjus į kiemą pamatė lengvąjį automobilį ir pasieniečių automobilį. Lauke stovėjo pasienio pareigūnai ir pažįstamas asmuo A. M. (b. l. 16).

12. Be kita ko, liudytojų parodymų patikimumą, bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų nesutapimą su nustatytomis faktinėmis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, patvirtina ir nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys duomenys, o būtent pareigūnų tarnybiniame automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašas. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė minimą vaizdo įrašą, tačiau apeliaciniame skunde vėlgi bandoma sau palankia linkme nukreipti ir klaidingai nurodyti užfiksuotas faktines įvykio aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakys pakartotinai. Iš pareigūnų tarnybiniame automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašo matyti, kad matomas važiuojantis automobilis, iš vaizdo stebėjimo akiračio (įrašo 00:15 s.) automobilis dingsta, po to vėl pasimato (įrašo 00:17 s.). Važiuojantis automobilis įsuka į kairėje pusėje esantį kelią (įrašo 00:20 s.), keturias sekundes persekiojamo automobilio nesimato (nuo įrašo 00:21 s. iki 00:25 s.). Vėliau automobilis matomas dar važiuojantis, su įjungtais automobilio žibintais. Visą tą laikotarpį paskui automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (jau matomi ir valstybiniai numeriai), važiuoja automobilis, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, t. y. VSAT pareigūnų tarnybinis automobilis, dar kartą pabrėžtina, kad apelianto automobilis važiuoja. Vaizdo įrašo 00:30 s. iš automobilio išlipa vienas asmuo ir automobilio žibintai užgęsta. Taigi vaizdo įrašo medžiagoje neginčytinai fiksuota, kad tuo metu, kai automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kiemą, sustojo ir buvo užgesintas automobilio variklis, iš jo išlipo tik vienas asmuo, t. y. kaip vėliau nustatė pareigūnai – A. M., ir tai visiškai paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog tarnybinis automobilis privažiavo prie jau stovinčio apelianto automobilio ir per tą laiką kitas automobilį vairavęs asmuo spėjo pasišalinti. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto A. M. pozicijos prieštaringumą ir nelogiškumą iš dalies parodo ir tai, jog kaip teisingai pažymėjo VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą, jis nors ir teigdamas, kad nusižengimo nepadarė, kad automobilį vairavo kitas asmuo, už administracinio nusižengimo padarymą paskirtą nuobaudą sumokėjo dar net jo skundo neišnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, t. y. 2023 m. kovo 20 d. (VSAT su atliepimu pateikti duomenys iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotą administracinį nusižengimą (pažeidimą) ir priimtus sprendimus).

13. Aukštesnės instancijos teismas nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad akivaizdu, jog A. M. versija yra paneigta, jo parodymai laikytini gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

14. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei VSAT priimtą Skundžiamą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos bausmės bei administracinio poveikio priemonės aspektu. Abejonių tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Skundžiamu nutarimu paskirta bausmė atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius administracinių nuobaudų pagrindus, aukštesniajam teismui nekyla. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei A. M. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiama į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą – tyčią, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, t. y. kad A. M. yra eilę kartų teistas (b. l. 80–84), taip pat ir daugybę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 64–79), neturintis teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam atimta, tačiau toliau sistemingai nesilaikantis paskirtosios administracinio poveikio priemonės. Minėtų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. M. paskirtas minimalus straipsnio sankcijoje numatytas baudos dydis bei privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, nelaikytinas neproporcingu ar per griežtu.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusižengimo požymius, tinkamai pritaikė ANK normas ir tinkamai išdėstė argumentus dėl veikos kvalifikavimo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato Viktoro Dovidonio apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir yra netenkintinas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti, vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl galimai melagingų parodymų davimo

16. ANK 581 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už melagingų parodymų davimą teisme liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, liudytojas A. Š., būdams įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą tiek raštu, tiek žodžiu (b. l. 103), (2023 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:43:14 s.), sutiko laisva valia duoti parodymus bei sakyti tik tiesą, ir apie bylai reikšmingas aplinkybes, galimai davė melagingus parodymus. 2023 m. birželio 21 d. apylinkės teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė šio procesinio sprendimo 9 punkte aptartas aplinkybes, t. y. nurodė ir patvirtino, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu jis (A. Š.), o ne A. M. vairavo transporto priemonę. Vis tik, išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad liudytojas galimai davė melagingus parodymus. A. Š. parodymai paneigti ne tik kitų liudytojų paaiškinimais (šio procesinio sprendimo 10–11 punktai), bet ir nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausančiais įrodymais, nurodytais šio procesinio sprendimo 12 punkte. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pranešti prokurorui apie A. Š. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 581 straipsnio 4 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.