Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-05-29 · Civilinė byla Nr. 2-1864-652/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
2-1864-652/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01282-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Sakalauskienė
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
E. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1864-652/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01282-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.6.1.4; 2.6.11.6; 3.1.7.4; 3.1.7.8. 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė,sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus atstovei D. Š.,

atsakovui E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui E. G. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2725,43 įsiskolinimą už parduotą žemės sklypą, 2 procentus metinių palūkanų – 65,56 Eur, skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 22 d. iki 2017 m. kovo 15 d., 0,05 procentų delspinigius – 2057,55 Eur, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 15 d.

Ieškovė ieškinyje ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2007 m. liepos 20 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities viršininko administracijos ir E. G. buvo pasirašyta Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis. Pagal šią sutartį E. G. buvo parduotas išsimokėtinai 0,0290 ha žemės sklypas Žemės sklypas buvo parduotas, t. y. E. G. už perkamą žemės sklypą sumokėjo 20 procentų nustatytos pardavimo kainos - 9280 Lt arba 2687,67 Eur. Įsiskolinimo likutį 37120,00 Lt arba 10750,68 Eur ir 2 procentų palūkanas nuo įsiskolinimo likučio 1534,29 Lt arba 444,36 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2011 metų sausio 15 d. Sutarties 4 punkte numatyta, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Paskutinės įmokos, t. y. 2725,43 Eur, kurią turėjo sumokėti iki 2011 m. sausio 15 d., atsakovas laiku nesumokėjo. Atsakovas tik 2016 m. vasario 7 d. pervedė 600,00 Eur, 2016 m. liepos 4 d. pervedė 500, 00 Eur, 2016 m. spalio 21 d. pervedė 500,00 Eur. Šie mokėjimai buvo įskaityti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.54) straipsnyje įtvirtinta tvarka, t. y. 380,06 Eur mokėtinoms palūkanoms už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2016 m. sausio 15 d. ir 1257,70 Eur delspinigiams, apskaičiuotiems už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 11 d. iki 2014 m. sausio 15 d. padengti. Atsakovui E. G. 2015 ir 2016 metais buvo išsiųsti pranešimai apie tai, kad nevykdo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir privalo kuo skubiau sumokėti įsiskolinimą. Nors atsakovui buvo nusiųsti priminimai dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau mokėjimų atsakovas nevykdo iki šiol.