Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui Ž. R., atstovaujamam Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovo K. L.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovams I. G. ir T. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 20-TE-479 „Dėl Ž. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Įsakymas priimtas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės 2020 m. liepos 7 d. Ligos liudijimą Nr. 674.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas iki atleidimo iš tarnybos dirbo Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. kovo 7 d. pareiškėjas slydo ir patyrė dešinio kelio traumą buityje, kojos sąnarys patino, tapo skausmingas. Dėl to pareiškėjui nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. birželio 15 d. buvo išduotas laikinas nedarbingumas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjo tiesioginio vadovo Kauno VPK Kaišiadorių rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko 2020 m. birželio 2 d. tarnybinio pranešimo pagrindu Kauno VPK 2020 m. birželio 6 d. buvo išduotas siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai, įstaigoje įtarus sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali tinkamai atlikti pareigų.

Atsižvelgiant į Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2020 m. liepos 7 d. ligos liudijimą Nr. 674 pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu tolesnei tarnybai pagal Sveikatos būklės reikalavimų sąvado, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (toliau – ir Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas, Sąvadas), 35.2 punktą, pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis.

Sąvado 35.2 punkte nustatyta, kad, esant kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių, sąnarių traumoms, sužeidimams ir jų padariniams: stabiliems pakitimams su vidutiniu funkcijos sutrikimu, pareigūnai netinkami vidaus tarnybai pagal visas tris skiltis. Pareigūnų tinkamumas vidaus tarnybai vadovaujantis Sąvado 35.2 papunkčiu dėl jų atitikties tarnybai pagal II ir III skiltis nustatomas individualiai.

Iš Komisijos ekspertinio sprendimo matyti, kad Sąvado 35.2 punktas Ž. R. taikytas dėl šių diagnozių: M17.1; M94.2; M71.2; M23.3.

Specializuotosios medicininės ekspertizės akto dalyje ,,Ekspertinė išvada ir jos pagrindimas“ nurodyta, jog Sąvado 35.2 punktas buvo taikomas dėl IV laipsnio dešinio kelio (duomenys neskelbtini), dėl to, kad šiuo metu dešinys (duomenys neskelbtini) žymiai patinęs, sulinkimo kampas – 70⁰, sąnaryje yra skysčio, judesiai labai pasunkėję, vaikščiodamas šlubuoja, fizinių pratimų ir normatyvų atlikti negali, nedarbingas 120 dienų, operacija paskirta 2020 m. rugsėjo 8 d., po to ilgą laiką tęsis reabilitacija, neaišku, kada atsinaujins kelio sąnario funkcija (b. l. 48).

Iš Sąvado paaiškinimų matyti, kad Sąvado 35 punktui priskiriamos (duomenys neskelbtini)ir jų padariniai. Diagnozės: (duomenys neskelbtini). Tinkamumas vidaus tarnybai vertinamas pagal atramos – judėjimo aparato anatominių ir funkcinių sutrikimų laipsnį. Sąvade nurodyta, jog 35.2 papunktis apima ir operacijų arba traumų padarinius, kai didžiųjų sąnarių judesiai vidutiniškai apriboti ir yra gera galūnės funkcinė kompensacija. Sąnarių judesių apimtis ir ribotumas nustatomas pagal 7 lentelę. Pareiškėjui buvo nustatytas vidutiniškas sąnarių judesių ribojimas, (duomenys neskelbtini) sąnario sulinkimo kampas – 70⁰ (pagal lentelę vidutinišką atitinka kelio sulinkimas nuo 0 iki 90 laipsnių).

Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą). Pagal Statuto 76 straipsnio 5 dalį, atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Statuto 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas taip pat numato galimybę perkelti pareigūną į žemesnes pareigas, kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų. Pagal Statuto 33 straipsnio 2 dalį, perkelti pareigūną į žemesnes pareigas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas ir pareigūnas pateikia rašytinį sutikimą. Tačiau paminėtu teisiniu pagrindu (dėl atsakovo veiksmų, nepasiūlant kitų pareigų) pareiškėjas ginčo nekelia.

Pareiškėjas Įsakymą iš esmės ginčija dėl procedūrinių pažeidimų atliekant Specializuotą medicininę ekspertizę.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atliekamos Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintas Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-04-05 iki 2020-12-02).

Pareiškėjas atsakovo siuntimu buvo siųstas į CMEK pagal Aprašo 4.2 punktą, siekiant nustatyti jo tinkamumą tolesnei tarnybai, įstaigoje įtarus sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali tinkamai atlikti pareigų. Ekspertizės pagrindu nurodytas Aprašo 10.1 punktas, kai pareigūnas dėl ligos, traumos ar kito sveikatos pakenkimo padarinių negali atlikti pareigų ir tai patvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) išvada, ar įstaigoje įtarus sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali tinkamai atlikti savo pareigų.

Byloje nėra ginčo, jog, atliekant Specializuotą medicininę ekspertizę, buvo diagnozuoti šie sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini) (pirminė (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)cista); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)pažeidimas). Pareiškėjas Komisijos pripažintas netinkamu tolesnei tarnybai pagal TLK-10-AM kodą dėl jo netinkamumo pagal Sąvado I, II ir III skiltis visų jam nustatytų diagnozių pagrindu, tačiau nei Ekspertizės akte, nei Ligos liudijime nenurodyta, kuri konkrečiai diagnozė pareiškėjui užkirto kelią tolesnei tarnybai. Medicinos centras atsiliepime ir jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu tarnybai pagal visumą nustatytų sveikatos sutrikimų ir diagnozių.

Pagal Aprašo 70 punktą, ekspertiniame sprendime pagrindine liga ir (ar) sveikatos sutrikimu yra laikoma šio sprendimo turinį lemianti, daugiausia tiriamojo tinkamumo tarnybai apribojimams įtakos turinti liga ir (ar) sveikatos sutrikimas. Jeigu tokios ligos ir (ar) sveikatos sutrikimai yra kelios (keli), jos (jie) pagrindine liga ir (ar) sveikatos sutrikimu pripažįstamos visos (visi).

Nors pareiškėjui ekspertizės akte nurodytos 4 diagnozės, tačiau byloje iš esmės nėra ginčo, jog jo nedarbingumą lėmė pareiškėjo sveikatos sutrikimai, sukelti patirtos dešinio kelio traumos. Dėl su tuo susijusių pasekmių buvo išduotas Kauno VPK siuntimas pagal Aprašo 10.1 punktą.

Teismas pažymi, jog Aprašo 31 punkte įtvirtinta, jog, diagnozavus ūminį sveikatos sutrikimą, lėtinės ligos paūmėjimą ar traumą, įtarus užkrečiamąją ligą, CMEK ekspertinis sprendimas priimamas tik pasveikus arba pasiekus remisiją ir paaiškėjus šių ligų pasekmėms.

Byloje nustatyta, jog Ekspertizės komisijai buvo žinoma, kad pareiškėjui, nepavykus pašalinti traumos padarinių gydantis ambulatoriškai, 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo numatyta planinė operacija – dešinio (duomenys neskelbtini) artroskopija. Duomenys apie numatomą pareiškėjo operaciją (2020-09-08) užfiksuoti ekspertizės akte (b. l. 47). Šias aplinkybes patvirtina ekspertizėje dalyvavusio komisijos nario gydytojo chirurgo G. G. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Gydytojas ekspertas iš esmės pripažino, jog atlikus dešinio kelio artroskopijos operaciją ekspertizės akte nurodyti sveikatos sutrikimai (ar jų dalis) galimai būtų pašalinti. Šių aplinkybių Medicinos centras neneigia, tik tvirtino, jog pateikiant išvadą dėl pareiškėjo netinkamumo tarnybai buvo atsižvelgta į ilgą nedarbingumo laikotarpį, ateityje numatytą operacijos datą, ilgą gydymo ir reabilitacijos laikotarpį po operacijos, kuris preliminariai galėjo tęstis 9 mėnesius, blogiausiu prognozės atveju – pareiškėjas apskritai nebūtų galėjęs tęsti tarnybos. Atsakovas Medicinos centras nurodė, jog, atliekant ekspertizę, buvo vadovautasi Sąvado taikymo paaiškinimais, kuriuose įtvirtinta, jog individualaus tinkamumo vertinimo metu atsižvelgiama į tiriamojo susirgimo sunkumą, funkcijų sutrikdymą, nedarbingumo laikotarpio trukmę, simptomų pasireiškimo eigą ir dažnumą (analizuojami esami medicinos dokumentai), kitų susirgimų sunkumą ir dažnumą, buvusias operacijas ir jų galimas pasekmes sveikatai, gydymo vaistais apimtis, tiriamojo motyvaciją tarnybai, psichologinio vertinimo duomenis, esamą tarnybinę charakteristiką (jei tokia yra), t. y. Sveikatos būklės reikalavimų sąvado taikymo paaiškinimais (priedu, 1 išnaša), kaip specialiu teisės aktu.

