Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija: 2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.;

3.2.6.6.3.; 3.4.3.11.

SPRENDIMAS U Ž AKIŲ

2018 m. rugpjūčio 27 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Giedrusta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, ieškinį atsakovei N. K. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei N. K. ieškinys, jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti asmeniškai pasirašytinai 2018 m. liepos 4 d. Todėl terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigė 2018 m. liepos 24 d.

Motyvuojamoji dalis

Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Sutinkamai su CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.

Iš ieškovės teismui pateiktų įrodymų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Giedrusta“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-618-601/2018), administratoriumi paskyrė O. P., kurią atstatydino iš administratoriaus pareigų 2017 m. birželio 21 d. nutartimi ir naujuoju bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Acountera“. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi teismas patvirtino įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 58 975,22 Eur sumai, kurią ieškovė laiko įmonės ir jos kreditorių patirta žala dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir ją prašo priteisti iš atsakovės. Iš VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad bendrovės direktore nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2017 m. sausio 5 d., kuomet ieškovei buvo iškelta bankroto byla, buvo atsakovė N. K., kuri nuo 2016 m. vasario 5 d. buvo ir vienintele įmonės akcininke.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teises ir interesus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš buvusios bendrovės vadovės N. K. ieškovės ir jos kreditorių patirtą žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo; dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui iškėlus ieškovei bankroto bylą; pareigos teikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui nevykdymo.

Civiliniame kodekse nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis.).

Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis imperatyviai įtvirtina įmonės vadovo ir/arba savininko prievolę, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintys teisę įmonėje priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti dėl tokio neveikimo kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. <...> Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra: neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad paskutiniai UAB „Giedrusta“ finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui pateikti už ataskaitinį 2014 m. laikotarpį. Iš kartu su ieškiniu pateikto įmonės balanso duomenų už ataskaitinį laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 matyti, kad 2014-12-31 į balansą įrašyto turto vertė sudarė 21 991,72 Eur (75 933,0 Lt). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai minėtu laikotarpiu siekė 41 958,80 Eur (144 875,0 Lt).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įvertinęs turimus ieškovės finansinės atskaitomybės duomenis, konstatavo jos nemokumą. Liteko duomenimis, iš pareiškimo turinio dėl bankroto bylos UAB „Giedrusta“ iškėlimo, matyti, kad kreditorius VMI prie LR FM dėl susidariusių įsiskolinimų valstybės biudžetui jau nuo 2012 m. vykdė priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš bendrovės sąskaitų. Nepavykus išieškoti iš bendrovės sąskaitų, išieškojimas nuo 2012 m. buvo vykdomas per antstolius, o nepavykus skolos išieškoti ir tokiu būdu, kreditorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo. Apie tai, kad atsakovė buvo nemoki jau 2014 metų pabaigoje, leidžia konstatuoti ir ieškovės administratoriaus kartu su ieškiniu pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad pagal antstolės R. M. vykdomą 2014 m. vasario 10 d. vykdomąjį dokumentą iš ieškovės išieškoma 839,27 Eur; pagal antstolės R. M. vykdomą 2014 m. rugpjūčio 28 d. vykdomąjį dokumentą iš ieškovės išieškoma 6 309,26 Eur; pagal VMI prie LR FM 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, ieškovės skola VMI prie LR FM siekė 17 989,71 Lt (5 210,18 Eur). Atsakovė duomenų, kad įmonės nemokumas atsirado kitu metu, teismui nepateikė. Nežiūrint to, atsakovė, gindama tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Giedrusta“ iškėlimo, o didino įsipareigojimus kreditoriams, ką patvirtina bankroto administratoriaus pateikti įrodymai, kad ieškovės administracijos vadovai, įmonei esant nemokiai 2015 m. spalio 23 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su SIA „EKO ISO“, Latvijos bendrove, pagal kurią įsigijo statybinę medžiagą ir pūtimo įrenginį. Tačiau už prekes neatsiskaitė ir liko skolinga 14 952,66 Eur. Minėtas kreditorius yra įtrauktas į UAB „Gierdusta“ kreditorių sąrašą.