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti nepagrįstą ieškinio dalį. Nurodė, kad atsakovas mokėjo už įsigytą žemę dalimis ir pavedimuose nurodė, kad tai įmoka už žemę bei nurodydavo unikalų numerį, tačiau ieškovė nepagrįstai įmokas už žemę užskaitė kaip palūkanų ir delspinigių mokėjimus. Ieškovė nepagrįstai taiko CK 6.54 straipsnyje numatytą įmokų paskirstymo eiliškumą. Teismo prašo taikyti delspinigių išieškojimo senatį ir priteisti delspinigius nuo nesumokėtos sumos tik už paskutinius 6 mėnesius bei taikyti 5 metų palūkanų išieškojimo senatį. Su netesybomis sutinka iš dalies. Įsiskolinimą pripažįsta ne visa apimti, pripažįsta, kad yra skolingas 1142,32 Eur. Paaiškino, kad palaiko atsiliepimą pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybė ir E. G. 2007 m. liepos 20 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P11/2007-351 (toliau - sutartis), kurios pagrindu atsakovas E. G. įsigijo 0,0290 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Šalys sutarties 2.1 punkte nurodė perkamo žemės klypo kainą (į kurią įskaitomas priedas dėl inžinerinių statinių) – 13438,37 Eur (46400,00 Lt) . Už nurodytą žemės sklypą prieš pasirašant sutartį atsakovas sumokėjo 20 procentų nustatytos sklypo kainos, t. y. 2687,67 Eur (9280,00 Lt), o likusią atsakovas sumą įsipareigojo sumokėti 4 punkte nustatytomis dalimis: 2008 m. sausio 15 d. sumokėti už žemę 2687,67 Eur (9280,00 Lt), 116,46 Eur (402,13 Lt) sumą nuo įsiskolinimo likučio, iš viso 2804,14 Eur (9682,13 Lt); 2009 m. sausio 15 d. už žemę sumokėti 2687,67 Eur (9280,00 Lt), 163,95 Eur (566,08 Lt) sumą nuo įsiskolinimo likučio, iš viso 2851,62 Eur (9846,08 Lt); 2010 m. sausio 15 d. už žemę sumokėti 2687,67 Eur (9280,00 Lt), 109,30 Eur (377,39 Lt) sumą nuo įsiskolinimo likučio, iš viso 2796,97 Eur (9657,39 Lt); 2011 m. sausio 15 d. už žemę sumokėti 2687,67 Eur (9280,00 Lt), 54,65 Eur (188,69 Lt) sumą nuo įsiskolinimo likučio, iš viso 2742,32 Eur (9468,69 Lt). Šiuo punktu šalys taip pat susitarė, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. 2007 m. liepos 20 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 351 patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas atsakovui (b. l. 9). Ieškovė 2015 m. gruodžio 29 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. spalio 26 d. raštais ragino atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė (b. l. 16-18). Iš 2017 m. kovo 15 d. mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės matyti, kad 2008 m. sausio 14 d. ieškovei sumokėjo 2804,14 Eur, kurią sudaro 2687,67 įmoka už žemę ir 116,47 Eur sumokėta palūkanų suma; 2009 m. sausio 15 d. sumokėjo 2851,62 Eur, kurią sudaro 2687,67 suma už žemę ir 163,95 palūkanos. Vykdydamas sutartį atsakovas 2010 m. vasario 11 d. ieškovei sumokėjo 2796,97 Eur sumą, kurią sudaro 2649,91 Eur suma už žemę ir 109,30 Eur palūkanos, šis mokėjimas buvo atliktas pavėluotai, t. y. ne kaip numatyta sutartyje 2010 m. sausio 15 d., o 2010 m. vasario 11 d., todėl ieškovė paskaičiavo už 27 dienas 37,76 Eur delspinigius, todėl liko nesumokėta 37,76 Eur skolos dalis už žemę. Atsakovas ieškovei, kaip numatyta sutartyje, neatliko 2011 m. sausio 15 d., paskutinio mokėjimo, tačiau 2016 m. vasario 7 d. atsakovas sumokėjo 600,00 Eur, 2016 m. liepos 4 d. - 500,00 Eur, o 2016 m. spalio 21 d. – 500,00 Eur. Iš viso atsakovas ieškovei sumokėjo 10052,73 Eur (b. l. 19). 2016 m. vasario 7 d., 2016 m. liepos 4 d. ir 2016 m. spalio 21 d. įmokas ieškovė įskaitė kaip delspinigius ir palūkanas, todėl atsakovas liko skolingas ieškovei už nupirktą žemę 2725,43 Eur.

Atsakovas ginčija ieškovės gautų įmokų paskirstymo eilę ir nesutinka, kad pervedus 2016 m. įmokas pirmiausia buvo užskaityta palūkanos ir delspinigiai, o ne pagrindė skola už nupirktą žemės sklypą. Ieškovė nurodė, kad įmokas įskaitė pagal CK 6.54 straipsnį.

CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, t. y. šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Tačiau nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Vadinasi, pirmiausia kreditoriaus iš skolininko gautos vykdant prievolę įmokos skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 str. 1 d.); antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo termino eiliškumą (CK 6.54 str. 2 d.); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 str.3 d.); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 str. 4 d.). Pagal nurodytą reglamentavimą iš gautų įmokų pagrindinė prievolė dengiama paskutinė. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017).

Nagrinėjamoje atveju šalys valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartyje nėra susitarusio dėl mokamų įmokų paskirstymo eiliškumo, atsakovas nenurodė ir nesiūlė įmokų paskirstymo eiliškumo ieškovei, civilinėje byloje nėra duomenų ir nagrinėjimo metu nenustatyta, kad buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos nustatymo, todėl darytina išvada, kad ieškovė gautas įmokas teisėtai ir pagrįstai paskirstė pagal CK 6.54 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas, t. y. pirmiausia jas skyrė netesyboms ir palūkanoms mokėti, o ne pagrindinei skolai dengti. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė tokiais savo veiksmais įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Atsakovas prašo taikyti 5 metų palūkanų išieškojimo senatį. Ieškovė prašo priteisti 2 procentus metinių palūkanų – 65,56 Eur, skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 22 d. iki 2017 m. kovo 15 d. CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Atsakovas skolą paskutinę įmoką turėjo sumokėti 2011 m. sausio 15 d., tačiau jos nesumokėjo. Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 15 d. iki 2016 m. vasario 7 d. atsakovas įmokų nemokėjo. 2016 m. vasario 7 d., 2016 m. liepos 4 d. ir 2016 m. spalio 21 d. atsakovas sumokėdamas įmokas nutraukė ieškinio senaties skaičiavimą (CK 1.130 str. 2 d.). Paskutinę įmoką atsakovas ieškovei atliko 2016 m. spalio 21 d., todėl palūkanos pagal šalių sudarytą sutartį skaičiuotinos nuo 2016 m. spalio 22 d, kaip ir ieškovė prašo, todėl ieškinio senaties skaičiuojamos irgi nuo šios datos, kadangi sumokėtas įmoką ieškovei, atsakovas nutraukdavo ieškinio senaties termino skaičiavimą (CK 1.130 str. 2 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovė prašo palūkanas priteisti tik nuo 2016 m. spalio 22 d., todėl darytina išvada, kad dar nėra suėjęs 5 metų palūkanų išieškojimo senaties terminas, todėl atsakovo prašymas dėl 5 metų senaties termino taikymo palūkanoms atmestinas.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 1-2 p.). Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas netinkamai vykdė sutartyje numatytas sąlygas bei pažeidė prievolės įvykdymo terminus, todėl laikoma, kad atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 str.). Duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs ieškovei jos nurodytą įsiskolinimą bei sutartyje numatytas 2 procentų metines palūkanas už įsiskolinimo likutį, byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškovės reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 2725,43 Eur skola ir 65,56 Eur dydžio palūkanos (CK 6.38 str. 1 d., 6.59, 6.63 str., 2007 m. liepos 20 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P11/2007-351 4 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procentų delspinigius – 2057,55 Eur, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 15 d. Atsakovas prašo taikyti 6 mėnesių delspinigių išieškojimo senatį.

Asmeniui, nevykdžiusiam arba netinkamai vykdžiusiam savo sutartines prievoles taikytina civilinė atsakomybė, todėl prievolę pažeidęs asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas (6 mėnesių) taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl netesybų (delspinigių) priteisimo, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl delspinigių išieškojimo tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti delspinigius už daugiau nei ketverius metus byloje, nustatytas faktines aplinkybes, į teisinį reglamentavimą, į tai, kad ieškovės paskaičiuota delspinigių sumą už pradelstą atsiskaityti laiką yra žymiai didesnė nei už šešis mėnesius, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies. Taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ir iš atsakovo ieškovei priteistini delspinigiai už 6 mėnesius (180 dienų) nuo pradelstos sumokėti sumos, tai yra 251,19 Eur ((2725,43 Eur + 65,56 Eur) 0,05 procentai x 180 dienų) suma (CK 1.125 str.).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant teismui ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 91,00 Eur ((2725,43 Eur + 65,56 Eur + 251,19 Eur) x 3 procentai) žyminis mokestis (CPK 80 str., 93 str. 1 d. 96 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje 5,61 Eur, todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.). Išlaidos valstybei sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2725,43 Eur skolą, 65,56 Eur palūkanas ir 251,19 Eur delspinigius ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. G. 91,00 Eur žyminį mokestį ir 5,61 Eur, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aldona Sakalauskienė