Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjai G. A., jos bei pareiškėjų G. P., V. J., L. D., A. P., K. B. G., T. Š., A. T., S. E. K. ir Asociacijos „Vartotojų balsas“ atstovams advokatui S. D. bei advokato padėjėjui E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. A., G. P., V. J., L. D., A. P., K. B. G., T. Š., A. T., S. E. K. ir Asociacijos „Vartotojų balsas“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Kauno marių regioninio parko direkcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. A., jos bei kitų pareiškėjų atstovai 2017-12-27 skundą palaikė iš dalies ir prašė: 1) Panaikinti išduotus leidimus atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus: (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 27 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 26 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 24 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nustatyti medžių vertę pagal Kauno miesto savivaldybės administracijai išduotus leidimus: 2017 m. kovo 27 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 26 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 24 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodo, kad skundžiami aktai jiems buvo pateikti atsakovo 2017 m. rugsėjo 9 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. raštais. Taip pat pažymėjo, kad skundžiami aktai nėra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka, taigi visuomenė ir pareiškėjai nebuvo tinkamai su jais supažindinti. Teismui manant, kad terminas skundui paduoti praleistas, prašo jį atnaujinti. Pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. Leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas S. D. kartu su 2017 m. rugpjūčio 18 d. antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2017 m. rugpjūčio 22 d. Pažymėjo, kad pareiškėjai operatyviai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo ir prašyme aiškiai išdėstė ginčo esmę, t. y. nurodė, kad byloje bus keliamas klausimas dėl medžių šalinimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2–23932-717/2017 nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė pareiškėjams 30 dienų terminą nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ieškiniui pateikti. Laikydamiesi teismo nustatyto termino pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui, kuriame buvo suformuluoti visi aktualūs reikalavimai.

Pareiškėjai skunde bei jų atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno mieste šalinami medžiai priskirti saugotiniems želdiniams. Atitinkamai saugotiniems želdiniams ir želdynams taikomi griežtesni reikalavimai. Saugotini medžiai gali būti kertami (šalinami) tik esant Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše (toliau - Aprašas) nurodytiems pagrindams ir nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vieno pagrindo šalinti saugotinus Kauno miesto medžius, o tai reiškia nebuvo pagrindų išduoti leidimus jų pašalinimui.

Ginčo atveju miesto gatvių želdinių pertvarkymo darbai vykdomi pagal atskirų gatvių ir šaligatvių paprastojo remonto projektus, neparengus želdinių tvarkymo-pertvarkymo projektų. Nurodo, kad buvo suvaržyta Suinteresuotos visuomenės teisė dalyvauti sprendžiant dėl želdinių pertvarkymo veiklos (su aplinka susijusių planų ir programų įgyvendinimo) ir buvo nesilaikoma želdinių apsaugos ir tvarkymo principų nustatytų ŽĮ 3 str.). Teigia, kad pagal Aprašo 5 punktą saugotini medžiai ir krūmai 4 punkte išvardintais atvejais gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje, išskyrus 4.15-4.18 punktus, tačiau išduodant leidimus ir šalinant medžius jų būklė natūroje nebuvo vertinama. Pagal Aprašo 4.16 p. saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami) atvejais, kai auga teritorijoje, kuri numatoma naudoti valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms, valstybinės reikšmės keliams, gatvėms tiesti, rekonstruoti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms. Nagrinėjamu atveju nebuvo vykdomas gatvių-šaligatvių rekonstravimas, bet darbai buvo vykdomi ir medžiai šalinami pagal paprastojo ir kapitalinio gatvių remonto projektus.

Pareiškėjai nurodo, kad ginčijami Leidimai išduoti nepagrįstai ir neteisėtai remiantis šiais pagrindais: 1) Leidimai išduoti nesant Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše įtvirtintų pagrindų; 2) Leidimai išduoti neįvertinus medžių būklės natūroje (Aprašo 5 p.); 3) Leidimai išduoti nesuderinus jų su Aprašo 13.5 punkte nurodytomis institucijomis; 4) Leidimuose nenurodyta šalintinų medžių vertė; 5) Leidimai išduoti neparengus želdinių tvarkymo-pertvarkymo projektų.

