Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1234/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-07
Bylos Nr.: 2A-1234/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: UAB „Tauras“, AB SEB banko
Trečiasis asmuo: Z. S., J. S., BUAB „Nomino“, BUAB „EDP Group“

Kategorijos

42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1234/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Tauras“, AB SEB banko ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys Z. S., J. S., BUAB „Nomino“, BUAB „EDP Group“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Tauras“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei įsakymo panaikinimo ir nurodė, kad ieškovas 1994 m. birželio 16 d. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ir ieškovui 99 metams buvo suteikta teisė naudotis dviem žemės sklypais, kurių bendras plotas 8,3 ha, esančiais (duomenys neskelbtini). Šiuos sklypus sujungus, buvo įregistruotas vienas 8,3 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ieškovui buvo išnuomotas ūkinei bei komercinei veiklai vykdyti. 2012 m. vasario 29 d. atsakovas pranešė ieškovui apie tai, kad 2012 m. vasario 27 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-98 „Dėl valstybinės žemės sklypo Tilžės g.145, Klaipėdos mieste, nuomos sutarties nutraukimo“. Nurodytu įsakymu buvo nutraukta 1994 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsakovas, nutraukdamas nuomos sutartį, neatsižvelgė į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nuomos teisės įkeistos AB SEB bankui. Atsakovas nutraukė nuomos sutartį neįvertinęs aplinkybės, jog ji sutiko su sklypo nuomos teisės įkeitimu ir tuo įsipareigojo vienašališkai nepanaikinti įkeistos turtinės teisės. Be to, atsakovas nepranešė apie valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimus ir nesuteikė termino galimiems pažeidimams pašalinti, kas įrodo, jog atsakovas žemės nuomos sutartį nutraukė neteisėtai. Atsakovo iniciatyva atliktame 2011 m. birželio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nepagrįstai nurodyta apie tai, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį. Atsakovas neįvertino aplinkybės, jog pagal 2004 m. balandžio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-122 ieškovas įgijo teisę rengti prekybos centro statybos dokumentus tik įrengus Jakų žiedo sankryžą bei atlikus Tilžės gatvės rekonstrukciją. Kadangi nei Jakų žiedo statybos, nei Tilžės gatvės rekonstrukcijos darbai neatlikti, atsakovas negalėjo žemės sklypo panaudoti pagal paskirtį. Ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovės įsakymą dėl vienašališko numos sutarties nutraukimo.

Ieškovas AB SEB bankas 2012 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims UAB „Tauras“, Z. S., J. S., BUAB „Nomino“, BUAB „EDP Group“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Nurodė, kad 2006 m. spalio 31 d. ieškovas AB SEB bankas trečiajam asmeniui BUAB „Nomino“ suteikė 9 200 000 Lt kreditą UAB „Tauras“ akcijoms įsigyti. Kredito grąžinimui užtikrinti UAB „Tauras“ įkeitė turtinę teisę, tai yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos teisę. BUAB „Nomino“ buvo iškelta bankroto byla, o vėliau kreditorių buvo sprendžiamas klausimas dėl turto, taip pat ir įkeistos nuomos teisės, realizavimo. Dėl to buvo kreiptasi į atsakovą, kad būtų gautas leidimas perleisti nuomos teisę. Atsakovas tokį leidimą išduoti atsisakė ir vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Nutraukus nuomos sutartį, ieškovas AB SEB bankas neteko teisės nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą turtinę teisę, kurios vertė priverstinio pardavimo metu sudarytų 3 530 000 Lt. Dėl to nuomos sutarties nutraukimas pažeidžia ieškovo teisėtą interesą patenkinti savo reikalavimą realizuojant įkeistą valstybinės žemės nuomos teisę. Atsakovas sutartį nutraukė neįvertinęs faktinių aplinkybių, susijusių su žemės sklypo naudojimu. Ieškovas nurodė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, t. y. jame nevyko prekybos centro statybos dėl to, kad nebuvo baigta Jakų žiedo rekonstrukcija. Nustačius pareigą naudoti žemę pagal konkrečią teritorijų planavimo dokumente numatytą paskirtį siekiama užtikrinti, kad žemės sklype veikla turėtų būti plėtojama nuosekliai ir kryptingai, t.y. taip kaip buvo nuspręsta tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus. Atsakovas nutraukė nuomos sutartį neįvertinęs aplinkybių, jog statyba ginčo sklype negalėjo būti vykdoma.

