Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Naujoji šiluma“ skundą dėl BUAB „Ravaleta“ kreditorių susirinkimo 2017 m. birželio 23 d. nutarimo panaikinimo ir suinteresuoto asmens (kreditoriaus) UAB „Eurostrategija“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo bei BUAB „Ravaleta“ bankroto bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys UAB „Naujoji šiluma“, UAB „Eurostrategija“, BUAB „Ravaleta“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Litvinga“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. birželio 27 d. teisme gautas atsakovo kreditoriaus UAB „Eurostrategija“ prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir BUAB „Ravaleta“ bankroto bylos nutraukimo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad 2017 m. birželio 23 d. vykusiame kreditorių susirinkime nutarta pritarti taikos sutarties pasirašymui bankroto byloje. Papildomai pažymi, kad UAB „Naujoji šiluma“ nėra nurodęs savo atsiskaitomosios sąskaitos numerio, todėl jo kreditorinio reikalavimo dydžio suma pervesta į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

2017 m. liepos 7 d. teisme gautas atsakovo kreditoriaus UAB „Naujoji šiluma“ (toliau – pareiškėjas) skundas dėl 2017 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriame prašoma pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. birželio 23 d. BUAB „Ravaleta“ trečiojo kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 3 priimtą nutarimą dėl taikos sutarties bankroto byloje tvirtinimo bei išreikalauti iš atsakovo BUAB „Ravaleta“ ir kreditoriaus UAB „Eurostrategija“ skunde nurodytus atsakovo apskaitos dokumentus. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjo teisėtus interesus bei viešąjį interesą. Aiškina, kad skundžiamo nutarimo priėmimą lėmė vienintelio kreditoriaus – UAB „Eurostrategija“, balsas, kurio vadovė R. B. yra ir atsakovo akcininkė. Pareiškėjas pažymi, kad jis 2017 m. birželio 14 d. kreipėsi į atsakovą ir UAB „Eurostrategija“ dėl atsakovo apskaitos dokumentų, susijusių su UAB „Eurostrategija“, pateikimo, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. Pareiškėjas nurodo, kad jam kyla abejonių dėl UAB „Eurostrategija“ suinteresuotumo atsakovo bankroto byla, galimų tyčinio bankroto ir nusikalstamos veikos požymių UAB „Eurostrategija“ bei jos valdymo organų veiksmuose (tuo labiau, kad atsakovo dokumentai iki šiol nėra perduoti bankroto administratoriui), todėl, nepateikus nurodytų dokumentų, negalima spręsti klausimo dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taigi, pareiškėjo teigimu, UAB „Eurostrategija“ siekis sudaryti taikos sutartį yra susijęs su tikslu išvengti atsakovo bei UAB „Eurostrategija“ vykdytų nesąžiningos komercinės veiklos bei strategijos atskleidimo faktų.

Kiti suinteresuoti asmenys savo pozicijos dėl nagrinėjamų prašymo ir skundo neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas; prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bankroto bylos nutraukimo tenkintinas.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar teisėtai BUAB „Ravaleta“ kreditorių susirinkime buvo pritarta taikos sutarties sudarymui bankroto byloje, taip pat dėl šios sutarties patvirtinimo ir bankroto bylos nutraukimo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi UAB „Ravaleta“ iškelta bankroto byla; bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Litvinga“; nutartis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 15 d.

2016 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo.

2016 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-278-370/2017; taigi, atsakovo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas skundžiamo nutarimo ir šios nutarties priėmimo metu yra toks: trečios eilės kreditoriai UAB „Eurostrategija“ ir UAB „Naujoji šiluma“ su atitinkamai 5106,15 Eur ir 1611,45 Eur dydžio kreditoriniais reikalavimais.

