Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Ž. R.) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir pareiškėjas, ir Kauno AVPK) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, ir Fondo valdyba) Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (10.16) VPA_SP9-4 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti VSDFV 2023 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-8541 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Kauno AVPK pareigūnas Ž. R. buvo atleistas iš vidaus tarnybos Kauno AVPK viršininko 2020 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 20-TE-479 (toliau – ir Įsakymas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu kaip negalintis tarnauti dėl sveikatos būklės. Minėtas Įsakymas buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-294-422/2021 ir Ž. R. buvo grąžintas į pareigas. Teismas pripažino, kad pareigūnas buvo neteisėtai atleistas iš tarnybos, priteisė jam 15 457,35 Eur priskaičiuotinai už priverstinės pravaikštos laiką ir už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos nuo 2021 m. gegužės 27 d. – po 68,73 Eur, atimant pagal Įsakymo antrą punktą atsakovo išmokėtą keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

2.2. VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. gegužės 30 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė iš Kauno AVPK priverstine tvarka išieškoti į valstybės biudžetą Ž. R. 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoką už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kuri susidarė patikslinus Kauno AVPK pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį apie Ž. R. atleidimą iš tarnybos. Sprendime Nr. 1 nurodyta, kad permoka nustatyta VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-323 (toliau – ir 2021 m. liepos 30 d. sprendimas). Nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1, Kauno AVPK pateikė VSDFV skundą, kuriuo prašė jį panaikinti, tačiau VSDFV Sprendimu Nr. 2 atmetė Kauno AVPK skundą.

2.3. VSDFV Sprendime Nr. 2 nepasisakė dėl Kauno AVPK argumentų, todėl minėtas Sprendimas Nr. 2 nėra motyvuotas faktais ir teisės aktų normomis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

2.4. VSDFV Utenos skyrius Ž. R. paskyrė ir nuo 2020 m. liepos 9 d. mokėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) veikė tik kaip tarpininkas dokumentams perduoti tarp prašymą teikiančio asmens, t. y. Ž. R. ir VSDFV Panevėžio skyriaus. Kauno AVPK ir Policijos departamentas nei sprendimo, nei dėl pensijos dydžio, nei dėl pensijos išmokėjimo dienos, nei dėl priedo ar kitų su pareigūno valstybinės pensijos skyrimu susijusių klausimų su VSDFV nederino ir negalėjo derinti. Kauno AVPK ir Policijos departamentas nebuvo informuoti apie priimtus sprendimus ir objektyviai negalėjo jų skųsti, daryti kitokios įtakos jų priėmimui.

2.5. Pareiškėjas nesutiko, kad galima konstatuoti Kauno AVPK kaltę dėl susidariusios pensijos permokos. Ž. R. buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Minėtoje teisės normoje imperatyviai įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) išvadą). Gavusi CMEK išvadą, kurioje konstatuota, kad pareigūnas nėra tinkamas tarnybai dėl savo sveikatos būklės, policijos įstaiga neturi kitos išeities, kaip atleisti pareigūną iš tarnybos minėtu Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

2.6. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-294-422/2021 Kauno AVPK viršininko įsakymas buvo panaikintas nustačius, jog CMEK netinkamai įvykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę padarė procedūrinius pažeidimus, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjas teigė, kad negalima sutikti, jog pensijos permoka Ž. R. susidarė dėl Kauno AVPK kaltės, kadangi tokios kaltės nenustatė net Įsakymą panaikinęs teismas.

2.7. Pareigūnui Ž. R. pensija buvo paskirta ir tam tikrą laikotarpį mokama esant teisiniam pagrindui, jį atleidus iš vidaus tarnybos. Tačiau teismo sprendimu panaikinus Kauno AVPK Įsakymą, toks pagrindas išnyko. Pripažinus pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu, pareigūnui buvo išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį (atlygintinos negautos pajamos), socialinio draudimo įmokos už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Susidarė situacija, pagal kurią Ž. R. vienu metu gavo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei pareigūnų valstybinę pensiją. Taigi, pareiškėjo nuomone, Ž. R. be pagrindo įgijo turtą, kuris turi būti grąžinamas.

3. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutiko. VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Gavęs Ž. R. 2020 m. liepos 8 d. prašymą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ su priedais, VSDFV Utenos skyrius 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (10.16E) VPE_SP6E-314 nuo 2020 m. liepos 9 d. jam paskyrė bei mokėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Policijos departamentas VSDFV Panevėžio skyriui pateikė 2021 m. liepos 5 d. raštą Nr. 5-S-11604 bei prie jo pridėtus dokumentus, pagrindžiančius informaciją apie Ž. R. grąžinimą į tarnybą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-294-422/2021 panaikino Kauno AVPK Įsakymą. Ž. R. į Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas buvo grąžintas Kauno AVPK 2021 m. birželio 28 d. įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. R. buvo grąžintas į pareigas, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) buvo pašalinti duomenys apie jo atleidimą iš pareigų.

3.2. VSDFV Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs Ž. R. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bylos dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 3 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgdamas į draudėjo Kauno AVPK 2021 m. birželio–liepos mėn. atliktus apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu Ž. R. duomenų patikslinimus už praėjusį laikotarpį (Registre pašalinus duomenis apie jo atleidimą iš pareigų ir į vidaus tarnybos stažą įskaičius priverstinės pravaikštos laiką), nustatė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. susidarė 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka. Permoka susidarė dėl to, kad Ž. R. buvo grąžintas į tarnybą ir į vidaus tarnybos stažą įskaitytas priverstinės pravaikštos laikas, o tarnaujantiems pareigūnams pareigūnų ir karių valstybinė pensija nemokama. Šiuo laikotarpiu išmokėtos pensijos ir pensijos priedo už tarnybą sumos laikytinos permokomis (Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 7 dalys). Todėl VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP5-323, kuriuo nustatyta pensijos permoka, 2021 m. rugpjūčio mėnesį pasiūlė pareiškėjui ją gera valia padengti. Kadangi 2021 m. liepos 30 d. sprendimu nustatyta permoka nebuvo padengta, VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. gegužės 30 d. Sprendimu Nr. 1 nusprendė iš Kauno AVPK priverstine tvarka išieškoti į Lietuvos Respublikos biudžetą Ž. R. 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoką.

3.3. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 21 straipsnio 3 dalis yra specialioji teisės norma, suteikianti teritoriniam skyriui teisę išieškoti susidariusią išmokos permoką ne ginčo tvarka. Be to, pagal teisinį reguliavimą draudėjai turi prievolę VSDFV teritoriniam skyriui pateikti teisingą informaciją apie apdraustuosius asmenis, o šios pareigos tinkamai nevykdant, kyla teisės aktuose numatyta atsakomybė.

3.4. Permokos susidarymą lėmė ne informacijos apie vykstantį teismo procesą pateikimas ar nepateikimas, o draudėjo pateiktų duomenų tikslinimas už praėjusį laikotarpį. Duomenis apie Ž. R. 2020 m. liepos 8 d. atleidimą teikęs draudėjas yra Kauno AVPK, kuris taip pat 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 5 d. tikslino duomenis apie Ž. R. atleidimo datą. Pašalinus atleidimo iš vidaus tarnybos datą (2020 m. liepos 8 d.) ir į vidaus tarnybos stažą įskaičius priverstinės pravaikštos laiką, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. susidarė 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka. Be to, VSDĮ 21 straipsnį reikėtų taikyti sistemiškai – bet kokios VSDFV Panevėžio skyriaus mokamos išmokos permoka yra žala, kaip tai numatyta minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, tačiau tuo pačiu teisės akto nuostata, kad žala išieškoma įstatymų nustatyta tvarka, nėra automatinis nukreipimas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas dėl žalos išieškojimo (arba tik į jas).

3.5. Pareiškėjo argumentai, kad VSDĮ 21 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik esant draudėjo kaltei, kuriais yra grindžiamas skundas, yra nepagrįsti. Pagrindas permokai išieškoti pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį yra draudėjo pateiktų duomenų už praėjusį laikotarpį patikslinimas. Išieškojimui pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį yra būtinos dvi sąlygos: 1) draudėjo pateiktų duomenų už praėjusį laikotarpį patikslinimas; 2) patikslinus duomenis, susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka.

3.6. Atsakovas nesutiko su argumentais, kad susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka turėtų būti išieškoma iš ją gavusio Ž. R.. Atsakovas teigė, kad draudėjai privalo atitinkamoms VSDFV administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis (VSDĮ 17 straipsnio 3 dalis), o duomenų tikslinimas yra neteisingų, netikslių, neišsamių apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų ištaisymas, atnaujinimas, papildymas, šalinimas arba pavėluotai pateiktų duomenų įrašymas į Registrą. Atsakovas tvirtino, kad tikslindamas duomenis, draudėjas neįvykdė VSDĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos, todėl atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, nustačius faktą, jog buvo tikslinti duomenys už praėjusį laikotarpį ir dėl to susidarė permoka, vadovaujantis VSDĮ 21 straipsnio 3 dalimi, ji gali būti išieškoma ne ginčo tvarka. Be to, valstybės valdžios institucijos privalo vykdyti galiojančių įstatymų nuostatas ir neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumą ar tinkamumą. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Fondo valdybai ar Fondo valdybos teritoriniams skyriams nesuteikta teisė skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas kitaip, nei nustatyta Pensijų įstatyme bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – ir Nuostatai).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti. Policijos departamentas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Kauno AVPK viršininko Įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas Ž. R. pateikė Policijos departamentui 2020 m. liepos 8 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. Policijos departamento Personalo administravimo valdyba, surinkusi aktualius duomenis apie Ž. R. tarnybą, gautą prašymą kartu su priedais 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. 5-S-9783 persiuntė VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės poskyriui sprendimui priimti. Policijos departamento Personalo administravimo valdyba 2021 m. liepos 5 d. raštu Nr. 5-S-11604 informavo VSDFV Panevėžio skyrių, kad Ž. R. buvo grąžintas į tarnybą Kauno AVPK viršininko 2021 m. birželio 28 d. įsakymu, atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 26 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-294-422/2021. Taigi, Policijos departamentas nedelsdamas informavo VSDFV apie Ž. R. grąžinimą į vidaus tarnybą.

4.2. Policijos departamentas centralizuotai vykdo policijos įstaigų personalo administravimo funkcijas, todėl turėjo pareigą surinkti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus apie pareigūno Ž. R. tarnybą ir juos perduoti VSDFV sprendimui dėl pensijos skyrimo priimti. Taigi, Policijos departamentas veikė kaip tarpininkas tarp prašymą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pateikusio pareigūno ir VSDFV, kaip institucijos, priimančios sprendimą dėl šios pensijos skyrimo. Tačiau nei Policijos departamentas, nei Kauno AVPK pareigūno valstybinės pensijos skyrimo klausimų su VSDFV nederino ir negalėjo derinti, jie nebuvo informuoti apie priimtus sprendimus ir objektyviai negalėjo jų skųsti, daryti kitokios įtakos jų priėmimui.

II.

5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.1. Kauno AVPK pareigūnas Ž. R. buvo atleistas iš vidaus tarnybos Kauno AVPK viršininko 2020 m. liepos 8 d. Įsakymu, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaip negalintis tarnauti dėl sveikatos būklės. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-294-422/2021 minėtas Įsakymas buvo panaikintas ir Ž. R. buvo grąžintas į pareigas. Teismas pripažino, kad pareigūnas buvo neteisėtai atleistas iš tarnybos, priteisė jam atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką ir po 68,73 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, atimant pagal Įsakymo antrą punktą atsakovo išmokėtą keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ž. R. į Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas buvo grąžintas Kauno AVPK viršininko 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 20-TE-512.

6.2. Ž. R. 2020 m. liepos 8 d. VSDFV Utenos skyriui pateikė prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo. VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (10.16E) VPE_SP6E-314 nuo 2020 m. liepos 9 d. Ž. R. buvo paskirta ir mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija.

6.3. Policijos departamentas 2021 m. liepos 5 d. VSDFV Panevėžio skyriui pateikė raštą Nr. 5-S-11604 bei prie jo pridėtus dokumentus, pagrindžiančius informaciją apie Ž. R. grąžinimą į tarnybą. Kauno AVPK (draudėjas) 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 5 d. VSDFV pateikė prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo. Atsižvelgdamas į draudėjo Kauno AVPK pateiktus duomenų tikslinimus už praėjusį laikotarpį, VSDFV Kauno skyrius 2021 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. (7.1E) VRE_SP1E-4642.

6.4. VSDFV Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs Ž. R. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bylos dokumentus, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgęs į draudėjo Kauno AVPK 2021 m. birželio–liepos mėn. atliktus apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu Ž. R. duomenų patikslinimus už praėjusį laikotarpį (Registre pašalinus duomenis apie jo atleidimą iš pareigų ir į vidaus tarnybos stažą įskaičius priverstinės pravaikštos laiką), nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. susidarė 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka. Permoka susidarė dėl to, kad Ž. R. grąžintas į tarnybą ir į vidaus tarnybos stažą įskaitytas priverstinės pravaikštos laikas, o tarnaujantiems pareigūnams pareigūnų ir karių valstybinė pensija nemokama. Taigi, minėtu laikotarpiu išmokėtos pensijos ir pensijos priedo už tarnybą sumos laikytinos permokomis (Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 7 dalys). Todėl VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą.

6.5. VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (1.15E) DV_S-29209 informavo Policijos departamentą apie susidariusią permoką, priimtus sprendimus ir paprašė atlyginti VSDFV biudžetui padarytą 3 096,81 Eur žalą iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Atsižvelgęs į tai, kad 2021 m. liepos 30 d. sprendimu nustatyta permoka nebuvo padengta, VSDFV Panevėžio skyrius Sprendimu Nr. 1, vadovaudamasis VSDĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 3 dalimi ir 21 straipsnio 3 dalimi, nusprendė iš Kauno AVPK priverstine tvarka išieškoti į Lietuvos Respublikos biudžetą Ž. R. 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoką už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kuri susidarė patikslinus Kauno AVPK pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį apie Ž. R. atleidimą iš tarnybos.

6.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSFDV Panevėžio skyriaus Sprendimu Nr. 1, 2023 m. birželio 28 d. jį apskundė VSDFV, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. liepos 25 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimą Nr. 1 paliko galioti.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoka už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. iš esmės susidarė todėl, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-294-422/2021 Ž. R. buvo grąžintas į pareigas. Teismas pripažino, kad pareigūnas buvo neteisėtai atleistas iš tarnybos, todėl permoka susidarė ne dėl trečiojo suinteresuoto asmens Ž. R. neteisėtų (kaltų) veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad susidariusi permoka turėtų būti išieškoma iš Ž. R., nes byloje nenustatyta valstybinės pensijos gavėjo kaltės.

8. Teismas nurodė, kad Pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalies nuostata būtų aktuali tuo atveju, jei valstybinės pensijos gavėjas būtų privalėjęs pranešti jam pensiją mokančiai įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai ar šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytam priedui mokėti. Teismas akcentavo, kad iki 2021 m. gegužės 26 d. teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo Ž. R. teisėtai ir pagrįstai gavo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes tuo metu jis buvo atleistas iš tarnybos ir negalėjo žinoti, kaip baigsis teisminis procesas dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos. Taigi, permokos susidarymą lėmė ne informacijos apie vykstantį teismo procesą pateikimas ar nepateikimas, o draudėjo pateiktų duomenų tikslinimas už praėjusį laikotarpį teismo sprendimo pagrindu. Todėl teismas pareiškėjo argumentus, kad Fondo valdyba, vadovaudamasi Pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalimi, turi išieškoti permoką iš Ž. R., vertino kaip nepagrįstus ir atmestinus.

9. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog VSDĮ 21 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik esant draudėjo kaltei, kuriais yra grindžiamas skundas, taip pat yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad pagrindas permokai išieškoti pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį yra draudėjo pateiktų duomenų už praėjusį laikotarpį patikslinimas. Iš VDSĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo išplaukia, kad įstatymų leidėjas, iš esmės, pasirinko tokį permokėtų sumų išieškojimo mechanizmą, pagal kurį tam tikrais atvejais, o būtent – kai patikslinami draudėjo pateikti duomenys už praėjusį laikotarpį, VSDFV teritoriniams skyriams suteikta teisė išieškoti susidariusias permokas iš draudėjo ne teismo tvarka. Taigi, išieškojimui pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį yra būtinos dvi sąlygos: 1) draudėjo pateiktų duomenų už praėjusį laikotarpį patikslinimas; 2) patikslinus duomenis, susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka. Teismas sprendė, kad ginčo situacija minėtas sąlygas atitinka –nagrinėjamu atveju draudėjui patikslinus duomenis susidarė permoka.

