- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-623-71/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- AB „Šiaulių energija“
- Atsakovas
- V. Š., B. Z., N. D., E. M., A. D.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ ir atsakovo V. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams B. Z., V. Š., N. D., E. M. ir A. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Šiaulių energija“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių mieto apylinkės teismą ir prašė priteisti už karštą vandenį iš atsakovės B. Z. 254,39 Lt ir 941,75 Lt už šilumos energiją bei techninį aptarnavimą, V. Š. ir B. Z. solidariai 4 937,35 Lt už karštą vandenį ir 148 Lt žyminį mokestį, iš atsakovo N. D. 254,39 Lt už karštą vandenį ir 941,75 Lt už šilumos energiją ir tech. aptarnavimą, iš atsakovo A. D. 1 271,95 Lt už karštą vandenį ir 941,75 Lt už šilumos energiją ir tech. aptarnavimą, iš atsakovės E. M. 254,39 Lt už karštą vandenį ir 941,75 Lt už šilumos energiją ir tech. Aptarnavimą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1-2, 72-74 b. l.)
Ieškovas nurodė, kad AB „Šiaulių energija“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją, karštą vandenį, atlieka techninį aptarnavimą. Butas esantis (duomenys neskelbtini) priklausė V. D., B. Z., N. D., E. M., A. D. ir B. D.. Tačiau paaiškėjo, kad B. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po mirties jo nekilnojamojo turto dalį paveldėjo sūnus N. D. ir sutuoktinė V. D.. V. D. po B. D. mirties ir turto paveldėjimo pagal įstatymą nuosavybės teise priklausė 4/20 dalis buto, o N. D. 1/10 dalis. V. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties nekilnojamąjį turtą, butą paveldėjo jos vaikai: E. M., N. D., A. D. ir B. Z.. Teismo proceso metu paaiškėjo, kad butą po jos mirties faktiškai valdo B. Z., nors N. D. ir yra deklaravęs ten gyvenamąją vieta. B. Z. gyvena minėtame bute kartu su sugyventiniu V. Š., t.y. valdo, naudoja ir disponuoja juo, todėl jai ir jos sugyventiniui atsiranda prievolė apmokėti už karšto vandens sunaudojimą.
Atsiliepimas
Atsakovė B. Z. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad ginčo bute atsakovas V. Š. negyvena. Atsakovas V. Š. atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad su AB „Šiaulių energija“ patikslintu ieškiniu dėl skolos priteisimo nesutinka, teigia, kad šiame bute negyvena (17, 95-96 b. l.).
Atsakovė E. M. nurodė, kad sutinka dengti tik dalį skolos skaičiuojant pagal savo valdomą nuosavybės plotą bute iki paveldėjo buto dalį (26-28 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.
1. Priteisė ieškovui AB „Šiaulių energija“ iš atsakovės B. Z. už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2010-06-14 įskaitytinai: 254,39 Lt už karštą vandenį ir 941,75 Lt už šilumos energiją bei techninį aptarnavimą už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2011-05-31 įskaitytinai, iš viso: 1 196,14 Lt skolos ir 36,00 Lt žyminio mokesčio.
2. Priteisė ieškovui AB „Šiaulių energija“ iš V. Š. ir B. Z. solidariai už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2011-05-31 įskaitytinai 4 937,35 Lt už karštą vandenį ir 148,00 Lt žyminio mokesčio.
3. Priteisė ieškovui AB „Šiaulių energija“ iš atsakovo A. D. už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2010-06-14 įskaitytinai: 1 271,95 Lt už karštą vandenį ir 481,12 Lt už šilumos energiją ir tech. aptarnavimą, viso: 1 753,07 Lt skolos ir 53,00 Lt žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimą šiam atsakovui atmetė.