Nustatyta, kad 2017 m. birželio 23 d. vykusiame BUAB „Ravaleta“ kreditorių susirinkime, kuriame, anot protokole nurodytos informacijos, balsavo BUAB „Ravaleta“ kreditoriai, turintys 100 proc. nuo visos kreditorių finansinių reikalavimų sumos, kreditorių balsų dauguma (76 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos), pirmuoju (ir vieninteliu) darbotvarkės klausimu buvo nutarta pritarti kreditoriaus UAB „Eurostrategija“ siūlomam taikos sutarties bankroto byloje projektui ir ją patvirtinti pasirašant. Nustatyta, kad tuo pagrindu tarp kreditoriaus UAB „Eurostrategija“, BUAB „Ravaleta“ akcininkės ir BUAB „Ravaleta“ bankroto administratoriaus buvo pasirašyta taikos sutartis dėl BUAB „Ravaleta“ kreditorinių reikalavimų padengimo.

Dėl skundo (ne)pagrįstumo

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jai priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

Iš pareiškėjo skundo turinio argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nekelia klausimo dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, priimant skundžiamą kreditorių susirinkimą.

Kaip minėta, 2017 m. birželio 23 d. vykusiame BUAB „Ravaleta“ kreditorių susirinkime, kuriame balsavo BUAB „Ravaleta“ kreditoriai, turintys 100 proc. nuo visos teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, kreditorių balsų dauguma (76 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos), nutarta pritarti kreditoriaus UAB „Eurostrategija“ siūlomam taikos sutarties bankroto byloje projektui ir ją patvirtinti pasirašant.

Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės nepažeidžiant kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (tuo labiau, kad byloje dėl to ginčo nekilo).

Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad ginčijamas nutarimas pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus bei viešąjį interesą, taip pat jam kilus abejonių dėl galimų tyčinio bankroto ir nusikalstamos veikos požymių BUAB „Ravaleta“ ir UAB „Eurostrategija“ bei jos valdymo organų veiksmuose. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais ir laiko juos neįrodytais.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kreditorių reikalavimai bankroto procese gali būti užtikrinami dviem būdais: 1) likviduojant įmonės turtą ir jį realizavus iš gautų pajamų tenkinant kreditorių reikalavimus (iš esmės tęsiant bankroto procedūras); 2) užtikrinant įmonės dalies ar jos gyvybingo verslo veiklos tęstinumą ir tenkinant kreditorių reikalavimus iš tokios veiklos pajamų (taikos sutarties sudarymas). Pastarasis kreditorių reikalavimų tenkinimo būdas paprastai yra socialiai vertingesnis, nes leidžia suderinti įmonės kreditorių ir jos savininkų (akcininkų) bei įmonės interesus: išsaugoma verslo sukurta pridėtinė vertė, darbo vietos, įmonė išlieka mokesčių mokėtoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 11 punktą taikos sutartis – tai kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte įtvirtinta viena iš kreditorių susirinkimo teisių – priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo.

Taigi, taikos sutartis yra specifinė sutarčių rūšis, sudaroma proceso šalių iniciatyva civiliniame procese įgyvendinant dispozityvumo principą, kai procesas baigiasi šalių iniciatyva. Taikos sutarties sudarymo galimybė bankroto procese atsiranda tada, kai bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai susitaria, kad naudingiau tęsti bendradarbiavimą ne bankroto procedūromis, o sudarant galimybę nemokiai įmonei skolininkei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir sukurti naujas materialines vertybes atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams.

ĮBĮ 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia įstatymų saugomus interesus. Ši norma iš esmės pakartoja CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nurodytose normose nustatyta teismo pareiga reiškia, kad teismas, gavęs procesiniu požiūriu tinkamų asmenų sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį (bankroto bylos atveju pasirašytą kreditorių, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos), kiekvienu atveju privalo patikrinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia viešųjų interesų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procesas susijęs su viešuoju interesu ir turi jo elementų, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013). Nagrinėjamu atveju tai aktualu, nes taikos sutartis gali būti sudaryta ir pasirašyta ne visų, o dalies (kvalifikuotos daugumos) kreditorių. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl pateiktos tvirtinti taikos sutarties teisėtumo, privalo patikrinti, ar taikos sutartį pasirašė įstatymo reikalaujama kreditorių dauguma ir taikos sutarties sąlygos nepažeidžia jos nepasirašiusių kreditorių teisėtų interesų ir lūkesčių.