Šalies argumentai

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus į ieškinius ir nurodė, kad nesutinka su ieškiniais ir prašė juos atmesti. Atsakovui atlikus patikrinimą buvo surašytas 2011 m. birželio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-25 ir nustatyta, kad išnuomotas žemės sklypas nenaudojamas pagal nuomos sutartyje nurodytą sklypo naudojimo paskirtį. Ieškovui UAB „Tauras“ buvo pranešta, kad po 2 mėnesių žemės nuomos sutartis bus nutraukta, nes UAB „Tauras“ nenaudojo šio žemės sklypo pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį. Dėl to 2012 m. vasario 27 d. atsakovas priėmė teisėtą įsakymą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas nurodė ir tai, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, nes išnuomotame žemės sklype ilgą laiką nebuvo vykdoma komercinė ūkinė veikla, tuo pažeisti valstybės teisėti interesai dėl tinkamo turto panaudojimo ir apmokestinamos vertės sukūrimo. Ginčo žemės sklypo detalusis planas, leidžiantis jame projektuoti ir statyti statinius, buvo patvirtintas 2004 metais. Nežiūrint į tai, žemės sklypas ir toliau nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad nėra nustatyta apribojimų atsakovui nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, jeigu nuomos teisė yra įkeista.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu UAB „Tauras“, AB SEB banko ieškinius tenkino, pripažino negaliojančiu 2012 m. vasario 27 d. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymą Nr. 13VĮ - (14.13.2.) - 98 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo“ ir įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti 1994 m. birželio 16 d. sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį. Priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui AB SEB bankui 200 Lt žyminio mokesčio. Sprendime nurodė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad atsakovas konstatavo, jog žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal paskirtį. 1994 m. birželio 16 d. nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad sklypas išnuomojamas prekybos ir aptarnavimo kompleksui statyti, iki 2004 m. ieškovui UAB „Tauras“ nebuvo pareikšta pretenzijų dėl sklypo naudojimo ne pagal paskirtį, 2004 m. balandžio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas nuomojamo sklypo detalusis planas, kuriame nurodyta prekybos centro techninį projektą suderinti su Tilžės gatvės ir Jakų sankryžos rekonstrukcijos projektais. Teismas taip pat nustatė, kad Jakų sankryžos 1 bei 2 rekonstravimo darbų etapai buvo vykdomi 2010-2012 metais, ieškovui 2008 m. sausio 9 d. projektavimo sąlygų sąvade taip pat buvo numatyti apribojimai dėl statybos darbų vykdymo ieškovui išnuomotame sklype. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad vykdant Jakų sankryžos rekonstrukcijos darbus, ieškovas UAB „Tauras“ taip pat pradėjo vykdyti prekybos centro parengiamuosius darbus. Atsakovas nutraukė nuomos sutartį, kai Jakų sankryžos rekonstrukcijos 2 etapo darbai dar nebuvo baigti. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Tilžės gatvės rekonstrukcijos darbai nėra projektuojami, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas, esant tokiai faktinei situacijai, negali užbaigti numatomo statyti prekybos centro techninio projekto paruošimo darbų, o neturint galimybių tinkamai įvykdyti projektavimo darbus, negalimi ir statybos darbai ginčo žemės sklype. Atsižvelgęs į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 22 d. sprendime ir 2008 m. sausio 9 d. projektavimo sąlygų sąvade nurodytus darbus (CK 6.207 straipsnis), teismas padarė išvadą, kad neišnykus minėtuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms, ieškovas negalėjo vykdyti statybos darbų.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas UAB „Tauras“ nebuvo sumokėjęs žemės nuomos mokesčio už 2011 metus, tačiau jis 2012 m. kovo 5 d. buvo sumokėtas. Šį mokestį sumokėjo AB SEB bankas, todėl teismas padarė išvadą, kad abu ieškovai yra suinteresuoti sutarties vykdymu.