10. Teismas sprendė, kad VSDĮ 21 straipsnio 3 dalis suteikia VSDFV Panevėžio skyriui teisę iš draudėjo, patikslinusio duomenis, kai dėl šios priežasties susidaro išmokos permoka, išieškoti permoką VSDĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka (būdais), ir nesant draudėjo kaltės, o bet kokios (socialinio draudimo ar kitos) išmokos permokos, kurios išieškojimo terminas nėra praėjęs, išieškojimas iš draudėjo, dėl kurio veiksmų / neveikimo atsirado permoka, turėtų būti vykdomas pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį, t. y. 20 straipsnyje numatytais būdais.

11. Teismas konstatavo, kad ginčijamas VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimas Nr. 1 ir VSDFV Sprendimas Nr. 2 neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priėmė kompetentingi viešojo administravimo subjektai, taip pat juos priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, jų faktinis pagrindimas ir teisinis motyvavimas pakankamas, iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjo reikalavimą juos panaikinti atmetė kaip nepagrįstą.

III.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimą Nr. 1 ir VSDFV Sprendimą Nr. 2.

13. Pareiškėjo teigimu, prašyme teismui buvo vadovautasi ne minėta VSDĮ 21 straipsnio 2 dalimi, o Pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalimi. Kadangi Pensijų įstatymas reglamentuoja būtent teisinius santykius, susijusius su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimu, šio įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalis laikytina specialiąja teisės norma VSDĮ 21 straipsnio atžvilgiu. Todėl, pareiškėjo nuomone, minėto įstatymo nuostatomis šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi, o ne VSDĮ. Be to, pareiškėjas pažymi, kad minėtoje teisės normoje nėra išvardintos aplinkybės, kurios laikomos turinčiomis įtaką pensijos mokėjimui. Taigi, laikytina, kad pensijos gavėjas turi pareigą iš anksto pranešti apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių gali pasikeisti paskirtos pensijos dydis arba gali būti prarandama teisė ją gauti.

14. Pareiškėjas tvirtina, kad žinodamas, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija jam yra paskirta, Ž. R. kreipėsi į teismą, siekdamas būti grąžintas į vidaus tarnybą, o tai reiškia teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją praradimą. Pasak pareiškėjo, Ž. R. turėjo žinoti, kad priėmus jam palankų sprendimą, susidarys pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka, tačiau tokios informacijos nepateikė nei teismui, nei VSDFV, nei atsakovui byloje – Kauno AVPK, o tokios aplinkybės laikytinos turinčiomis įtakos pensijos mokėjimui ir apie jas turėtų būti pranešama pensijas mokančiai įstaigai. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

15. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nėra pagrįsti pareiškėjo argumentai, jog VSDĮ 21 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik esant draudėjo kaltei ir nurodė, kad pagrindas permokai išieškoti yra esant dviem sąlygom: 1) draudėjo pateiktų duomenų už praėjusį laikotarpį patikslinimas; 2) patikslinus duomenis, susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka, tačiau pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Vadovaudamasis VSDĮ 21 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas teigia, kad jame įtvirtinta sąlyga, kada pensijos permoka gali būti išieškoma iš draudėjo, konkrečiai įvardinant duomenų patikslinimą ir nurodant, kad kitos neįvardintos permokos susidarymo priežastys turi priklausyti nuo draudėjo. Todėl, pareiškėjo vertinimu, minėta teisės norma gali būti taikoma išieškant pensijos permoką, susidariusią dėl draudėjo (šiuo atveju Kauno AVPK) priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo.

16. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis VSDĮ 17 straipsnio 3 dalimi, draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Pasak pareiškėjo, duomenys apie Ž. R. buvo patikslinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-294-422/2021 panaikinus Kauno AVPK viršininko Įsakymą, kuriuo Ž. R. buvo atleistas iš pareigų, vykdant imperatyvią VSDĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudėjo pareigą teikti teisingus duomenis apie apdraustuosius asmenis. Taigi, draudėjas šiuo atveju privalėjo atnaujinti duomenis pagal pasikeitusias aplinkybes ir neturėjo kitokio pasirinkimo.

17. Pareiškėjas mano, jog nagrinėjamu atveju negalima sutikti, kad pensijos permoka Ž. R. susidarė dėl nuo Kauno AVPK priklausančių priežasčių, kadangi tokio ryšio nenustatė net Įsakymą panaikinęs teismas. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimui neturėjo jokios įtakos Kauno AVPK ar Policijos departamento veiksmai.

18. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Ž. R. vienu metu gavo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei pareigūnų valstybinę pensiją. Kadangi Ž. R. buvo išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios mokėjimo pagrindas buvo panaikintas, todėl laikytina, kad Ž. R. be pagrindo įgijo turtą, kuris turi būti grąžinamas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tokius argumentus neatsižvelgė.

19. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas tvirtina, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, motyvavo savo išvadas, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ir keisti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo. Pasak atsakovo, apeliaciniame skunde nėra pateiktų argumentų, kurių pagrindu galėtų būti daroma išvada apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino ir taikė teisės aktų nuostatas.

21. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad pensijos permoka turėtų būti išieškota iš Ž. R. pagal Pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalį. Vien aplinkybė, kad asmuo kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, neturi įtakos pensijos mokėjimui. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad minėta Pensijų įstatymo nuostata būtų aktuali tuo atveju, jei valstybinės pensijos gavėjas būtų privalėjęs pranešti jam pensiją mokančiai įstaigai apie aplinkybes, kurios būtų turėję įtakos pensijai ar šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytam priedui mokėti.

22. Atsakovas nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentą, jog pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimui neturėjo jokios įtakos Kauno AVPK veiksmai, kad pareiškėjas veikė tik kaip tarpininkas dokumentų perdavimo tikslu tarp prašymą teikiančio asmens ir VSDFV Panevėžio skyriaus.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų (atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas teismo pavadinimas – Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmai, laikytinas rašymo apsirikimu) 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. VSDFV nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, teisingai nurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja ginčo teisinius santykius, sistemiškai išanalizavo šių teisės aktų nuostatas ir padarė pagrįstas išvadas. VSDFV vertinimu, apeliaciniame skunde nėra pateiktų argumentų, kurių pagrindu galėtų būti daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino ir taikė teisės aktų nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV teritorinio skyriaus ir VSDFV sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamas VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimas Nr. 1 ir VSDFV Sprendimas Nr. 2 neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priėmė kompetentingi viešojo administravimo subjektai, taip pat juos priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, jų faktinis pagrindimas ir teisinis motyvavimas pakankamas, iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, pareiškėjo reikalavimą sprendimus panaikinti atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstas, priimtas netinkamai vertinant susiklosčiusią faktinę situaciją ir netinkamai taikant teisės aktų nuostatas, neatsižvelgus į pareiškėjo nurodytus argumentus.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Bylos duomenimis, Kauno AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 77 straipsniu ir atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 7 d. CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 8 d. Įsakymu atleido iš vidaus tarnybos 2020 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) Ž. R., Kauno AVPK (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su Įsakymu, Ž. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno AVPK viršininko Įsakymą, grąžinti jį į eitas pareigas ir iš Kauno AVPK priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2020 m. liepos 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-294-422/2021 Ž. R. skundą tenkino: panaikino Kauno AVPK viršininko Įsakymą, grąžino jį į Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas ir priteisė jam iš Kauno AVPK 15 457,35 Eur priskaičiuotinai už priverstinės pravaikštos laiką bei už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos nuo 2021 m. gegužės 27 d. Ž. R. priteisė po 68,73 Eur, atimant pagal Kauno AVPK Įsakymo antrą punktą išmokėtą keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kauno AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 79 straipsniu ir vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą (administracinė byla Nr. I3-294-422/2021), 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 20-TE-512, nuo 2021 m. birželio 28 d. grąžino (duomenys neskelbtini) Ž. R. į Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas.

30. Iš bylos duomenų matyti, kad Policijos departamento Personalo administravimo valdyba VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės poskyriui ir Ž. R. 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. 5-S-9783 pateikė duomenis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, t. y. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, Ž. R. 2020 m. liepos 8 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą), ligos liudijimą, karinį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens kortelę atlyginimams paskaičiuoti, 1997 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją). VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (10.16E) VPE_SP6E-314 nuo 2020 m. liepos 9 d. Ž. R. buvo paskirta ir mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Vėliau Policijos departamento Personalo administravimo valdyba VSDFV Panevėžio skyriui pateikė 2021 m. liepos 5 d. raštą Nr. 5-S-11604 bei prie jo pridėtus dokumentus, pagrindžiančius informaciją apie Ž. R. grąžinimą į tarnybą. Be to, Kauno AVPK (draudėjas) 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 5 d. VSDFV pateikė prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo. Atsižvelgdamas į draudėjo Kauno AVPK pateiktus duomenų tikslinimus už praėjusį laikotarpį, VSDFV Kauno skyrius 2021 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. (7.1E) VRE_SP1E-4642, kuriuo nusprendė pašalinti Lietuvos Respublikos valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nurodyto(ų) apdraustojo(ųjų) pajamų (pajamos), nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir VSD įmokų sumas pagal draudėjo Kauno AVPK prašymą(us) dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo. VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. liepos 30 d. sprendimu, išnagrinėjęs Ž. R. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo dokumentus, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. susidarė 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka, kuri susidarė dėl to, kad Ž. R. grąžintas į tarnybą ir į vidaus tarnybos stažą įskaitytas priverstinės pravaikštos laikas, o tarnaujantiems pareigūnams pareigūnų ir karių valstybinė pensija nemokama. VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (1.15E) DV_S-29209 informavo Policijos departamentą apie susidariusią permoką, priimtus sprendimus ir paprašė atlyginti VSDFV biudžetui padarytą 3 096,81 Eur žalą iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Policijos departamentas gautą pretenziją persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Kauno AVPK, kuris 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 20-S-17227 atsakė VSDFV Panevėžio skyriui, nurodydamas, kad susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka turėtų būti reikalaujama ir išieškoma iš ją be pagrindo gavusio Ž. R., atsižvelgiant į tai, jog teisinis pagrindas gauti pensiją buvo panaikintas, o pareigūnas nevykdė įstatymuose įtvirtintos pareigos pranešti VSDFV apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai mokėti. Taigi, VSDFV Panevėžio skyrius Sprendimu Nr. 1, vadovaudamasis VSDĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 3 dalimi ir 21 straipsnio 3 dalimi, nusprendė išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Kauno AVPK, Ž. R., 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoką už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kuri susidarė patikslinus Kauno AVPK pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį apie Ž. R. atleidimą iš tarnybos. Permoka nustatyta VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimu. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimu Nr. 1, jį apskundė VSDFV, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2023 m. liepos 25 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad minėta 3 096,81 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoka susidarė dėl nuo Kauno AVPK priklausančių priežasčių.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, iš naujo jų nebekartoja ir pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

