- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 2-590-459/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- J. T. B., B. B., J. B.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė, Vidmantas Skaburskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams B. B., J. B. ir išvadą duodančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. B. palaikė ieškinį ir prašė jį patenkinti visiškai. Ieškovas prašė pakeisti 2011-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo priteisto išlaikymo dydį po 1000 litų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai B. B., sumažinant iki mokėtino periodinėmis išmokomis po 400 litų kiekvieną mėnesį. Prašydamas sumažinti mokėtinas sumas prašė atsižvelgti, kad po 2011-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo ženkliai pablogėjo jo turtinė padėtis. Jis turėjo grąžinti skolas, teko nutraukti jungtinės veiklos sutartį iš kurios jis tikėjosi gauti dideles pajamas. Pastaruoju metu jis gauna tik minimalų atlyginimą. Prašymą grindė į bylą pateiktais įrodymais. Taip pat prašė nustatyti bendravimo tvarką su dukra B. B., nustatant, kad jis su ja galėtų netrukdomai susitikti ir bendrauti kiekvienos savaitės ketvirtadienį, nuo 16 iki 20 val. Tuo tarpu nuo kitų, didesnės apimties nurodytų ieškinyje, reikalavimų dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsisakė nurodydamas, jog atsižvelgia į dukters pageidavimą.
Ieškovo atstovė, advokatė V. K. palaikė ieškinį ir prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Ji paaiškino, kad ieškovas nuo 2012 metų gegužės mėnesio nebeišgali mokėti 2011-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto dydžio išlaikymo, kadangi jo turtinė padėtis pablogėjo. Jis nebegali užsiimti veikla iš kurios gaudavo didesnes pajamas, nes nutrūko jungtinės veiklos sutartis. Jo turtinę padėtį taip pat pablogino didelės neekonomiško namo išlaikymo išlaidos. Jis turėjo pasiskolinti pinigų, nes nutraukiant santuoką turėjo sumokėti atsakovei pusę turto vertės. 2011-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime nėra jokių duomenų, kad šalys pinigų turėjo. Taip pat mano, kad nėra pagrindo netikėti atstovaujamojo paaiškinimais ir sutartimis sudarytomis su jam artimais žmonėmis, kad paskolos pinigai buvo sumokėti atsakovei. Dabar ieškovo pajamos per abi darbovietes tesudaro 815 litų sumą per mėnesį. Tuo tarpu atsakovė dirba ir gauna 1040 Lt, t.y. didesnes pajamas negu ieškovas, todėl gali prisiimti didesnę pareigą išlaikyti B. B.. Ieškovo dukra yra sveika, neturi jokių ypatingų sveikatos sutrikimų, todėl 1000 litų suma yra aiškiai per didelė, nes didesnė dalis vaikui perkamų daiktų yra nebūtini, o iš į bylą pateiktų čekių matyti, kad vaikas gyvena prabangiai. Kai kurios prekės nėra būtinos, o lėšos ugdymui minimalios, todėl tai vertintina kaip nepagrįstas išlaidavimas. Atstovės nuomone išlaikymo suma negali būti didesnė, negu išgali mokėti abu tėvai.
Kadangi atsakovė po santuokos nutraukimo buvusi sutuoktinė trukdo ieškovui bendrauti su dukterimi, todėl palaikė ieškovo prašymą dalyje dėl bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo ir prašė patenkinti jį taip kaip pageidavo ieškovas. Prašė teismą atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas B. B. bendrauti su ieškovu. Atsižvelgdamas į tai, kad Beatričė nori bendrauti tik kiekvienos savaitės ketvirtadienį, nuo 16 iki 20 valandos ir toks ryšys yra atkurtas, todėl prašo teismą vadovautis tiek konvencija, tiek vaiko interesų pirmumu ir nustatytų tokią tvarką, kurios pageidauja nepilnametį B. B.. Patvirtino, kad nuo kitų ieškinyje nurodytų reikalavimų dalyje dėl bendravimo tvarkos, ieškovas atsisakė atsižvelgdamas į pačios dukters pageidavimą.