4. Priteisė ieškovui AB „Šiaulių energija“ iš atsakovo N. D. už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2010-06-14 įskaitytinai 254,39 Lt už karštą vandenį ir 96,23 Lt už šilumos energiją ir tech. aptarnavimą, viso: 350,62 Lt skolos ir 14,00 Lt žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimą šiam atsakovui atmetė.
5. Priteisė ieškovui AB „Šiaulių energija“ iš atsakovės E. M. už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2010-06-14 įskaitytinai 254,39 Lt už karštą vandenį ir 96,23 Lt už šilumos energiją bei tech. aptarnavimą, viso: 350,62 Lt skolos ir 14,00 Lt žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimą šiam atsakovui atmetė.
6. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovo AB Šiaulių energija 282,72 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimui.
7. Ieškovui AB „Šiaulių energija“ iš V. Š. ir B. Z. priteistos 6 133,49 Lt sumos sumokėjimą išdėstė 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant juos kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti ieškovui po 511,13 Lt, o paskutinį mėnesį – 511,06 Lt (152 -161b. l.).
Dėl daiktinės ir asmeninės prievolės skirtumų.
Teismas nustatė, kad mirus velionei V. D., jos palikimą priėmė keturi įpėdiniai: B. Z., E. M., N. D. ir A. D.. Įpėdiniai priėmę velionės palikimą, paveldėjo jos turtą lygiomis dalimis po 1/4 dalį ir jiems buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai. Įpėdiniai savo turtines teises į priimtą palikimą išviešino viešame registre, įregistruodami nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas pastebėjo, kad įpėdiniai, išreiškę valią priimti palikimą ir jį priėmę, tuo pačiu priėmė ir velionės skolas, kadangi jiems paveldėjimo tvarka pereina iš turtinių prievolinių santykių atsiradusios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus įstatymų daromas išimtis. Įpėdiniai paveldėjo tuo pačiu asmeninę velionės prievolę kreditoriui (ieškovui) už suteiktas ir laiku nesumokėtas komunalines paslaugas.
Teismas nurodė, kad daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovas tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį, bei teikia techninio aptarnavimo paslaugas. Nurodytu adresu gyvenamąją vietą deklaravo šie atsakovai: V. D. (iki mirties (duomenys neskelbtini) įskaitytinai), B. Z., N. D. ir A. D.. Nors atsakovas N. D. yra deklaravęs gyvenamąją vietą irgi tuo pačiu adresu, tačiau faktinė jo gyvenamoji vieta yra kitoje vietoje. Taip pat po velionės motinos mirties iš buto išsikėlė ir kitas jame deklaravęs gyvenamąją vietą atsakovas A. D.. Šiuo metu jis yra gydomas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Atsakovė E. M. gyvena ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą kitu adresu. Nors atsakovas V. Š. deklaravo gyvenamąją vietą kitų adresu, tačiau remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenis teismo pripažinta, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nesirėmė atsakovo V. Š. į teismo posėdį pakviestų liudytojų parodymais, kadangi juos paneigia kiti jau minėti bylos duomenys, todėl teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į atsakovų gyvenusių (gyvenančių) bute (duomenys neskelbtini), laikotarpį būtina paskirstyti ieškovo patirtas išlaidas už atsakovams ar jų velionei motinai suteiktas paslaugas.
Dėl atsakovų ir jų velionės motinos skolos ieškovui.
Teismas nustatė, kad atsakovų skolos dydis per laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2011-05-31 įskaitytinai yra 10 739,46 Lt. Teismas ieškovo turėtas išlaidas dalino į dvi dalis, į laikotarpį iki velionės V. D. mirties ir po to iki 2011-05-31 įskaitytinai. Pirma, teismo nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), iki velionės V. D. mirties, be jos dar gyveno šie atsakovai: B. Z., V. Š., A. D.. Pagal ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį nurodyti atsakovai, kartu su velione V. D. iki jos mirties nuo 2008-04-01 iki 2010-06-14 įskaitytinai, liko skolingi ieškovui 5 609,79 Lt už karštą vandenį, šilumą ir techninį aptarnavimą, o po to bute gyvenę asmenys nuo 2010-06-15 iki 2011-05-31 įskaitytinai liko skolingi ieškovui 5 129,67 Lt. Antra, byloje nustatyta, kad bendra iki velionės V. D. mirties, bute gyvenusių atsakovų B. Z., V. Š., A. D. ir pačios velionės skolą už karštą vandenį nurodytu laikotarpiu yra 4 070,23 Lt. Kiekvienam iš atsakovų, įskaitant ir velionę V. D., tenkanti skolos dalis yra po 1 017,58 Lt, todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 2 035,16 Lt skolos už karštą vandenį priteisimo per nurodytą laikotarpį priteisiant solidariai iš atsakovų B. Z. ir V. Š.. Teismas pastebėjo, kad šiame teisiniame santykyje ieškovo solidariu skolininku, kartu su jau nurodytais dviem solidariais skolininkais galėjo būti ne tik atsakovas A. D., kuris iki velionės motinos V. D. mirties irgi gyveno bute (duomenys neskelbtini), bet ir jos palikimą priėmę kiti atsakovai, nes motinos palikimą jie priėmė padavę pareiškimus vietos notarų biurui. Ieškovui turint pasirinkimo teisę ir reiškiant dalinius reikalavimus skolininkams teismas laikė, kad pirmiausia, iš atsakovo A. D. ieškovui priteistina 1 017,58 Lt skolos dalis. Taip pat teismas ieškovui už velionės V. D. nesumokėtą skolos dalį 1 017,58 Lt, iš jos palikimą priėmusių įpėdinių (atsakovų) B. Z., N. D., A. D. ir E. M. lygiomis dalimis priteisė iš kiekvieno po 254,39 Lt. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad buto gyventojai: B. Z., V. Š., A. D. ir V. D. už tiekiamą šilumą ir techninį aptarnavimą nuo 2008-04-01 iki 2011-06-14 įskaitytinai, tai yra iki velionės V. D. mirties, liko skolingi ieškovui 1 539, 56 Lt. Šią skolos dalį už butui suteiktą šilumą ir techninį aptarnavimą iki velionės V. D. mirties, ieškovas padalino į keturias lygias dalis nurodydamas, jog velionės skolos dalis ieškovui yra 384,89 Lt. Skolos dalį (2 227,43Lt) už į nurodytą butą tiekiamą šilumą ir techninį aptarnavimą po velionės V. D. mirties ieškovas padalino keturiems įpėdiniams kaip buto bendraturčiams, prašydamas iš kiekvieno bendraturčio priteisti po 556,86Lt. Tokį ieškovo reikalavimą atsakovams teismas tenkino tik iš dalies, kadangi ieškovo suteikta komunalinė paslauga (šiluma ir techninis aptarnavimas), kaip ir butui tiekiamas karštas vanduo yra asmeninė, o ne daiktinė prievolė. Teismas velionei V. D. iki mirties tenkančią skolos dalį (384,89 Lt) už jai suteiktą šilumą ir techninį aptarnavimą, atsižvelgiant į ankstesnį ieškovo pasirinktą skolos padalinimo įpėdiniams pagal dalinės atsakomybės principą, irgi padalino atskirai į keturias lygias dalis, priteisiant iš kiekvieno įpėdinio (atsakovų: B. Z., N. D., A. D. ir E. M.) ieškovui po 96,23 Lt, o likusioje dalyje šį ieškovo reikalavimą atsakovams teismas atmetė, išskyrus B. Z.. Iš atsakovės B. Z. ieškovui teismas priteisė 384,89 Lt sumą. Teismas iš dalies tenkintino ir ieškovo reikalavimą atsakovei B. Z. už tiektą šilumą ir techninį aptarnavimą po velionės V. D. mirties, priteisiant iš jos 556,86 Lt, kadangi teismui nesuteikta teisė išeiti už ieškovo ieškinio reikalavimo ribų, tuo pačiu atmetant likusioje dalyje ieškovo reikalavimą atsakovams: N. D., A. D. ir E. M..
