Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-08 · Administracinė byla Nr. AS-525-147-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-07-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-04-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
AS-525-147-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00518-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
A. J., Ž. N., Č. N., R. K.
Kategorijos
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-147/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00518-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 79.2; 81 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2011 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J., Ž. N., Č. N., R. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. N. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) nustatyti, kad V. N. atkuriant nuosavybės teises į B. N. žemę (duomenys neskelbtini) kaime, buvo pažeistas teisės aktų nustatytas eiliškumas; kad prie Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 86-1924 pridėtame plane Nr. 7 pavaizduotas žemės sklypas nėra paženklintas natūroje; kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gegužės 21 d. sprendimais Nr. 86-1787 ir Nr. 86-1788 skiriant žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime A. J. ir Č. N., nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į 1938 m. notariniame akte Nr. 913/38/kal 387 fiksuotus juridinę reikšmę turinčius faktus ir dėl to pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies nuostatos;

Žemesnės instancijos teismas

2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos inicijuoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gegužės 21 d. sprendimų Nr. 86-1787 ir Nr. 86-1788 ir 1998-07-14 sprendimo Nr. 86-1924 panaikinimą teismine tvarka atnaujinant procesus administracinėse bylose Nr. I2-118/2002 ir Nr. I15-275/2003;

3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti išsamų patikrinimą vietoje Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka dėl žemės sklypų Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2 neskyrimo

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, reikalavimus – kviesti V. N. įpėdinius dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2.3-5302-86 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte V. N. suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2 plotų bei ribų suderinimo, o kita skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui pastabas dėl teismo posėdžio protokolo, kuriose nurodė, kad protokolas neatspindi to, kas vyko posėdžio metu, nes yra daug pareiškėjo paaiškinimų prasmę iškreipiančių klaidų, nepilnai yra užrašyti atsakovo atstovės paaiškinimai. Teigė, jog 21 lape protokole neužrašyta, kad atsisakius priimti pareiškėjo patikslintą skundą, teismas nenurodė, kur pareiškėjas turėtų kreiptis, o 23 protokolo lape po „12 ha 5600 m²“ turi būti įrašyta „ketvirtoji dalis“. Taip pat protokole nėra pareiškėjo paaiškinimų dėl A. T. žemės dalies ir kokie dokumentai tai patvirtina, nėra užrašyti trys atsakovo atstovei užduoti klausimai, į kuriuos atstovė neatsakė. Be to, nėra užrašyta, kad po replikų pareiškėjas prašė suteikti teisę tikslinti skundo dalyką, o teisėja po replikų išaiškino, jog yra nebūtina atvykti į sprendimo paskelbimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi sutiko su pareiškėjo pastabomis dėl protokolo, jog 23 protokolo lape po „12 ha 5600 m²“ turi būti įrašyta „ketvirtoji dalis“; protokole nėra pareiškėjo paaiškinimų dėl A. T. žemės dalies ir kokie dokumentai tai patvirtina; protokole nėra nurodyta, į kokius pareiškėjo klausimus neatsakė atsakovo atstovė. Kitoje dalyje nesutiko su pareiškėjo pastabomis dėl protokolo.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad protokolas neatspindi to, kas vyko posėdžio metu, yra daugybė pareiškėjo paaiškinimų prasmę iškreipiančių klaidų, nepilnai užrašyti atsakovo atstovės paaiškinimai. Pabrėžė, jog protokolo turinį reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 2 dalis. Nurodė, jog protokole užrašyti įstatyme reikalaujami duomenys, kurie atspindi vykusio posėdžio eigą. Protokole negali ir neturi būti pažodžiui užrašyti dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymai. Protokole užrašoma paaiškinimų esmė, trumpas teisminių ginčų ir replikų turinys. Be to, pareiškėjo nurodytos pastabos dėl protokolo yra bendro pobūdžio, nėra konkrečiai nurodyta, kokiais paaiškinimais ar kitomis dalimis turėtų būti papildytas protokolas. Teigė, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad 21 lape protokole neužrašyta, jog atsisakius priimti pareiškėjo patikslintą skundą, teismas nenurodė, kur pareiškėjas turėtų kreiptis. Be to, dalis pareiškėjo skundo reikalavimų buvo atsisakyta priimti motyvuota nutartimi, kuri galėjo būti skundžiama. Pažymėjo, kad neturi reikšmės klausimo išsprendimui pareiškėjo pastabos, jog nėra užrašyta, kad po replikų pareiškėjas prašė suteikti teisę tikslinti skundo dalyką, nėra užrašyta, kad po replikų teisėja išaiškino, jog yra nebūtina atvykti į sprendimo paskelbimą. Pabrėžė, jog po replikų posėdis yra baigiamas ir daugiau dalyvaujantys byloje asmenys neturi teisės reikšti prašymų, dėl to protokole nėra įrašyti pareiškėjo paminėti dalykai (ABTĮ 82 str., 83 str.). Pareiškėjui buvo paskelbta apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą, o papildomas teisių įgyvendinimo tvarkos aiškinimas nebūtinai turi būti nurodomas protokole.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, o teismo posėdžio protokolą pripažinti niekiniu. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Pakartotinai pažymi, jog teismo posėdžio protokolas neatspindi to, kas vyko teismo posėdžio metu, jame yra daug paaiškinimų prasmę iškreipiančių klaidų. Pabrėžia, jog neįmanoma taisyti konkrečias klaidas, nes tam turėtų būti perrašytas visas protokolas, iš naujo perklausius teismo posėdžio įrašą.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog nurodė, kur pareiškėjas turėtų kreiptis, kad jo skundas toks, koks jis paduotas, būtų išnagrinėtas. Be to, teismas nepagrįstai jo pateiktą skundą įvardiną patikslintu skundu, o ne nurodo, kad buvo pakeistas skundo dalykas. Tuo tarpu pareiškėjas teismo nurodytą nutartį galėjo skųsti tik dėl žyminio mokesčio grąžinimo, o ne dėl atsisakymo nagrinėti jo skundą tokį, kokį jis padavė.