Pastebėtina, kad atsakovė, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, buvo atsakinga už tinkamą įmonės darbo organizavimą, atstovavimą įmonės veiklos tikslams bei interesams, turėjo kitas įstatymuose įtvirtintas vadovo teises ir pareigas. Nepaisant to, atsakovė nei 2014 metais, nei vėliau, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, tokiu savo neteisėtu neveikimu leisdama toliau didėti nemokios įmonės finansiniams įsipareigojimams kreditoriams. Pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Giedrusta“ iškėlimo teismui pateikė įmonės kreditorius VMI prie LR FM.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Taigi, yra pagrindas išvadai, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos UAB „Giedrusta“ iškėlimo) ir įmonei bei jos kreditoriams kilusios žalos – 58 975,22 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, yra priežastinis ryšys. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos įmonei ir jos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis).

Ieškovės administratorius atsakovės neteisėtus veiksmus/neveikimą grindžia ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos nevykdymu – po bankroto bylos UAB „Giedrusta“ iškėlimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad bankroto administratorius 2017 m. sausio 16 d. priėmė įsakymą Nr. 1, kuriuo įsakė UAB „Giedrusta“ vadovei nedelsiant perduoti įmonės antspaudus, bendrovės įstatus, bendrovės pažymėjimą, turimas bankų čekių knygeles, elektroninės bankininkystės dokumentus, kreditorių reikalavimų ir skolų bendrovei sąrašus, visų buhalterinių ir kitų dokumentų inventorizaciją <...>, įmonės valdymo dokumentus ir kt. Minėtas dokumentas atsakovei tinkamai įteiktas 2017 m. sausio 19 d., tačiau teismo įpareigojimo atsakovė neįvykdė. Administratoriaus duomenimis, atsakovė slepia faktinę ieškovės turto ir dokumentų buvimo vietą, neperduoda administratoriui žinomai turimo turto: Kėdainių krašto kredito unijai įkeisto 2011-03-23 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigyto vikšrinio ekskavatoriaus Hitachi ZX 30CLR, 2015-01-23 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigyto ekovatos pūtimo įrenginio PPropel 30 Series, UAB „Giedrusta“ priklausančių lengvųjų automobilių VW Transporter, F. T. (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „Giedrusta“ bankroto byloje už minėtų įstatymo ir teismo įpareigojimų nevykdymą atsakovei N. K. skyrė 500 Eur baudą. Minėtos aplinkybės patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį dėl įmonei ir kreditoriams padarytos žalos.

Bankroto administratorius atsakovės neteisėtus veiksmus įžvelgia ir tame, kad atsakovė nevykdė pareigos teikti įmonės finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės vadovavimo laikotarpiu paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai registro tvarkytojui buvo pateikti tik už 2014 metus. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovė neteisėtais veiksmais, nesudarant įmonės finansinių ataskaitų ir jų pagrindu neperdavus įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui, padarė žalą įmonei ir kreditoriams, nes negalima nustatyti įmonės turto ir nėra galimybės patenkinti jų finansinių reikalavimų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė, kaip UAB „Giedrusta“ vadovė, veikė pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir jos kreditorių interesus. Ieškovės reikalavimas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, atitinka teisės aktų, reglamentuojančių žalos atlyginimą įmonei ir jos kreditoriams, nuostatas, todėl atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 58 975,22 Eur žalos atlyginimą (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (58 975,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškovės ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovės priteistina 1110 Eur žyminio mokesčio ir 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Giedrusta“ (juridinio asmens kodas 302594024, adresas: Ilgoji g. 108, Kėdainiai) iš atsakovės N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 58 975,22 Eur (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 22 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (58 975,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 1110 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dešimt eurų) žyminį mokestį ir 3,58 Eur (trijų eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Kauno apygardos teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šį sprendimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos ieškovė gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.