Atskirai teismas pastebėjo, kad į butą tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, bei suteiktas techninio aptarnavimo paslaugas nuo 2008-04-01 iki 2011-05-31 įskaitytinai buvo nereguliariai mokoma ieškovui. Tuo pačiu pripažino, kad tarp šalių, t. y. AB „Šiaulių energija“ kaip tiekėjo ir daugiabučių namo buto (gyventojų) kaip buitinių vartotojų konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytos neterminuotos energijos pirkimo – pardavimo sutartys standartinėmis sąlygomis, tokiu būdu tarp šalių susiklostė sutartiniai energijos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai ir šių aplinkybių atsakovai neginčijo.
Atsakovai iš esmės neginčijo to fakto, kad minėtu laikotarpiu bute gyvenę asmenys, įskaitant ir jų velionę motiną, netinkamai vykdė savo pareigą ieškovui atsiskaityti laiku už minėtam butui tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį, bei techninį aptarnavimą. Atsakovai nesutiko tik su ieškovo apskaičiuotu bei jo paskirstytu skolos dydžiu skolininkams įpėdiniams (atsakovams). Nesutikimą grindė iš esmės tik tuo, kad ieškovas, paskirstydamas skolą, neatsižvelgia į tai, jog bute be velionės motinos gyveno ir dabar gyvena septyni atsakovės B. Z. vaikai. Atskirai atsakovė B. Z., teigė, kad jai kaip daugiavaikei motinai dėl kitų atsakovų kaltės nepavyko susitvarkyti dokumentų ir gauti kompensaciją už ieškovo suteiktas paslaugas, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti ši atsakovė jokių įrodymų nepateikė.
Ieškovas reikalavimą įpėdiniams (atsakovams) už butui suteiktą šilumą ir atliktą techninį aptarnavimą, grindė tuo, kad pastarieji turi atsakyti kaip paveldėto turto savininkai, tačiau teismas šį argumentą atmetė ne tik dėl nurodytos prievolės rūšies, kad tai yra ne asmeninė, o daiktinė prievolė, bet ir dėl to, jog jis tiekė paslaugas ne į socialinį butą, ar į kitas negyvenamąsias patalpas dėl kurių tarp tiekėjo ir paslaugos gavėjo nebuvo sudaryta sutartis, todėl pirmiausia, atsako vartotojai, tai yra paslaugos gavėjai, o tik jų nesant atsakomybė tenka buto ar patalpos savininkui. Teismas pastebėjo, kad teismui iš dalies tenkinant ieškovo ieškinį atsakovams: A. D., N. D., E. M., dėl likusios nesumokėtos atsakovų B. Z. ir V. Š. skolos, ieškovui išlieka teisė pakartotinai kreiptis į teismą ir tokiam jo reikalavimui negali būti taikoma LR CPK 293 str. 1d. 3p. nuostata.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir teismo sprendimo įvykdymo tvarkos.
Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą iš dalies, iš ieškovo teismas priteisė bylinėjimosi išlaidų valstybei už atsakovei E. M. suteikta teisinę pagalba. Teismas pastebėjo, kad turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai B. Z. ir V. Š. teikia išlaikymą septyniems vaikams, turi nedideles pajamas, gauna parama iš valstybės ir į kitus byloje nustatytus faktus, teismas jiems priteistos skolos mokėjimą ieškovui išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovus kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 511,13 Lt, o paskutinį mėnesį – 511,06 Lt, nes laikė, kad tai atitinka teisingumo ir protingumo principą (CK 1.5 str.). teismas nurodė, kad ši nuostata netaikoma dėl ieškovui priteisto iš šių atsakovų žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu AB „Šiaulių energija“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo reikalavimų atmetimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti papildomai iš atsakovo N. D. – 845,52 Lt už šilumos energiją ir tech. aptarnavimą ir 22,00Lt žyminį mokestį; priteisti papildomai iš atsakovo A. D. – 460,63 Lt už šilumos energiją ir tech. aptarnavimą ir 13,00 Lt žyminį mokestį; priteisti papildomai iš atsakovės E. M. – 845,52 Lt už šilumos energiją ir tech. aptarnavimą ir 22,00 Lt žyminį mokestį; priteisti iš atsakovų vienodomis dalimis po 21,67 Lt ieškovui AB „Šiaulių energija“ sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą 65 Lt ir panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl iš V. Š. ir B. Z. priteistos 6 133,49 Lt sumos sumokėjimo išdėstymu 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant juos kas mėnesį mokėti ieškovui po 511,13 Lt, o paskutinį mėnesį – 511,06 Lt; panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl 282,72 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo valstybei (165-168 b. l.).
Teismas neteisingai aiškino LR CK 6.384 str. 1 d., LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 39 p. ir Šilumos pirkimo standartinių sąlygų 8 ir 16 punktus. Apeliantas nurodė, kad skola už buto šildymą iki V. D. mirties sudaro 1310,00 Lt (priskaičiuota 4011,26 Lt, sumokėta 2701,26 Lt) techninis aptarnavimas – 229,56 Lt, viso 1539,56 Lt. Ši skola buvo padalinta visiems paveldėtojams lygiomis dalimis po 384,89 Lt. Po V. D. mirties skola už šildymą yra 2132,61 Lt už techninį aptarnavimą – 94,82 Lt, viso 2227,43 Lt. Ši skola buvo padalinta visiems buto savininkams lygiomis dalimis po 556,86 Lt;
Nurodė, kad teismas neteisingai taikė minėtas teisės normas, atmesdamas dalį ieškinio, nors pats konstatavo, kad visiems atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiama šilumos energija. Už šilumos energiją privalo mokėti patalpų (buto) savininkai jei jie nėra sudarę nuomos, panaudos ar kitokių sutarčių dėl šilumos energijos naudojimo su trečiaisiais asmenimis. Teismo išvada, kad už šilumos energiją turi mokėti asmuo, šiuo atveju viena iš atsakovų yra teisiškai nepagrįstas, nes įstatyminės nuostatos nurodo į tai, kad apmokėti turi savininkai;
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo iš ieškovo priteista 282,72 Lt suma į valstybės biudžetą atstovavimo išlaidomas atlyginti. Teismas savo iniciatyva atmetė dalį ieškinio, nors nei vienas iš atsakovų neginčijo paskaičiuotų sumų ir pats konstatavo, kad dėl nepriteistos sumos AB „Šiaulių energija“ gali kreiptis į teismą dėl šios skolos dalies priteisimo iš asmenų gyvenančių bute;
Apeliantas nesutinka ir su sprendimo dalimi dėl iš V. Š. ir B. Z. priteistos 6 133,49 Lt sumos sumokėjimo išdėstymu 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant juos kas mėnesį mokėti ieškovui po 511,13 Lt, o paskutinį mėnesį - 511,06 Lt. Nurodė, kad toks skolos išdėstymas trukdytų ieškovui patenkinti savo reikalavimus iš turto ir suteiktų galimybę atsakovams toliau vengti mokėjimų už karštą vandenį ir šilumos energiją.
Apeliaciniu skundu V. Š. prašo iš dalies pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį apelianto atžvilgiu (169 b. l.).
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Apeliantas teigia, kad (duomenys neskelbtini), niekada negyveno ir negyvena, jokios nuosavybės, jokių daiktų šiame bute neturi. Šio namo gyventojai teismo posėdyje paliudijo tiktai matę atvažiuojant su automobiliu ir vaikštant prie šio namo, kadangi lankėsi minėtame bute, nes jame gyvena apelianto vaikai ir jų motina B. Z.. Liudytojai iš (duomenys neskelbtini) gatvės Nr. (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) bute apeliantas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą įrodė, kad apeliantas ten gyvenu, moka mokesčius ir ten yra visi apelianto asmeniniai daiktai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Šiaulių energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą dalyje dėl solidariosios skolos priteisimo iš V. Š. palikti nepakeistą (181-182 b. l).
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Teismas, priimdamas sprendimą apelianto atžvilgiu, visapusiškai įvertino aplinkybes ir argumentus dėl kurių pripažino, kad V. Š. gyvena nurodytame bute ir naudojasi visomis teikiamomis paslaugomis kartu su savo sugyventine B. Z. ir jų trimis vaikais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą B. Z. prašo atmesti AB „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą dalyje dėl iš V. Š. ir B. Z. priteistos sumos išdėstymo panaikinimo kaip nepagrįstą, o dalyje dėl dalies skolos priteisimo iš N. D., A. D. ir E. M. apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (183-186 b. l).
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Apeliantės įsitikinimu V. Š. šioje byloje nepagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu ir iš dalies su ja solidariai atsakingu asmeniu, nes butas adresu (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso ir jis jame negyvena, jokiais kitais pagrindais butu nesinaudoja, todėl V. Š. nepagrįstai įtraukus atsakovu ir pripažinus skolininku, netinkamai padalinta skola, dėl ko sprendimas iš esmės yra neteisingas. Teismo kategorišką išvadą, kad už buto šildymą privalo mokėti tik jame gyvenantys asmenys, laiko neteisinga ir nesąžininga. Apelianto reikalavimą priteisti iš N. D., A. D. ir E. M. atitinkamas sumas už šilumos energiją laiko pagrįstu. Nors skola atsakovams nėra tinkamai paskirstyta, tačiau teismo sprendimas išdėstyti atsakovės prievolę dalimis laiko teisingu ir pagrįstu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. Š. prašo AB „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą atmesti dalyje dėl iš V. Š. ir B. Z. priteistos sumos išdėstymo panaikinimo kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (188-190 b. l).
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Atsakovas V. Š. yra įsitikinęs, kad atsakovu ir skolininku šioje byloje pripažintas nepagrįstai. Teismas pagrįstai sprendė dėl skolos išdėstymo, tinkamai įvertino visus aspektus, todėl ieškovo skundą šioje dalyje laiko nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantai turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniuose skunduose.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.
Dėl šalių teisinių santykių vertinimo
AB „Šiaulių energija“ butui, esančiam Spindulio g. 8-1, Šiauliai tiekia šilumos energiją, karštą vandenį, atlieka techninį aptarnavimą. Šiluminės energijos tiekimo – vartojimo sutartinius santykius tarp šalių reglamentuoja LR CK 6.384 str. 1 d. bei Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. LR CK 6.384 str. 1 d. nurodoma, kad, jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 punktas nustato, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių pagal standartines sąlygas šalys yra: šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 39 punktas taip pat nurodo į tai, kad šilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Tokio reglamentavimo pagrindu konstatuota, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms tiekiamas šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia išvada padaryta byloje, kai šilumos energija buvo tiekiama savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, kuris kaip socialinis būstas išnuomotas trečiajam asmeniui, su kuriuo nors ir sudaryta nuomos sutartis, tačiau joje neaptarta nuomininko pareiga atsiskaityti už sunaudotą šilumos energiją, juolab nuomininkas nesudaręs su tiekėju šilumos tiekimo sutarties.
Teismas pažymi, kad šilumos vartotojo pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją siejama su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
Byloje nėra jokių duomenų, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai yra išnuomoję savo bendrosios nuosavybės dalis B. Z. šiuo metu gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ar kitiems tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, už šilumos energiją privalo mokėti buto savininkai, jei jie nėra sudarę nuomos, panaudos ar kitokių sutarčių dėl šilumos energijos naudojimo su trečiaisiais asmenimis. Taigi, buto bendrasavininkams, neaptarus su bute gyvenančiu kitu bendrasavininku atsiskaitymo už šilumą tvarką, nagrinėjamu atveju, visi buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai laikytini atsakingais už butui tiekiamą šilumą. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmiausia už suteiktą paslaugą privalo mokėti turto naudotojai, gyventojai, o ne buto savininkai, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl skolos iki velionės V. D. mirties ir po mirties
LR CK 4.76 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, todėl teismo vertinimu, nustačius buto, esančios (duomenys neskelbtini) bendrasavininkus ir jiems priklausančias nuosavybės teisės dalis tiek iki velionės V. D. mirties, tiek po jos mirties, ieškovo ieškinys dėl skolos už sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį, turi būti reiškiamas proporcingai atsakovų turimai nuosavybės daliai.
Išnagrinėjus visas nekilnojamojo turto nuosavybės įregistravimo aplinkybes nustatyta, kad B. D. mirė (duomenys neskelbtini) dieną, todėl sprendžiant įsiskolinimo už sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį iki V. D. mirties priteisimą, būtina nustatyti po B. D. mirties turto paveldėtojus ir nuosavybės teise priklausančias, buto (duomenys neskelbtini), dalis. Remiantis išdėstytu ieškovas turi tikslinti ieškinio reikalavimus.
Byloje esantis notaro raštas patvirtina, kad V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos vaikai: B. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kuriems į po ¼ dalį turto yra išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, tačiau byloje nėra A. D. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo. Bylos duomenimis A. D. į VĮ Registrų centrą dėl priklausančio turto dalies įregistravimo nesikreipė, todėl teismui svarbu įvertinti ir pasisakyti dėl A. D. dalies palikimo priėmimo. Taip pat teismas turėtų vertinti ir turto paveldėtojus priimant palikimą po B. D. mirties.
Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai rėmėsi asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos nustatymu. Byloje išrašas apie A. D. patvirtina, kad jo gyvenamoji vieta Šiaulių m. savivaldybėje (146 b. l.), byloje nustatyta kad N. D. iki velionės motinos mirties buvo registruotas bute esančiame (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįstai teismas įsiskolinimą iki velionės motinos mirties išdalino trims solidariems skolininkams A. D., V. Š. ir B. Z..
Dėl V. Š. apeliacinio skundo
Teismo vertinimu V. Š. apeliacinis skundas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas iš dalies. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad V. Š. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (97 b. l.). Byloje apklausti liudytojai negali paneigti gyvenamosios vietos deklaravimo, o aplinkybės dėl kurių V. Š. lankosi bute adresu, (duomenys neskelbtini) , negali būti vertinamos kaip naudojimasis ieškovo teikiama šilumos energija. Apeliantas V. Š. jokios nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste neturi, todėl nagrinėjamu atveju, V. Š. negali būti atsakovu šioje byloje.
Dėl kitų procesinių teisės normų pažeidimo
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė atsakovui A. D. įteikti procesinius dokumentus ir apie paskirtą teismo posėdžio datą pranešti viešo skelbimo būdu, kas paliudija byloje esantis pranešimas (92 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį, kad apie sekančius teismo posėdžius atsakovui A. D. nėra pranešta.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Dėl paminėtų pažeidimų teismas apeliacinio skundo argumentų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nesiaiškinus ir netyrus aukščiau minėtų aplinkybių, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos netinkamai, nevisapusiškai ir neišsamiai.
Remdamasi nurodytais argumentais, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normas, įstatymų nustatyta tvarka nekonstatavo reikšmingų bylos išnagrinėjimui aplinkybių, neidentifikavo ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdžio ir byloje taikytinų šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl neatskleidė bylos esmės. Esant išdėstytų argumentų visumai, teismas konstatuoja, kad nustatyti trūkumai yra esminiai ir pagal pateiktus įrodymus bei nustatinėtinų aplinkybių apimtį bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 dienos sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 straipsnio 4 dalis).
Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.