Teismas taip pat sutiko, kad atsakovas negalėjo nutraukti žemės nuomos sutartį, nes ji nebuvo iš esmės pažeista, sklypo nuomos teisė buvo įkeista ir tai ribojo atsakovo teisę ginčijamą sutartį nutraukti vienašališkai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuomos sutartis buvo nutraukta tik po to, kai BUAB „Nomino“ kreipėsi su prašymu leisti parduoti įkeistą žemės sklypo nuomos teisę, todėl laikė neįrodytomis aplinkybes, kad sklypo nenaudojamas pagal paskirtį nulemia valstybės nuostolius. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas, vadovaudamasis CK 6.491 straipsniu, 2006 m. lapkričio 7 d. sutiko su žemės sklypo nuomos teisės įkeitimu ieškovui AB SEB bankui už suteiktą kreditą. Šis sutikimas, teismo nuomone, patvirtino atsakovo veiksmus, jog atsakovas pripažino tinkamą nuomos sutarties vykdymą. Nuomotojo sutikimas įkeisti nulemia ir jo sutikimą perleisti (CK 6.491 straipsnio 2 dalis), nes už ieškovas UAB „Tauras“ nuomos mokestį pradėjo mokėti AB SEB bankas.

Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką 2012 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012, priėjo prie išvados, kad įkeitimo teisė riboja galimybę nutraukti pagrindinę sutartį. Pagrindinė prievolė, kuriai užtikrinti buvo įkeista turtinė teisė, nėra įvykdyta ir yra galiojanti. Atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, panaikino ne tik žemės sklypo nuomos, bet nuomos teisės įkeitimo sutartį, nors įkeitimo sutarties šalimi atsakovas nebuvo. LR CK 6. 217 str. 1 d. numato teisę vienašališkai nutraukti sutarties šalių sudarytą sandorį, kitais atvejais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka (LR CK 6. 217 str. 4 d.). Tai patvirtina, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti nuomos bei turtinės teisės įkeitimo sutartis. Toks sutarčių nutraukimas buvo galimas tik teismine tvarka. Dėl to ieškovai pagrįstai prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo vienašališką įkeistos nuomos teisės nutraukimą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinius atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį nesant teisinio pagrindo, nes byloje nustatyta, jog Klaipėdos rajono žemėtvarkos tarnybos viršininkas ir UAB „Tauras“ 1994 m. birželio 16 d. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį registro Nr. 5887 , kuria autoprekybos ir aptarnavimo komplekso statybai 99 metų terminui UAB „Tauras“ buvo išnuomoti du bendro 8,3 ha ploto žemės sklypai (vėliau sujungti į vieną Žemės sklypą) (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 13 d. gavo BUAB „Nomino“ 100 procentų UAB „Tauras“ akcininkės prašymą išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į žemės sklypą, kurį 1994 m. birželio 16 d. nuomos sutarties sąlygomis nuomojasi UAB „Tauras“. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 17 d. vietoje patikrino, kaip naudojamas UAB „Tauras“ išnuomotas valstybinės Žemės sklypas ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-25. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 27 d. raštu Nr. 13SD-841 „Dėl nuomos teisės į žemės sklypą“ informavo UAB „Tauras“, kad atsižvelgiant į tai, kad nuo 1994 metų Žemės sklypas nebuvo naudojamas jokiam konkrečiam tikslui (pastatų statybai, ūkinei ar kitai veiklai) ir į tai, kad UAB „Tauras“ neplanuoja Žemės sklypo toliau naudoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuomos sutartis po dviejų mėnesių bus nutraukta. Sutartis vienašališkai buvo nutraukta prieš terminą dėl to, kad nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo UAB „Tauras“ jos nenaudojo pagal sutartį ir pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Teismui yra pateiktas tik 2008 m. sausio 9 d. gautas iš Klaipėdos miesto savivaldybės projektavimo sąlygų sąvadas, 2012 m. sausio 24 d. ir 2012 m. vasario 7 d. raštai parengti IĮ „ARSVA“, adresuotus Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl informacijos pateikimo, rašytiniai paaiškinimai su pridedama žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atliktų vystymo ir projektavimo darbų chronologija bei parengtas Pastatų techninis projektas. Ieškovo teiginius, kad negalėjo imtis aktyvių veiksmų įgyvendinant detaliojo plano sprendinius, dėl trečiųjų asmenų valios, o ne dėl savo neveikimo, apelianto nuomone, paneigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštas, kuriuo paaiškinta, jog magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda Jakų sankryžos