Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., gim. 1955 m. balandžio 27 d., nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 10 punktais, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti 5 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Probacijos termino pabaiga – 2023 m. liepos 18 d. Baudžiamosios poveikio priemonės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 10 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 6 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam V. K. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Teikime nurodyta, kad Probacijos tarnyba V. K. priežiūrą vykdo nuo 2022 m. vasario 8 d. Probuojamasis buvo supažindintas su probacijos sąlygomis, išaiškintos teisės ir pareigos bei atsakomybė už įpareigojimų nevykdymą. Priežiūros laikotarpiu ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka nebaustas. Neužfiksuoto teismo skirto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku pažeidimų bei baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejų. Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė (50 balų iš 168). Nuteistasis nevykdo teismo skirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2022 m. liepos 21 d. nustatytas 3,03 promilių girtumas. 2023 m. gegužės 19 d. nuteistajam vėl nustatytas 2,30 promilių girtumas. Atvykti į Probacijos tarnybą negalėjo dėl sveikatos problemų. 2023 m. birželio 1 d. pasiaiškino telefonu, pateisinamų priežasčių nenurodė.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė palaikė teikimą, nurodė teikime išdėstytas aplinkybes ir siūlė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nors probacija pasibaigė 2023 m. liepos 18 d., tačiau teikimas teismui pateiktas dar nepasibaigus terminui.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo terminas V. K. pasibaigė 2023 m. liepos 18 d., tai yra jis jau atliko jam paskirtą bausmę. Nors teikimas teisme gautas dar nepasibaigus terminui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad V. K. daugumoje posėdžių nedalyvavo dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kadangi nuo 2023 m. birželio 26 d. guli ligoninėje.

Nuteistojo gynėja advokatė A. U. prašė teikimo netenkinti, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, per visą laikotarpį V. K. pareigas ir įpareigojimus vykdė iš esmės tinkamai. Pažeidė tik draudimą nevartoti alkoholį, bet šie pažeidimai padaryti tik keli per gana ilgą laikotarpį ir yra sąlygoti ligos. Tą patvirtina ir tai, kad jau ilgą laiką V. K. guli ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 punkte pateikiama Probacijos sąvoka – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. To pačio straipsnio 7 punkte pateikta Probuojamojo sąvoka - asmuo, kuriam paskirta probacija.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad probuojamajam be pateisinamų priežasčių nevykdant probacijos sąlygų arba tuo atveju, jeigu jis ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.

R. P. įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji turi pareigas: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje ir šis principas yra paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, kad nusikaltęs asmuo savo veiksmais ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.

Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. K. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka jis nebaustas, neužfiksuota teismo skirto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku pažeidimų bei baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejų. Tačiau probacijos laikotarpiu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – jis du kartus pažeidė teismo skirtą draudimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas: 2022 m. liepos 21 d. jam buvo nustatytas 3,03 promilės neblaivumas (a. b. l. 58), 2023 m. gegužės 19 d. vėl nustatytas 2,30 promilės neblaivumas (a. b. l. 69), nuteistasis pateisinamų priežasčių nepateikė. Jau nagrinėjant teikimą teisme, į 2023 m. birželio 20 d. posėdį nuteistasis taip pat atvyko neblaivus, nustatytas 3,77 promilės girtumas (b. l. 22-23).

Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad V. K. probacija pasibaigė 2023 m. liepos 18 d., tačiau probacijos tarnybos teikimas teisme buvo gautas 2023 m. birželio 6 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 358 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Probacijos įstatymo 30 straipsnyje numatytos probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Nuteistasis probacijos sąlygas pažeidinėjo bausmės vykdymo atidėjimo metu, Probacijos tarnybos teikimas teisme gautas ir posėdis paskirtas nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad nei baudžiamojo proceso, nei probacijos įstatymuose nėra numatyta, jog suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui teismas nebegali priimti sprendimo pasiųsti nuteistąjį atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Negalima tokia teisinė situacija, kai net ir neginčijamai nustačius, jog nuteistasis sąmoningai ir piktybiškai ignoruoja įstatymo reikalavimus, nesilaiko bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, netinkamai atlieka bausmę, būtų sudarytos sąlygos jam išvengti paskirtos bausmės vien dėl to, kad teismo sprendimo priėmimo dieną faktiškai pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra kliūčių spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, taip pat aptarti probacijos sąlygų pažeidimai sudaro formalų pagrindą kreiptis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Tačiau teismas, išnagrinėjęs teikimą, įvertinęs asmens byloje esančią medžiagą, išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad nors nuteistojo V. K. elgesys probacijos laikotarpiu nėra pavyzdingas, tačiau vien tai, jog asmuo kelis kartus pažeidė teismo draudimą vartoti alkoholinius gėrimus, teismo vertinimu, negali būti pagrindas naikinti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis minėto draudimo nesilaikė piktybiškai. Nagrinėjamu atveju Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį. V. K. vykdė kitus teismo paskirtus įpareigojimus – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevairuoja transporto priemonių. Šių teismo įpareigojimų pažeidimų visos probacijos laikotarpiu nebuvo užfiksuota. Vienintelė priežastis, dėl kurios Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą yra tai, kad nuteistasis du kartus pažeidė teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad tarp nustatytų pažeidimų yra praėjęs didelis laiko tarpas.

Be to, teismo nuomone, teikime nurodyti pažeidimai nelaikytini ypač įžūliu ir piktybišku probacijos sąlygų nevykdymu. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Teismas, įvertinęs V. K. asmens byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad asmuo tinkamai vykdė kitus teismo paskirtus įpareigojimus, probacijos laikotarpiu nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, įžvelgia nuteistojo elgesio pokyčius bei jo norą keistis, todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

nutarė:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam V. K. panaikinimo.

Asmens bylą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.