Tačiau teismas pažymi, jog Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas nustato sveikatos būklės reikalavimus dėl pareigūno tinkamumo tarnybai pagal Sąvado tam tikras skiltis, tačiau, kaip jau minėta, Specializuotosios medicininės ekspertizės atlikimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašas, kurio 31 punkte imperatyviai įtvirtinta, jog, diagnozavus sveikatos sutrikimą dėl traumos, CMEK ekspertinis sprendimas priimamas tik pasveikus arba pasiekus remisiją ir paaiškėjus šių ligų padariniams.

Teismas pagal byloje esamus duomenis daro išvadą, jog konkrečiu atveju, atliekant medicininę ekspertizę ir CMEK ekspertinį sprendimą priimant iš karto, remiantis preliminariais (numatomais, spėjamais), tačiau objektyviais duomenimis nepagrįstais (Gydytojų komisijos išvada ar pan.) laikino nedarbingumo terminais, nepaaiškėjus ligos padariniams po numatomos atlikti suplanuotos kelio operacijos, imperatyvus Aprašo 31 punkto reikalavimas buvo pažeistas.

Atsakovas Medicinos centras nurodė, jog pagal Aprašo nuostatas, CMEK turėjo galimybę ekspertinio sprendimo priėmimą atidėti ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, o per tokį laiką pareiškėjo sveikatos būklė nebūtų pasikeitusi. Teismo vertinimu, šie argumentai nepagrįsti. Aprašo 68 punktas nustato, jog jeigu CMEK posėdžio metu, priimant ekspertinį sprendimą, kyla abejonių CMEK pirmininkui ar gydytojui ekspertui, kurio profesinės kvalifikacijos kompetencijai priskirta ekspertinio sprendimo sritis, tiriamojo ekspertizė tęsiama tiek, kiek tai būtina ekspertinėms išvadoms patikslinti, kad ekspertinis sprendimas būtų priimtas be abejonių, tačiau ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. Tačiau pagal Aprašo 71 punktą, jei per 30 kalendorinių dienų nuo ekspertizės atlikimo pradžios CMEK negali priimti ekspertinio sprendimo, CMEK apie tai informuoja finansų ministrą, teisingumo ministrą, vidaus reikalų ministrą, įstaigos vadovą ar jų įgaliotus asmenis, nurodydama priežastis, dėl kurių negali priimti ekspertinio sprendimo, terminą (po kokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos), per kurį tiriamasis privalo būti siunčiamas pakartotinei ekspertizei, ir ekspertinį sprendimą formuluoja taip: „CMEK ekspertinis sprendimas nepriimtas dėl nebaigtos ekspertizės“. Įstaigos, gavusios šį sprendimą, pakartotinai išduoda tiriamajam siuntimą ir Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka siunčia tiriamąjį pakartotinei ekspertizei. Taigi Aprašas numato susiklosčiusios faktinės situacijos įgyvendinimo priemones.

Teismas pažymi, jog Medicinos centras pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl priimdamas sprendimus turi vadovautis ne tik teisės aktais, tačiau yra saistomas ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Teismo vertinimu, konkrečiu atveju CMEK pagal gero administravimo principą dėl tolesnio nedarbingumo trukmės vertinimo galėjo kreiptis ar pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją, privalėjo įvertinti ir atsižvelgti, be kita ko, ir į situaciją, susiklosčiusią dėl karantino sąlygų. Pareiškėjas nurodė, jog jam pavyko suderinti su traumatologu planinę kelio operaciją tik 2020 m. rugsėjo mėnesį, atsakovas šią aplinkybę paneigiančių duomenų nepateikė.

Atsakovo argumentai, jog pareiškėjas iki kreipimosi į teismą neginčijo Liudijimo Nr. 674 teisėtumo, nesuformulavo reikalavimo dėl jo panaikinimo šioje byloje, negali būti pagrindu skundo atmetimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas teismų praktiką analogiškose bylose yra konstatavęs, jog CMEK ekspertiniai sprendimai negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, tačiau dėl šių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo gali būti sprendžiama administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas gina atitinkamą savo teisę, kildinamą viešojo administravimo santykių srityje (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2786/2011, 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-502/2012, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2882/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-64/2013).

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant ginčą dėl atitinkamo individualaus administracinio akto, priimto remiantis atitinkamu CMEK ekspertiniu sprendimu, iškilus reikalui patikrinti ir CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, ši teisminė patikra turi būti atlikta tame kontekste, ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3317-415/2019, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3098-756/2020), todėl teismas, nors ir nereiškiamas reikalavimas dėl CMEK priimto Ligos liudijimo panaikinimo, nagrinėdamas byloje kilusį pagrindinį ginčą dėl atsakovo įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktą, turi teisę jį vertinti ir pasisakyti dėl teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių laikymosi.

Konkrečiu atveju byloje nustačius, jog atliekant pareiškėjui Specializuotą medicininę ekspertizę buvo pažeistas imperatyvus Aprašo 31 punkto reikalavimas, taip pat pažeistas gero administravimo principas, neatsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją dėl karantino, kuri turėjo įtakos laikino nedarbingumo trukmei dėl planuojamos operacijos laiko (byloje nepaneigtos kitais įrodymais pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog karantino sąlygomis atlikti planinės operacijos anksčiau nebuvo įmanoma), spręstina, jog dėl padarytų procedūrinių pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas bei ekspertinio sprendimo pagrįstumas.

Darytina išvada, jog CMEK netinkamai įvykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę padarė procedūrinius pažeidimus, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą, kurie pripažintini esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 20-TE-479 „Dėl Ž. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuris buvo priimtas ekspertinio sprendimo pagrindu.

Nustačius, jog pareiškėjas skundžiamu įsakymu buvo atleistas neteisėtai, Įsakymas dėl jo atleidimo panaikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis), pareiškėjas grąžintinas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas, atlyginant už visą priverstinės pravaikštos laiką (Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 79 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybos Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus pažyma (b. l. 80) apie Ž. R. vidutinį darbo užmokestį patvirtina, kad jo vidutinis darbo dienos užmokestis sudarė 68,73 Eur, o vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1450,20 Eur (neatskaičius mokesčių). Pareiškėjas iš tarnybos atleistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 20-TE-479, todėl jam už priverstinės pravaikštos laiką nuo minėtos datos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos – 2021 m. gegužės 26 d. priteistina 15 457,35 Eur [(9 mėn. x 1 450,20 Eur = 13 051,80 Eur) + (2020 m. liepos mėn. 17 d. d. x 68,73 Eur = 1168,41 Eur) + (2021 m. gegužės mėn. 18 d. d. x 68,73 Eur = 1237,14 Eur)] suma. Taip pat nuo 2021 m. gegužės 27 d. už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos pareiškėjui priteistina po 68,73 Eur (dienos vidutinis darbo užmokestis). Iš pareiškėjui priteisiamos vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką (nuo 2020 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos) sumos daromas tarpusavio įskaitymas, atimant pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 20-TE-479 antrą punktą išmokėtą keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, abejojančiam pareiškėjo tinkamumu tarnybai dėl jo sveikatos būklės, netrukdoma pakartotinai kreiptis su siuntimu dėl specializuotos medicinos ekspertizės atlikimo.

Atsakovo Medicinos centro prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (vykimo į teismą išlaidų apmokėjimo) priteisimo iš pareiškėjo (b. l. 70) priėmus pareiškėjui palankų sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. R. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 20-TE-479 „Dėl Ž. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir grąžinti Ž. R. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas.

Priteisti Ž. R. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 15 457,35 Eur (penkiolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 35 ct) priskaičiuotinai už priverstinės pravaikštos laiką ir už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos nuo 2021 m. gegužės 27 d. pareiškėjui priteisti po 68,73 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 73 ct), atimant pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 20-TE-479 antrą punktą išmokėtą keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.