rekonstravimo I etapo darbai buvo faktiškai atlikti iki 2009 m. spalio mėn., II etapo darbai – iki 2012 m. lapkričio mėn., o rajoninio kelio Nr. 2215 Privažiuojamojo kelio prie Klaipėdos nuo kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (Klaipėdos mieste jam suteiktas dar ir Tilžės gatvės pavadinimas) rekonstrukcijos techninis projektas parengtas (atnaujintas), patvirtintas ir jau artimiausiu metu nustatyta tvarka bus teikiamas statybą (rekonstrukciją) leidžiančiam dokumentui gauti. Pažymėjo, kad šiame techniniame projekte taip pat nėra suprojektuota konkrečių sprendinių, susijusių su patekimu į UAB „Tauras“ nuomotą valstybinės žemės sklypą, o tik numatytos galimybės (palikta vieta) būsimas šio žemės sklypo vidaus gatves (kelius) nustatyta tvarka (pagal kelio valdytojo išduotas prisijungimo sąlygas ir leidimą riboti eismą) ir savo lėšomis (nenustatant jokių privalomų terminų) prijungti prie rajoninio kelio Nr. 2215 Privažiuojamojo kelio prie Klaipėdos nuo kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (Klaipėdos miesto Tilžės gatvės).

2. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su teismo argumentu, jog valstybinės žemės sklypo nuomotojas, duodamas sutikimą įkeisti nuomos teisę pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, neturi teisės prieš terminą nutraukti minėtos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, nes tai neatitinka valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje yra įtvirtinti konkretūs atvejai, kada valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis turi būti nutraukiama, vienas jų – jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Nei šiame teisės akte, nei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, nėra nustatyta ribojimų nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, jeigu nuomos teisė yra įkeista. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.224 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis įkeitimo teisės pabaigos pagrindų sąrašas. Pagal CK 4.224 straipsnio 1 dalies 4 punktą įkeitimo teisė baigiasi pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, galiojimo terminui. Jeigu baigiasi teisės, kuri yra įkeitimo dalykas, galiojimo terminas, baigiasi ir įkeitimas, nes nelieka įkeitimo objekto. Įkeitimo teisė šiuo pagrindu baigiasi ir kai įkeista teisė baigiasi prieš terminą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio ir Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybei priklausantis žemės sklypas negali būti įkeistas. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-419/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis.

3. Teismo teiginys, jog Nacionalinės žemės tarnybos nuostatos dėl to, kad sklypo nepanaudojimas pagal paskirtį nulemia valstybės nuostolius neįrodytos, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-378/2010). Žalos darymas tokiu atveju, kai žemės sklypas apskritai nenaudojamas, negali būti vertinamas vien pinigine išraiška. Neefektyviu valstybinės žemės naudojimu (nenaudojimu) yra daroma žala Nacionalinei žemės tarnybai, kuri patikėjimo teise valstybinę žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba laiko, kad nepagrįsti ieškovių argumentai, jog nuo Nuomos sutarties sudarymo iki jos nutraukimo UAB „Tauras“ nenaudojusi ginčo žemės sklypo pagal sutartį ir pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nepadarė esminio sutarties pažeidimo bei nepadarė žalos Nacionalinei žemės tarnybai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad statybos darbus sklype UAB „Tauras“ galėjo pradėti tik po to, kai bus baigti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 22 d. sprendime bei Klaipėdos miesto savivaldybės 2008 m. sausio 9 d. projektavimo sąlygų sąvade nurodyti darbai. Kaip buvo teisingai nustatyta teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tokie darbai iki šios dienos nėra baigti. Todėl UAB „Tauras“ turėjo teisę sustabdyti sutarties vykdymą iš savo pusės ir statybos darbų neatlikimas žemės sklype, nesant nustatytų sąlygų, kurių buvimo reikalauja Klaipėdos miesto savivaldybė, negali būti laikomas netinkamu sutarties vykdymu. Be to, kaip teisingai skundžiamame sprendime pabrėžė pirmosios instancijos teismas, žemės nuomos mokestis taip pat buvo sumokėtas, o tai tik pagrindžia faktą, kad UAB „Tauras“ siekia vykdyti sutartį ir atitinkamai tokio paties tinkamo vykdymo nori ir iš kitos sutarties šalies pusės. Vien paties patikrinimo fakto