Šalies argumentai
Atsakovė ir atsakovės B. B. atstovė pagal įstatymą J. T. (B., pavardė pakeista po santuokos sudarymo 2012-09-15, 181 b.l., 1 t.), su ieškiniu sutiko iš dalies. Bendravimo tvarką prašė nustatyti tokią, kaip nori pati dukra, t. y. kiekvienos savaitės ketvirtadienį, nuo 16 iki 20 valandos. O dalyje dėl išlaikymo sumažinimo sutinka, kad išlaikymo dydis būtų sumažintas ne daugiau kaip iki 750 litų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ji paaiškino, kad nesutinka, jog ieškovas mokėtų dar mažesnę sumą dukrai išlaikyti, kadangi vaikas negali gyventi materialiai blogiau negu gyveno kai jie buvo susituokę. Mergaitė auga, todėl auga ir jos poreikiai. Be to vaikas mokosi nardyti, todėl jai perkami specialūs nardymo kostiumai. Dukrai nustatyti regėjimo sutrikimai, todėl jai perkami akiniai, vitaminai, vaistai, būtini vizitai pas gydytojus. Dukra su abiem tėvais anksčiau buvo įpratusi atostogauti užsienyje, todėl jos gyvenimo kokybė negali pablogėti. Tuo labiau, kad ieškovo pajamos leidžia užtikrinti tokias galimybes. Ji įsitikinusi, kad ieškovas gauna didesnes pajamas negu įrodinėja teismui, nes jis visada buvo verslininkas, prekiavo dėvėtais automobiliais, todėl gaudavo pakankamai dideles pajamas, leidusias skirti vaikui tokio dydžio sumą, kokią ir priteisė teismas. Verslas po ištuokos liko G. B. ir dabar UAB „A.“ yra išpirkta, tik ne jo vardu. Ji įsitikinusi, kad liudytoja apklausta ieškovo draugė N. M. net nežino, kiek esą savo pinigų pervesdavo į G. B. kortelę, nes iš tikrųjų jie yra jo pinigai, o ne jo gyvenimo draugės. Tuo tarpu apie jungtinę veiklą ir bitininkystės verslą ji išgirdo pirmą kartą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas, advokatas Vidmantas Skaburskas prašė netenkinti ieškinio dėl išlaikymo sumažinimo iki 400Lt kas mėnesį ir nustatyti atsakovės prašomą 750 Lt sumą. Kadangi keitėsi ekonominė padėtis, pakilo kainos rūbams, maistui, todėl vaiko išlaikymas neatpigo. Nuo 2013 metų sausio 1 d. MMA pakilo iki 1000 Lt, todėl prašo teismą atkreipti į tai dėmesį, kad pagal teismų praktiką vaiko išlaikymui reikalinga minimali 800Lt suma nebegali galioti. Jis taip pat paaiškino, jog sunku girdėti, kad jaunas ir stiprus vyras sako, jog pablogėjo turtinė padėtis. Tuo tarpu kaip ir iki santuokos nutraukimo jis dirba toje pačioje bendrovėje, todėl atlyginimas ir sąlygos negalėjo keistis. Seniau jis sugebėjo dirbti, išlaikyti namą ir teikti vaikui išlaikymą. Atkreipia teismo dėmesį, kad minima jungtinės veiklos sutartis Registrų centre neįregistruota, todėl negalima jos laikyti galiojančia. Jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2010 m. lapkričio mėnesį, o santuoka nutraukta 2011 m. vasario mėnesį. Tuo tarpu ieškovas aiškina, kad tikėjosi didelių pajamų iš šio verslo. Mano, kad tai buvo tik apsimestinai surašyti dokumentai, kurie turėjo pagrįsti jo turimas kitas pajamas. Dirbdamas ¼ etato, ieškovas turi pakankamai daug laiko užsiimti kitu verslu, apie kurį atsakovė negali sužinoti. Yra įsitikinęs, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo gimė tuomet, kai ieškovas pradėjo gyventi su drauge. Lėšos, kurias ieškovas skirdavo savo vaiko išlaikymui, jis dabartiniu metu skiria kitai šeimai išlaikyti. Ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo prašė tenkinti iš dalies, tiek kiek jį palaikė pats ieškovas.