32. Pažymėtina, kad VSDĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog , jeigu patikslinus draudėjo pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Pagal VSDĮ 20 straipsnio 1 dalį, Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka , be kita ko, duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitos. VSDĮ 34 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai įstatymų nustatyta tvarka išieško permokėtas pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, aktualų teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad permoka susidarė ne dėl trečiojo suinteresuoto asmens Ž. R. neteisėtų (kaltų) veiksmų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoką už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. iš esmės lėmė tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-294-422/2021 pripažino, jog pareigūnas Ž. R. Kauno AVPK viršininko Įsakymu buvo neteisėtai atleistas iš tarnybos ir grąžintas į pareigas, atlyginant už visą priverstinės pravaikštos laiką. Be to, Ž. R. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo bei parengtus pensijos skyrimui reikalingus dokumentus pateikęs, duomenis apie Ž. R. 2020 m. liepos 8 d. atleidimą teikęs bei 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 5 d. duomenis apie Ž. R. atleidimo datą tikslinęs draudėjas yra Kauno AVPK, o tai atitinka VSDĮ 21 straipsnio 3 dalies sąlygas. Taigi, būtent pareiškėjui, o ne Ž. R. tenka pareiga atlyginti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui išmokėtą permoką.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VSDĮ 21 straipsnio 3 dalis suteikia VSDFV Panevėžio skyriui teisę iš draudėjo, patikslinusio duomenis, kai dėl šios priežasties susidaro išmokos permoka, išieškoti permoką VSDĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka (būdais) ir nesant draudėjo kaltės, o bet kokios (socialinio draudimo ar kitos) išmokos permokos, kurios išieškojimo terminas nėra praėjęs, išieškojimas iš draudėjo, dėl kurio veiksmų / neveikimo atsirado permoka, turėtų būti vykdomas pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį, t. y. 20 straipsnyje numatytais būdais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš VSDĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo išplaukia, kad įstatymų leidėjas pasirinko tokį permokėtų sumų išieškojimo mechanizmą, pagal kurį tam tikrais atvejais, o būtent – kai patikslinami draudėjo pateikti duomenys už praėjusį laikotarpį, VSDFV teritoriniams skyriams suteikta teisė išieškoti susidariusias permokas iš draudėjo ne teismo tvarka. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, draudėjo kaltės buvimas nėra būtina permokos išieškojimo sąlyga pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį, nes pagrindas permokai išieškoti pagal minėtą nuostatą yra draudėjo pateiktų duomenų už praėjusį laikotarpį patikslinimas ir dėl to susidariusi permoka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, susiję su draudėjo (šiuo atveju Kauno AVPK) kalte, atmestini kaip nepagrįsti.

35. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad VSDĮ 21 straipsnio 2 dalies ir Pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalies konkurencija turėtų būti sprendžiama teikiant pirmenybę Pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 2 daliai kaip specialiajai normai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad minėta Pensijų įstatymo nuostata būtų aktuali tuo atveju, jei valstybinės pensijos gavėjas būtų privalėjęs pranešti jam pensiją mokančiai įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai ar šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytam priedui mokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju valstybinės pensijos gavėjas (Ž. R.) tokios pareigos neturėjo, o vien tas faktas, kad asmuo kreipėsi į teismą dėl jo atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, neturi įtakos pensijos mokėjimui, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai bei teiginiai, kad Ž. R. turėjo žinoti, jog priėmus jam palankų sprendimą, susidarys pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka, tačiau tokios informacijos nepateikė, nors tai yra aplinkybės, turinčios įtakos pensijos mokėjimui ir apie jas turėtų būti pranešama pensijas mokančiai įstaigai, taip pat vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pensijos permoka susidarė dėl ne nuo Kauno AVPK priklausančių priežasčių, bet dėl to, jog CMEK netinkamai įvykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę padarė procedūrinius pažeidimus, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą, kurie pripažinti esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti Kauno AVPK viršininko Įsakymą, priimtą ekspertinio sprendimo pagrindu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės savaime neeliminuoja VSDFV teritoriniams skyriams suteiktos teisės išieškoti susidariusias permokas iš draudėjo ne teismo tvarka pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį, nes, kaip minėta, pagrindas permokai išieškoti pagal pastarąją nuostatą yra draudėjo (šiuo atveju Kauno AVPK) pateiktų duomenų už praėjusį laikotarpį patikslinimas ir dėl to susidariusi permoka, o ne draudėjo kaltė ar kitų institucijų veiksmai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jeigu pareiškėjas minėtos pensijos permokos susidarymą priežastiniu ryšiu sieja su kitų institucijų veiksmais ar sprendimais, jis savo galbūt pažeistas teises galėtų ginti kitais teisių gynimo būdais. Nagrinėjimu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nereiškia, kad VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimas Nr. 1 ir VSDFV Sprendimas Nr. 2 yra neteisėti.

37. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertino byloje skundžiamus VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimą Nr. 1 ir VSDFV Sprendimą Nr. 2, išsamiai ir detaliai aptarė aktualius nagrinėjamam ginčui teisės aktus, juos taikė individualizuotai ginčo situacijai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

38. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.