ĮBĮ normos nustato, kad pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai) (ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis). Nurodytos įstatymo normos nustato asmenų ratą, kurie turi teisę inicijuoti taikos sutarties sudarymą, ir įtvirtina, kad taikos sutartis gali būti sudaryta ir bankroto byla užbaigta taikos sutartimi bet kurioje bankroto bylos stadijoje iki teismo nutarties likviduoti įmonę (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ nuostatas teismo patvirtinta taikos sutartis turi teisinę galią ne tik ją pasirašiusiems kreditoriams, bet ir jos nepasirašiusiems, todėl, siekiant užtikrinti ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų dėl kvalifikuotos kreditorių daugumos tinkamą taikymą ir taikos sutarties nepasirašančių kreditorių interesų teisinę apsaugą, teismas turi teisę pateiktą taikos sutartį tvirtinti tik išaiškinęs pagal bankroto bylos duomenis visus žinomus kreditorius, patvirtinęs jų reikalavimus ir nustatęs, kad taikos sutartį pasirašė įstatymo nustatyta kreditorių dauguma, taip pat, kad taikos sutarties sąlygos nepažeidžia jos nepasirašiusių kreditorių teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-219/2016).

Nagrinėjamu nustatyta, kad visų BUAB ,,Ravaleta“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma lygi 6717,60 Eur; taikos sutartis pasirašyta tarp BUAB „Ravaleta“ bankroto administratoriaus direktoriaus D. S., UAB „Eurostrategija“ direktorės R. B. bei BUAB „Ravaleta“ vienintelės akcininkės R. B.. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju taikos sutarties pasirašymui ginčijamu nutarimu pritarė kreditoriai, kurių patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atsakovo bankroto byloje sudaro 5106,15 Eur sumą, t. y. apie 76 proc. visų teismo patvirtintų ir nepatenkintų reikalavimų sumos. Taigi, darytina išvada, kad taikos sutartį su bankrutuojančia įmone sudarė kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro gerokai daugiau nei 2/3 visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos. Su nurodyta taikos sutartimi sutiko ir BUAB ,,Ravaleta“ akcininkė R. B., taip pat pasirašiusi minėtą taikos sutartį.

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo tinkamai laikytasi nurodytų taikos sutarties pritarimo ir pasirašymo sąlygų. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, nesutikęs su skundžiamu nutarimu, iš esmės apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais dėl tokio nutarimo neteisėtumo, galimai pažeidžiančio pareiškėjo teisėtus interesus bei viešąjį interesą. Iš taikos sutarties nuostatų matyti, kad atsakovas pripažino teismo patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus ir iš esmės įsipareigojo šias sumas padengti, atidedant grąžinimą 10 mėnesių. Kita vertus, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, negavęs vieno iš kreditoriaus – UAB „Naujoji šiluma“, atsiskaitomosios sąskaitos duomenų, visą minėto kreditoriaus reikalavimo sumą, t. y. 1611,45 Eur, įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą; duomenų, jog atsakovas atsiskaitė ir su kitu kreditoriumi – UAB „Eurostrategija“, nėra, tačiau minėtas kreditorius, pasirašęs nurodytą taikos sutartį, sutiko skolos grąžinimą atidėti 10 mėnesių. Byloje nėra duomenų, kad egzistuotų kiti atsakovo kreditoriai, kurių reikalavimai yra pateikti administratoriui bei nėra patvirtinti teismo (ar ginčijami). Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad pareiškėjo interesai ir teisės, priimant skundžiamą nutarimą ir pasirašius taikos sutartį bankroto byloje, būtų pažeisti, nes pareiškėjo kreditorinis reikalavimas yra padengiamas visiškai. Teismas nenustatė ir kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog minėta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė pareiškėjo prašytų dokumentų savaime nesudaro pagrindo kvestionuoti skundžiamo nutarimo teisėtumo. Pareiškėjas taip pat kelia abejones dėl galimai neteisėtų BUAB „Ravaleta“ ir UAB „Eurostrategija“ veiksmų (turinčių nusikalstamos veikos požymių), tačiau iš esmės apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, nepagrįsdamas šių teiginių jokiais įrodymais ir (ar) objektyviais paaiškinimais. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjui turint informacijos apie atsakovo ir jo kito kreditoriaus UAB „Eurostrategija“ galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, jis turi teisę (ir po bankroto bylos nutraukimo) kreiptis į kompetentingas ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl tokių veikų ištyrimo, o ne nepagrįstai ginčyti atsakovo bankroto byloje priimamus kreditorių susirinkimo nutarimus.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo BUAB „Ravaleta“ 2017 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

Taikos sutartis yra ne tik skolininko ir jo kreditorių susitarimas, bet ir vienas iš būdų bankroto procesui užbaigti. Pasirašyta taikos sutartis sukelia teisinių padarinių tik tuo atveju, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria ši sutartis patvirtinama (ĮBĮ 29 straipsnio 2, 3 dalys).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visos procedūros ir sąlygos taikos sutarties sudarymui bankroto byloje buvo išlaikytos/įvykdytos; teismo vertinimu, taikos sutarties turinys patvirtina, kad šalys (kreditorių dauguma (virš 2/3 dalies), bankrutuojanti įmonė, atstovaudama bankroto administratoriaus, ir įmonės akcininkė) nusprendė ginčą išspręsti taikiai, siekiant atkurti įmonės mokumą ir padengti kreditorių reikalavimus; sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti BUAB „Ravaleta“ bankroto bylą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nutartimi tvirtinamos taikos sutarties tekstas iš dalies paredaguotas valstybinės lietuvių kalbos požiūriu, taip pat paredaguojant kitas rašymo apsirikimo klaidas, tačiau toks redagavimas, teismo vertinimu, nekeičia šalių pateiktos sutarties pirminio teksto turinio ir (arba) prasmės teisės požiūriu (CPK 11 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 4 dalis). Be to, į šios nutarties rezoliucinę dalį perkeliamos tik tos sutarties sąlygos, kuriomis išsprendžiamas šalių teisinis ginčas, o visas taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės tinkamam skundo ir prašymo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Šalys nepateikė prašymų ir (ar) įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos šalims nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, UAB „Naujoji šiluma“ kreditorinio reikalavimo suma (1611,45 Eur) šiuo metu yra įmokėta į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, todėl minėta suma sumokėtina UAB „Naujoji šiluma“. Byloje nėra duomenų dėl UAB „Naujoji šiluma“ atsiskaitomosios(-ųjų) sąskaitos(-ų) rekvizitų, todėl pareiškėjas įpareigotinas pateikti šiuos duomenis teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24, 28-29 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Naujoji šiluma“ skundo dėl BUAB „Ravaleta“ 2017 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo netenkinti.

Suinteresuoto asmens (kreditoriaus) UAB „Eurostrategija“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo bei BUAB „Ravaleta“ bankroto bylos nutraukimo tenkinti.

Patvirtinti tarp BUAB „Ravaleta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Litvinga“ direktoriaus D. S., kreditoriaus UAB „Eurostrategija“, atstovaujamo direktorės R. B., bei BUAB „Ravaleta“ vienintelės akcininkės R. B. 2017 m. birželio 23 d. sudarytą taikos sutartį nustatytomis sąlygomis:

2017 m. birželio 23 d.

