Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo, suinteresuoti asmenys S. P., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo S. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad A. P. vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: butas/patalpa – butas su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-28 (1/4 iš 19,64 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis.

6. Pagal Gyventojų registro išrašą A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis – miręs našliu. Sutuoktinė – A. P., mirusi (duomenys neskelbtini) Vaikai: pareiškėja ir suinteresuotas asmuo S. P.. Remiantis Testamentų registro išrašu,. A. P. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėja.

7. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus 2025 m. spalio mėn. pažyma patvirtina, jog A. P. už Butą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nebuvo skolingas. UAB Šilutės šilumos tinklų 2025 m. spalio 22 d. pažyma patvirtina, kad A. P., gyvenęs Bute, už šiluminę energiją ir karštą vandenį 2025 m. spalio 1 dienai nebuvo neskolingas. Remiantis UAB „Šilutės vandenys“ 2025 m. spalio 12 d. pažyma dėl apmokėjimo už vandenį, A. P., gyvenęs Bute, nebuvo skolingas už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą.

8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

9. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad A. P. po savo sutuoktinės A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė palikėjai priklausiusią Buto dalį, Bute faktiškai gyvendamas, naudodamasis nurodytu turtu, mokėdamas visus privalomus mokesčius.

11. Remiantis bylos duomenimis, po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad turtas, likęs po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) buvo nepertraukiamai valdomas ir prižiūrimas A. P., kuris rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po savo sutuoktinės mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. P. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinės A. P. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Suinteresuoti asmenys pareiškimui prieštaravimų nepateikė. Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. P. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. P. po savo sutuoktinės A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties A. P. priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), po savo sutuoktinės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai D. J. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.