Išvadą duodančio institucijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jolanta Šiuparienė palaikė skyriaus išvadą ir nesutiko, kad būtų ženkliai sumažinta išlaikymo suma. Mano, kad ieškovas nepakankamai įrodė, kokias pajamas gavo iš jungtinės veiklos sutarties 2011 metais. Kilo abejonių ir dėl jo realios turtinės padėties. Akivaizdžios dažnos išvykos į užsienį, brangūs pirkiniai. Taip pat įmano, kad nelabai atitinka vaiko interesus ir namo pardavimo sutartis. AT yra pasisakęs, kad jeigu kyla abejonių, abejonės turi būti vertinamos vaiko naudai. Šalys prieš du metus buvo sutarusios, kad vaiko poreikiai yra 1300 Lt, todėl mano, kad iki šiol vaiko poreikiai nesumažėjo. Nustatyta, kad lėšos panaudojamos tikslingai vaikui, nes mergaitė turi regos problemų, lanko mokyklą. Pastaruoju matu ieškovas su dukra bendrauja, santykiai nėra tokie įtempti kaip anksčiau, todėl palaiko šalių prašymus dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pagal Beatričės norą, t.y. ketvirtadieniais nuo 16.00 iki 20.00 val. Mano, kad vėliau, jeigu bendravimas klostysis gerai, jis galės būti ir didesnės apimties.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dalyje dėl ieškovo bendravimo su dukterimi tenkintinas iš dalies, nagrinėjimo eigoje sumažintoje dalyje (LR CK 3.170 str.).
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 1 d.).
Akivaizdu, kad nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimui buvo iškilę kliūčių. Tai patvirtina byloje esantis nutarimas ir paaiškinimai (73, 77, 78, 156 b.l., 1 t.). Todėl ieškovas palaikė ieškinį dalyje dėl bendravimo su dukterimi, bet mažesnės apimties, negu jį buvo pareiškęs kreipdamasis į teismą. Tai motyvavo tuo, jog atsižvelgia į pačios dukros pageidavimą. Atsakovė taip pat sutiko, kad bendravimas vykto tokiu intensyvumu, kokio pageidauja duktė. Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat palaikė poziciją pagal vaiko norą, nes realiai bendravimas tokiu intensyvumu ir vyksta. Atsižvelgiant į šalių valią ir nepilnametės B. B. pageidavimą, bei gydytojo nuomonę (24 b.l., 2 t., 156 b.l., 1 t.) nustatytina, kad ji su ieškovu susitikinės ketvirtadieniais, nuo 16.00 iki 20.00 val., dėl bendravimo suderinę iš anksto. Todėl ieškovas įpareigotinas prieš kiekvieną susitikimą telefonu suderinti su dukra, ar ji gali (turėtina omenyje ar yra sveika) ir ar pageidauja susitikti.
Ieškinys dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taip pat tenkintinas iš dalies (LR CK 3.3 str., 3.190 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str.).
Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str.). Todėl G. B. ir jo atstovės išsakytas ieškinio palaikymas ir paaiškinimas, bei atsakovės ir jos atstovo paaiškinimas, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas tik iš dalies.
Teismui akivaizdu, kad nutraukiant santuoką tarp šalių, 2011-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu (7-9 b.l., 1 t.) yra nustatyta, kad G. B. įsipareigojo nuo 2011-03-01 mokėti nepilnametės dukters B. B. išlaikymui po 1000Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Tuo tarpu B. mama (atsakovė) yra įsipareigojusi mokėti 300 Lt pinigų sumą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau taip pat akivaizdu, kad 2012-06-14, t.y. praėjus vos daugiau nei metams laiko nuo tokio įsipareigojimo vykdymo pradžios, ieškovas pareiškė ieškinį ir šiai dienai teigia, kad minėtu 2011-01-14 sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio mokėti nebeturi galimybės. Jis tvirtina, kad nuo 2012-04-11 buvo nutraukta jungtinės veiklos sutartis su S. B., iš kurios jis planavo gauti reguliarias pajamas, todėl jis nuo 2012 metų gegužės mėnesio nebeišgalintis kiekvieną mėnesį teikti dukteriai 1000Lt dydžio išlaikymą. Iš į bylą pateiktos jungtinės veiklos sutarties (11-12 b.l. 1 t.) akivaizdu, kad ji buvo sudaryta su bitininku S. B.. Sutartyje numatytas jos dalykas – įkurti bityną ir verstis medaus gamyba, perdirbimu ir prekyba. Iš kito byloje esančio dokumento (13 b.l., 1 t.) akivaizdu, kad 2012-04-10, t.y. prieš medunešio sezono pradžią, ši sutartis nutraukta. Sutarties nutraukimo priežastimi įvardinta tai, kad atsirado ir neišnyko aplinkybės, objektyviai kliudančios vykdyti Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Įvertinęs šiuos duomenis teismas daro išvadą, kad jie neįrodo kokio dydžio išlaidas ieškovas patyrė dėl šios galimai vykdytos veiklos. Iš sutarties nematyti kokio dydžio įnašus ieškovas galimai buvo įnešęs. Manytina, kad sutartyje nurodyta sąlyga, jog tos išlaidos sudaro 50 procentų dydžio partnerio įnašas, nepripažintinas pagrįstu ir patvirtinančiu, kad į bendrą veiklą buvo įneštos realios pinigų sumos, kadangi nėra pateikta jokių šį teiginį pagrindžiančių dokumentų. Kita vertus teismas turi omenyje aplinkybę, kad nors ieškovas teigia šį verslą vykdęs kartu su savo tėvu, tačiau atsakovė tvirtina nieko nežinojusi apie aptariamos sutarties egzistavimą, nors minima sutartis pasirašyta buvusiems sutuoktiniams dar tebegyvenant kartu. Kita vertus nepripažintinas įrodymu ir dokumentas, kuriame nurodyta, jog atsirado ir neišnyko aplinkybės, objektyviai kliudančios vykdyti Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas mano, kad šiuo dokumentu neatskleidžiama kokios tai objektyvios aplinkybės, todėl nepakanka duomenų įvertinti šios sutarties sudarymą ir nutraukimą įtakojusių kriterijų ir šalių įsipareigojimų konkretumo ir atsakingumo. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas atmeta ieškovo argumentą apie turtinės padėties pablogėjimą dėl jungtinės veiklos sutarties nutrūkimo, kaip neįrodantį realių jo pajamų sumažėjimo fakto.
Įvertindamas ieškovo gaunamas pajamas iš veiklos susijusios su darbo santykiais, teismas turi omenyje, kad ieškovas dirba UAB „D.“, bei pusę darbo savaitės UAB „A.“ (10, 93-95, 149-150, b.l., 1 t.). Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (10, 86-88 b.l, 1 t.) akivaizdu, kad ieškovas dirbdamas UAB „D.“ kiekvieną mėnesį realiai gauna 364 Lt darbo užmokesčio sumą. Tuo tarpu iš UAB „A.“ gauna 450,50 Lt darbo užmokesčio sumą (151 b.l., 1 t.). Iš metinės pajamų deklaracijos akivaizdu, kad 2011 metais ieškovo gautų pajamų suma yra 4775,09Lt (152-154, 1 t.). Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartos ieškovo pajamos yra minimalios. Tačiau teismas nenustatė priežasties, dėl kurios ieškovą tenkina aptarta minimali darbo užmokesčio suma ir kodėl tvirtindamas, kad turi finansinių sunkumų jis neieško geriau apmokamo darbo. Tuo labiau, kad nenurodė objektyvių priežasčių (blogos sveikatos, išsilavinimo, netinkamo amžiaus), kurios tam kliudytų.
Tuo tarpu iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (16-22 b.l., 1 t.) akivaizdu, kad ieškovas turėjo nuosavybės teisę į žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau šiai dienai nustatyta, kad ieškovas šį nekilnojamąjį turtą pardavė už 285000Lt sumą savo gyvenimo draugei N. M.. Kaip paaiškino pats ieškovas, kainos už šį turtą sumokėjimą pirkėjai N. M. jis atidėjo iki 2014 metų. Ši aplinkybė teismui kelia abejonių ieškovo sąžiningumu. Teismas mano, kad turto pardavimas pirkėjui, kuris negali iš karto atsiskaityti su įsipareigojimų turinčiu pardavėju neįrodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra bloga. Manytina, kad ieškovas pats ją blogina, kadangi pardavė namą savo gyvenimo draugei ir sutiko laukti susitartos pinigų sumos. Šitoks ieškovo elgesys vertintinas neatsakingu. Tuo tarpu liudytoja apklausta ieškovo draugė N. M. paaiškino, kad ji pati įsigytu namu nesinaudoja, jame negyvena ir neketina gyventi, bet ieško kito pirkėjo, kad pardavusi ką tik įsigytą namą galėtų atsiskaityti su G. B.. Šios aplinkybės nepripažintinos sąžiningomis išlaikomos dukters atžvilgiu ir vertintinos kaip galimai ieškojimas galimybių nemokėti priteisto dydžio išlaikymą. Teismas mano, kad ieškovui esant jaunam, darbingam vyrui, bet neieškant kuo daugiau galimybių, kad jo turtinė padėtis pagerėtų kiek įmanoma greičiau ir efektyviau, sudaro galimybę manyti, jog jis nepakankamai atsakingai vertina savo pareigą.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, kurios įrodytų, jog ieškovas siekia, kad dokumentuose užfiksuota jo pablogėjusi turtinė padėtis neužtruktų.
Tuo tarpu atsakovės J. T. (B.) darbingumo lygis tik 40 procentų (61, 62, 63 b.l., 1 t.). Jos gaunamos pensijos dydis per mėnesį, nuo 2012-03-01 iki 2013-03-31 yra nustatytas 436, 60 Lt (65 b.l., 1 t.). Tuo tarpu ji dirba UAB „V.“, jos atlyginimas nuo 549,93Lt iki 745,09 Lt per mėnesį (175 b.l., 1 t.). Akivaizdu, kad tik iš dalies darbingos atsakovės faktinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 litų, t.y. šiek tiek daugiau negu pilnai darbingo ieškovo. Ji su nepilnamete dukterimi gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (59, 70-71 b.l., 1 t.), 2012-10-05 įsigijo lengvąjį automobilį (192 b.l. 1t.). Iš atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas teismo nustatyto 1000 Lt dydžio išlaikymą mokėjo tik 2012-02-13, 2012-03-12, 2012-04-10 ir 2012-05-21 (180-184 b.l., 1 t.).
LR CK 3.201str.1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo ar motinos ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Atsakovė ir nepilnametės B. B. atstovė pagal įstatymą J. T. (Balčiūnienė) teismui užtikrino, kad dukters poreikių patenkinimui per mėnesį būtina suma yra 1300Lt. Iš AUB „Š.r.“ dokumento (9 b.l., 2 t.) akivaizdu, kad B. B. 2012-11-28 nustatyta diagnozė astigmatizmas, išrašyti akiniai pastoviam naudojimui, rekomenduotas reguliarus lankymasis pas gydytoją.
Teismas įvertindamas realius vaiko poreikius ir jam išlaikyti būtinas išlaidas, įvertina ir realias abiejų tėvų galimybes skirti atitinkamo dydžio išlaikymą jam. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Todėl įvertinant visas aukščiau nustatytas ir aptartas aplinkybes bei įrodymus teismui yra akivaizdu, kad tėvas nevengia išlaikyti dukters (180-184 b.l., 1 t.), tačiau esamomis aplinkybėmis nemoka visos teismo priteistos sumos.
Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis (ieškovas siekia išlaikymo dydžio pakeitimo). Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis. Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą ar ypatingų aplinkybių (vaiko liga ir pan.) buvimą (LAT 2007 m. spalio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-365/2007 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui Ž. Ž.).
Įvertinęs ieškovo ir atsakovės nuomones, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės duotas išvadas (75-76, 77-80 b.l., 1 t., 1, 2-5 b.l., 2 t.) ir turėdamas omenyje byloje apklaustos liudytojos duotus parodymus bei bylos dokumentus teismas daro išvadą, kad ieškovas kol kas negali mokėti viso nustatyto 1000 Lt dydžio išlaikymo, nes jo turtinė padėtis pasikeitė. Tačiau teismas turi omenyje, kad nepilnametės B. B. tėvams nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ieškovas savarankiškai ir laisva valia įsipareigojo teikti 1000 litų dydžio išlaikymo sumą. Tai akivaizdu iš 2011-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo (7-9 b.l., 1 t.). Teismas taip pat turi omenyje, kad gyvendami santuokoje abu tėvai buvo įpratinę dukrą gyventi maksimaliai aprūpinta ir skirti jos poreikių patenkinimui didesnę sumą, negu numatyta minimali alga (MMA). Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į vaiko interesus turėti ne blogesnę gyvenimo kokybę, negu turėjo tėvams gyvenant kartu bei atsižvelgiantį į byloje esančių dokumentų duomenis, kuriuose užfiksuotos atsakovės patiriamos išlaidos dukters išlaikymui (157-171, 173, 174 b.l., 1 t.) sutiktina, kad didesnė dalis šių išlaidų yra pagristos ir realios. Taip pat sutiktina, kad didesnę lėšų sumą dukters poreikių patenkinimui turi skirti jos tėvas, kadangi jis yra visiškai darbingas, kai tuo tarpu Beatričės motinai nustatytas tik 40 procentų darbingumas.
Tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartus byloje esančius duomenis ir nagrinėjimo eigoje susiformavusį teismo įsitikinimą darytina išvada, kad sumažinti išlaikymo dydį iki 400 Lt, t.y. daugiau negu dvigubai, nėra pagrindo. Teismas mano, kad yra akivaizdžios nepakankamos ieškovo pastangos siekti maksimaliai vykdyti pareigą. Aptartų įrodymų ir aplinkybių pagrindu priteisto išlaikymo dydis sumažintinas ne daugiau kaip maždaug trečdaliu. Sumažindamas išlaikymo dydį teismas vadovaujasi į bylą pateiktų dokumentų duomenimis apie oficialiai sumažėjusias einamąsias ieškovo pajamas (86, 87-88 b.l. 1 t.), patiriamas išlaidas (110-116 b.l., 1 t.) ir tai, kad jis dar negavo pinigų už parduotą namą. Tačiau darydamas tokias išvadas, teismas turi omenyje aplinkybes, kad ieškovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras, todėl privalo ieškoti galimybių artimiausioje ateityje gauti didesnes pajamas. Priešingu atveju galimybė mokėti mažesnio dydžio išlaikymo sumą gali tapti paskata piktnaudžiauti materialiniu silpnumu. Taip pat turėtina omenyje, kad ieškovas turėjo vertingo nekilnojamojo turto, kurį pardavė gyvenimo draugei N. M., su kuria yra susitaręs, kad iš jos už šį turtą gaus pinigus jau 2014 metais. Ši aplinkybė taip pat įvertintina kaip palyginti greitai atsirasiantis finansinių galimybių šaltinis, kad sumokėti priteistiną išlaikymą nepilnametės dukters poreikių tenkinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovą atstovavo advokatės Kristina Pugačienė ir V. K. (6, 99 b.l., 1 t.). Už dokumentų surašymą advokatei K.Pugačienei sumokėta 600Lt (189 b.l. 1 t/), o už atstovavimą teisme sumokėta 500Lt suma advokatei V. K. (190 b.l., 1 t.).
Atsakovę J. T. (B.) atstovavo advokatas V.Skaburskas (41 b.l., 1 t.). Už dokumentų surašymą advokatui yra sumokėta 700Lt (58 b.l., 1 t.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Nuo priteistinos 700 litų sumos mokėtino žyminio mokesčio suma yra 252 litai. Tačiau darytina išvada, kad byla buvo iškelta ieškovo intereso gynimui ir jo iniciatyva, todėl visos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CK 85 str. 1 d., 3 p.). Ieškovas yra sumokėjęs 100 Lt dydžio žyminio mokesčio sumą (5 b.l., 1 t.). Likusios sumos mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo 2012-06-20 nutartimi (34 b.l., 1 t.). Remiantis aukščiau aptartu likusi 152 Lt žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš ieškovo.
Dėl tų pačių motyvų, kad ieškinys tenkintinas tik iš dalies, kad byla buvo iškelta ieškovo interesų gynimui, todėl visos atsakovių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš ieškovo (LR CPK 98 str.).
Tuo pagrindu išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei taip pat priteistinos iš ieškovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Nuo sprendimo paskelbimo dienos panaikintinos Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-09-27 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ieškovo G. B. ir jo nepilnametės dukters B. B. laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo (prijungta byla Nr.2-1490-900-2012, 34-35 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas
Nusprendžia:
Ieškovo G. B. ieškinį dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo patenkinti iš dalies.
Nustatyti sekančią ieškovo G. B. bendravimo su dukterimi B. B. tvarką:
Ieškovas G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 16 valandos iki 20 valandos praleidžia su dukterimi B. B., gimusia (duomenys neskelbtini). Prieš kiekvieną susitikimą jis privalo iš anksto susitarti su dukra dėl jos pageidavimo ir galimybių.
Ieškinį likusioje dalyje, kaip išdėstyta ieškinio pareiškime dėl bendravimo tvarkos, atmesti.
Pakeisti 2011-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo G. B. priteisto išlaikymo dydį ir nustatyti, kad G. B., a.k(duomenys neskelbtini) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-06-20 mokės nepilnametės dukters B. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 700 Lt (septynis šimtus litų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
Ieškinį dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo iki 400Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. B. valstybei 152Lt (vieną šimtą penkiasdešimt du litus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo G. B. 39,65Lt (trisdešimt devynis litus 65 ct) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo G. B. 700 Lt (septynis šimtus litų) atsakovei J. T. B., jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nuo sprendimo paskelbimo dienos panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-09-27 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl ieškovo G. B. ir atsakovės B. B. laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, apeliaciniu skundu.