Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ atstovei J. D., atsakovei V. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ ieškinį atsakovei V. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi. Nurodė, kad sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta, sutartimi atsakovė įsipareigojo numatytais terminais ir tvarka mokėti mokesčius, nėra jokių pagrindų, kuriais atsakovė būtų atleista nuo savo prievolės. Nurodė taip pat, kad neprieštarauja dėl skolos išdėstymo protingam laikotarpiui.

Atsakovė teismo posėdžio metu iš esmės su ieškinio reikalavimais sutiko. Atsakovė pripažino savo prievolę ieškovei, paaiškino, kad, atlikdama dalinius mokėjimus už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, mažina savo įsiskolinimą ieškovei. Nurodė, kad visus mokesčius sumokėti ji neturi galimybės, nes jos gaunamos pajamos yra minimalios, su ja gyvena neįgali dukra ir ji galėtų mokėti ne daugiau 20 Eur per mėnesį, todėl prašė priteistų sumų vykdymą išdėstyti ilgesniam laikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 6.2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4, 6.38 straipsniai). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Mažeikių vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas butui, esančiam adresu(duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei V. N. 2015-11-04 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1R15-3605 pagrindu.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke nuo 2001-11-28 iki 2015-11-18 buvo įregistruota J. Z. M., kuri mirė 2015-06-30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nėra ginčo, kad V. N. yra priėmusi palikimą po J. Z. M. mirties, o jai priėmus palikimą, atsirado prievolė mokėti už paveldėtam butui tiekiamą vandenį bei nuotekų tvarkymą (CK 5.52 straipsnis). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, V. N. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1990-09-19.

Ieškovė ir atsakovė 2018-05-09 sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 5031615, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti geriamą vandenį ir priimti į nuotekų tinklą nuotekas, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovės pateikiamas sąskaitas už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas kas mėnesį. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir ankstesnės buto savininkės J. Z. M. būtų sudaryta rašytinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, tačiau geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas vyksta konkliudentiniais veiksmais, esant atsakovo valdomo buto inžinerinei įrangai įjungtai į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemą, todėl atsakovė V. N., priėmusį palikimą, turėjo prievolę mokėti už šaltą vandenį ir už nuotekų tvarkymą (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Atsakovės valdomame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtas geriamojo vandens apskaitos prietaisas, todėl tiekiamo vandens kiekis yra apskaičiuojamas pagal šio prietaiso rodmenis. Atsakovė taip pat privalo mokėti abonentinį mokestį. Pagal Skolos už sunaudotą šaltą vandenį ir įmokų suvestinę už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės mėnesio (buvusi savininkė mirė 2015 m. birželio 30 d.) iki 2018-06-01 priskaičiuotas 686,29 Eur įsiskolinimas. Ieškovė 2018-05-10 ir 2018-05-21 raštu priminė atsakovei apie esantį įsiskolinimą, tačiau atsakovė į priminimus nesureagavo ir skolos ieškovei nesumokėjo. Ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, atsakovės įsiskolinimas sudaro 686,29 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (686,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje ši teismo teisė vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.

Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2006).

Nagrinėjamu atveju atsakovė teikdama prašymą dėl sprendimo išdėstymo, jokio pagrindimo dėl pateikto prašymo nepateikė bei nepridėjo jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, įsipareigojimus kitiems kreditoriams). Jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui išėjus priimti sprendimo, 2018-09-03 atsakovė pateikė teismui medicininio pažymėjimo nepatvirtintą kopiją bei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymą apie jai išmokamą socialinę pašalpą. Dėl paminėto teismas neturi jokio pagrindo manyti, jog atidėjus sprendimo vykdymą, sprendimas bus realiai įvykdytas. Nenustačius įstatyme numatytų pagrindų sprendimo įvykdymo atidėjimui ar išdėstymui, atsakovės prašymas atmestinas.

Esant patenkintam materialiajam ieškinio reikalavimui, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Mažeikių vandenys“, į.k. 166486116, buv. Skuodo g. 24, Mažeikiai, a.s. Nr. LT43 4010 0407 0002 0381, AB DNB bankas, iš atsakovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

- 686,29 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 29 ct) skolos;

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį Telšių apylinkės teismą.