atlikimas ir nustatymas iš NŽT pusės, kad žemės sklypas tariamai naudojamas ne pagal paskirtį, vertinant šią aplinkybę atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo sutarties nutraukimui, kaip kad bando teigti NŽT. Jokie atsakovo apeliaciniame skunde minimi raštai nepaneigia tos aplinkybės, kad šiai dienai nėra išpildytos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 22 d. sprendime bei Klaipėdos miesto savivaldybės 2008 m. sausio 9 d. projektavimo sąlygų sąvade išdėstytos sąlygos, po kurių atsiradimo galėtų būti vykdomos statybos žemės sklype. Atitinkamai kol statybos žemės sklype negali būti vykdomos dėl nuo UAB „Tauras“ nepriklausančių objektyvių priežasčių, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Tauras“ negali ir neturi būti laikoma taip iš esmės pažeidusia sutartį, kad jos atžvilgiu reikėtų taikyti pačią griežčiausią priemonę – sutarties nutraukimą nepasibaigus sutarties terminui. Vien tik pačios NŽT surašytu aktu paremtas sutarties nutraukimas pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu. NŽT netinkamai aiškina teisės aktuose formuojamą sąvoką – „žemės sklypo naudojimas ne pagal paskirtį“. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis suprantama kaip teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Minėta pareiga negali būti aiškinama kaip įstatymo leidėjo imperatyvus įpareigojimas imtis aktyvių veiksmų, kad žemėje būtų plėtojama konkreti žemės naudojimo kryptis, pvz. būtų auginamos konkrečios kultūros, tiesiami inžineriniai tinklai, statomi konkretūs pastatai ir pan. Todėl šiuo atveju kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir komercinio naudojimo būdo nustatymas žemės sklype neįpareigoja žemės naudotojo imtis aktyvių veiksmų ir statyti konkrečius komercinės paskirties statinius, jis tik nustato konkrečias teisės vystyti žemės sklypą ribas ir apriboja statinių, kurie gali būti statomi sklype, įvairovę. Tačiau teritorijų planavimo dokumentai neįpareigoja žemės naudotojo imtis aktyvių veiksmų vykdyti teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas statybas. Tai, kad žemės sklype nėra pastatyta statinių, nėra nei teritorijų planavimo dokumentų, nei ir jais nustatomos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdo ar pobūdžio pažeidimas. Įstatymų leidėjas, gana detaliai reglamentuodamas žemės naudojimo klausimus, nėra pasisakęs per kiek laiko privalėtų būti parengti reikalingi projektavimo dokumentai, surastas statybų finansuotojas, pradėtos statybos bei imtasi kitų aktyvių veiksmų pagrindinei žemės paskirčiai realizuoti. Todėl pareigos naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį aiškinimas kaip imperatyvo, neva įpareigojančio imtis aktyvių veiksmų vykdant statybas, įneštų didelį neapibrėžtumą ir neaiškumą tarp žemės naudotojų. Tokia kardinali (išimtinė) priemonė – terminuotos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą, galėtų būti taikoma tik esant išimtinai esminiams žemės naudojimo pažeidimams, kurių pasėkoje turtui (žemei) galėtų būti padaryta žala.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „Nomino” bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą jog statybos darbus sklype UAB „Tauras“ galėjo pradėti tik po to, kai bus baigti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 22 d. sprendime bei Klaipėdos miesto savivaldybės 2008 m. sausio 9 d. projektavimo sąlygų sąvade nurodyti darbai. UAB „Tauras“ vykdė visus sutartinius įsipareigojimus tinkamai, žemės nuomos mokestis sumokėtas. Tokia aplinkybė, tik pagrindžia tai, jog BUAB „Tauras“ siekia vykdyti sutartį ir atitinkamai tokio paties tinkamo vykdymo nori ir iš kitos sutarties šalies pusės. Trečia, visuomet vertinant ar šalis įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nesikreipiant į teismą šaliai kuri nutraukia sutartį tokiu būdu, reikia pagrįsti esminį sutarties pažeidimą. Šiuo atveju matyti, jog sutarties iš esmės UAB „Tauras“ nepažeidė, o priešingai dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas, kad išsaugoti sutartį, ir tęsti jos vykdymą. UAB „Tauras“ iš esmės negali įtakoti valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų susijusių su teritorijų planavimu, atitinkamų projektavimo darbų atlikimu ir pan., kol statybos žemės sklype negali būti vykdomos dėl nuo UAB „Tauras“ nepriklausančių objektyvių priežasčių. UAB „Tauras“ negali ir neturi būti laikoma taip iš esmės pažeidusia sutartį, kad jos atžvilgiu reikėtų taikyti pačią griežčiausią priemonę – sutarties nutraukimą nepasibaigus sutarties terminui. Vadovaujantis civilinių teisinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties išsaugojimo (favor contractus) principais, pirmenybė turi būti teikiama sutartinių santykių išsaugojimui, o ne jų nutraukimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Tauras“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1994 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nesant numatytos galimybės vienašališkai nutraukti sutartį, ji gali būti nutraukiama tik vadovaujantis CK normomis. CK 6.564 straipsnis reglamentuoja, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu jei: žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; jei žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemėtvarkos skyrius informavo, kad žemės nuomos sutartis nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes išnuomotas žemės sklypas iki šiol nebuvo naudojamas jokiam konkrečiam tikslui, t. y. pastatų statybai ar kitai veiklai. Nuomotojas, norėdamas vienašališkai nutraukti nuomos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, inter alia privalo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje įtvirtintais principais, t. y. nuomotojas privalo įrodyti, kad nuomininkas nuomos sutartį pažeidė iš esmės, t. y. nuomotojo sutarties vykdymo metu atlikti veiksmai ar šių veiksmų neatlikimas yra esminis nuomos sutarties pažeidimas. Todėl nustatant ar UAB „Tauras“, vykdydamas nuomos sutartį, padarė esminį pažeidimą, turi būti neginčijamai įrodytos šios visos aplinkybės sudarančios pagrindą pripažinti, kad sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį. Nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tuo atveju, kai nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį. Nuomininkas negalėjo vykdyti statybos darbų ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad nebuvo baigti Jakų žiedo sankryžos 2 etapo darbai, be to atkreipė dėmesį, kad byloje esantis 2004 m. balandžio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-122 nurodo, kad statybos darbai bus galimi tik įrengus Jakų sankryžą ir rekonstravus Tilžės gatvę. Pasisakydamas dėl apelianto nurodomos kasacinio teismo praktikos, ieškovas atkreipė dėmesį, kad minėtose bylose buvo kalbama apie valstybinės žemės sklypo įkeitimą, o nagrinėjamu atveju buvo įkeista žemės sklypo nuomos teisė, todėl minėtu teisės aiškinimu nagrinėjant šį skundą, ieškovo nuomone, negalima vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo spendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumo. Byloje savo pažeistas teises pareikšdami ieškinius gina du ieškovai – BUAB „Tauras“, kuri yra ginčo valstybinės žemės sklypo nuomininkas, bei AB SEB bankas, kurio naudai yra įkeista valstybinės žemės nuomos teisė. Ieškovai, pareikšdami ieškinį teisme ir taip apibrėždami bylos nagrinėjimo ribas, ginčija, jų nuomone, neteisėtą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovas BUAB „Tauras“ pagal 1994 m. birželio 16 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį 99 metams išsinuomojo du žemės sklypus, kurie vėliau buvo sujungti. Minėtoje sutartyje (t. 1, b. l. 20) buvo nurodyta, kad sklypai išnuomojami autoprekybos ir aptarnavimo komplekso statybai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1-122 buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas (t. 1, b. l. 49). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, šio sklypo paskirtis nurodyta – komercinės paskirties objektų teritorijos (t. 1, b. l. 21), sprendime dėl detalaus plano patvirtinimo taip pat kalbama apie prekybos centro projektavimą (t. 1, b. l. 49). Be to, sprendime dėl detalaus plano patvirtinimo buvo aiškiai nurodyta, kad prekybos centro techninį projektą būtina suderinti su Lietuvos automobilių kelių direkcija, projektavimo sąlygų sąvade būtina nurodyti, kad techninis projektas turi būti rengiamas kartu su Tilžės gatvės rekonstrukcijos techniniu projektu, kad prekybos centro, Tilžės gatvės rekonstrukcijos ir Jakų sankryžos rekonstrukcijos bei krašto kelio rekonstrukcijos techniniai projektai turi būti tarpusavyje suderinti. Be to, minėtame sprendime Klaipėdos miesto savivaldybės taryba numatė, kad prekybos centras galės būti priimtas eksploatacijon tik įrengus sankryžą ir rekonstravus Tilžės gatvę (t. 1, b. l. 49). Kaip matyti iš 2008 m. sausio 9 d. ieškovui išduoto Projektavimo sąlygų sąvado (t. 2, b. l. 177), sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo numatyti apribojimai buvo perkelti ir į projektavimo sąlygų sąvadą. Byloje taip pat yra nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 13ŽN-(14.13.73)-25 nustatė, kad ginčo žemės sklypas nėra naudojamas pagal sutartį ir pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat pažymėjo, kad tikrinimo metu UAB „Tauras“ atstovas nedalyvavo (t. 1, b. l. 19). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2)-98 1994 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „Tauras“ buvo nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje yra tikrinamas būtent šio atsakovo priimto sprendimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pastebi, kad bendrosios sutarčių pabaigą reglamentuojančios civilinės teisės normos leidžia sutartį nutraukti tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais, jeigu realiai atsiranda sutarties nutraukimo pagrindą sudarančios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nebuvo susitarta kitaip, nei šį klausimą reglamentuoja įstatymai.

Vienas iš įstatyme įtvirtintų žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų yra atvejis, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, galimybės įtvirtinimas įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu) reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2011 m. birželio 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad ginčo žemės sklypas nėra naudojamas pagal sutartį ir pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Minėta, kad pagal detaliojo plano sprendinius ir Nekilnojamojo registro duomenis šio sklypo paskirtis yra komercinė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir išnuomotame žemės sklype ilgą laiką nevykdant komercinės ūkinės veiklos, taip padarant esminį sutarties pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008, 3K-3-378/2010). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad natūralu ir suprantama, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Nagrinėjamoje byloje tai yra susiję su žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimu ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra precedentų, kur pripažinta, kad, nuomotojui nevykdant išsinuomotame sklype jokios komercinės ūkinės veiklos šešerius metus, yra pakankamas pagrindas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas patikrinimo aktu nustatęs, kad ieškovui išnuomotas valstybinis žemės sklypas nėra naudojamas pagal sutartį ir paskirtį, nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka, kad atsakovas pagrįstai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį. Kolegijos nuomone, valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų nesilaikymas ir žemės naudojimas ne pagal paskirtį atsakovo buvo nustatytas remiantis vien tik situacijos patikrinimu vietoje, tačiau atsakovas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar UAB „Tauras“ turėjo realią galimybę suprojektuoti ir ginčo sklype pastatyti komercinės paskirties pastatą. Sutarties įvykdymas šiuo atveju yra susijęs ne tik su faktiniu atitinkamos paskirties pastato pastatymu, bet ir su visų su tuo susijusių procedūrų laikymusi. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų atsakovas duomenis apie šalia ginčo sklypo esančios sankryžos rekonstrukcijos darbų ir gatvės rekonstrukcijos eigą rinko tik bylą nagrinėjant teisme, nors tam, kad būtų galima konstatuoti ieškovo neveikimą ir tuo padarytą sutarties pažeidimą, būtina išsiaiškinti, ar ieškovas turėjo realią galimybę suprojektuoti komercinės paskirties pastatą. Kaip minėta, tiek sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo, tiek projektavimo sąlygų sąvade buvo numatyta ieškovo pareiga prekybos centro techninį projektą derinti su sankryžos ir gatvės rekonstrukcijos techniniu projektu. Be to, sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo yra aiškiai nurodyta, kad pastatytas prekybos centras galės būti priimtas eksploatacijon tik įrengus sankryžą ir rekonstravus Tilžės gatvę (t. 2, b. l. 140). Kaip matyti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2013 m. rugsėjo 4 d. rašto dėl informacijos pateikimo Jakų sankryžos II etapo darbai buvo užbaigti tik 2012 m. lapkričio mėnesį, o Tilžės gatvės rekonstrukcijos projektas rašto pateikimo metu (2013 m. rugsėjo 4 d.) buvo parengtas ir patvirtintas, tačiau dar nebuvo gautas statybas leidžiantis dokumentas. Taigi, kaip patvirtina