Atsakovas (BUAB „Ravaleta“) pripažįsta, jog yra skolingas kreditoriams ne daugiau kaip 6717,60 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus septyniolika eurų 60 ct, toliau – Skola). Šią Skolą sudaro:5106,15 Eur (penki tūkstančiai šimtas šeši eurai 15 ct) dydžio skola trečios eilės kreditoriui UAB „Eurostrategija“, j. a. k. 300131611;1611,45 Eur (tūkstantis šeši šimtai vienuolika eurų 45 ct) dydžio skola trečios eilės kreditoriui UAB „Naujoji šiluma“, j. a. k. 110868334.Kreditoriai (UAB „Eurostrategija“ ir UAB „Naujoji šiluma“) sutinka atidėti sutarties 1 punkte nurodytą skolos grąžinimą:Sutarties 1 punkte nurodytos skolos grąžinimą atidėti 10 mėnesių, skaičiuojamiems nuo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis ir nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovas įsipareigoja grąžinti Skolą kreditoriams šiame punkte nustatytu terminu; atsakovas turi teisę grąžinti Skolą kreditoriams dalimis arba sumokėti visą Skolą iš karto, ar suėjus taikos sutarties nurodytam terminui.Atsiskaitymo forma – grynaisiais pinigais arba bankiniu pavedimu į žemiau nurodytas kreditorių sąskaitas bankuose, arba kitais šalių susitarimu priimtinais būdais

Bendrovei pažeidus atsiskaitymo su kreditoriais terminus, atsakovas įsipareigoja mokėti 0,02 proc. (dvi šimtąsias procento) dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.

Kol galios ši sutartis ir jai pasibaigus visišku prievolių įvykdymu, šalys įsipareigoja nereikšti viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su UAB „Ravaleta” nemokumu ar bankroto procedūromis, kitais su UAB „Ravaleta” susijusiais klausimais.Šalys šia sutartimi nustato 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio sumą administravimo išlaidų bei administratoriaus atlyginimui ir visų kitų susijusių mokėtinų sumų (kartu), o administratorius sutinka 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkime bei 2016 m. rugpjūčio 17 d. pavedimo sutartyje numatytą 5500 Eur sumą už bankroto administravimo išlaidas bei administratoriaus atlyginimą sumažinti iki minėtos 2000 Eur sumos, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui UAB „Litvinga“ iki teismo sprendimo (nutarties) nutraukti BUAB „Ravaleta“ iškeltą bankroto bylą Nr. B2-4174-781/2016 Vilniaus apygardos teisme įsiteisėjimo dienos. Administratoriui atlyginimą bei administravimo išlaidų sąmatą ir visas kitas susijusias mokėtinas sumas (kartu) ne daugiau kaip 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) įsipareigoja apmokėti BUAB „Ravaleta“ vadovas E. B., ar raštišku šalių susitarimu.Bendrovei pažeidus atsiskaitymo su bankroto administratoriumi terminus, atsakovas įsipareigoja mokėti 0,02 proc. (dvi šimtąsias procento) dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Bendrovei pažeidus atsiskaitymo su bankroto administratoriumi terminus ir nesumokėjus visos Skolos ilgiau kaip 30 (trisdešimt) dienų nuo šios taikos sutarties 2 punkte nurodyto termino, kreditorius (bankroto administratorius) įgyja teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

<...>“.

Nutraukti BUAB „Ravaleta“ bankroto bylą.

Išmokėti pareiškėjui UAB „Naujoji šiluma“, j. a. k. 110868334, 1611,45 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų vienuolikos eurų 87 ct) dydžio sumą, įmokėtą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Šią nutarties dalį, nutarčiai įsiteisėjus, įpareigoti vykdyti Vilniaus apygardos teismo Finansų skyrių.

Įpareigoti UAB „Naujoji šiluma“ pateikti teismui duomenis apie savo atsiskaitomąją(-ąsias) sąskaitą(-as).

Įpareigoti bankroto administratorių, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.