Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-03 · Administracinė byla Nr. A-146-2709-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-12-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-03
Bylos Nr.
A-146-2709-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01026-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
Z. Ž.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-2709/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01026-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Laimės Baltrūnaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei Linai Jusienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. Ž. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Z. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1-3), kuriame prašė panaikinti 2010 m. kovo 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT) vado įsakymą Nr. TE-97 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado Z. Ž. nuobaudos“ (toliau – ir Įsakymas Nr.TE-97).

Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu Nr. TE-97 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) Personalo departamento 2010 m. vasario 26 d. tarnybinio patikrinimo dėl Z. Ž. veiksmų išvada Nr. 2VL-22 (toliau – ir Išvada). Nuobauda paskirta už VSAT pareigūnų elgesio taisyklių reikalavimų pažeidimus.

Pareiškėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta duomenų bei objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka). Viena iš svarbiausių nuobaudų skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis pareigūno veikos ar neveikimo konstatavimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareigūno galimai atlikto pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nusižengimą kvalifikuoti, nurodant Statuto straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, pareigūno, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, taip pat siūlomą konkrečią nuobaudą (Tvarkos 20 p.). Pasak pareiškėjo, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties ir visiškai nenagrinėjo subjektyviųjų nusižengimo požymių, kaip pasireiškė pareiškėjo kaltė (intelektualinis ir valinis momentai). Dėl to Išvadoje nepagrįstai konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas.

Pareiškėjo nuomone, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo objektyviai įvertintos jo paaiškinime nurodytos aplinkybės, o D. P. ir L. M. parodymai yra išgalvoti ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjas pripažino, kad 2010 m. sausio 21 d. apie 15 val. tarnybiniu telefonu jis skambino VSAT Tyrimo skyriaus vyr. specialistei D. P., pageidaudamas, kad būtų leista susipažinti su visa tyrimo medžiaga. D. P. jam paaiškino, kad duomenis į išvadą Nr.27-1 įrašė iš jo charakteristikos, kurią sudarė tiesioginis vadas S. S.. Pasak pareiškėjo, pokalbio su D. P. jis nebetęsė ir padėjo telefono ragelį. Todėl teiginys, esą pareiškėjas D. P. reiškė priekaištus dėl surašytos išvados Nr.27-1 ir kalbėjo nemandagiai, nekorektiškai, nepagarbiai, pakeltu tonu bei grasino, pareiškėjo tvirtinimu, neatitinka tikrovės. Pokalbį girdėjo kartu su pareiškėju kabinete buvęs Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas V. K.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį tai, kad Vidaus reikalų sistemoje dirba daugiau kaip 30 m. Per šį laikotarpį neturėjo jokių nesusipratimų dėl bendravimo su kitais pareigūnais.2009 m. vasario mėn. Pagėgių rinktinės vadovybėje buvo atliekamas psichologinio klimato tyrimas. Pareiškėjas buvo įvertintas aukščiausiu balu. Pareiškėjas teigė, kad VSAT vadas S. S. jo atžvilgiu neobjektyvus, persekioja pareiškėją už jo pasisakymus dėl VSAT darbo gerinimo ir nepakankamo Pagėgių rinktinės finansavimo 2009 m. rudenį.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo padaryta procedūrinių Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų, kurie neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir sprendimo pagrįstumo. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo įrodyta, kad pareiškėjas netinkamai atliko pavestas funkcijas bei pažeidė VSAT pareigūnų elgesio taisyklių reikalavimus. Išvadoje nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b. l. 11-12) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo elgesio atliko Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamentas, atsižvelgdamas į VSAT vado S. S. 2010 m. sausio 26 d. raštu Nr. (21)-14-314 pateiktą VSAT Imuniteto valdybos Tyrimų skyriaus viršininkės L. M. 2010 m. sausio 21 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13-230. Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos nuostatomis, pareiškėjui 2010 m. vasario 3 d. buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kad jis 2010 m. sausio 21 d. telefoninio pokalbio su D. P. metu galimai pažeidė VSAT pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų atsakovo vado 2006 m. kovo 31 įsakymu Nr. 4-228 (toliau – Etikos taisyklės), reikalavimus. 2010 m. vasario 10 d. gautas pareiškėjo paaiškinimas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjas 2010 m. sausio 21 d. 15 val. tarnybiniu telefonu nemandagiai, nekorektiškai, nepagarbiai, pakeltu tonu kalbėjo su D. P. ir šiais veiksmais pažeidė Etikos taisyklių 8.3, 8.6, 9 ir 11 punktų reikalavimus. Buvo pasiūlyta už šiuos pažeidimus skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. VSAT vadas 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr.TE-97 paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2010 m. kovo mėnesį atlikto psichologinio tyrimo metu pareiškėjo, kaip Pagėgių rinktinės vado, veikla įvertinta labai blogai. Faktinės aplinkybės, kad pokalbio su D. P. metu pareiškėjo kabinete buvo pavaduotojas V. K., pareiškėjas 2010 m. vasario 9 d. paaiškinime Nr. (21/21)-10-546 nenurodė. Atsakovo nuomone, paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo Z. Ž. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad VSAT vado Įsakymu Nr.TE-97 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 22). Nuobauda paskirta vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir tarnybinio patikrinimo išvada; nuobauda paskirta už Etikos taisyklių 8.3, 8.6, 9 ir 11 punktų reikalavimų nevykdymą.

Teismas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamento tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 24-26) konstatuota, jog pareiškėjas 2010 m. sausio 21 d. 15.00 val. tarnybiniu telefonu nemandagiai, nekorektiškai, nepagarbiai, pakeltu tonu kalbėjo su VSAT Imuniteto valdybos Tyrimų skyriaus darbuotoja D. P. ir šiais veiksmais pažeidė Etikos taisyklių 8.3, 8.6, 9 ir 11 punktų reikalavimus. Statuto 26 straipsnio 10 dalis numato, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 buvo patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka. Šios Tvarkos 4.2 punktas nustato, kad tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Nusižengimo apibrėžimas atitinka Statuto 2 straipsnio 6 dalį.

Teismas nustatė, kad pagrindas tarnybiniam tyrimui pradėti buvo 2010 m. sausio 21 d. VSAT Imuniteto valdybos tyrimų skyriaus viršininkės L. M. tarnybinis pranešimas Nr. 13-230, kuriame nurodyta, kad sausio 21 d. apie 15 val. D. P. tarnybiniu telefonu paskambino Pagėgių rinktinės vadas Z. Ž. ir pakeltu tonu kreipėsi su priekaištais į D. P. (antruoju asmeniu) dėl surašytos Z. Ž. charakteristikos bei dėl tarnybinio patikrinimo išvados; išsakė priekaištus, kad D. P. surašė patikrinimo išvadą taip, kaip jai liepė; pareiškėjas pasakė „rašyk, rašyk...prisirašysi“ ir numetė telefono ragelį. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad L. M. pokalbį girdėjo, nes D. P. įjungė telefono mikrofoną, kad po minėto pokalbio D. P. verkė, buvo labai susijaudino (b. l. 28).

Vidaus reikalų ministras 2010 m. sausio 26 d. pavedė išnagrinėti VSAT vado 2010 m. sausio 26 d. raštu Nr. (21)-14-314 persiųstą informaciją apie Z. Ž. veiksmus ir esant pagrindui pradėti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadą (b. l. 27). 2010 m. vasario 3 d. pareiškėjui pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 17 punktą buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 43) ir paprašyta pateikti paaiškinimą. Naudodamasis Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 18 punkte numatyta teise, pareiškėjas 2010 m. vasario 9 d. pateikė paaiškinimą (b. l. 44-45). Paaiškinime išdėstytos aplinkybės yra analogiškos, nurodytoms skunde bei paaiškinimuose teismui. Pareiškėjo teigimu, priekaištai yra nepagrįsti, neatitinka tikrovės. Tyrimo metu buvo gautas D. P. paaiškinimas (b. l. 47), kuriame ji nurodė tokias pačias aplinkybes, kurios surašytos L. M. tarnybiniame pranešime. Tas pačias aplinkybes L. M. ir D. P. patvirtino apklausiamos liudytojomis teismo posėdžio metu.

Etikos taisyklių 8.3, 8.6 punktuose numatyta, kad pareigūnai turi vengti pareigūno darbo ar nuosavybės menkinimo bei neigiamų emocijų demonstravimo. Taisyklių 9 punktas įpareigoja pareigūną bendraujant su kolegomis elgtis pagarbiai, vadovaujantis principu, kad kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Taisyklių 11 punktas nustato, kad pareigūnai turėtų pagrįstą kritiką bendradarbiui reikšti korektiškai. Tiek tarnybinio tyrimo atlikimo metu, tiek teismo posėdžio metu L. M. ir D. P. patvirtino, kad pareiškėjas telefonu su D. P. kalbėjo pakeltu tonu, niekino jos atliktą darbą (D. P. atliko tarnybinį patikrinimą dėl VSAT Pagėgių rinktinėje organizuojamų viešųjų pirkimų pažeidimų ir 2010 m. sausio 15 d. surašė išvadą Nr. 27-1, kurioje pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Pagėgių rinktinės vado pareigybės aprašymo 14 punkto reikalavimus, ir paskirti jam pastabą (b. l. 74-82)), bendravo nepagarbiai ir nekorektiškai. Tokie veiksmai atitinka VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 8.3, 8.6, 9 ir 11 punktų pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo iniciatyva pakviestas liudytojas V. K. įvykio aplinkybių neprisiminė pakankamai gerai. Liudytojas nurodė tik bendrą pokalbio toną, teigdamas, kad pareiškėjas, jo nuomone, nebuvo nekorektiškas. Teismas vertino, kad bendro įspūdžio atskleidimas negali paneigti iš karto po pokalbio telefonu surašytų raštu ir teisme pakartotų L. M. ir D. P. paaiškinimų. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo teigti, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo atliktas neišsamus tyrimas, kadangi 2010 m. vasario 9 d. paaiškinime pareiškėjas nenurodė, kad jo pokalbio metu kabinete buvo bendradarbis. Todėl tyrimą atlikę pareigūnai negalėjo šios aplinkybės žinoti ir paprašyti paaiškinimo iš V. K. 2010 m. vasario 9 d. paaiškinime pareiškėjas taip pat nenurodė kitų jo kaltę paneigiančių aplinkybių. Dėl pareiškėjo teiginio, esą VSAT vadas yra neobjektyvus pareiškėjo atžvilgiu, teismas nusprendė, kad ši aplinkybė nedaro įtakos pažeidimo, už kurį paskirtą nuobaudą šioje byloje ginčija pareiškėjas, nustatymui. Šioje byloje aiškinamasi ne dėl pareiškėjo ir VSAT vado santykių, o dėl pareiškėjo nepagarbaus elgesio su D. P. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su VSAT vado sudaryta pareiškėjo charakteristika, nesuteikia jam teisės demonstruoti neigiamų emocijų kitiems bendradarbiams, kurie neturi jokios teisės pakeisti VSAT vado charakteristikos. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių L. M. ir D. P. būtų galėjusios tarnybinio patikrinimo ar teismo metu pateikti klaidinančią informaciją. 2010 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad asmeninių santykių su abiem liudytojomis neturi. Teismui pateikti duomenys apie pareiškėjo, kaip vadovo, vertinimą gali būti duomenimis, į kuriuos atsižvelgtina skiriant nuobaudą, tačiau jie neturi įtakos pažeidimo nustatymo faktui.

Teismas konstatavo, kad Statuto 26 straipsnio 1 dalyje bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 5.2 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda parenkama atsižvelgiant į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes. Šių teisės normų pažeidimų teismas nenustatė.

III.

Pareiškėjas Z. Ž. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu ( b. l. 170-172) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais motyvais, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodo šiuos argumentus:

1.Teismas neįvertino, kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką.Teismo išvados padarytos remiantis tik atsakovo (suinteresuotos pusės) išsakytais argumentais, kuriuos apeliantas ir liudytojas V. K. paneigė teismo posėdžio metu. Teismas netinkamai įvertino liudytojo V. K. parodymus, motyvuodamas jog liudytojas V. K. pakankamai gerai įvykio aplinkybių neprisiminė, nes nuo telefoninio pokalbio praėjo beveik vieneri metai. Priešingai, liudytojas V. K. teismo posėdyje metu paliudijo, kad pokalbis telefonu tarp apelianto ir D. P. buvo korektiškas.

2. Teismas netyrė tos aplinkybės, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus L. M. tarnybinį pranešimą Nr. 13-230 apie neva nekorektišką apelianto telefoninį pokalbį su D. P. L. M., būdama tiesioginė D. P. viršininkė, apelianto nuomone, nulėmė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus tarnybinio patikrinimo metu.

3. Teismas nesiaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai, nenagrinėta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad prieš skiriant valstybės tarnautojui nuobaudą turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: turi būti nustatyta kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena bei nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės (žr., pvz., LVAT 2004 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-640/2004, LVAT 2004 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-678/2004).

4. Teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad 2010 vasario mėn. atlikto Pagėgių rinktinės psichologinio klimato tyrimo metu apeliantas, kaip rinktinės vadas, buvo įvertintas aukščiausiu balu. Tai, pasak apelianto, rodo apelianto jo toleranciją pavaldiems pareigūnams ir paneigia L. M. ir D. P. tarnybinio patikrinimo metu duotus parodymus dėl tariamai grubaus apelianto elgesio.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 181-182) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais motyvais, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiškėjas ginčijo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2010 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. TE-97, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už VSAT pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų atsakovo vado 2006 m. kovo 31 įsakymu Nr. 4-228, 8.3, 8.6, 9 ir 11 punktų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymu, neatsižvelgė į tai, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai, nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis.

ABTĮ 136 straipsnis nustato, kad tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą vadovaudamasi šiais įstatymo reikalavimais.

Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tarnybinio patikrinimo išvada dėl tarnybinio nusižengimo yra individualaus administracinio akto, kurio paskiriama tarnybinė nuobauda, sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. VSAT vado Įsakymo Nr.TE-97, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, įžanginėje dalyje yra nurodyta, jog šis įsakymas priimtas remiantis VRM Personalo departamento 2010 m. vasario 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr.2VL-22, kurią patvirtino Vidaus reikalų ministras. Tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo atliko VRM Personalo departamentas Vidaus reikalų ministro pavedimu, kadangi VSAT vadas 2010 m. sausio 26 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą, prašydamas, kad tarnybinį patikrinimą dėl Pagėgių rinktinės vado galimai padaryto Etikos taisyklių pažeidimo, siekiant užtiktini objektyvumą ir nešališkumą, atliktų VRM pareigūnai. Ši aplinkybė pareiškėjui palanki, kadangi, tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo atliko Vidaus reikalų ministerijos struktūrinis padalinys, su kuriuo tarnybinio pavaldumo santykiais nesusijęs nei pareiškėjas, nei VSAT Imuniteto valdybos Tyrimų skyrius, kuriame dirba L. M. ir D. P. Pareiškėjas paaiškinime neneigė fakto, kad 2010 m. sausio 21 d. jis skambino tarnybiniu telefonu VSAT Imuniteto valdybos Tyrimų skyrius vyr. specialistei D. P. dėl anksčiau jos atlikto tarnybinio patikrinimo, kuris baigėsi pareiškėjui nepalankia 2010 m. sausio 15 d. TP išvada Nr. 27-1, kuria remiantis jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Iš pareiškėjo paaiškinimo VRM Personalo departamentui matyti, kad pareiškėjas iš esmės neneigė reiškęs pretenzijas minėtai specialistei dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalies, kurioje pateikta jo, kaip Rinktinės vado, charakteristika, tačiau teigia kalbėjęs etiškai. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios galėtų keltų abejonių dėl L. M. ir D. P. pateiktų duomenų atitikties tikrovei. Paaiškinime VRM Personalo departamentui pareiškėjas pareiškė savo nuomonę, kad VSAT vadas jo atžvilgiu neobjektyvus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra pateikta pareiškėjo tarnybinės veiklos ir pareiškėją charakterizuojančių duomenų įvairiapusė analizė. Joje nurodyti tiek apeliantui palankūs, tiek ir jam nepalankūs duomenys. Kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, o nustatytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas pagal Etikos kodekso 8.3, 8.6, 9 ir 11 punktus, yra aiškiai nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje ir pakartota Įsakyme Nr.TE-97. Pareiškėjo argumentai apie neva neišsamų, paviršutinišką tarnybinio nusižengimo tyrimą nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais. Pareiškėjas nenurodo kokios būtent aplinkybės turėjo būti ištirtos tarnybinio patikrinimo metu, tačiau nebuvo ištirtos. Iš 2010 m. vasario 9 d. paaiškinimo VRM Personalo departamento direktoriaus pavaduotojui, turinio matyti, kad šiame paaiškinime nėra nurodyta kokių nors reikšmingų aplinkybių, susijusių su 2010 m. sausio 21 d. pokalbio telefonu su VSAT Imuniteto valdybos Tyrimų skyrius vyr. specialiste D. P., kurios galėjo būti reikšmingos ir turėjo būti patikrintos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas savo paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nenurodė, kad jo pokalbį telefonu su D. P. girdėjo koks nors kitas asmuo. Pareiškėjui pagal jo užimamas pareigas valstybės tarnyboje buvo gerai žinoma tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūra ir tai, kad tarnybiniu nusižengimu įtariamo pareigūno paaiškinime pateikti duomenys apie įtariamo pažeidimo aplinkybes turi būti patikrinti ir gali lemti tarnybinio patikrinimo išvadą apie tai, ar asmuo padarė tarnybinį nusižengimą, ar jo nepadarė. Todėl pareiškėjo pozicija, kad jis tik skunde teismui, t.y. tik po to, kai jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nurodė asmenį (buvusį savo pavaduotoją V. K.) tariamai girdėjusį jo pokalbį telefonu su VSAT Imuniteto valdybos Tyrimų skyrius vyr. specialiste D. P., yra nelogiška. Šio liudytojo parodymai, atsižvelgiant į jau minėtą aplinkybę, kad pareiškėjas šio asmens tarnybinio patikrinimo metu teiktame paaiškinime nenurodė, taip pat į tai, kad pareiškėją ir jo nurodytą liudytoją V. K. siejo tarnybinio pavaldymo santykiai, vertintini kritiškai.

Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tikrindamas įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui pagrįstumą bei teisėtumą, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis betarpiškumo principo (ABTĮ 79 str.) teismo posėdyje ištyrė rašytinius įrodymus ir apklausė liudytojais D. P., L. M., V. K., išklausė patį pareiškėją bei atsakovo atstovą, taip pat patikrino, ar tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių kiltų abejonių dėl D. P. ir L. M. parodymų atitikimo tikrovei. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vertinti įrodymų visumą kitaip nė juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Apelianto argumentai, jog atitinkamu laikotarpiu atliekant psichologinio klimato Pagėgių rinktinėje tyrimą, jo elgesys buvo įvertintas aukščiausiu balu patys savaime negali būti laikomi paneigiančiais byloje nustatytas su konkrečiu įvykiu susijusias aplinkybes.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo Z. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAudrius BakaveckasLaimė Baltrūnaitė