Pareiškėjai teigia, kad Savivaldybė neužtikrino visuomenės teisės būti informuotai ir dalyvauti sprendžiant dėl miesto gatvių želdinių šalinimo, pažeidė teisės aktuose įtvirtintas suinteresuotos visuomenės garantijas. Nurodo, kad Savivaldybės teiginiai, jog visuomenę informavo, yra tik deklaratyvaus pobūdžio., nes byloje pateikti duomenys apie publicistinius straipsnius spaudoje yra neįskaitomi, todėl nei pareiškėjai, nei teismas neturi galimybės jais vadovautis ir negali jais remtis. Be to, informacija paskelbta po leidimų išdavimo apie jau vykdomus darbus. Nėra jokios informacijos, kad visuomenė būtų informuota apie želdinių šalinimą (duomenys neskelbtini). Be to, publicistinė informacija nėra pakankama ir neužtikrino pareiškėjų bei visuomenės teisės būti informuotiems. Tai, kad visuomenė turi būti informuota apie planuojamą želdinių šalinimą ir pertvarkymą papildomai patvirtina Želdinių būklės ekspertizės tvarkos apraše įtvirtinta visuomenės teisė reikalauti skirti želdinių būklės ekspertizę (t. y. pirmiausia, būti iš anksto ir adekvačiai informuota apie planuojamą želdinių šalinimą, kad galėtų šią teisę realizuoti).

Pareiškėjai nurodo, kad miesto gatvės želdiniai yra želdynas ir jiems turėjo būti parengtas želdyno tvarkymo projektas bei taikomos papildomos teisės aktuose numatytos visuomenės informavimą ir dalyvavimą užtikrinančios procedūros.

Teigia, kad Želdinių vertė turi būti nustatyta visais atvejais. Teisės aktai nurodo atvejus, kai vertė yra neatlyginama, tačiau visais atvejais išduodant leidimus vertė turi būti apskaičiuota. Tai papildomai patvirtina sisteminis teisės normų aiškinimas: Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 12.3 p. - būtinybė pasodinti atkuriamąją vertę atitinkantį medžių kiekį suponuoja būtinybę nustatyti-apskaičiuoti šalintinų želdinių vertę, net jeigu vertė nėra atlyginama.

Taip pat nurodė, kad pagal Kauno miesto želdynų ir želdinių būklės 2016 metais stebėsenos rezultatus (ataskaitą) dauguma medžių yra geros būklės, todėl juos pašalinti nėra ir nebuvo jokio pagrindo. Be to, 2017-08-18 specialistų Protokole DDR Nr. 20170818/1 ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-17-48 konstatuota, kad likę medžiai (duomenys neskelbtini), (kurie vėliau vis tik buvo pašalinti) yra perspektyvūs ir gyvybingi. Tai patvirtina, kad leidimams medžių kirtimui dėl jų blogos būklės išduoti pagrindo nebuvo.

Pareiškėjai 2019 m. balandžio 11 d. prašymu atsisakė šių skundo reikalavimų: 1) Panaikinti Kauno marių regioninio parko direkcijos 2017 m. birželio 6 d. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. V3-7.1-410; 2) Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. gegužės 17 d. Atrankos išvadą dėl rekonstruojamo sveikatingumo, kultūros ir užimtumo komplekso (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28-2)-A4-5185; 3) Panaikinti Valstybinės Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 13 d. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. (4)-V3-259(7.21); 4) Panaikinti Kauno marių regioninio parko direkcijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. V3-7.1-605;

