Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-07-22 · Administracinė byla Nr. A-525-2661-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1347-602/2010Nutartis · 2011-04-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-04-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Ik-1347-602/2010Nutartis · 2011-07-22Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2011-07-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-22
Bylos Nr.
A-525-2661-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00518-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
A. J., Ž. N., Č. N., R. K.
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-2661/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00518-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 11.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J., Ž. N., Č. N., R. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. N. skundu (t. I, b.l. 4–6), kurį papildė (t. I, b.l. 40–41) ir patikslino (t. II, b.l. 177–178), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atlikti išsamų patikrinimą vietoje Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka dėl žemės sklypų Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2 neskyrimo V. N. ir atsisakymo siūlyti atkurti nuosavybės teises į žemę pagal 2001 m. kovo 27 d. išvadą Nr. 1077 prie sklypo (duomenys neskelbtini) kaime racionaliai žemės valdai suformuoti.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir Vilniaus AVA), atkurdama nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) kaime, padarė pažeidimus ir vilkina atstatyti pažeistas teises. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, kad ši atliktų išsamų tyrimą ir būtų priimti motyvuoti sprendimai, tačiau atsakovas nevertino pateiktų dokumentų ir netyrė nurodytų pažeidimų. Nors atsakovo rašte teigiama, kad buvo atliktas patikrinimas dėl 1998 m. gegužės 28 d. sprendimų teisėtumo, pareiškėjas patikrinimo rezultatų nežino. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimu (duomenys neskelbtini) kaime A. J. ir Č. N. atiduotos pareiškėjo senelio brolių ir sesers žemės dalys bei akte nurodyta parduota žemė, t. y. beveik 5 kartus daugiau, nei priklauso pagal įstatymus. Be to, buvo pažeistas eiliškumas ir dalis V. N. skirtos žemės buvo atiduota A. J. Teigė, jog, atliekant patikrinimą, atitinkamos tarnybos būtų tai pastebėjusios. Nurodė, jog atsakovo rašte melagingai aiškinama, kad pareiškėjas nesutinka su siūlymais atkurti nuosavybės teises į rašte nurodytus žemės sklypus. Pareiškėjas pareiškė pastabas ir pageidavimus, bet sklypus imti sutiko, tai pareiškėjas buvo nurodęs ir 2007 m. gegužės 23 d. skunde Vilniaus AVA. Nurodė, kad ne dėl jo kaltės nebuvo suprojektuoti atitinkami sklypai, tai žemėtvarkos darbuotojai ir matininkai nevykdė susitarimo ir pareiškėjo 2007 m. gegužės 15 d. prašymo. Vėliau Vilniaus AVA 2007 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 65 informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisių atkūrimas į jam suprojektuotą žemės sklypą sustabdytas. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nutartyje (adm. byloje Nr. I2-1181/02) suklysta teigiant, kad V. N. atmatuotas, paženklintas ir grąžinamas žemės plane parodytas sklypas, kurio plotas 30,57 ha ir kad nuo šio ploto atrėžus dalį sklypo A. J. ir Č. N. naudai, sklypas nesumažėjo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas privalėjo patikrinti ir išsiaiškinti visas aplinkybes, o to nepadarius vilkinamas sprendimo dėl pažeistų pareiškėjo teisių atstatymo, atkuriant nuosavybės teises į jo senelio ir tėvo žemes.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 56–58, t. II, b.l. 156–158, t. III, b.l. 1–5) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-5302-86 buvo patvirtintas Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjo motinai V. N. pagal jos vardu išduotą išvadą Nr. 1077 buvo suprojektuoti žemės ir miško sklypai Nr. 534-1 (1,12 ha), Nr. 535 (1,37 ha), Nr. 536 (1,1 ha), Nr. 537-1 (1,28 ha) ir Nr. 537-2 (0,87 ha). Pareiškėjas 2005 m. gegužės 10 d. dalyvavo 10 eilės pretendentų susirinkime ir žemės reformos žemėtvarkos projekto 2005 m. gegužės 31 d. viešo svarstymo metu, tačiau nesutiko su V. N. suprojektuotų sklypų plotais ir ribomis, atsisakydamas pasirašyti žiniaraštyje. Pareiškėjas buvo kviečiamas dalyvauti 2006 m. gruodžio 15 d. ženklinant vietovėje suprojektuotus minėtus sklypus, tačiau neatvyko. Nurodė, jog pagal tokio žemėtvarkos projekto rengimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) 28 punktą (nuo 2006-04-21 37 p.), kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, tai įforminama parašu žiniaraštyje. Asmenys, kurie nepasirinko sklypo vietos, išbraukiami iš patvirtintų pretendentų gauti žemę pagal žemėtvarkos projektą sąrašų. Todėl Vilniaus apskrities viršininkas, tvirtindamas projektą, turėjo išbraukti V. N. iš patvirtintų pretendentų, pageidaujančių gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašų ir netvirtinti jai suprojektuotų žemės sklypų. Pareiškėjas 2007 m. sausio 4 d. dalyvavo susirinkime dėl žemės sklypo projektavimo V. N., bet nepasirinko sklypų iš laisvos valstybinės žemės fondo, nesutiko su V. N. ankstesniame projekte suprojektuotų žemės sklypų plotais ir ribomis. Todėl rengiant kitą Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, V. N. šiame projekte žemės (miško) sklypai nebuvo suprojektuoti. Be to, Tarnybos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui iki šio momento nėra pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis, jog pareiškėjas yra teisėtas V. N. turto paveldėtojas. Pažymėjo, jog 2007 m. gegužės 15 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą dėl sklypų paženklinimo, pareiškėjas nesutiko dėl miško taksacinių sklypų kainų, todėl nutarta suprojektuotus sklypus pervesti į laisvos valstybinės žemės fondą. Neatlygintinai nuosavybėn lygiagrečiai turėtiesiems žemės sklypai perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, todėl V. N. nuosavybės teisės į žemę pagal 2001 m. kovo 27 d. ir 2005 m. gegužės 5 d. patvirtintas išvadas Nr. 1077 ir Nr. 86-212-679 negali būti atkurtos, kol teisės aktų nustatyta tvarka jai nėra suprojektuoti perduodami žemės sklypai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimais į skundą (t. II, b.l. 2, t. III, b.l. 9) nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos nagrinėjamos nuo 2001 metų, šiais klausimais priimti sprendimai yra teisėti ir teisingi.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu (t. III, b.l. 27–36) skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Tarnybą vykdyti Metodikos reikalavimus – kviesti V. N. įpėdinius dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-5302-86 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte V. N. suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2 plotų bei ribų suderinimo, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas ginčija tris nuosavybės teisių atkūrimo procesus: 1) nuosavybės teisų atkūrimą į buvusio savininko T. N. žemę buvusio savininko anūkei A. J. ir buvusio savininko sūnaus J. N. sutuoktinei Č. N.; 2) nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko B. N. žemę buvusio savininko sutuoktinei ir pareiškėjo motinai V. N.; 3) nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko A. T. žemę buvusio savininko dukrai ir pareiškėjo motinai V. N. Teismo priimtas nagrinėti reikalavimas yra reiškiamas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. T. žemę. (duomenys neskelbtini) V. N. mirė, todėl pareiškėjas siekia nuosavybės teisių atkūrimo V. N. vardu bei jos teisių perėmimo kaip V. N. įpėdinis. 2000 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o 2001 m. lapkričio 15 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Be pareiškėjo V. N. palikimą priėmė pareiškėjo brolis K. N., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, o jo palikimą priėmė Ž. N. ir R. K.

Teismas, spręsdamas ginčą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo statymas) 2 straipsnio 2, 4 dalis, 4 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 24, 30 punktus, Metodikos 2, 10, 14, 27, 28, 40 punktus. Pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 86-1924 pareiškėjo motinai V. N. atkurtos nuosavybės teisės į 30,57 ha žemės, grąžinant ją natūra. Pretenzijų dėl suformuoto sklypo ribų nepareikšta, paženklinimo aktą pasirašė pareiškėjo brolis K. N. 1998 m. liepos 16 d. žemės sklypas įregistruotas V. N. nuosavybe. Nepagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą, kad A. J. ir Č. N. buvo grąžinta daugiau žemės, nei priklausė pagal įstatymus, pažeidžiant eiliškumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. balandžio 24 d. nutartimi (adm. byloje Nr. A11-404/2003) konstatuota, kad V. N. grąžintas 30,57 ha žemės sklypas savo ribomis nepatenka į A. J. ir Č. N. grąžintų natūra sklypų ribas. Č. N. ir A. J. turėjo pirmumo teisę į minėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 4 dalį ir pabrėžė, kad teismui išnagrinėjus bylą Nr. A11-404/2003, kitoje byloje negali būti nagrinėjamas klausimas dėl sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės A. J. ir Č. N., teisėtumo. Teisme taip išnagrinėtas klausimas ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo V. N. 1998 m. liepos 4 d. sprendimu, todėl iš naujo šis klausimas negali būti nagrinėjamas. Pažymėjo, kad sklypas suformuotas ir įregistruotas atlikus preliminarius matavimus, todėl sklypo ribos gali būti tikslinamos teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, Tarnybos 2006-01-09 įsakymu Nr. 1P-3 patvirtinti Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techniniai reikalavimai). Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-5302-86 patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pagal 2001 m. kovo 27 d. V. N. patvirtintą išvadą Nr. 1077 suprojektuoti ginčo sklypai Nr. 534-1, 535, 536, 537-1 ir 537-2. Remiantis 2005 m. gegužės 10 d. protokolais Nr. 1 ir Nr. 2, nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo pretendentų susirinkime ir išreiškė pretenzijas dėl suprojektuotų sklypų bei atsisakė pasirašyti žiniaraštyje. Remiantis 2005 m. gegužės 31 d. protokolu, nustatyta, kad parengto projekto svarstyme su visuomene pareiškėjas nedalyvavo. 2007 m. gegužės 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių dėl sklypų skyrimo. Remiantis 2007 m. gegužės 15 d. protokolu, nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą su pareiškėju nepavyko susitarti. Šiame protokole nurodyta, kad 2007 m. gegužės 22 d. turėjo būti dar kartą atliekamas derinimas. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, ar toks susitikimas įvyko ir kokie buvo jo rezultatai. Nurodyti bylos dokumentai patvirtina, kad žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės ir miško sklypų plotų bei ribų suderinimas nebuvo atliktas taip, jog būtų užtikrintos visos projekto rengimo procedūros (piliečio informavimas, žemės sklypų išdėstymo svarstymas atitinkamos grupės pretendentų susirinkime ir kt.). Byloje esantys rašytiniai pareiškėjo pareiškimai patvirtina, kad pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi su prašymais, adresuotais Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui, kuriuose buvo pažymėta, jog pareiškėjas sutinka gauti pagal 2001 metų išvadą žemėtvarkos projekte suprojektuotus sklypus. Nurodė, kad, remiantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Konstatavo, jog pareiškėjui nuosavybės teisės (jo motinos vardu) negali būti atkurtos, kol nėra patvirtinti ir suderinti žemės sklypai pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, Tarnyba 2010 m. vasario 10 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-N-48-135 siūlė įpareigoti Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių dar kartą kviesti pretendentus dėl suprojektuotų ginčo žemės sklypų derinimo. Padarė išvadą, jog procesinių dokumentų turinys, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtinta, kad nurodyti veiksmai po minėtų 2007 metais vykusių svarstymų nėra atlikti, todėl atsakovas įpareigotinas juos atlikti teismo sprendimu. Atsižvelgė į Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog Tarnyba buvo konstatavusi būtinumą kviesti V. N. įpėdinius dėl žemėtvarkos projekte V. N. suprojektuotų žemės ir miško sklypų plotų bei ribų suderinimo kaip neteisminė ginčų nagrinėjimo institucija. Tuo tarpu pasikeitus įstaigos kompetencijai, tokia įstaiga įpareigojama atlikti tokius veiksmus. Nurodė, jog neturi reikšmės bylos išsprendimui ir neteisingi atsakovo motyvai, kad pareiškėjas nėra pateikęs tinkamų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra V. N. įpėdinis, t. y. subjektas, kuriam gali būti perduotos nuosavybės teisės atkurtos mirusiojo (V. N.) vardu. Pabrėžė, jog atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjas yra pateikęs atsakovui 2001 m. lapkričio 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Pažymėjo, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 2 d.). Nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijime esanti pastaba dėl būtinumo įregistruoti atitinkamame registre šį dokumentą, susijusi su būtinumu registruoti nekilnojamąjį turtą, kuris yra paveldimas, bet ne su būtinumu registruoti palikimo priėmimo faktą. Būtinumas registruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą yra nesusijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, todėl atsakovas neturėjo reikalauti iš pareiškėjo tokių dokumentų, nes atsakovui buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjas yra V. N. įpėdinis (Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.).

III.

