- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2-885-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00089-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- Zarasų rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Zarasų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ieškinį atsakovei Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transrevis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 30 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir grąžinti ją į pirkimo procedūras.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti vykdomo atviro tarptautinio konkurso „Keleivių vežimo Zarasų rajono savivaldybės vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais paslaugos“ pirkimo Nr. 587909 procedūras (toliau – ir Pirkimas) ir įpareigoti nesudaryti pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
3. Paaiškino, kad atsakovė neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą Pirkime. Tam, kad būtų išvengta šių neteisėtų pasekmių, būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas užkirstų kelią ieškovei efektyviai ir veiksmingai ginti savo interesus, siekiant varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, užkirstų kelią teismo sprendimo vykdymui bei sąžiningai tiekėjų konkurencijai viešuosiuose pirkimuose. Taip pat netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju grįžti į pradinę iki pažeidimo padarymo buvusią stadiją būtų neįmanoma, teismui jau reiktų spręsti pirkimo sutarties pripažinimo niekine klausimą ir sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra efektyvus ir proporcingas. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinio preliminarų pagrįstumą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškiltų grėsmė sprendimo vykdymui bei nebūtų realiai užtikrinama ieškovės teisių ir interesų apsauga. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra proporcingas, nes užtikrina veiksmingą perkančiųjų organizacijų veiksmų ir sprendimų apskundimo mechanizmo buvimą. Nesustabdžius pirkimo procedūrų, būtų pažeidžiamas viešasis interesas dėl pirkimo teisėtumo užtikrinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovės UAB „Transrevis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo sustabdė atsakovės vykdomą Pirkimą ir įpareigojo nesudaryti pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą.
5. Teismas vertino, kad ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas, o prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą – jeigu atsakovė laimėtoją pripažintų UAB „Transporto centras“, galėtų su ja sudaryti pirkimo sutartį, ginčo laimėjimo atveju būtų pažeidžiamas ieškovės interesas, kadangi kiltų poreikis spręsti dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo.
6. Teismas nurodė, kad vykdomas Pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu. Byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad skubiai nesudarius viešojo pirkimo sutarties, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su viešuoju interesu. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje prioritetas teikiamas viešųjų pirkimų siekiui, jog, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, pirkimu nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija, atsakovės lėšos būtų panaudotos racionaliai. Laikinosios apsaugos priemonių taikymas yra priemonė užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, nes tokiu atveju, vykdant toliau viešąjį pirkimą, būtų pažeidžiamos ieškovės galimybės dalyvauti Pirkime.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė Zarasų rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes nekyla grėsmės dėl ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamių motyvų, kodėl ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymo atveju, ieškovės teisių gynimas būtų suvaržytas ir kaip būtų apsunkintas. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir / ar paaiškinimų, kodėl negalėtų naudotis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 107 straipsnyje nustatytu pažeistų teisių gynimo būdu ar kad naudojimasis juo ieškovei būtų apsunkintas. Pažymi, kad atsakovė perka viešųjų paslaugų teikimą 36 mėnesių laikotarpiui, su galimybe pratęsti sutartį du kartus po 12 mėnesių. Įvertinus tai, kad yra trumpi viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo terminai, mano, jog iki šio ginčo išnagrinėjimo būtų įvykdyta tik labai nedidelė sutarties dalis, o tai sąlygotų ieškovės galimybę pretenduoti į naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymą iš esmės tai pačiai pirkimo apimčiai.
7.2. Nurodo, kad atsakovė su Pirkimo laimėtoja UAB „Transporto centras“ 2022 m. liepos 12 d. pasirašė Keleivių vežimo Zarasų rajono savivaldybės vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais paslaugų teikimo sutartį Nr. SR (6.68 E)-337. Nors Pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad paslaugų teikimo pradžia 2022 m. liepos 1 d., tačiau atsižvelgiant į užsitęsusias Pirkimo procedūras, Pirkimo sutarties 1.12 punkte buvo numatyta, kad paslaugų teikimo pradžia – 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. mėnesiu vėliau nei buvo skelbta Pirkimo sąlygose. Atsakovei negalint vykdyti Pirkimo sutarties su laimėtoju, o nuo 2022 m. liepos 31 d. pasibaigus 2016 m. sausio 25 d. sutarčiai, būtų neužtikrinamas keleivių vežimas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje (tiek mieste, tiek rajone). Be to, Pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas gali sąlygoti nuostolius ir Pirkimo laimėtojai. Apeliantės nuomone visa tai pagrindžia, kad viešojo pirkimo įgyvendinimas, būdamas susijęs su viešojo intereso tenkinimu ir viešojo pirkimo procedūros turi būti įgyvendintas be ypatingo delsimo. Apeliantė veikia siekdama užtikrinti ne savo privatų, o viešąjį interesą bei siekia, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, kaip įpareigoja VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Netinkamas viešųjų paslaugų teikimas arba paslaugų teikimo nutraukimas gali suponuoti ir žalos, nuostolių atsiradimą bei pažeisti viešąjį interesą, nes miesto, o ypatingai rajono gyventojai negalės pasiekti mieste esančių darboviečių, gydymo įstaigų, mokymosi įstaigų, t. y. liks be gyvybiškai svarbių būtinųjų viešųjų paslaugų teikimo.
7.3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovei dėl to neturint galimybės ar pakankamos galimybės užtikrinti pervežimo paslaugas, visuomenei būtų sukelti daug didesni neigiami padariniai, padaryta daug didesnė žala, nei netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje neatitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso apsaugos, jų teikiama nauda nėra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės.
7.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai neįvertino ginčo objekto pirkimo svarbos viešojo intereso aspektu, neįsigilino į būtinumą užtikrinti nepertraukiamą perkamų paslaugų teikimą Zarasų rajono savivaldybės administracijos gyventojams, todėl padarė faktinėmis ir/ar teisinėmis aplinkybėmis nepagrįstas, Klaidingas išvadas apie Pirkimo objekto svarbą, nepagrįstai ir neteisėtai suteikė prioritetą ieškovės finansiniams interesams ir Pirkimo dalyvių varžymuisi, o ne visuomenės intereso apsaugai.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Transrevis“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas arba taptų nebeįmanomas, nes ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės nebeįmanoma ir ji nebetektų prasmės ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu. Teisingumas taptų ne realus, bet vien tik formalus, nes ieškovė negalėtų dalyvauti Pirkime ir konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties.
8.2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas nenukentės, nes nėra pakankamo pagrindo teigti, kad susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą, susijusį su Pirkimo objektu.
8.3. Apeliantei tęsiant Pirkimo procedūras, ieškovė turėtų pradėti teisminį procesą dėl žalos atlyginimo patirtos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė siekdama žalos atlyginimo, vadovaujantis VPĮ 107 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018), turėtų (i) nuginčyti sudarytą sutartį, t. y. įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus; (ii) įrodyti, kad ji būtų laimėjusi pirkimą, t. y. turi teisę į žalos atlyginimą; (iii) įrodyti patirtos žalos dydį. Atlikdamas šiuos veiksmus ieškovė turėtų naudoti žymius papildomus laiko, finansinius ir žmogiškuosius išteklius siekdamas apginti savo teisėtus interesus, ko būtų galima išvengti, jeigu būtų taikoma laikinosios apsaugos priemonės.
8.4. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių neigiamas pasekmes patirtų ir pati atsakovė, kuri jau yra sudariusi Pirkimo sutartį, ir ieškovei palankaus sprendimo atveju, atsakovė turėtų sumokėti laimėjusiam tiekėjui už atliktus darbus ir žalos atlyginimą ieškovei, be to turėtų atlyginti didesnes bylinėjimosi išlaidas, t. y. patirtų papildomas nepagrįstas išlaidas dėl savo neteisėtų veiksmų, ko galima būtų išvengti taikant laikinąsias apsaugos priemones.
8.5. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas nebūtų pažeistas, nes atsakovė nenutrauktų vykdomos veiklos, be to konkrečių visuomenės esminių poreikių šiuo atveju nereikia skubiai patekinti sudarant ir vykdant Pirkimo sutartį, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visuomenei ir jos poreikiams nekils jokių neigiamų pasekmių. Nors atskirajame skunde atsakovė akcentuoja Pirkimo objektu esančių paslaugų reikšmę visuomenei, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sustabdžius Pirkimo procedūras bylos nagrinėjimo laikotarpiu keleivių vežimo paslaugų teikimas galėtų būti sutrikdytas arba nutrauktas. Atsakovė neįrodė, kad visuomenė patirs kokia nors žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, dalyvaujantiems byloje asmenims iš esmės yra suteikta galimybė pateikti naujus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau siekdami realizuoti šią savo procesinę teisę jie turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.
10. Atsakovė, teikdama byloje atskirąjį skundą, teismui pateikė naujus įrodymus – Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutų aptarnavimo 2016 m. sausio 25 d. sutartį, 2020 m. gruodžio 15 d. papildomą susitarimą prie 2016 m. sausio 25 d. sutarties Nr. SR-48/S-439, 2022 m. birželio 23 d. papildomą susitarimą prie 2016 m. sausio 25 d. sutarties Nr. SR-48/S-439, sudarytas siekiant užtikrinti, kad atsakovei būtų teikiamos pirkimo objektu esančios paslaugos. Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. I2(6.70 E)-150 „Dėl leidimų vežti keleivius vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais išdavimo“, kurie patvirtina, kad UAB „Zarasų autobusai“ veiklos vykdymui yra išduoti leidimai vežti keleivius vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleivių vežimo Zarasų rajono savivaldybės vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų 1 ir 2 priedus. Įvertinus atsakovės naujai teikiamų dokumentų turinį ir jos atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, matyti, kad šie atsakovės naujai teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču ir atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti šiuos dokumentus nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, kadangi šis klausimas buvo išnagrinėtas nepranešus apie tai atsakovei. Priėmus atsakovės naujai teikiamus įrodymus nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės naujai teikiamus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės
11. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų yra taikomos specialiosios nuostatos, išdėstytos CPK 423⁷ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taigi teismas netaiko laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršytų jų teikiamą naudą.
13. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
15. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovė vykdo keleivių vežimo Zarasų rajono savivaldybės vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais paslaugų, reikalingų siekiant užtikrinti viešąjį interesą, viešąjį pirkimą (pirkimo sąlygų 2.1 papunktis). Ieškovė dalyvavo šiame atsakovės vykdomame pirkime, tačiau, atsakovė 2022 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 11-60-(25.3) „Dėl pateiktų dokumentų vertinimo ir pasiūlymo atmetimo“ vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktais, 55 straipsnio 10 dalimi bei Konkurso sąlygų 10.1.2 ir 10.1.3 punktais atmetė ieškovės pateiktą pasiūlymą, kadangi jis neatitinka Konkurso sąlygų 3.9.2 ir 3.13.5 punktuose nustatytų reikalavimų. Sprendime nurodoma, kad ieškovė neišviešino informacijos, jog ieškovė pasiūlymo pateikimo dienai (2022 m. kovo 30 d.) turėjo 803 407,80 Eur įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nepateikė Konkurso sąlygų 3.13.5 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių tiekėjo kvalifikacijos atitikimą Konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams. Ieškovė nesutinka su tokiu atsakovės sprendimu ir vertina, kad atsakovė nepagrįstai sprendė, jog ji yra skolinga valstybės biudžetams, kadangi egzistavo mokesčių permokos, kuriomis buvo atliekamas socialinio draudimo įmokų užskaitymas. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visas pirkimo procedūras, pirkimo sutarties pasirašymą ir jos vykdymą.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti ir pripažino, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, atsirastų grėsmė, jog ieškovei palankaus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas ar jo vykdymas būtų apsunkintas, nes atsakovė bylos nagrinėjimo metu galėtų tęsti pirkimo procedūras ir sudaryti pirkimo sutartį su išrinktu pirkimo laimėtoju. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir skubiai neužbaigus pirkimo procedūrų galėtų kilti kokia nors žala visuomenės interesams, todėl jis suteikė prioritetą viešajam interesui, susijusiam su tinkamu pirkimo procedūrų vykdymu.
17. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tačiau atsakovė nesutinka su teismo pozicija, kad šiuo atveju egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galės būti apsunkintas arba visai negalimas šioje byloje ir kad pirmenybė turi būti suteikta visuomenės interesui, susijusiam su tinkamu ir sąžiningu pirkimo procedūrų vykdymu, o ne viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu.
18. Atsakovė nurodo, kad ieškovė galės tinkamai apginti savo pažeistas teises, nes teismui patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovė turės teisę į žalos atlyginimą. Taip pat atsakovė nurodo, kad šiuo atveju turėtų būti ginamas viešasis interesas dėl pirkimo dalyko svarbos visuomenei, nes skubiai neužbaigus pirkimo procedūrų ji negalės užtikrinti nepertraukiamą perkamų paslaugų teikimą Zarasų miesto ir rajono gyventojams, o tai gali sukelti neigiamų padarinių tokioms reikšmingoms vertybėms kaip asmens sveikata ir švietimas. Savo ruožtu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, anot atsakovės, yra užtikrinamas tik pačios ieškovės privatus interesas.
19. Su atsakovės argumentais nesutiktina. Pirma, spręstina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja grėsmė, jog, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas.
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė su Pirkimo laimėtoja UAB „Transporto centras“ 2022 m. liepos 12 d. jau pasirašė Keleivių vežimo Zarasų rajono savivaldybės vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais paslaugų teikimo sutartį Nr. SR (6.68 E)-337 (Keleivių vežimo Zarasų rajono savivaldybės vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų 1 ir 2 priedai). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad, netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė dar iki šios bylos baigties galės užbaigti pirkimo procedūras sudarydama sutartį su jos išrinkta tiekėja, o pastaroji galės pradėti ją vykdyti. Taigi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, ieškovei galėtų būti apsunkintas ar užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį, ji turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų.
21. Nors ir suktina su atsakovės pozicija, kad vykdomo pirkimo objektas yra reikalingas siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir visuomenė yra neabejotinai suinteresuota, kad pirkimo objektą sudarančios paslaugos būtų teikiamos tinkamai ir nepertraukiamai. Tačiau, kaip matyti iš pirmiau aptartų kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, tai savaime nereiškia, kad pirkimas, kuriuo siekiama užtikrinti minėtą visuomenės interesą, turėtų būti įgyvendintas nedelsiant, o atsakovė šiuo atveju neįrodė, kad, neužbaigus pirkimo skubiai, šiam viešajam interesui galėtų būti sukelta akivaizdi ir neištaisoma žala.
22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės anksčiau sudaryta pirkimo sutartis dėl šio pirkimo objektu esančiu paslaugų yra pasibaigusi. Tačiau atsakovė, kaip matyti iš jos su atskiruoju skundu pateiktų duomenų, ėmėsi veiksmų siekdama užtikrinti, kad pirkimo procedūrų metu nurodytos paslaugos jai būtų teikiamos. Atsakovė 2016 m. sausio 25 d. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutų aptarnavimo sutartį Nr. SR-48/S-439, sudarytą su vežėju UAB „Zarasų autobusai“ pratęsė iki 2022 m. birželio 30 d. 2022 m. birželio 23 d. sudarė su vežėju papildomą susitarimą Nr. S (6.68)-339/S-20 prie 2016 m. sausio 25 d. sutarties Nr. SR-48/S-439, kuriuo susitarė pratęsti 2016 m. sausio 25 d. sutarties galiojimą iki 2022 m. liepos 31 d. UAB „Zarasų autobusai“ veiklos vykdymui išdavė leidimus vežti keleivius vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. I2(6.70 E(-150)).
23. Atsakovė, grįsdama poreikį skubiai užbaigti pirkimo procedūras, atskirajame skunde nurodo, kad 2016 m. sausio 25 d. sutarties galiojimo terminas pasibaigs 2022 m. liepos 31 d., tuo atveju, jeigu pasibaigus minėtai sutarčiai galios byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ji negalės vykdyti pasirašytos paslaugų teikimo sutarties su pirkimo laimėtoju, todėl jai bus sutrikdytos teikiamos pirkimo objektu esančios ypatingai visuomenės poreikiams svarbios paslaugos. Tačiau atsakovė nenurodė, kodėl pasibaigus nurodytos sutarties galiojimo terminui, ji negalėtų išspręsti klausimo dėl laikino paslaugų teikimo bylos nagrinėjimo metu analogiškai, kaip jis buvo sprendžiamas anksčiau, t. y. sudarant papildomą susitarimą su ankstesniu vežėju (UAB „Zarasų autobusai“). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad šiuo atveju egzistuoja poreikis ypatingai skubiai užbaigti pirkimą.
24. Pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti naudingiausi, geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą. Todėl nustačius, kad atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys užtikrinti viešojo intereso, susijusio su pirkimo objekto teikiama nauda, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.
25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešąjį interesą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.