Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-12-09 · Civilinė byla Nr. 2A-971-622/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-09
Bylos Nr.
2A-971-622/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
Atsakovas
B. Š.
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Advokatai
Renaldas Baliūtis
Kategorijos
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-971-622/2010Teisėja A. Šukienė Procesinio sprendimo kategorija44.2.2.; 44.2.4.1.; 73.2.5.; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant atsakovei B. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės B. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei B. Š. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Plungės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės B. Š. priteisti 896,51 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-05-19 vandeniu buvo užlietas D. L. butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, Plungėje. Tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir D. L. 2008-06-17 buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas D. L. butas. Ieškovas 2009-06-15 išmokėjo 896,51 Lt dydžio draudimo išmoką D. L., todėl reikalauja iš atsakovės atlyginti žalą. Atsakovei 2009-07-28 buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

Atsiliepimas

Atsakovė B. Š. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atliekant jos bute remonto darbus plyšo vamzdis, tačiau raktai nuo patalpų, kuriose yra sklendės, buvo pas bendrijos pirmininką G. V. Kol jis atvyko, buvo užlietas D. L. butas.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2010-03-03 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš B. Š. 896,51 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės B. Š. 66 Lt žyminį mokestį ir 459,80 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 525,80 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes atlikdama remonto darbus neužtikrino būtinų saugumo reikalavimų, t. y. nepasirūpino, kad vamzdynų sklendės būtų uždarytos prieš darant remontą bute.

Šalies argumentai

Atsakovė B. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2010-03-03 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, netinkamai taikė teisės normas. Teismas išsprendė bylą, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą G. V. bendraatsakoviu, kuris teisiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Žala atsirado ne dėl to, kad pradėjus bėgti vandeniui, nebuvo imtasi priemonių vandens tekėjimui sustabdyti, o dėl to, kad G. V. savavališkai pakeitė bendrų patalpų durų spyną. Pats G. V. būdamas DNSB „Banga“ pirmininku, neinformavo namo gyventojų apie pakeistą spyną bei apie galimybę turėti rakto kopiją (dublikatą). Atliekant buto remontą, nebuvo atliekami santechnikos montavimo darbai, todėl nebuvo būtinybės užsukti vandens sklendžių. Tik dėl atsitiktinumo buvo pragręžtas vamzdis ir pradėjo tekėti vanduo. Ji elgėsi rūpestingai ir jeigu ne G. V. veiksmai, tai žalos nebūtų visiškai atsiradę. Apeliantė taip pat teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino padarytos žalos dydžio ir reikalaujamų nuostolių pagrįstumo, nes pagal ieškovo pateiktą žalos apskaičiavimo lentelę, joje nurodyti darbai nebuvo atlikti. Byloje nebuvo apklausta pati nukentėjusioji D. L., todėl apeliantė mano, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovui apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. L. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, Plungėje, 2009-05-19 buvo apipiltas vandeniu. DNSB „Banga“ pirmininkas savo atsakyme į ieškovo 2009-05-20 paklausimą nurodė, kad B. Š., gyvenanti „(duomenys neskelbtini)“, Plungėje, savo bute apie 2-3 mėnesius vykdo remonto darbus, kaimynai apie vykdomus remonto darbus informuoti nebuvo (b. l. 11). D. L. savo pranešimo apie įvykį ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 13 punkte „Įvykio aprašymas, kilimo priežastys“ nurodė, kad kaimynei darant remontą, neužsukus pagrindinio vandentiekio vamzdžio, buvo keičiama santechnika (b. l. 10). Nekilnojamojo turto apžiūros 2009-05-20 aktas, remonto darbų ir resursų įkainių sąrašas (išklotinė), UAB DK „PZU Lietuva“ pranešimas apie draudimo išmoką bei 2009-06-15 mokėjimo nurodymas Nr. 129004 patvirtina, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ gyventojų turto draudimo sutarties Nr. 1012849 pagrindu išmokėjo D. L. 896,51 Lt draudimo išmoką dėl 2009-05-19 užlieto buto (b. l. 14-21).

Byloje kilo ginčas, ar atsakovė Bronė Šimkuvienė turi atlyginti ieškovui (draudikui) išmokėtą draudimo išmoką, kurią jis išmokėjo draudėjai D. L.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išsprendė bylą, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą G. V. bendraatsakoviu, kuris teisiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Žala atsirado ne dėl to, kad pradėjus bėgti vandeniui, nebuvo imtasi priemonių vandens tekėjimui sustabdyti, o dėl to, kad G. V. savavališkai pakeitė bendrų patalpų durų spyną. Tačiau tokie apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmeta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų priežastinio ryšio buvimą tarp padarytos žalos draudėjos butui ir G. V. veiksmų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. V. yra DNSB „Banga“ pirmininkas (b. l. 11). Tačiau dėl šios aplinkybės, jis jokiu būdu negali būti atsakingas už atsakovės bute vykdomus remonto darbus ir dėl šių darbų vykdymo metu atsiradusios žalos. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad apeliantės argumentai apie tai, kad teismas išsprendė bylą, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą G. V. bendraatsakoviu, kuris teisiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, yra nepagrįsti. Atsakovės bute buvo vykdomi remonto darbai, todėl ji turėjo bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Todėl darytina išvada, kad atsakovė turėjo pareigą pati pasirūpinti, jog prieš pradedant santechnikos remonto darbus būtų uždarytos vandentiekio sklendės. Be to, pati apeliantė nurodė, kad tik dėl atsitiktinumo buvo pragręžtas vamzdis ir pradėjo tekėti vanduo (b. l. 76). Tai patvirtina, kad apeliantė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės bute vykdytų remonto darbų ir atsiradusios žalos. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovei atsiranda civilinė atsakomybė dėl 2009-05-19 vandeniu užlieto D. L. buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Plungėje.

Dėl išvardytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes atlikdama remonto darbus neužtikrino būtinų saugumo reikalavimų, t. y. nepasirūpino, kad vamzdynų sklendės būtų uždarytos prieš darant remontą bute. Todėl teisėjų kolegija mano, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2009-06-15 išmokėjęs 896,51 Lt dydžio draudimo išmoką D. L., pagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti šią žalą (draudimo išmoką) (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino padarytos žalos dydžio ir reikalaujamų nuostolių pagrįstumo, nes pagal ieškovo pateiktą žalos apskaičiavimo lentelę, joje nurodyti darbai nebuvo atlikti. Byloje nebuvo apklausta pati nukentėjusioji D. L., todėl apeliantė mano, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo (draudimo kompanijos) nustatytą žalos dydį, ar įrodančių, jog žalos dydis yra kitoks (mažesnis). Atsakovė (apeliantė) taip pat nenurodė, kodėl reikėtų apklausti D. L., t. y. kokias aplinkybes ji galėtų patvirtinti ar paneigti. Todėl darytina išvada, kad nebuvo jokio pagrindo byloje apklausti D. L., nes, teismo nuomone, jokių bylai reikšmingų aplinkybių ji nurodyti negalėjo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, yra nurodęs, jog teismas byloje esančius įrodymus privalo įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, objektyviai pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje R. P. ir kt. v. UAB „Uosta“, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“ ir kt.; byla Nr. 3K-3-355/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt.; byla Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „IF draudimas“ v. P. V.; Nr. 3K-3-268/2008; kt.). Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, susijusius su nustatinėjamomis aplinkybėmis, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo įsitikinimas turi būti objektyviai pagrįstas byloje esančiais ir visapusiškai ištirtais bei įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes nuosekliai ištyrė visus byloje surinktus reikšmingus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esanti 2010-05-04 PVM sąskaita faktūra, serija RB Nr. 00719, patvirtina, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ advokatui Renaldui Baliūčiui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 532,40 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės B. Š. 532,40 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasTeisėjai Alvydas ŽerlauskasErika Misiūnienė