3. Nors ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismo posėdžio protokole turi būti nurodyti ištirti rašytiniai, daiktiniai ir kiti įrodymai, teismas jokių įrodymų netyrė, tik buvo perskaityti pridėtų dokumentų ir bylų rekvizitai.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsižvelgia į ABTĮ 82 straipsnio 7, 9 dalis ir nurodo, jog po šalių replikų yra baigiamas teismo posėdis, o ABTĮ nenumatyta, kad pasinaudojus replikos teise šalys dar gali reikšti prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis, reglamentuodama atskirųjų skundų padavimo tvarką, nustato, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (1) šio įstatymo nustatytais atvejais arba (2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

ABTĮ 83 straipsnis įtvirtina nuostatas, susijusias su teismo posėdžio protokolu. Šis straipsnis, reglamentuodamas teismo posėdžio protokolo surašymą ir pastabų dėl jo teikimą, neįtvirtina galimybės skųsti atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutarta nesutikti su šalies pateiktomis pastabomis (jų dalimi) dėl teismo posėdžio protokolo. Kitaip tariant, ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies požiūriu, įstatymas nenumato galimybės pirmosios instancijos teismo nutartį apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ABTĮ 83 straipsnio nuostatas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nesutinkama su visomis ar dalimi šalies pateiktų pastabų dėl teismo posėdžio protokolo, taip pat negali būti vertinama kaip užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS2-447/2007) bei ta aplinkybė, kad pareiškėjas, pateikęs atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria nutarta nesutikti su dalimi jo pateiktų pastabų dėl teismo posėdžio protokolo, pateikė apeliacinės instancijos teismui ir apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Darytina išvada, jog pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išreikštas nesutikimas su šalies pateiktomis pastabomis (jų dalimi) dėl teismo posėdžio protokolo, negali būti vertinama kaip toks procesinis dokumentas, kurie užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS2-447/2007), konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmetamos pastabos (dalis pastabų) dėl teismo posėdžio protokolo, atskiruoju skundu neskundžiama. Kartu pastebėtina, jog pagal ABTĮ 83 straipsnio 6 dalį pastabos dėl protokolo visais atvejais pridedamos prie bylos, todėl net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nesutinka su dalimi pateiktų pastabų, tokios pastabos būna pridėtos prie teismo posėdžio protokolo.

Nagrinėjamu atveju skundžiamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodyta, jog nutarties dalis dėl nesutikimo su pareiškėjo pastabomis dėl protokolo per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą, o kita nutarties dalis neskundžiama. Pažymėtina, jog apskundimo tvarka pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta nepagrįstai, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo netaikyti ABTĮ nuostatų ir nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta nesutikti su dalimi pareiškėjo pateiktų pastabų dėl teismo posėdžio protokolo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nustačius, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties negali būti paduodamas, pirmosios instancijos teismas turėjo nepriimti pareiškėjo atskirojo skundo. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjo atskirąjį skundą priėmus, apeliacinis procesas pagal šį skundą turi būti nutrauktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria

apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas