- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- N-62-1701-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00202-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 15 d. nutarimu J. S. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 40 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad J. S., 2010 m. balandžio 15 d., apie 12 val. Šilalėje, Vasario 16-osios gatvėje, prie tvenkinio esančioje pavėsinėje, viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje gėrė alkoholinį gėrimą – brendį.
Šalies argumentai
J. S. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą grąžinti Institucijai protokolo papildymui ir nustatymui, kokius alkoholinius gėrimus pareigūnas J. St. 2010 m. balandžio 15 d. matė pas J. S., kuo remdamasis nusprendė, kad tai buvo alkoholinis gėrimas. Nurodo, jog inkriminuojamo pažeidimo nepadarė, alkoholiniu gėrimų protokole nurodytoje vietoje nevartojo, jokio butelio neturėjo ir niekas jo nepaėmė. Sutinka su nustatytu alkoholio kiekiu organizme, tačiau tai jo koordinacijos nesutrikdė, be to, kaltinimas dėl neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje nesuformuluotas. Pareigūnų apsilankymo metu buvo su visiškai girtu J. J. ir norėjo padėti šiam pareiti namo. J. J. minėjo, jog turi nusipirkęs butelį brendžio ir galįs su pareigūnu J. St. išgerti, tačiau apeliantas to butelio nematė. Bylą nagrinėjęs teismas netyrė surinktų įrodymų, nepasisakė, kokie gėrimai galėjo būti pareigūno surašytame protokole.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
J. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad viešoje vietoje vartojo alkoholinį gėrimą – brendį. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog jis alkoholio nevartojo, priešingą išvadą bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė neteisingai įvertinęs įrodymus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismo posėdyje liudytoju apklaustu pareigūnu parodymai (b. l. 45-46), tarnybinis pranešimas (b. l. 18), J. J. paaiškinimas (b. l. 20), neblaivumo nustatymo testų šaknelės (patvirtinančios, kad bėgant laikui J. S. neblaivumo laipsnis didėjo, kas leidžia spręsti, jog asmuo buvo neseniai vartojęs alkoholio, todėl girtėjo, b. l. 19), neabejotinai patvirtina faktą, jog J. S. viešoje vietoje gėrė alkoholinį gėrimą, t. y. brendį. Prieštaravimų minėtuose įrodymuose nenustatyta. Pažymėtina, kad pareigūnas aiškiai nurodė matęs 2 vyrus, kurie viešoje vietoje gėrė alkoholį, vienas iš jų buvo atsakomybėn traukiamas asmuo, o kitas – J. J., jokio trečio asmens su jais nebuvo. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo – jis nesusijęs su apeliantu jokiais ryšiais, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Pats atsakomybėn traukiamas asmuo yra nenuoseklus, keldamas įvykio versijas – pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, jog būtent jis nupirko brendžio, tačiau brendį gėrė J. J. (b. l. 45), tuo tarpu apeliaciniame skunde jau teigia apskritai jokio butelio nematęs, tik iš J. J. girdėjęs, kad šis turi brendžio. Toks jo teiginių nenuoseklumas kelia pagrįstų abejonių apelianto paaiškinimų tikrumu, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo keliamą įvykio versiją atmetė.
Apelianto argumentai, jog nenustatyta, kokį alkoholinį gėrimą jis gėrė, atmestinas kaip nepagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime aiškiai užfiksuota, jog jis gėrė brendį (b. l. 16, 17). Tarnybiniame pranešime detalizuota, jog iš J. S. paimtas 0,5 litro talpos butelis, kuriame buvo „Factum-brendis“, butelyje buvo likę apie 200 gramų brendžio (b. l. 18). Vien tai, kad šis butelis nebuvo paimtas kaip įrodymas byloje, o tik aprašytas, nepaneigia pažeidimo padarymo fakto.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.