aptariamame rašte nurodyta informacija apie sankryžos ir gatvės rekonstrukcijos eigą, valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta 2012 m. vasario 27 d., kai dar nebuvo įvykdytos sąlygos, leidžiančios ieškovui pradėti statybas. Kaip matyti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos rašto, rengiant Tilžės gatvės rekonstrukcijos projektą buvo numatyta galimybė (palikta vieta) prisijungti prie rajoninio kelio. Taigi esant parengtam ir patvirtintam tokiam techniniam gatvės rekonstrukcijos projektui, tik tada ieškovui atsirado galimybė išnuomotame sklype rengti techninį projektą, kuris būtų suderintas su gatvės rekonstrukcijos techniniu projektu. Be to, kaip minėta, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendime dėl detalaus plano patvirtinimo yra nurodyta, jog prekybos centras eksploatacijon galės būti priduotas tik po to, kai bus įrengta sankryža ir rekonstruota Tilžės gatvė. Atsižvelgiant į tai, kad dar 2013 m. rugsėjo 4 d. (rašto pateikimo data) dar net nebuvo gautas gatvės rekonstrukcijos statybos darbus leidžiantis atlikti dokumentas, tai yra net nesant iki galo pabaigtai dokumentacijos tvarkymo procedūrai, negalima sutikti su atsakovo konstatuota aplinkybe, kad ieškovas nevykdė sutarties. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neturėjo galimybės, laikydamasis visų juridinių procedūrų, iki 2012 m. vasario 27 d. suprojektuoti ir pastatyti komercinės paskirties pastatą. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta, būsimo pastato eksploatacijos pradžia yra susieta su Tilžės gatvės rekonstrukcijos pabaiga, todėl negalima iš ieškovo reikalauti, kad jis būtų įvykdęs tai, kas nėra įmanoma pagal teisės aktuose numatytas procedūras.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad valstybinės žemės nuomos sutarties tikslas yra ne tik nuomos mokesčio gavimas, bet ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, teritorijų sutvarkymas, darbo vietų sukūrimas ar kitų visuomenės poreikių patenkinimas, todėl nuomininko pasyvumas gali būti vertinamas kaip sutarties sąlygų pažeidimas ir tai gali sudaryti pagrindą nutraukti sutartį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-54/2008, 3K-3-378/2010. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas šios bylos faktines aplinkybes, nesutinka su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju ieškovo elgesys gali būti vertinamas kaip pasyvus. Kolegijos nuomone, egzistuoja ne tik valstybės interesas savo išteklius tvarkyti taip, kad jie sukurtų pridėtinę vertę, bet ir laikytis teisės aktuose numatytų procedūrų, esamas teritorijas tvarkyti taip, kad kuriami infrastruktūros objektai maksimaliai atitiktų visuomenės poreikį. Kaip matyti, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, patvirtindama ginčo žemės sklypo detalųjį planą, prioritetą nustatė tinkamam infrastruktūros sutvarkymui, o tik po to numatė galimybę vystyti komercinį projektą.

Įvertinusi minėtas aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad tas faktas, jog išnuomotame žemės sklype nėra pastatytas komercinės paskirties pastatas, savaime reiškia valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimą ir yra pagrindas nutraukti sutartį.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo šalys savo procesiniuose dokumentuose, nesutikdamos su kitos šalies išsakytais argumentais, nurodo ir analizuoja aplinkybes, susijusias su valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą (ieškinių dalykas) ir padariusi išvadą, jog atsakovas minėtą sutartį nutraukė nepagrįstai, šalių argumentų, susijusių su valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimu neanalizuoja, nes byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl tokio įkeitimo sandorio.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl nepagrįsto valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs atsakovo apeliacinį skundą, išsprendžia ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 4 840 Lt išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdama į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose numatytus atlyginimo dydžius, ieškovo prašomą priteisti sumą sumažina iki rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, t. y. iki 1 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui UAB „Tauras“ (j. a. k. 163168090) 1 500 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

TeisėjaiAlė BukavinienėAudronė JarackaitėDanutė Milašienė