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu bei jų atstovai teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai ginčija Leidimų teisėtumą, nes neturi subjektinės teisės tokiam reikalavimui pareikšti. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, esamo ginčo atveju Leidimus išdavė KMSA Aplinkos apsaugos skyrius, pagal KMSA Miesto tvarkymo skyriaus ir Kauno miesto gyventojų, tarp kurių nėra pareiškėjų, prašymus. Atitinkamai, pareiškėjai nėra nei asmenys, pateikę prašymus išduoti Leidimus, nei asmenys, kuriems Leidimai buvo išduoti. Pareiškėjai nėra Leidimų išdavimo teisinio santykio dalyviai ir nėra subjektai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka būtų įgalioti atstovauti ir/ar ginti viešąjį interesą, reikalaujant Leidimų panaikinimo. Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) esamoje byloje nesuteikia pareiškėjams teisės ginti viešąjį interesą, nes pareiškėjai nėra visuomeninė organizacija, o ginčijamos veiklos nėra priskiriamos prie veiklų, kurių atžvilgiu visuomeninė organizacija gali reikšti interesą. Tarp pareiškėjų nėra nei vienos visuomeninės organizacijos, kuriai būtų suteikti įgaliojimai veikti aplinkosaugos srityje ir šioje srityje atstovauti viešąjį interesą. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog tokie įgaliojimai yra suteikti VšĮ „Vartotojų balsas“. Pareiškėjai nelaikytini suinteresuota visuomene, nes pareiškėjų tarpe esantys fiziniai asmenys objektyviai nepagrindė, jog Leidimų išdavimas jiems padarė kokį nors tiesioginį poveikį. Tuo tarpu VšĮ „Vartotojų balsas“ į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėta organizacija teisės aktų nustatyta tvarka veiktų aplinkos apsaugos skatinimo srityje. Net jeigu pareiškėjai ir būtų laikomi visuomenine organizacija, jie vis tiek neturėtų teisės ginti viešojo intereso Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ginčijami Leidimai nepatenka į Konvencijos taikymo apimtį.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Leidimų išdavimui nebuvo reikalingas želdinių tvarkymo - pertvarkymo projektų parengimas, nes Leidimai buvo išduoti pavienių medžių, o ne želdynų šalinimui, todėl Želdynų įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Taip pat ginčo atveju Leidimų pagrindu buvo numatyta iškirsti tik tuos medžius, kurie augo gatvių tiesimui ir rekonstravimui skirtose teritorijose. Ši aplinkybė atsispindi ir pačiuose leidimuose, nurodant, kad atlikus medžių šalinimą bus vykdomas kapitalinis kelių remontas, t. y. bus naujai tiesiama kelių danga. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, išduodant Leidimus medžių šalinimui ir Leidimų pagrindu atliekant darbus, medžių būklės vertinimo natūroje atlikimas nebuvo reikalingas.

Atsakovas taip pat nurodė, kad ginčo atveju visi Leidimuose nurodyti medžiai augo valstybinėje žemėje, o medžių kirtimas buvo numatytas atlikti teritorijoje, naudojamoje gatvių (šaligatvių) tiesimui ir tvarkymui, todėl pareiga nustatyti numatomų iškirsti medžių vertę ir ją atlyginti, Kauno miesto savivaldybei nebuvo ir negalėjo būti taikoma. Be to, Leidimų pagrindu iškirtus senus medžius, šių medžių vietoje buvo atsodinti nauji, miesto aplinkai tinkami, tvirti ir saugūs medžiai. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog šalinant senuosius medžius jų vertė neturėjo būti nustatinėjama ir atlyginama. Be to, aplinkybę, jog pareiškėjų ginčijami Leidimai yra pagrįsti ir teisėti patvirtina ir Kauno RAAD Patikrinimo aktas, parengtas atlikus neplaninį patikrinimą dėl Leidimų išdavimo.

Atsakovas taip pat teigia, kad pareiškėjai skundą pateikė praleidę ABTĮ 29 str. 1 d. nurodytą terminą ir nesant jokių termino praleidimą pateisinančių objektyvių priežasčių. Esant šioms aplinkybėms, terminas skundo padavimui negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjų skundas, pateiktas praleidus ABTĮ nustatytą terminą, atmestinas šiuo savarankišku pagrindu.

Dėl termino praleidimo atsakovas nurodė, kad apie Leidimus, kurie buvo išduoti 2017 m. kovo - rugpjūčio mėnesiais, nuolat buvo viešinama tiek oficialiame KMSA interneto puslapyje, tiek Kauno miesto aktualijas publikuojančiose interneto svetainėse, didžiuosiuose šalies naujienų portaluose bei laikraščiuose. Todėl pareiškėjai apie Leidimų išdavimą ir jų pagrindu vykdomus (numatomus vykdyti) darbus sužinojo (negalėjo nesužinoti) dar 2017 m. gegužės mėnesį, o ne rugsėjo mėnesį, kaip nepagrįstai teigiama byloje. Šią išvadą, jog pareiškėjai apie leidimų išdavimą sužinojo daug anksčiau nei 2017 m. rugsėjo mėnesį, patvirtina ir tai, kad pareiškėjai dar 2017-08-18 kreipdamiesi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, žinojo visą informaciją apie išduotus Leidimus, juos išdavusią instituciją ir Leidimų pagrindu numatomų atlikti darbų apimtį. Būtent dėl išduotų Leidimų menamo neteisėtumo pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir buvo teikiamas. Atsižvelgiant į tai, skundą dėl Leidimų panaikinimo pareiškėjai bet kuriuo atveju privalėjo pateikti ne vėliau kaip 2017 metų rugsėjo mėnesį. Tuo tarpu realiai į teismą pareiškėjai kreipėsi tik 2017 m. lapkričio mėnesį, t. y. reikšmingai ir be jokių pateisinančių priežasčių praleidę ABTĮ 29 str. 1 d. nustatytą kreipimosi į teismą terminą.

Atsakovai Aplinkos apsaugos agentūra, Kauno marių regioninio parko direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba skundo pagrįstumą (dėl Leidimų panaikinimo) paliko spręsti teismo nuožiūra, kadangi pareiškėjai atsisakė skundo reikalavimų susijusių su jų priimtais sprendimais.

Pareiškėjų skundo dalis atmestina kita nutrauktina.

Pareiškėjai 2019 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą, kuriuo atsisako šių skundo reikalavimų: 1) Panaikinti Kauno marių regioninio parko direkcijos 2017 m. birželio 6 d. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. V3-7.1-410; 2) Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. gegužės 17 d. Atrankos išvadą dėl rekonstruojamo sveikatingumo, kultūros ir užimtumo komplekso (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28-2)-A4-5185; 3) Panaikinti Valstybinės Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 13 d. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. (4)-V3-259(7.21); 4) Panaikinti Kauno marių regioninio parko direkcijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. V3-7.1-605.

Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį, pareiškėjai turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį.

Pareiškėjų prašymas dėl skundo dalies reikalavimų atsisakymo pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį), skundo dalies atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, todėl administracinė byla dėl paminėtų skundo reikalavimų nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas, 104 straipsnis).

Pareiškėjams išaiškintina, jog bylos dalį dėl paminėtų reikalavimų nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).

Byloje likęs ginčas dėl išduotų leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius pagal pateiktus prašymus Kauno miesto savivaldybės administracijai išdavė šiuos leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams: 1) 2017 m. kovo 27 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2017 m. liepos 24 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2017 m. liepos 26 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimai) (2 t., b. l. 13-17).

Pareiškėjai teigia, kad pareikštas skundas yra tiek viešojo intereso, tiek privataus intereso pobūdžio. Nurodo, kad ginčo teisiniam santykiui taikomos Orhuso konvencijos bei 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 nuostatos, kuriomis inter alia yra užtikrinama suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismus ginant viešąjį interesą, susijusį su aplinkosaugos klausimais. Pareiškėjų manymu, fizinių asmenų kaip suinteresuotos visuomenės teisę ginti viešąjį interesą užtikrina Orhuso konvencijos nuostatos ir nacionalinis teisinis reguliavimas (tame tarpe Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, 1 straipsnio 22 punktas).

Pareiškėjų teigimu, medžių grupių šalinimas Kauno mieste dėl vykdomo gatvių ir šaligatvių remonto yra su aplinka susiję sprendimai, kurie sąlygoja pareiškėjų aplinkos būklę, gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas. Skundo reikalavimai yra neišvengiamai nukreipti ir į kiekvieno pareiškėjo subjektyvios teisės ir teisėto intereso apgynimą, nes visi pareiškėjai yra Kauno gyventojai ir jų dominuojantys pilnaverčio poilsio, rekreacijos, darbo bei gyvenamosios aplinkos poreikiai yra neatsiejami nuo Kauno miesto gatvių želdinių bei kitomis viešosiomis erdvėmis, kuriomis jie naudojasi ir turi teisėtą interesą bei lūkestį šių objektų kraštovaizdžio bei estetikos išsaugojimui ir puoselėjimui. Šios aplinkybės be kita ko sąlygoja kiekvieno pareiškėjo atitinkamą subjektinę teisę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai ginčija Leidimų teisėtumą ir reikalauja Leidimų panaikinimo, kadangi neturi subjektinės teisės tokiam reikalavimui pareikšti.

Leidimų atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ar kitokio pašalinimo, persodinimo, genėjimo darbus išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas (Aprašas). Aprašo 9 punkte yra nurodyta, jog saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą nurodytų darbų atlikimui. Aprašo 13.1 punktas numato, jog leidimai saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbų atlikimui yra išduodami pagal želdynų ir želdinių savininko ar valdytojo (įskaitant ir seniūnijas), kitų fizinių ar juridinių asmenų savivaldybei pateiktus argumentuotus nustatytos formos prašymus.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-602 patvirtintų Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (Taisyklės) 8 punkte yra įtvirtinta, jog medžiai ir krūmai, augantys ne miško paskirties žemėje, yra priskiriami saugotiniems, todėl jų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbų atlikimui yra reikalingas leidimas. Taisyklių 13 ir 14 punktai numato, jog saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ar kitokio pašalinimo, persodinimo, genėjimo darbų atlikimui reikalingus leidimus išduoda atitinkamos savivaldybės, kurioje yra numatomas darbų atlikimas, Aplinkosaugos skyrius, vadovaudamasis Aprašu.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, esamo ginčo atveju Leidimus, kurių panaikinimo reikalauja pareiškėjai, išdavė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius pačiai Kauno miesto savivaldybės administracijai pagal jos prašymus. Atitinkamai, pareiškėjai nėra nei asmenys, pateikę prašymus išduoti Leidimus, nei asmenys, kuriems Leidimai buvo išduoti, t. y. pareiškėjai nėra Leidimų išdavimo teisinio santykio dalyviai, kurie galėtų reikalauti Leidimų panaikinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 punktas), įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (2 punktas). ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), kuri ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d., preambulės septintoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo individualiai ir kartu su kitais saugoti aplinką bei gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės. Vadovaujantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, visuomenės, kuriai daro arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuotos visuomenės), nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisės aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo. Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį visuomenės nariams, atitinkantiems nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (jeigu tokie yra), turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas pažeidžiančių privačių asmenų ir valstybės institucijų veiksmams arba neveikimui užginčyti.

Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog sistemiškai analizuojant Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalies, 9 straipsnio 2 dalies normas ir ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisės normas yra akivaizdu, kad suinteresuotos visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą aplinkosaugos srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).

Nagrinėjamu atveju vertinant nacionalinės teisės aktų nuostatas, susijusias su pareiškėjų teise kreiptis į teismą, ginčijant Leidimus ir ginti viešąjį interesą, pažymėtina, jog aktualios yra Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos.

Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis (1 straipsnio 22 punktas).

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamo ginčo atveju nėra juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamiesi pareiškėjai galėtų reikalauti Leidimų panaikinimo. Pareiškėjai nelaikytini suinteresuota visuomene, nes pareiškėjų tarpe esantys fiziniai asmenys objektyviai nepagrindė, jog Leidimų išdavimas jiems padarė kokį nors tiesioginį poveikį, pažeidė jų subjektines teises ar interesus, o juridinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėjai galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta.

Pažymėtina, kad pareiškėjas asociacija „Vartotojų balsas“ turi skatinti aplinkos apsaugą, padėti spręsti kraštotvarkos problemas tam, kad būtų laikomas suinteresuota visuomene Aplinkos apsaugos įstatymo, Orhuso konvencijos prasme ir turėtų teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tam, kad būtų nustatyta, ar visuomeninė organizacija skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas, turi būti vertinami teisės aktai, reglamentuojantys visuomeninės organizacijos veiklą, įrodymai, patvirtinantys realią pareiškėjo veiklą aplinkos apsaugos bei kraštotvarkos srityje, visuomeninės organizacijos įstatų nuostatos, iš kurių būtų galima nustatyti, jog aplinkos apsauga yra vienas iš pagrindinių visuomeninės organizacijos veiklos tikslų.

Įvertinusi proceso šalių teismui pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pateikti įrodymai nepagrindžia, kad pareiškėjas asociacija „Vartotojų balsas“, kreipimosi su skundu į teismą metu, realiai veikė, skatindamas aplinkos apsaugą, padėdamas spręsti kraštotvarkos problemas. Kaip matyti iš pareiškėjo įstatų, juose nurodyti asociacijos veiklos tikslai: konsultuoti ir šviesti vartotojus aktualiais jiems klausimais įgyvendinant švietimo ir mokymo programas (2.1.1 punktas); efektyviai organizuoti vartotojų teisių apsaugą (2.1.2 punktas); atstovauti ir ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus įmonėse, įstaigose ir organizacijose, teismuose (2.1.3 punktas); ginti vartotojų kolektyvinius interesus (2.1.4 punktas) ir atstovauti Asociacijos narių interesams (2.1.5 punktas).

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas asociacija „Vartotojų balsas“ neatitinka nurodyto kriterijaus – padėti spręsti kraštotvarkos problemas, skatinti aplinkos apsaugą, todėl nagrinėjamu atveju nėra laikomas suinteresuota visuomene Aplinkos apsaugos įstatymo, Orhuso konvencijos prasme, turinčia teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas neatitinka ratione personae (subjektų) kriterijaus ginti viešąjį interesą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vadovaujantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, visuomenės, kuriai daro ar gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuota visuomenė) nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisė aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-520-211/2013, kt.).

Vadinasi, net jeigu pareiškėjai ir būtų laikomi tinkamais subjektais (suinteresuota visuomene), jie vis tiek neturėtų teisės ginti viešojo intereso Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ginčijami Leidimai nepatenka į Konvencijos taikymo apimtį. Kaip minėta, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis gali būti tiesiogiai taikoma tik sprendimams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Orhuso konvencijos I priede yra patvirtintas Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodytas veiklos rūšių sąrašas, kuomet visuomenė turi būti įtraukiama į konkrečių klausimų sprendimą ir, atitinkamai, kuomet visuomeninės organizacijos yra įgalinamos ginti viešąjį interesą. Minėtame veiklos rūšių sąraše gatvių tiesimas, remontas, rekonstrukcija ir su tuo susijęs medžių kirtimas nėra nurodytas. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju, kuomet yra sprendžiami su gatvių tiesimu, remontu ir rekonstrukcija bei medžių kirtimu susiję klausimai, pareiškėjams įgaliojimai ginti viešąjį interesą nėra suteikti.

Įvertinant nurodytų motyvų visumą, darytina išvada, jog pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginčyti Leidimų teisėtumo ir pagrįstumo, reikalauti Leidimų panaikino. Nurodytas subjektines teises turi tik Leidimų išdavimo teisinio santykio dalyviai ir asmenys turintys teisę atstovauti bei ginti viešąjį interesą. Pareiškėjai nei į vieną iš nurodytų kategorijų nepatenka, todėl pareiškėjų reikalavimas dėl Leidimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Analogiškais motyvais atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijos nustatyti medžių vertę pagal jos išduotus Leidimus.

Teismui konstatavus, kad pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginčyti Leidimų teisėtumą ir pagrįstumą, likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsakovo atstovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašyme taip pat nurodo, kad pasilieka teisę ateityje pateikti papildomus prašymus.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė detalaus išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl tokie duomenys teismui gali būti pateikti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 1 p., 103 straipsnio 4 punktu ir 104 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti pareiškėjų G. P., V. J., L. D., A. P., K. B.-G., G. A., T. Š., A. T., S. E. K. ir asociacijos „Vartotojų balsas“ pateiktą prašymą dėl atsisakymo dalies reikalavimų ir administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti: 1) Kauno marių regioninio parko direkcijos 2017 m. birželio 6 d. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. V3-7.1-410; 2) Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. gegužės 17 d. Atrankos išvadą dėl rekonstruojamo sveikatingumo, kultūros ir užimtumo komplekso (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28-2)-A4-5185; 3) Valstybinės Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 13 d. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. (4)-V3-259(7.21); 4) Kauno marių regioninio parko direkcijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. V3-7.1-605, nutraukti.

Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis Jolanta Medvedevienė Asta Urbonienė