Pareiškėjas A. N. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 53–56), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir įpareigoti Tarnybą visą medžiagą, susijusią su 1998 m. gegužės 21 d. sprendimais Nr. 86-1787, Nr. 86-1788, 1998 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 86-1924 perduoti prokuratūrai. Taip pat prašo sustabdyti skundo nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 96 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui tais atvejais, kai ankstesniais teismų sprendimais ar nutartimis „nustatyti“ akivaizdžiai klaidingi „faktai“ (įrašyta žinomai melaginga informacija ir kai dėl teisėsaugos institucijų kaltės yra pasibaigę bylų atnaujinimo pagrindai, kai teisėsaugos institucijos savo sprendimais pareiškėjo skundų nenagrinėjo, o teismai tų jų sprendimų nenaikino). Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdami jo skundą ir atskirąjį skundą, buvo šališki, o skundą nagrinėjo, remdamiesi pačių išgalvotomis nuostatomis. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis norėjo pakeisti skundo dalyką, tačiau jam išaiškinta, kad jis nebeturi tokios teisės. Galiausiai jo užsispyrimo dėka, jam buvo leista pakeisti skundo dalyką, jį suformuluojant raštu, tačiau teismas jam už akių priėmė 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria pažeistos jo teisės. Pažymi, jog nutartyje klaidingai įvertinta, kad jis patikslino skundą, taip pat nepagrįstai teigiama, kad skundas yra tuo pačiu pagrindu kaip ir byla Nr. I-15-275/03, tarp tų pačių šalių (toje byloje buvo Vilniaus AVA, o šioje – Tarnyba). Nurodo, jog tada, kai jis pareiškė keičiąs skundo dalyką, teismas nepagrįstai tokio pareiškimo netenkino. Be to, teismo posėdžio metu teismas nieko nenagrinėjo, teismo posėdžio protokolas surašytas neteisingai, jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti, tiriant įrodymus. Daro išvadą, jog dėl tokių aplinkybių, teismo sprendimas turi būti vertinamas kaip priimtas už akių, o byloje išnagrinėtas ne jo, o pačių teisėjų skundas. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat vertino tik tuos įrodymus ir jų dalis, kurie leidžia daryti akivaizdžiai klaidingas išvadas, o į jo pateiktus įrodymus neatsižvelgta.

2. Nesutinka su teismo išvada, jog jo argumentas, kad A. J. ir Č. N. grąžinta daugiau žemės nei pagal įstatymus, pažeidžiant eiliškumą, nepagrįstas. Teigia, jog toks jo teiginys įrodytas byloje pateiktais įrodymais – 1938 metų aktu, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės pažyma, žemės sklypų planais, Vilniaus AVA 1998 m. gegužės 21 d. sprendimuose užfiksuotais faktais ir kitais byloje pateiktais įrodymais. Pažymi, jog teismui nurodė, kad nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo A. J. ir Č. N. nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) kaime atkūrimo ir sklypo skyrimo teisėtumo. Todėl neteisinga ir nesąžininga vadovautis ABTĮ 96 straipsnio 4 dalimi, atsisakant nagrinėti jo skundo dalį pagal išvadą Nr. 1077.

3. Pažymi, jog teismo sprendimas suteikia teisę valdininkams ir toliau jį apgaudinėti, reikalauti pasirašyti dokumentus dėl akivaizdžiai klaidingai suprojektuotų žemės sklypų – be privažiavimo kelių, nerealios vertės, be aiškių sklypų ribų, nežinia su kokiais suvaržymais naudotis, o jam atsisakius pasirašyti, vienašališkai surašyti Metodikoje nustatytus dokumentus ir vėl V. N. išbraukti iš sąrašų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 64) prašo pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, o Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus (administracinės bylos Nr. A7-1085/2002, I15-275-2003, I-1347-602/2010) laikyti teisingais ir teisėtais.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 65–66) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir Ž. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 67-68) jį palaiko. Nurodo, kad jų interesas byloje susijęs su Vilniaus AVA 1998 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 86-1924 padarytų klaidų ištaisymu, jų senelei atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Teigia, kad dėl minėtų klaidų iš jų be jokių dokumentų buvo atimti keli hektarai žemės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Tarnybą atlikti išsamų patikrinimą vietoje Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka dėl žemės sklypų Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2 neskyrimo V. N. ir atsisakymo siūlyti atkurti nuosavybės teises į žemę pagal 2001 m. kovo 27 d. išvadą Nr. 1077 prie sklypo (duomenys neskelbtini) kaime racionaliai žemės valdai suformuoti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimus panaikinti Vilniaus AVA 1998 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 86-1924 dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. N. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime bei panaikinti Vilniaus AVA 1998 m. gegužės 21 d. sprendimus Nr. 86-1787 ir Nr. 86-1788 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. J. ir Č. N. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijami klausimai buvo išspręsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. spalio 3 d. (adm. byla I15-275/03, t II, b.l. 74-79) ir 2003 m. kovo 6 d. (adm. byla I15-275/03, t. III, b.l. 25-28) sprendimais, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. lapkričio 19 d. (adm. byla I15-275/03, t II, b.l. 125-135) ir 2003 m. balandžio 24 d. (adm. byla I15-275/03, t. III, b.l. 61-63) nutartimis. Teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti šiuos pareiškėjo reikalavimus, nes pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas privalo atsisakyti priimti skundą, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Ginčo santykiams taikytinos Atkūrimo įstatymo, Atkūrimo tvarkos ir Metodikos nuostatos. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Atkūrimo tvarkos 30 punkte nustatyta, kad piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Metodikos 37 punkte (redakcija nuo 2006 m. balandžio 21 d.) nustatyta, kad žemės sklypai projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Kiekvienos grupės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime; pretendentų pasiūlymai pastabos bei pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole. Kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietą. Pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas parašu žiniaraštyje.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 17 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-5302-86 patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pagal V. N. 2001 m. kovo 27 d. patvirtintą išvadą Nr. 1077 suprojektuoti ginčo sklypai Nr. 534-1, 535, 536, 537-1 ir 537-2 (t. I, b.l. 59-62). Remiantis 2005 m. gegužės 10 d. protokolais Nr. 1 ir Nr. 2, nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo pretendentų susirinkime ir išreiškė pretenzijas dėl suprojektuotų sklypų bei atsisakė pasirašyti žiniaraštyje (t. I, b.l. 64-66). Remiantis 2005 m. gegužės 31 d. protokolu, nustatyta, kad parengto projekto svarstyme su visuomene pareiškėjas nedalyvavo (t. I, b.l. 63). 2007 m. gegužės 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių dėl sklypų skyrimo (t. I, b.l. 78). Remiantis 2007 m. gegužės 15 d. protokolu (t. I, b.l. 76-77), nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, su pareiškėju nepavyko susitarti. Šiame protokole nurodyta, kad 2007 m. gegužės 22 d. turėjo būti dar kartą atliekamas derinimas, tačiau byloje nėra duomenų, ar minėtas susitikimas įvyko ir kokie buvo jo rezultatai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės ir miško sklypų plotų bei ribų suderinimas nebuvo atliktas taip, jog būtų užtikrintos visos projekto rengimo procedūros (piliečio informavimas, žemės sklypų išdėstymo svarstymas atitinkamos grupės pretendentų susirinkime ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui nuosavybės teisės (jo motinos V. N. vardu) negali būti atkurtos, kol ginčo sklypai nėra patvirtinti ir suderinti pagal minėtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių, sutikdamas gauti minėtame žemėtvarkos projekte suprojektuotus sklypus. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl V. N. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, 2010 m. vasario 10 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-N-48-135 (t. I, b.l. 8-11) Vilniaus apskrities viršininkui siūlė įpareigoti Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių dar kartą kviesti V. N. turto paveldėtojus dėl ginčo sklypų plotų bei ribų suderinimo. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti sklypų derinimo veiksmai po 2007 m. gegužės 15 d. vykusių svarstymų nebuvo atlikti, todėl mano, kad teismas pagrįstai Tarnybą, kaip nuo 2010 m. liepos 1 d. už piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius nagrinėjimą atsakingą instituciją, įpareigojo kviesti V. N. įpėdinius dėl ginčo sklypų plotų ir ribų derinimo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašo sustabdyti skundo nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl ABTĮ 96 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsniui. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atitinkama nuostata numatyta ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas nurodytas ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Tokiu būdu proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada įvertinti ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti taikytino teisės akto atitikimą Konstitucijai. Pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. ABTĮ taikymo požiūriu atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus atsakovo pareikštus pagrindinius reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009). Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas bei aptartą šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinų teisės normų aiškinimo ir taikymo analizę, taip pat į tai, kad atsakovas prašyme nenurodė argumentų, pagrindžiančių prašomos ištirti teisės normos prieštaravimą Konstitucijos 30 straipsniui, o teismui pagrįstų abejonių dėl prašomos ištirti ABTĮ normos konstitucingumo nekyla, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra, todėl atsakovo prašymas netenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Tarnybą visą medžiagą, susijusią su 1998 m. gegužės 21 d. sprendimais Nr. 86-1787, Nr. 86-1788 ir 1998 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 86-1924 perduoti prokuratūrai. Teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi, remiantis ABTĮ 130 straipsnio 5 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo A. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusIrmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas