Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2YT-302-867/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-09-16
Bylos Nr.: e2YT-302-867/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01226-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Inga Sakalauskaitė
Pareiškėjas: G. T.
Suinteresuotas asmuo: R. R., J. V., S. Š., S. R., K. R., valstybės įmonė „Turto bankas“, M. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. V. S., L. R., A. R., Ž. R.
Advokatai: Dženeta Terespolskienė, Linas Žukauskas, Irena Jermeolajeva

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-302-867/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01226-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 16 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, Karolinai Butkienei,dalyvaujant pareiškėjai G. T., jos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,suinteresuotiems asmenims R. R. ir J. V., jų atstovui advokatui Linui Žukauskui,suinteresuotiems asmenims S. Š., S. R. ir K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, M. P., J. V., S. Š., S. R., R. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. V. S., K. R., L. R., A. R., Ž. R., A. R. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, M. P., J. V., S. Š., S. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. V. S., K. R., L. R., A. R., Ž. R. ir A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikimą po savo tėvo S. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad ji yra motinos A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo S. R., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Jos tėvų kaip sutuoktinių pavardės skiriasi. Ji dar 2021 m. pradėjo tvarkytis dokumentus dėl kreipimosi į teismą ir 2021-11-11 gavo Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro notarės Loretos Mėčienės raštą Nr. S-88 „Dėl duomenų suteikimo“, kuriame nurodoma, kad Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla po palikėjos A. R. mirties ir įpėdiniams, priėmusiems jos palikimą, yra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 2012-10-12, notarinio registro Nr. LM-2608 į palikėjos asmenine nuosavybės teise valdytą turtą. Minėtame rašte nurodyta, kad jos tėvai santuokoje yra įgiję turtą adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas ir pastatai), o kadangi jos tėvas po sutuoktinės mirties į Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biurą nesikreipė, prašydamas išduoti nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį santuokos metu įgyto turto, todėl palikėjos A. R. paveldėjimo byla nėra baigta. Notarė taip pat nurodė, kad biure nėra užvesta paveldėjimo byla po S. R. mirties. Jos tėvas 2010-06-09 sudarė testamentą, tačiau palikimas pagal testamentą nėra priimtas. Po mamos mirties ji ir jos brolis R. R. 2007-12-06 kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, vėliau jie abu sutiko, kad į paveldėjimo bylą praleidus terminą būtų įtraukti ir kiti paveldėtojai, tai yra J. V., S. R., S. R. ir A. R.. 2012-09-18 R. R. sudarė paveldėjimo teisės dovanojimo sutartį ir jai padovanojo teises į turtą ir turtines teises į palikimo dalį, likusią po jų motinos mirties. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad A. R. vardu yra įregistruotas nekilnojamas turtas, tai yra žemės sklypas, gyvenamas namas ir kiti ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). S. R. vardu taip pat yra įregistruotas nekilnojamas turtas, tai yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Tėvų vardu registruotas nekilnojamas turtas yra įgytas jų santuokoje ir jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes mama mirė būdama santuokoje. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2010-06-28 buvo priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-6021-323/2010, kuriuo neterminuotai buvo apribota jos brolio A. R. tėvo valdžia į nepilnamečius vaikus: L. R., gim. (duomenys neskelbtini), K. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir ji buvo paskirta nepilnamečių vaikų globėja bei turto administratore paskirta, su ja buvo nustatyta ir vaikų gyvenamoji vieta, o iš vaikų tėvų nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas. Nurodo, kad iki tėvo S. R. mirties ir po jos, ji su savo bei globojamais nepilnamečiais vaikais gyveno jos tėvams priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties ji rūpinosi namais, mokėjo su tuo priklausančius mokesčius ir tai patvirtina, nes nėra įsiskolinimų už komunalines paslaugas (elektra, šiukšlių išvežimas ir kt.). Iš Registrų centro išrašo matyti, kad namas yra dviejų aukštų, antrame aukšte gyveno ji su nepilnamečiais vaikais, o pirmame brolis R. R.. Nurodo, kad jos brolis S. R. ne kartą atvykdavo į tėvų namus neblaivus ir dėl to buvo kviesta policija, todėl ji su savo ir globojamais vaikais išsikraustė į socialinį būstą, kur gyvena iki dabar su A. R.. Nurodo, kad jai reikėjo rūpinti nepilnamečiais savo ir brolio globojamais vaikais, todėl visi paveldėjimo reikalai paliko antroje vietoje. Nors ji į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė, tačiau aktyviais veiksmai po tėvo mirties priėmė savo tėvo palikimą ir su tėvo turtu elgėsi kaip su savu, tai yra liko gyventi tėvų gyvenamajame name ir jį toliau prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, o kadangi kiti mirusio tėvo įpėdiniai nepriėmė palikimo po palikėjo S. R. mirties, ji laikė save turto savininke. Nurodė, kad ji tvarkė, remontavo ir rūpinosi namo antruoju aukštu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad tik teismui nustačius, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, esant suinteresuotų asmenų pritarimui, suinteresuotas asmuo neprieštarautų, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Papildomai nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo S. R. palikimo perėjimą valstybei. Prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. R. paliktojo turto priėmimą. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys J. V. ir R. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimo netenkinti, nes pareiškime nurodytos aplinkybes neatitinka tikrovės ir yra išgalvotos. Nurodo, kad S. R. yra sudaręs testamentą, kuriuo visas po jo mirties atsiradęs palikimas turėjo atitekti testamentiniam įpėdiniui R. R., todėl niekas dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė. Patvirtina, kad pareiškėja su nepilnamečiais vaikais, kurį laiką gyveno jų tėvams priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tai buvo iki 2005 m., tuo tarpu tėvams priklausančiame name nuo 1992 m. gyveno ir šiuo metu gyvena R. R. su savo sutuoktine ir vaikais, nes jis su tėvais disponavo pirmojo namo aukštu ir kartu su tėvais gyveno pirmame namo aukšte, o pareiškėja iki 2005 m. naudojosi tik namo antruoju aukštu. 2003 m. į tėvų namus persikrausčius jų broliui S. R., pareiškėja po dviejų metų, 2005 m., iš tėvų namų išsikraustė ir niekada į juos gyventi nebegrįžo. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2007 m. pareiškėja su vaikais gyveno suinteresuotajam asmeniui J. V. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau išsikraustė į nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pradėjus globoti brolio A. R. vaikus, ji su jais dar iki tėvų mirties išsikraustė į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 2014 m., kai persikraustė į dar kitą butą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad po tėvų mirties R. R. sudarė naujas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis su bendrove UAB „Klaipėdos vandenys“, jis mokėjo už gyvenamajam namui tiekiamą elektros energiją, atliekų išvežimą ir tvarkymą, namo šildymo išlaidas. Kadangi pareiškėja iš tėvų namo išsikraustė dar esant tėvams gyviems ir į juos nebegrįžo gyventi, todėl ji negalėjo tvarkyti ar prižiūrėti namo ir mokėti mokesčius ir valdyti turtą kaip nuosavą. Nurodo, kad A. R. nepilnamečiai vaikai niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini), o tik atvykdavo pas tuo metu dar gyvus savo senelius, nes name ir taip gyveno dvi šeimos, todėl net faktiškai nebūtų galėję gyventi, nes nebuvo vietos. Nurodo, kad abu tėvus nukaršino R. R. su sutuoktine, nes jie gyveno kartu. Iki mamos mirties visas namo išlaikymo išlaidas tvarkė mama, o po jos mirties, namo išlaikymu ir tvarkymu rūpinosi R. R. ir tai darė dar esant tėvui gyvam ir tai patvirtina 2014-06-11 Kretingalės seniūnijos pažyma. R. R. paaiškina, kad jis po tėvų mirties pradėjo valdyti jų turtą ir juo rūpintis ir tai daro iki pat šios dienos, be to jis yra sudaręs sutartį su ūkininku, kuriam yra išnuomojęs žemę kuri priklausė tėvui.

Suinteresuotas asmuo M. P. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo S. Š. ir S. R. atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

2023-11-22 teismo nutartimi į bylą suinteresuotais asmenimis buvo nuspręsta įtraukti A. S. ir A. R. vaikai, tai yra A. V. S., K. R., L. R., A. R., Ž. R. ir A. R..

Suinteresuoti asmenys L. R., Ž. R., K. R., A. R. ir A. R. pateikė atsiliepimus, kuriais sutiko su pareiškėjos pareiškimu.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad jos dukros L. T. ir M. T. yra deklaravusios savo gyvenamąsias vietas nuo 2005-04-18 adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol. M. T. yra gimusi (duomenys neskelbtini), ir kai mirė S. R. jai buvo 20 metų, o kai mirė jos močiutė A. R. jai buvo 17 m ir ji gyveno ginčo namo antrame aukšte ir iš ten vykdavo į mokyklą Klaipėdos mieste, o vėliau grįždavo ir būdavo savaitgaliais, jau po S. R. mirties. Tokiu būdu pareiškėja žodinės panaudos sutartimi leido naudotis dukroms jos priimtu ir paveldėtu turtu pagal faktą. Turto valdymas pasireiškė naujų langų sudėjimu ginčo namo antrame aukšte, be to, buvo perdažyti ir nušlifuoti laiptai į antrą aukštą, įsirengė tualetą antrame aukšte, kvietė kaminkrėtį, kuris išvalė kaminą, kuriuo naudojasi ir antrame aukšte gyvenantys asmenys. Pinigus susijusius su gyvenamojo namo antro aukšto išlaikymu perduodavo pareiškėja R. R. arba jo žmonai.

Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po palikėjo S. R. mirties faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė mirusio S. R. palikimą. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis nuolat ir nepertraukiamai nuo 1992 m. gyveno kartu su tėvais, tėvams nuosavybės teisėmis priklausančiame gyvenamajame name (namų valdoje), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Sudaręs santuoką ir susilaukęs vaikų jis su šeima ir toliau liko gyventi tėvams priklausančiame name, dalindamasis jo patalpas kartu tėvais. Nurodė, kad iki 2005 m. antruoju tėvų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukštu naudojosi pareiškėja, o kurį laiką kartu su pareiškėja gyveno ir brolis S. R.. 2005 m. pareiškėja iš tėvų namų išsikraustė ir niekada į juos gyventi nebegrįžo, o jis nuo 1992 m. gyveno ir šiuo metu gyvena tėvams priklausančiame name, jis nukaršino pasenusius tėvus ir iš pradžių mirus mamai, o vėliau ir tėčiui, jis liko gyventi jų namuose ir savarankiškai juos tvarkė ir prižiūrėjo, išlaikė bei remontavo, nes 2010-06-09 tėvas sudarytu testamentu, kurio notarinio registro Nr. 1927, visą po jo mirties liksiantį turtą paliko jam. Nurodo, kad po tėvo mirties yra likęs šis nekilnojamas turtas: ½ dalis santuokoje su A. R. įgyto turto: tai yra gyvenamas namas su žemės sklypu ir ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Kadangi jis nepertraukiamai po tėvo mirtis gyveno ir prižiūrėjo tėvų namą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė palikimą po tėvo mirties. Nurodo, kad gyvendamas su šeima tėvų name jis atliko namo remonto darbus, tai yra įrengė nuotekų surinkimo sistemą, pertvarkė vandens tiekimo ir elektros tiekimo sistemą, įrengė sanitarinius mazgus, sutvarkė laiptines ir suremontavo stogą. Tai, kad jis po tėvo mirtis rūpinosi turtu patvirtina ir seniūnijos 2014 m.pažyma bei tai, kad jis sudarė sutartį dėl žemės nuomos su ūkininku.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į savarankišką priešpriešinį reikalavimą, kuriame nurodo, kad tik teismui nustačius, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų, kad pareiškėjo R. R. pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuoti asmenys L. R., Ž. R., K. R., A. R. ir A. R. pateikė atsiliepimus, jog su suinteresuoto asmens R. R. savarankišku priešpriešiniu reikalavimu susipažino.

Atsiliepimas

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens R. R. savarankišką priešpriešinį reikalavimą, kuriuo su reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad po palikėjo S. R. mirties (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo R. R., žinodamas kad turi testamentą, nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, kaip ir kiti mirusiojo įpėdiniai ir tik ji tik jai 2023-06-20 pasikreipus į teismą dėl palikimo priėmimo pareiškė reikalavimus. Su jos teismui pateiktu pareiškimu nesutiko tik suinteresuoti asmenys R. R. ir J. V., o kiti įpėdiniai jokių reikalavimų nepareiškė. Savarankiško reikalavimo R. R. nepareiškė ir per teismo nustatytą terminą, nors teisme tvirtino, kad jis sutiktų pasidalinti su ja paveldimą turtą. Mano, kad tai, kad savarankiškas reikalavimas yra pateiktas po septynių mėnesių nuo jos pareiškimo pateikimo teismui dienos, tik patvirtina R. R. neapsisprendimą dėl palikimo po tėvo mirties, nes jis tik po 13 metų po palikimo atsiradimo kreipėsi į teismą, nors apie tėvo testamentą jis žinojo ir jokių veiksmų nesiėmė. Nurodo, kad dar 2014 m. M. R. paskolino R. R. 100,00 Lt, kad jis susitvarkytų palikimo dokumentus ir tai patvirtina skolos raštelis. Be to, R. R. 2012 m. buvo įgaliojęs seserį S. Š. jo vardu tvarkyti paveldėjimo bylą, kuri buvo pradėjusi tvarkyti dokumentus, o jam tik reikėjo užbaigti surinkti papildomus dokumentus ir nuvykti pas notarą, tačiau jis to nepadarė. Mano, kad R. R. paveldėjimo dokumentų nesitvarkė galimai dėl nerūpestingumo, abejingumo ir pasyvumo arba dėl to, kad turėjo skolų ir bijojo kreditorių. Nurodo, kad jos dukros L. T. ir M. T. nuo 2005-04-18 yra deklaravusios gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Be to, jos dukra M. T., kai mirė A. R. buvo 17 metų ir gyvo antrame namo aukšte ir vykdavo į mokyklą į Klaipėdą, vėliau į senelių namus atvykdavo savaitgaliais, po S. R. mirties ir ji žodinės panaudos sutartimi leido savo dukroms naudotis jos priimtu ir paveldėtu turtu pagal faktą. Nurodo, kad namo antrame aukšte buvo sudėti nauji langai, perdažyti ir nušlifuoti laiptai į namo antrąjį aukštą, įsirengtas tualetas antrame namo aukšte, valytas kaminas, be to pinigus už antrojo namo aukšto išlaidas ji atiduodavo R. R. sutuoktinei arba pačiam R. R.. Kretingalės seniūnijos seniūnaitė R.B. rašte nurodė, kad pasaka kaimynų ji su dukromis pastoviai adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, tačiau dažnai čia atvyksta ir rūpinasi namo bei aplinkos priežiūra. Mano, kad jos pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, o suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimas yra tik deklaratyvus ir nepagrįstas. Nurodo, kad vandentiekio ir nuotekų tvarkymui buvo naudojamos jos šeimos medžiagos ir R. R. tik padėjo atlikti darbus, kaip ir padėjo remontuoti stogą, nes rūpinosi stelažais. Laiptinėje R. R. įdėjo vieną langą ir sustatė duris, o jos dukra M. T. darė sienų kosmetinį remontą ir laiptų atnaujinimą, duris pirko jos sūnus, kaip ir kitas reikalingas medžiagas, o elektros instaliaciją R. R. vedėsi tik savo pirmame aukšte, o jos antrame aukšte sutvarkė L. K. Nurodo, kad ji nuolat ir nepertraukiamai gyveno antrame namo aukšte adresu (duomenys neskelbtini) ir užaugino savo vaikus, ir nuo tada kai nebegyveno nuolatos, nes globojo savo brolio mažus vaikus, kuriems sąlygos ten nebuvo tinkamos gyventi, ji leido patalpomis naudotis savo sūnui S. T., o vėliau broliui S. R., dukrai M. T.. Ji su vaikais važiuodavo savaitgaliais prižiūrėti valdas, užsiiminėjo žemdirbyste, sodo priežiūra. Laikotarpiu nuo 2005m iki 2007 m. prižiūrėjo J. V. butą, nes pastaroji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir bute nakvodavo, kai negalėdavo gyventi adresu (duomenys neskelbtini) dėl vykusių išgertuvių.

Suinteresuotas asmuo S. R. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens R. R. savarankišką priešpriešinį reikalavimą, kuriame nurodė, kad su savarankišku reikalavimu sutinka. Nurodo, kad brolis pareiškime su savarankiškais reikalavimais teisingai nurodo, kad prieš mirtį sudarytu testamentu jų tėvas S. R. visą po jo mirties likusį turtą paliko R. R. ir apie tėvo valią žinojo visi vaikai ir gerbė tėvo valią, todėl R. R. turėdamas testamentą po tėvo mirties tvarkė turtą kaip savo. Nurodė, kad Brolis R. R. su šeima gyveno kartu su tėvais, juos prižiūrėjo, juos karšino ir po tėvo mirties liko gyventi, o seserys, tai yra pareiškėja ir J. V., po tėvų mirties negyveno tėvų namuose ir prie namų tvarkymo neprisidėjo, o tik retkarčiais atvykdavo į buvusius jų tėvų namus, tvarkytis žemės sklypų dalyse, kurias pavadelėjo po mamos mirties, joms buvo paskirtas ūkinis pastatas ir garažo dalis, kur jos laikė joms priklausančius daiktus, reikalingus daržui prižiūrėti. Nurodo, kad pareiškėja iš tėvų namų išsikraustė 2005 m. esant abiem tėvams gyviems ir nebuvo grįžusi ir tik prieš kelis metus namo antrame aukšte pradėjo tvarkytis pareiškėjos dukros. Mano, kad pareiškėjos pareiškimas yra nesąžiningas, nes po tėvo mirties ji tėvui priklausiusio turto niekada nevaldė ir jo nepriėmė, nes tėvo turtą priėmė brolis R. R..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad pareiškimą palaiko, o su savarankišku reikalavimu nesutinka. Paaiškino, kad ji į teismą kreipėsi, nes nori, kad būtų įregistruotas namas jos vardu, kad vėliau ji galėtų padalinti turtą pagal testamentą. Jai paaiškino, kad reikia įregistruoti namą, kad įsigaliotų testamentas ir vėliau galėtų atidalinti namą. Nurodė, kad jos tėvas paliko broliui testamentą, o mama jai visada sakė, kad jai atiteks antras namo aukštas. Ji ragino R. R. susitvarkyti dokumentus, tačiau jis nieko nedarė. Nurodė, kad tėvo palikimas yra pirmame aukšte, o ji visada gyveno antrame aukšte ir augino ten savo vaikus. Kai paėmė vaikus brolio globoti gyveno Klaipėdoje, nes norėjo, kad vaikai lankytų sporto būrelius. Paaiškino, kad apylinkėje buvo vedama byla, kurioje buvo nurodyta, kad pirmame namo aukšte gyveno jos tėvai, o ji su šeima gyveno antrame aukšte. Patvirtino, kad R. R. su žmona gyveno kartu su tėvais ir vedė bendrą ūkį, o ji gyveno atskirai antrame aukšte. Dvi jos mažosios dukros lankė mokyklą Klaipėdoje, o kiti vaikai lankė Kretingalės mokyklą. Po mamos mirtie ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir notarė jai pasakė, kad tėvas nėra pateikęs prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo. Paaiškino, kad ji išvykdama iš namų išsivežė tik rūbus, o kiti jos daiktai liko antrame aukšte. Ji tik nori susitvarkyti nuosavybės dokumentus ir neori užvaldyti brolio tėvui pažadėto turto. Paaiškino, kad R. R. tvarkėsi pirmame aukšte, o ji tvarkėsi antrame aukšte ir tai darė pagal savo turimus finansus. Sutinka, kad brolis priimtų pirmą namo aukštą pagal testamentą ir nurodė, kad ji neskaitė ką parašė jos atstovė. Paaiškino, kad ji Klaipėdos mieste gyveno kai paėmė globoti brolio vaikus ir gyveno iš pradžių (duomenys neskelbtini). Ji tuo pačiu metu gyveno ji ir Kretingalėje, o vėliau ji leido savo broliui S. R. gyventi antrame aukšte, nes jos sutuoktinis girtavo ir keldavo triukšmą, todėl ir išvyko iš Kretingalės. Ji broliui S. R. vėliau surado butą Klaipėdos mieste ir daugiau kaip dešimt metų brolis gyvena Klaipėdoje. Nurodė, kad ji po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo testamentas ir ji nepriėmė tėvo palikimo. Patvirtino, kad ji jokių tėvo daiktų nepaėmė.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. R. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir palaiko savo pareiškimą. Paaiškino, kad jis visą amžių pragyveno kartu su tėvais pirmame aukšte ir liko gyventi ten po jų mirties. Namas yra dviejų aukštų, o antrame aukšte gyveno sesuo Genė iki 2005 m. Tėvai namą pastatė 1976 m. būdami santuokoje. Jo sutuoktinė nukaršino jo tėvus. Į notarą jis nesikreipė, nes turėjo testamentą ir manė, kad yra savininkas. Paaiškino, kad testamentas buvo sudarytas prieš tėvo mirtį ir visi vaikai žinojo apie testamentą, nes jo tėvai buvo susitarę, kad dalį namo, tai yra antrą aukštą paveldės G. T., o kitą dalį jis paveldės. Jis buvo priėmęs palikimą po mamos mirties, tačiau sesuo S. Š. jam liepė atsisakyti mamos palikimo dalies, nes jei neatsisakys jis negaus tėvo palikimo dalies ir jis savo dalį padovanoji pareiškėjai. Nurodė, kad pareiškėja iki 2005 m. gyveno tėvų namą, o vėliau gyveno Klaipėdoje ir tik atvykdavo kaip svetys į tėvų namus, tai yra per metus keletą kartų ir tik paskutinius dvejus metus pareiškėjos dukros pradėjo dažniau atvažinėti, pradėjo pjauti žolę, tapė paveikslus. Po tėvo mirties jis sudarė sutartį dėl vandens, dėl komunalinių, yra sudaręs televizijos sutartį, o dėl elektros negalėjo sudaryti, nes nėra namo savininkas. Paaiškino, kad jis jokių skolų neturėjo. Jo mirusio brolio vaikai tik vasarojo, tačiau ištisai negyveno. Antras namo aukštas nebuvo gyvenamas, nes langai buvo blogi, bėgo vanduo į pirmą aukštą ir tik tada kai jis paprašė pareiškėja pakeitė langus, tai yra maždaug prieš du metus pareiškėja į antrą aukštą įsivedė tualetą. Pareiškėja kai atvažiuodavo kaip svečias miegodavo pas juos pirmame aukšte. Tėvą laidojo visi vaikai. Nematė, kad pareiškėja būtų paėmusi kokius asmeninius tėvo daiktus. Už elektrą pareiškėja davė pinigus tik už pastaruosius du metus, kai jos dukra tapė paveikslus ir darė puokštes prieš Naujuosius metus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. R. sesuo. Nurodė, kad R. R. nuo 1976 m gyvena mirusių tėvų namuose, kai tik namas buvo pastatytas ir iki šiol ten gyvena ir nebuvo išsikraustęs. Paaiškino, kad brolis padėjo tėvams vesti ūkį, o kadangi tėvas gyveno su R. R. tėvas paliko testamentą, kuriuo visą savo turtą palieką R. R.. Nurodė, kad pareiškėja iš Kretingalės išvyko 2005 m. ir apie metus laiko gyveno jai priklausančiame bute, nes ji buvo išvykusi pas vaikus į Švediją. Po metų laiko pareiškėja išsikraustė į kitą butą Klaipėdoje. R. R. ir jo žmona rūpinosi tėvais, o po jų mirties perėmė visą ūkį. Tiek ji, tiek ir kiti atvažiuodavo tik kaip svečiai ir nakvodavo pas brolį pirmame aukšte. S. R. iš Kretingalės į Klaipėdą išsikraustė 2012 m. Pareiškėja tik 2021 m. pradėjo tvarkytis, kai grįžo jos dukros. Paaiškino, kad jos sesuo S. Š. atvežė duris ir tos durys buvo įstatytos, nes jos yra bendro naudojimo. R. R. vienas apšiltino verandą ir niekas jam neprisidėjo. Negali pasakyti ar pareiškėja po tėvo mirties pasiėmė tėvui priklausančių daiktų, nes atvykdavo kaip svečias. Po pareiškėjos išsikėlimo iš Kretingalė apie metus liko gyventi pareiškėjos sutuoktinis A. T. ir jis gyveno iki jų mamos mirties, o pareiškėja su savo draugu gyveno jos bute, kol ji buvo Švedijoje. Mama visada sakydavo, kad namuose visiems vaikams užteks vietos, todėl niekam nepaliko antro aukšto, nes norėjo, kad visiems liktų antras aukštas ir todėl nebuvo paliktas testamentas. Paaiškino, kad jų mama paprašė pareiškėjos, kad ji taptų brolio vaikų globėja, nes jų tėvai buvo padėję pareiškėjos šeimai, kai buvo problemų dėl pareiškėjos sūnaus.

Suinteresuotas asmuo S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. R. sesuo ir su pareiškėjos pareiškimu sutinka, nes pareiškėja su savo vaikais gyveno tėvų namų antrame aukšte ir tvarkydavo savo dalį, o R. R. tvarkė savo. Po tėvų mirties pagrindinis gyventojas tėvų namuose buvo R. R., nes pareiškėjai buvo sunku gyventi tėvų namuose, nes ten gyveno brolis S. R., kuris vartojo alkoholį ir būdavo kviečiama policija. Jos tėvas sakė, kad surašo testamentą, kuriuo palieka R. R. savo turto dalį su sąlyga, kad jis nepretenduos į pareiškėjos antrą aukštą. Pareiškėja nuolatos negyveno tėvų name, bet kai grįždavo, apsistodavo antrame namo aukšte. Ji bandė padėti R. R. susitvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo ir pas notarę nešė visus dokumentus dėl to, bet pats brolis pas notarę nenuvyko, todėl nepavyko užbaigti tvarkyti dokumentus.

Suinteresuotas asmuo K. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad kai pareiškėja tapo jos globėja, nuolatos važiuodavo į Kretingalę ir daug vasarų leisdavo ten, o rudenį važiuodavo ten tvarkyti aplinką. Kai mirė senelis jai buvo 12 metų. Po senelio mirties Kretingalėje gyveno R. R., o ji su pareiškėja gyveno Klaipėdoje. Po senelio mirties nuvažiuodavo pabūti į Kretingalę, ten būdavo antram aukšte.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas, o pareiškimas su savarankiškais reikalavimais tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, išreikalautos A. R. paveldėjimo bylos Nr. 182/2007 nustatytos šios faktinės aplinkybes.

Iš 2023-11-07 Gyventojų registrų pažymos Nr. GR.3A-9860 apie asmens duomenis nustatyta, kad A. R., mirusi (duomenys neskelbtini), ir S. R., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai, kurie turėjo vaikus: G. T., M. P., J. V., A. S. (mirusi (duomenys neskelbtini)), A. R. (miręs (duomenys neskelbtini)), S. Š. ir R. R..

Iš (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo nustatyta, kad S. R. susituokė su A. N., jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašas Nr. 191.

Gyventojų registro pažymos patvirtina, kad A. R. mirė santuokoje.

Iš į bylą pateikto 2023-06-19 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad A. R. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 0,4660 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1995-01-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 404, o pagal 1997-12-23 statinio priėmimo naudotis aktą Nr. 1 ir 1994-06-22 Miesto (rajonų) valdybos potvarkį Nr. 370-2, yra įregistruotos nuosavybės teisės į dviejų aukštų pastatą - gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – viralinę ir pastatą – garažą, esančius (duomenys neskelbtini).

Iš į bylą pateikto 2023-05-25 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo taip pat nustatyta, kad S. R. vardu, pagal 2007-03-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. NB2-1363 ir 20207-03-01 perdavimo – priėmimo aktą Nr. NB2-1364, yra įregistruotos nuosavybės teisės į 1,3900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad po A. R. mirties palikimas yra priimtas 2007-12-06 ir yra tvarkoma paveldėjimo byla Klaipėdos rajono 3-ajam notarų biure.

Iš 2023-05-30 testamentų registro išrašo nustatyta, kad 2010-06-09 Klaipėdos miesto 10-ame notarų biure notarė G. K. patvirtino S. R. testamentą, notarinio registro Nr. 1927 ir nėra priimtas palikimas.

Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro liudijimas, notarinio registro Nr. LM-23024 patvirtina, kad po A. R. mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios dukra G. T. paduodama pareiškimą 2007-12-06 ir yra užvesta paveldėjimo byla.

Iš Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biure užvestos A. R. paveldėjimo bylos Nr.182/2007 nustatyta, kad 2007-12-06 pareiškimą dėl palikimo priėmimo buvo pateikęs ir mirusiosios sūnus R. R., kuris 2012-09-18 paveldėjimo teisės dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. LM-2436, padovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises į palikimo dalį, likusią po jo mamos A. R., mirties, paveldėjimo teisų apdovanotojui G. T., kuri priėmė jai dovanojamą paveldėjimo teisę į palikimo dalį. Nustatyta, kad pareiškimus dėl palikimo priėmimo po A. R. mirties notarei 2009-06-19 pateikė ir S. Š. ir J. V., nes tam neprieštaravo G. T. ir R. R.. A. R. dukros A. S. ir M. P. 2009-06-18 pareiškimu, notarinio registro Nr. 2265 atsisakė palikimo po savo mamos mirties. S. R. 2012-10-10 notariniu pareiškimu, notarinio registro Nr. LM-2587, taip pat atsisakė palikimo po mamos A. R. mirties. Paveldėjimo byloje yra pateiktas S. R. asmens paso kopija ant kurios yra pieštuku prierašas, kad jis atsisakys ir įrašas pieštuku, kad nėra santuokos liudijimo (paveldėjimo byla Nr. 182/2007 b.l. 16). 2012-10-12 Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. LM-2608, patvirtina, kad po A. R. mirties S. Š. atiteko ¼ dalis paveldimo turto, J. V. -1/4 dalis, o pareiškėjai G. T. -2/4 dalys paveldimo turto, kurį sudaro: 1,000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2007-03-28 išnuomotas A. D. ir 3,0800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byloje yra 2014-08-07 prašymas dėl informacijos suteikimo, kurį pateikė R. R. advokatė Irena Jermeolajeva, o 2023-10-20 į notarą kreipėsi G. T. prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą S. R. į ½ dalį turto įgyto santuokoje su A. R.. Iš 2023-10-30 notarė rašto Nr. S-170 adresuoto pareiškėjai nustatyta, kad pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti nuosavybės teisės liudijimą palikėjos A. R. paveldėjimo byloje pagal Notariato 52 straipsnį, nes nėra pateiktas mirusiosios sutuoktinio prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu ir pasiūlyta dėl nuosavybės teises liudijimo išdavimo kreiptis į teismą.

Iš Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro 2010-06-19 testamento, notarinio registro Nr. 1927 nustatyta, kad S. R., visą jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės jis palieka sūnui R. R..

Iš 2007-04-04 sutarties dėl privačios žemės nuomos nustatyta, kad S. R. išnuomojo A. D. 1,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r., trijų metų laikotarpiui.

Iš 2012-05-02 sutarties dėl privačios žemės nuomos nustatyta, kad R. R., Ž. R., veikiantys pagal S. R. pasirašytą ir Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro patvirtintą testamentą, išnuomojo A. D. 1,39 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r., penkerių metų laikotarpiui.

Iš 2017-05-10 sutarties Nr. ŽP-17-06 ir 2018-05-10 sutarties Nr. ŽP 18-03 nustatyta, kad R. R. su A. D. sudarė panaudos sutartį dėl 1,39 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. , vienerių metų laikotarpiui.

Iš 2023-05-10 sutarties Nr. NŽ 23-04 nustatyta, kad R. R. A. D. išnuomojo 1,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r. iki 2028-12-31.

Iš 2023-07-25 rašytinio ūkininko A. D. paaiškino adresuoto teismui nustatyta, kad nuo 2007-04-04 jis su žemės sklypo savininku sudarė nuomos sutartį dėl žemės sklypo, esančio 1,39 ha, (duomenys neskelbtini), kuri vėliau pratęsta iki 2012 m., o po S. R. mirties pagal jam pateiktą testamentą jis sudarė sutartis dėl šio žemės sklypo su būsimu sklypo paveldėtoju.

2014-06-11 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos pažymoje Nr. V9-66 adresuotoje Klaipėdos rajono apylinkės teismui nurodyta, kad mirus S. R. (mirė (duomenys neskelbtini)), gyvenusiam (duomenys neskelbtini), turtą valdo ir tvarko jo sūnus R. R., šiuo adresu taip pat gyvena jo šeima Ž. R. ir sūnus R. R..

Iš 2023-08-18 Kretingalės seniūnaitijos seniūnaitės R. R. atsakymo į 2023-08-17 pareiškėjos paklausimą nustatyta, kad G. T. bei jos dukros M. ir L. (kaimynių teigimu) adresu (duomenys neskelbtini), pastoviai negyvena, tačiau dažnai čia atvyksta ir rūpinasi namo bei aplinkos priežiūra, neseniai name pakeitė langus, pjovė žolę.

Iš Gyventojų registrų pažymų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. R. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) nuo 1990-02-06, šiuo adresu gyvenamąją vietą taip pat yra deklaravę suinteresuotas asmuo S. R. (deklaruota nuo 1997-03-21), pareiškėjos dukros L. T. ir M. T. nuo 2005-04-18 gyvenamąsias vietas yra deklaravusios (duomenys neskelbtini).

Iš 2024-03-14 Gyventojų registrų pažymos Nr. 1A-8566 nustatyta, kad pareiškėja nuo 1979-01-30 iki 2012-10-02 gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012-10-03 iki 2012-07 buvo išvykusi į Airiją, nuo 2012-10-08 iki 2016-02-18 įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Klaipėdos mieste, o nuo 2016-02-19 deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Iš į bylą pateikto įgaliojimo nustatyta, kad R. R. 2012-09-10 Klaipėdos miesto 8-ame notarų biure išdavė įgaliojimą, notarinio registro Nr. BV8-5284, kuriuo S. Š. įgaliojo tvarkyti jo paveldėjimo bylą po tėvo mirties.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-6021-323/2010, kuris įsiteisėjo 2010-07-29, nustatyta, kad pareiškėjos brolio A. R. tėvo valdžia buvo neterminuotai apribota jo nepilnamečių vaikų L. R., K. R., A. R., Ž. R. ir A. R. atžvilgiu ir nepilnamečių vaikų likusių be tėvų globos globėja buvo paskirta G. T..

Iš pareiškėjos į bylą pateikto 2022 m. susirašinėjimo sms žinutėmis nustatyta, kad suinteresuoto asmens sutuoktinė prašo pareiškėjos dukters L. nusipjauti žolę.

Pateiktos nuotraukos iš kurių matyti, kad yra remontuota laiptinė į namo antrą aukštą.

Iš 2022-02-07 PVM sąskaitos – faktūros Nr. EDO 00003776, 2022-02-11 PVM sąskaitos – faktūros Nr. EDO 00003791, Nr. EDO 00003792 ir EDO 00003793, nustatyta, kad pirkėja K. J. (už G. T.) pareiškėja pirko langus.

Iš įsiteisėjusios 1993-04-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-296/1993 nustatyta, kad buvo nuspręsta nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingalės rajono CMS (akto įrašas Nr. 191) tarp S. R. ir A. R..

Byloje neginčijamai tiek iš šalių paaiškinimų, tiek ir byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po S. R. (mirė (duomenys neskelbtini)), mirties palikimas nėra priimtas ir nėra užvesta paveldėjimo byla, nes nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė ir yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas (CK 5.66 straipsnis), todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo tarpu palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Kiekvienoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės yra vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. R. bei suinteresuoto asmens S. V., kuri palaiko suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą yra kilęs ginčas dėl to kas iš paveldėtojų, tai yra ar pareiškėja būdama įstatyminė įpėdinė ar suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais būdamas testamentinis įpėdinis faktiniu valdymu priėmė palikimą po S. R., mirusio 2010-10-31, mirties. Suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą iš esmės palaikė ir suinteresuotas asmuo S. R., kuris pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad sutinka su savarankišku reikalavimu, o su pareiškimu nesutinka.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad ji po tėvo mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą, o suinteresuotas asmuo pareiškęs savarankišką reikalavimą su pareiškimu nesutinka, nes mano, kad jis kaip testamentinis tėvo įpėdinis faktiniu valdymu priėmė mirusio tėvo palikimą.

Ginčo šalys yra artimi giminaičiai, tai yra broliai ir seserys. Tarp šalių nėra ginčo, kad jų tėvas S. R. po savo sutuoktinės A. R. mirties, kuri mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko sūnui R. R.. Šis testamentas nėra nuginčytas.

Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek ir bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų Ž. R., M. T., L. T., S. T., R. R., M. T. bei S. D. parodymų bei rašytinių įrodymų, tai yra 2014-06-11 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos pažymos Nr. V9-66, neginčijamai yra nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. R. nuo pat gimimo gyveno kartu su tėvais, tėvams priklausančio dviejų aukštų namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte ir po abiejų tėvų mirties liko gyventi namo pirmajame aukšte ir valdė tėvui priklausiusį turtą kaip savo. Tai, kad R. R. gyveno kartu su tėvais pirmame namo aukšte ir liko gyventi po tėvo mirties iš esmės neginčijo ir pripažino ir pati pareiškėja duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu bei nurodydama, kad ji nepretenduoja į tėvo R. R. testamentu paliktą turtą. Pareiškėja teismui paaiškino, kad ji pareiškimu siekia įregistruoti nuosavybės teise į namą, kad įsigaliotų testamentas ir vėliau galėtų padalinti namą pagal tėvo valią, nes pats R. R. nesiėmė jokių veiksmų, kad paveldėjimas po tėvo mirties būtų sutvarkytas. Tiek pačios pareiškėjos, tiek ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais taip pat nustatyta, kad esant pareiškėjų tėvams gyviems maždaug iki 2005 m. pareiškėja su savo šeima taip pat gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tai yra gyveno tėvams priklausančio namo antrajame aukšte. Pareiškėja tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad ji ir po tėvo mirties liko gyventi tėvų namo antrajame aukšte ir jį prižiūrėjo, nes iš jo niekada ir nebuvo išsikrausčiusi, nes ji tik dėl objektyvių priežasčių negalėjo ten gyventi, kai ji paėmė globoti brolio vaikus ir ten buvo netinkamos sąlygos, tačiau namo antrajame aukšte liko jos asmeniniai daiktai. Be to ji grįždavo į šiuos namus ir jos žodinės panaudos sutarties pagrindu ji leido broliui S. R. ir savo dukroms ten gyventi. Pareiškėja siekdama įrodyti, kad ji faktiniu valdymu priėmė savo tėvo palikimą pateikė įrodymus, kad ji ir jos dukros remontavo namo laiptinę, keitė laukines namo duris bei langus namo antrame aukšte, įsirengė sanitarinį mazgą antrame aukšte. Šių aplinkybių neginčijo ir suinteresuotas asmuo R. R., kuris patvirtino, kad maždaug prieš porą metų iki kreipimosi į teismą, tai yra kai pareiškėjos dukros grįžo į Lietuvą, jos pradėjo tvarkyti antrąjį namo aukštą. Pareiškėja teismo posėdžio metu negalėjo teismui įvardinti kokius konkrečiai daiktus po savo tėvo mirties ji paėmė, priešingai teismo posėdžio metu apklausiama ji patvirtino, kad ji jokių savo tėvo daiktų nepriėmė, nes žinojo, kad yra sudarytas testamentas, kuriuo tėvas visą jam priklausantį turtą paliko R. R. ir tėvo valią gerbė, taip pat patvirtino, kad jokių tėvo daiktų namo antrajame aukšte nebuvo, o jos tėvas iki mirties gyveno pirmajame namo aukšte.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas su kitų įpėdinių sutikimu. Net įpėdinio apsigyvenimas su kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t.y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-10/2012).

Pareiškėja nurodė, kad ji mokėjo mokesčius už paveldimą turtą po tėvo mirties, tačiau teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė, o tiek suinteresuotas asmuo R. R., tiek liudytoja apklausta jo sutuoktinė neigė, kad po tėvo mirties pareiškėja būtų mokėjusi už komunalinius patarnavimus ar kitus mokesčius ir pripažino, kad tik prieš porą metų kai pareiškėjos dukros tapė ir darė puokštes, tai yra faktiškai buvo namo antrajame aukšte yra gavę pinigus už sunaudotą elektrą. Teismo vertinimu tai, kad nėra susidariusio įsiskolinimo savaime nepatvirtina, kad būtent pareiškėja mokėjo mokesčius už visą paveldimą turtą likusį po tėvo mirties. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės tik patvirtina suinteresuoto asmens R. R. ir S. V. nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja ir jos dukros aktyviau pradėjo rūpintis nekilnojamuoju turtu tik po 2020 m., tai yra kai iš užsienio į Lietuvą nuolatinai grįžo pareiškėjos dukros. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad iš karto po S. R. mirties pareiškėja aktyviais veiksmais būtų priėmusi tėvo palikimą. Pareiškėjos nurodyti remonto darbai taip pat atlikti 2022 metais ir tai patvirtina jos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, pareiškėja neginčijo ir pripažino, kad ji prižiūrėjo ir rūpinosi tik antruoju gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukštu, kurį kaip tvirtino pareiškėjai jai žodžiu buvo palikusi jos mama.

Pareiškėja, kartu su seserimis S. Š. ir J. V. yra priėmusios palikimą po mamos mirties, nes suinteresuotas asmuo nors ir kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau savo teisę paveldėti mamos palikimo dalį padovanojo pareiškėjai. Įvertinus tai, kad nekilnojamas turtas, dėl kurio tarp šalių yra kilęs ginčas buvo A. R. ir S. R. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir pareiškėjos teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, laikytina, kad ji nesant išduotam paveldėjimo teisės liudijimui į visą mamos paveldimą turtą iš esmės rūpinosi ne tėvo palikimu, o mamos paveldėtu turtu, į kurį jai ir kitoms paveldėtojoms šiai dienai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Vien tai, kad pareiškėjos dukros nuo 2005 metų yra deklaravusios gyvenamąją vietą ir pačios pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) iki 2012 metų, teismo vertinimu nesudaro pagrindo šiuo konkrečiu atveju konstatuoti, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė savo tėvo palikimą.

Pareiškėja kaip įrodymą pateikė teismui 2023-08-18 Kretingalės seniūnaitijos seniūnaitės R. R. atsakymą į 2023-08-17 jos, tačiau šis raštas iš esmės tik patvirtina, kad šiuo metu tiek pareiškėja, tiek jos dukros rūpinasi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su suinteresuoto asmens atstovo argumentais, kad sprendžiant dėl palikimo faktiniu valdymo po S. R. mirties reikia vadovautis, ne duomenims kas yra šiuo metu, bet tai, kas vyko po S. R. mirties, o į bylą yra pateiktą 2014-06-11 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos pažyma Nr. V9-66, kuri patvirtina, kad 2014 m. kai R. R. siekė tvarkytis dokumentus per teismą dėl paveldėjimo buvo nurodyta, kad turtu naudojasi ir jame gyvena R. R. su šeima. Taip pat atkreiptinas dėmesys vertinant pareiškėjos įrodymus, kad pareiškėjos pateiktas raštas yra ne Kretingalės seniūnijos, o tik Kretingalės seniūnaitijos seniūnaitės.

Tai, kad suinteresuotas asmuo R. R. faktiniu valdymu priėmė po tėvo mirties palikimą teismo vertinimu patvirtina ir jo bei ūkininko A. D. sudarytos sutartys dėl 1,3900 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei šio ūkininko rašytinis paaiškinimas pateiktas į bylą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011).

Iš procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad nors suinteresuotas asmuo R. R. per įstatymo nustatytą terminą ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, tačiau būdamas testamentiniu įpėdiniu jis iš karto po tėvo mirties faktiniu valdymu priėmė savo tėvo palikimą, tai yra liko gyventi namo dalyje, kurioje gyveno kartu su tėvu iki tėvo mirties, rūpinosi žemės sklypų, ji nuomodamas ar dėl jos sudarydamas panaudos sutartį su ūkininku, mokėjo mokesčius už paveldimą turtą. Suinteresuotas asmuo R. R. po S. R. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Tai, kad R. R. siekė įgyti paveldimą turtą patvirtina ir tai, kad jis 2012 m. siekė susitvarkyti paveldėjimo dokumentus ir 2012-09-20 įgaliojimu patvirtintu notaro registro Nr. BV8-5284, įgaliojo seserį S. Š., jo vardu tvarkyti paveldėjimo bylą mirus tėvui S. R., tačiau iki galo dokumentai dėl paveldėjimu nebuvo sutvarkyti. Teismo posėdžio metu apklausta S. Š. patvirtino, kad ji kaip R. R. įgaliotinė buvo pradėjusi tvarkyti ir rinkti dokumentus, tačiau nepabaigė, nes pats R. R. nenuvyko pas notarą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo būtina pateikti teismui pareiškimą, nes jau 2012 m. buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui po tėvo mirties priimti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad suinteresuotas asmuo R. R. po tėvo S. R. mirties 2010-10-31, priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), o pareiškėjos pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Pareiškėja nesutikdama su savarankišku reikalavimu iš esmės rėmėsi tik tuo, kad brolis R. R. ilgą laiką būdamas testamentinis tėvo įpėdinis nesitvarkė palikimo, tačiau šių pareiškėjos argumentų pagrindu nėra pagrindo netenkinti savarankiško reikalavimo, nes iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jis nors ir nesikreipė pas notarą, tačiau savo valią priimti tėvo palikimą išreiškė savo aktyviais veiksmais.

Iš pareiškėjos duotų paaiškinimų teismo posėdžio galima daryti išvadą, kad pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų užbaigta jos mamos paveldėjimo byla, kuri nuo 2007 m. iki šios dienos nėra užbaigta.

Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarė Loreta Mėčienė patvirtino, kad pareiškėjos mamos A. R. paveldėjimo bylą nėra baigta, nes mirusiosios sutuoktinis pergyvenęs savo sutuoktinę nesikreipė į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį santuokos metu įgyto turto jam išdavimo, todėl paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas paveldėtojoms tik į asmeninį mirusiosios A. R. turtą. Notarė taip pat paaiškino, kad tam, kad būtų užbaigta A. R. paveldėjimo byla yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. ir S. R. nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje, lygiomis dalimis. Notarė nurodė, kad šios civilinės bylos išnagrinėjimas ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas dėl palikimo po S. R. mirties neturės jokios įtakos A. R. paveldėjimo bylos užbaigimui.

Iš pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, kurie buvo apklausti teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų galima spręsti, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad A. R. ir S. R. gyvendami santuokoje, 1974 m. pasistatė pastatą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje buvo pateiktas teismo sprendimas, kuriuo yra nuspręsta nutraukti A. R. ir S. R. santuoką, tačiau šis teismo sprendimas nebuvo pateiktas Civilinės metrikacijos skyriui ir jo pagrindu nebuvo išduotas ištuokos liudijimas, todėl laikytina, kad A. R. ir S. R. buvo sutuoktiniai ir tai iš esmės patvirtina ir Gyventojų registro pažymą iš kurios nustatyta, kad A. R. mirė būdama santuokoje.

CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Teismo vertinimu jei tarp A. R. ir S. R. paveldėtojų nėra ginčo, kad jų tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamas turtas jie visi turėtų kreiptis į A. R. paveldėjimo bylą tvarkančią notarę arba kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti, kad jų tėvams santuokos metu įgytas turtas kiekvienam iš jų priklausė po ½ dalį.

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsni 1 dalis, 98 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuotas asmuo R. R. byloje pateikė duomenis, jog patyrė 1 155,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 099,99 Eur teisinė pagalba ir 55,00 Eur žyminis mokesčio ir 1,00 Eur mokesčio sumokant žyminį mokestį, todėl tenkinus savarankišką priešpriešinį reikalavimą yra pagrindas iš pareiškėjos priteisti suinteresuoto asmens R. R. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat suinteresuotas asmuo J. V. pateikė rašytinius įrodymus apie jos patirtas 739,99 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro teisinių paslaugų apmokėjimas. Tenkinus suinteresuoto asmens R. R. savarankišką priešpriešinį reikalavimą, yra pagrindas iš pareiškėjos priteisti ir J. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje yra susidariusių 140,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus tai, kad byloje buvo ne tik pareiškimas, bet ir savarankiškas reikalavimas, yra pagrindas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais šias pašto išlaidas lygiomis dalimis priteisti iš pareiškėjos ir savarankišką reikalavimą pareiškus suinteresuoto asmens, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimas atmestinas, o pareiškimas su savarankišku priešpriešinis reikalavimu tenkintinas.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui R. R. iš pareiškėjos G. T. 1 155,99 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt penkis Eur ir 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti suinteresuotam asmeniui J. V. iš pareiškėjos G. T. 739,99 Eur (septynis šimtus trisdešimt devynis Eur ir 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjos G. T. 70,00 Eur (septyniasdešimt Eur ir 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. R. 70,00 Eur (septyniasdešimt Eur ir 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos rajono 3-ajam notarų biurui A. R. paveldėjimo bylą Nr. 182/2007, kuri buvo išreikalauta bylos nagrinėjimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė