Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. K. paaiškino, kad turi aukštąjį elektroninės technikos inžinieriaus išsilavinimą ir gamykloje lyginimo lentų gamybos ceche šaltkalviu dirbo nuo 2014 m. gruodžio mėn. Šiaip jo darbas buvo kitame ceche, nei kad atsitiko nelaimė. Nelaimė įvyko štampavimo ceche Nr.5. Įvykio dieną jis neturėjo darbo pagal savo specialybę ir dieną prieš įvykį E. Č. jo paprašė padėti dirbti kitame ceche. Jį pastatė prie staklių – ten buvo presas. Pažymėjo, kad dar iki įvykio kartais, tai buvo apie 20 kartų, jam reikėjo dirbti prie šio preso ir štampuoti detales. Prie to preso iki įvykio dirbo ir pamainomis, ir valandomis, darbas galėjo būti nuo poros valandų iki pamainos. Su juo dirbo nekvalifikuotai todėl, kad nebuvo apmokytas, bet apie tai, kad negali prie to preso dirbti, niekam nepranešė. Ir įvykio dieną niekas taip pat neaiškino, kaip su juo dirbti. Apsaugų tas presas niekada neturėjo. Tik patį pirmą kartą prieš pradedant darbą su šiuo presu, pamainos vyresnysis Andžejus parodė, kaip valdyti presą, kaip jį įjungti, išjungti, kur imti detalę, kaip ją statyti, kur paspausti, kad presas ją suspaustų, po to kaip pakelti į viršų presą ir kur dėti pagamintą detalę – tai buvo viskas, kas buvo paaiškinta. Daugiau jokių instrukcijų, kaip naudotis presu, duota nebuvo, su preso eksploataciniais dokumentais supažindintas nebuvo taip pat. Andžejus buvo vienintelis asmuo, kuris paaiškino, kaip dirbti su presu. Mokymai buvo vienkartiniai ir truko 5-10 min. Nei E. Č., nei A. K., nei A. J. to daryti nemokė ir išvis iš vadovų nebuvo niekas atėjęs pažiūrėti, ar jis gali dirbti su tuo presu. Andžejus neįsitikino, kad jis gali dirbti su tuo presu, jis jo darbo pradžios nestebėjo, tik pažiūrėjo, kaip įdeda detalę ir paspaudžia mygtuką, visas stebėjimas truko apie 5 min. Įvykio dieną, apie 9.00 val. ryte, S. K. įjungė presą ir pradėjo dirbti; presas veikė tinkamai. Tą dieną M. P. keturis kartus buvo priėjęs ir nukreipdavo nuo darbo dėl to, kad prieš keletą dienų nukentėjusysis dirbo su kita detale, ir M. P. atėjo parodyti, kad kažkokias detales presas ne iki galo pagamino. Dar iki įvykio likus 15 min., ceche buvo direktorius O. K., ir S. K., sustabdęs presą, tiksliau, jį išjungęs, paprašė jo, kad jis paaiškintų M. P., kad pastarasis daugiau neateitų ir netrukdytų. Po pokalbio direktorius ėjo į tą pusę, kur dirbo M. P., bet po kelių minučių M. P. vėl atėjo. Kai direktorius nuėjo, jis įjungė presą preso režimu, nes manė, kad presas turi vieną režimą, o ne keturis. Atlikdamas darbą turėjo paspausti du mygtukus – vienas nuleidžia presą, kitas kelia. Tuomet paimdavo ruošinį, įdėdavo į dėklą ir paspausdavo mygtuką. Bylos t. 3, b. l. 33-93 ir 44-45 fotonuotraukoje Nr. 23 parodytas preso valdymo pultas, kuriame yra du mygtukai. Žalias mygtukas su pažymėta rodykle žemyn – tai darbo pradžia, presas nusileidžia, presas spaudžia detalę ir sustoja. Iki įvykio buvo, kad tas presas neįsijungdavo, jis dėl to kreipdavosi į cecho viršininką Valentiną. Presą jis turi įjungti iš kitos pusės, turi paduoti jam maitinimą. Tam pasuka rankeną, tuomet presas įjungiamas, įeina į savo režimą, pasikrauna, detalė dedasi į matricą (foto Nr. 15). Kai deda detalę, presas būna pakeltas, tuomet deda detalę, paspaudžia mygtuką (foto Nr. 16), presas leidžiasi žemyn, suspaudžia iki galo detalę ir automatiškai sustoja. O paspaudus mygtuką (foto Nr. 18) presas eina į viršų ir lieka tik detalė. Įjungus presą, kai suspaudžiama detalė, jokios apsaugos grotelės neišvažiuoja. Tąkart vėl priėjęs M. P. trukdė. Jis atnešė ankščiau pagamintas dvi detales, pradėjo trukdyti, ir jis jam pasakė, kad atstotų nuo jo. M. P. nuo jo buvo ištiestos rankos atstumu, atėjo iš dešinės pusės. Jis reikalavo, kad nukentėjusysis pažiūrėtų detales. Šalia, iš dešines S. K. pusės buvo geležinė dėže, į kurią dedamos brokuotos detalės, jam iš kairės buvo siena, o pats jis stovėjo priekiu į presą. S. K. liepė detales mesti į dėžę. Ar jo pokalbį su M. P. kas nors girdėjo, nežino, nes aplink niekas nedirbo. Sakydamas tai šiek tiek korpusu pasisuko į dešinę pusę, ištiesė dešinę ranką ir ėmė brokuotas detales, kurias M. P. atnešė, ir tuo metu pajuto skausmą – dar prieš ištiesdamas dešinę ranką, buvo paspaudęs mygtuką, kad presas leistųsi žemyn. Kai pajuto skausmą, jo kairė ranka buvo prese, nes impulsyviai padarė judesį. Presas buvo išsikišęs į priekį labiau, negu paprastai. Pajutęs skausmą, paprašė M. P. išjungti presą, apačioje paspaudžiant raudoną mygtuką STOP (foto Nr. 23), bet tą padarė pats. M. P. nubėgo pagalbos, atėjo A. K., kad pakelti presą. Presas ne visiškai suspaudė ranką, jis nenusileido iki žemutinės dalies. A. K. atėjęs pradėjo spausti mygtukus, jis nelabai žiūrėjo, ką tiksliai pastarasis darė, ir kas iškvietė pagalbą, nežino. Įvykio metu buvo sužalota kairės pusės plaštaka (6 t., b. l. 26-28).

Dėl civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. K. paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį. Pažymėjo, jog įmonės darbuotojas A. J. jo neapmokė dirbti su presu, kaip kad paaiškino posėdžio metu. Nurodė, kad iki įvykio jo buvo darbingas 100 procentų, dirbo pilnu etatu, dar prisiimdavo papildomų darbų gamykloje, o po įvykio darbingumo lygis yra 45 procentai, jis tokio paties darbo dirbti jau negali, bet šiuo metu yra dirbantis. Jo pajamos, kurias uždirbdavo įmonėje „Vilma“, ir kurias uždirba dabar, skiriasi, nes su invalidumu gali dirbti tik mažai apmokamą darbą. Pajamos sumažėjo 30 procentų, dar už nedarbingumą gauna 68 Eur per mėnesį. Jo šeima gyvena labai sunkiai, visi patyrė moralinį bei fizinį stresą. Pažymėjo, kad po įvykio jis ligoninėje pragulėjo 10 dienų, apie 5 mėnesius gydėsi, po to dar 3 mėnesius buvo reabilitacijoje, o ranką gydo ir iki šiol. Nedarbingumą turėjo ilgai, jis buvo vis pratęsinėjimas, nes buvo depresija, be to, reikėjo ir medikamentinio gydymo. Gydymo metu jam buvo paskirtas masažas, vandens masažas, buvo apvyniojimas kompresais, visa tai buvo, kai buvo reabilitacijoje, o 5 mėnesius rankos negalima buvo liesti visiškai. Kad jam depresija, tai patvirtino ir gydytojas, bet jis nenorėjo, kad tai būtų oficialiai gydoma, įrašoma į ligos istoriją, nes vėliau būtų sunkiau įsidarbinti, todėl gydytojo tiesiog prašė, kad jis išrašytų vaistus nuo depresijos. Turi žmoną ir sūnų, už kuriuos yra atsakingas, ir dėl sūnaus privalo laikytis. Pažymėjo, kad jo gyvenimas po įvykio pasikeitė visiškai. Po įvykio buvo sutrikęs miegas, jis ir iki šiol miega tik po 2-3 val., tačiau dabar jau lengviau, nes geria vaistus, juos išgėrė ir eidamas į teismą. Pažymėjo, kad iki šiol išgyvena dėl įvykio ir dėl tų liudytojų, kurie pasakoja neteisybę. Be to, „Vilma“ vadovybė prašė pasirašyti visokius dokumentus, įrodančius jų nekaltumą, atbuline data, bet nedavė su jais susipažinti. Juose buvo nurodyta, kad jis praėjo instruktažą, mokymus. Kol buvo ligoninėje, ten jį du kartus aplankė „Vilmos“ vadovybė – vieną kartą E. Č. atvyko vienas, antrą kartą jis atvyko su ekonomiste Elena. Abu kartus buvo prašoma pasirašyti dokumentus, tačiau tai daryti jis atsisakė, be to, šių dokumentų jam net perskaityti nedavė. Kad dokumentai jam yra nenaudingi, jis suprato dėl to, kad buvo dokumentas, kuris parodo, jog jis praėjo instruktažą, mokymus, be to, dokumentai buvo lietuvių ir rusų kalba, 2 egzemplioriais, susiūtais ir patvirtintais notariškai. Pažymėjo, kad O. K. ligoninėje nebuvo, jis net nepasiteiravo, kaip nukentėjusysis gyvena dabar. Be to, buvo tyčiojamasi ir iš jo šeimos – po poros dienų, kai „Vilma“ vadovybė prašė atbuline pasirašyti dokumentus, jam darbo inspektorius pasakė, kad neves tyrimo, nes būklė nėra sunki ir jis to netirs. Jo šeima dėl to pergyveno, jie visi ieškojo teisybės, o jam buvo pasakyta, kad nėra ko čia tirti, viskas yra gerai. Tuomet jis kreipėsi pagalbos į advokatą. Dar be viso šito jis gamykloje sužinojo, kad yra paruoštas įsakymas atleisti jį iš darbo. Tuomet nuėjo pas direktorių, paprašė pagalbos, nes turi šeimą, ir paaiškino, kad jeigu jį atleis, tai neturės iš ko gyventi. Tuo metu įmonėje buvo cechas, kur dirbo invalidai, jam rodė vietą, kur jis galėtų dirbti, pažadėjo, kad ten dirbs, bet reikia pasirašyti kažkokius dokumentus. Į tai jis atsakė, kad negali to padaryti. Įmonėje dirbti taip ir nepradėjo, nes pirmą darbo dieną jį iškvietė O. K. ir pasakė, kad nėra nieko baisaus, jog jis prarado ranką, ir informavo, kad pas juos jis nedirbs, nes terminuota darbo sutartis baigėsi ir teisme jis nieko neįrodys, nes jų kaltės čia nėra. Be to, jam buvo pasakyta, kad jie suras 10 žmonių, kurie teisme paliudys taip, kaip yra naudinga. Po šio pakalbio jie nuėjo į valdybą, kur dar dvi valandas vyko grasinimai, įkalbinėjimai, nes norėjo jį priversti pasirašyti kažkokius dokumentus, net nedavę su jais susipažinti – tiesiog davė 15 min. terminą ir pasakė, kad jeigu jis neatsakys teigiamai, tai bus atleistas, ir jis iš tiesų buvo atleistas tą pačią dieną. Be to, „Vilma“ siūlė 3 000 Eur žalos atlyginimo ir sakė, kad dar reikės sumokėti mokesčius, bet sumokės tik su sąlyga, jeigu jis pasirašys tuos dokumentus. Kas konkrečiai pasiūlė šią pinigų sumą, nežino, to asmens nepažįsta, jis prisistatė įmonės juridiniu konsultantu, o pokalbyje dalyvavo ir O. K. bei cecho viršininkas. Jis prašė neatleisti jo iš darbo, nes buvo invalidas, sakė, kad šeima liks be pragyvenimo šaltinio, nes įvykio metu jo žmona nedirbo, sūnui buvo 5 metai. Žmona nedirbo, nes turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, reikia žinoti kalbą, ji mokosi, ji ir iki šiol dar nepradėjo dirbti. Dėl gamyklos veiksmų bei grasinimų į policiją nesikreipė. Pažymėjo, kad jam grasino, jog atleis iš darbo, tačiau fiziniu susidorojimu negrasino. Kitą darbą jis susirado po 4 mėnesių, be to, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, kad būtų arčiau jo – iki įvykio gyveno Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, broliui priklausančiame bute, kurį gavo tėvai, o dabar nuomoja butą Lentvaryje, ir iš savo algos moka už būstą. Šiuo metu dirba elektriku, nes yra inžinierius, darbo ieškojo ir pats, ir Darbo birža. Pažymėjo, kad Darbuotojų saugos instruktavimo žurnale (t. 6, b. l. 17-19) matė savo parašą, bet neatsimena, kad būtų pasirašinėjęs, be to, ten esantis parašas nelabai panašus į jo parašą (6 t., b. l. 66-68).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas baro viršininkas E. Č. nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį O. K. ir nukentėjusįjį S. K., juos kartu siejo darbo santykiai. Paaiškino, kad įvykio metu gamino lyginimo lentas, o jis buvo atsakingas už jų gamybą. Darbe S. K. buvo jam pavaldus, ir jis buvo atsakingas už jo apmokymą. Tuo tarpu O. K. buvo atsakingas už visą cechą, būtent jis ceche Nr. 5 ir leido dirbti jam bei jo cecho darbuotojams – tai buvo įprasta praktika dirbti kitame ceche. A. J. ir A. K. yra cecho Nr. 5 darbuotojai. Pažymėjo, kad būdavo taip, jog sustojus gamybai S. K. prašydavo papildomų darbų. Leidimą dirbti kitame ceche duodavo žodžiu O. K., o jis tai perduodavo S. K., viskas vykdavo žodžiu. Ir tąkart taip buvo – paprašęs papildomai dirbti S. K. gavo leidimą ir pats sutiko dirbti ceche Nr. 5. Jis dar iki įvykio periodiškai dirbo prie tame ceche stovėjusio preso, nes įmonėje dirbo nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, o su tuo presu dirbo nuo Naujųjų Metų, ir tai darydavo tikrai kartą į mėnesį. S. K. su preso darbo saugos taisyklėmis supažindintas buvo, jis jam pats aiškino, kaip su juo dirbti, taip pat ir kiti darbuotojai tą aiškino, tačiau pasirašytinai su saugos taisyklėmis jis susipažindintas nebuvo, nes instrukcija buvo tik lietuvių kalba. Paaiškino, kad pirmą kartą prieš dirbant jis jam apie 2 val. aiškino, kaip dirbti, parodė, kaip įsijungti presą, kaip įstatyti detalę, ką reikia padaryti, kad presas suspaustų, kaip yra sudedamos detalės. Prese paspaudus žalią mygtuką presas leidžiasi ir formuoja detalę. Be to, jis S. K. jis paaiškino, kad yra du valdymo mygtukai – žemyn, aukštyn, avarinis išjungimas (raudonas mygtukas), nors kokie yra režimai, gali būti, kad ir nepaaiškino. Kad presas dirbtų su apsaugos grotelėmis, nematė, bet visais režimais, išskyrus derinimo režimą, turi įsijungti apsaugos grotelės. Presas turi 6 režimus, kuriuos nustatydavo darbuotojas, kuris ateidavo dirbti. Nustačius derinimo režimą yra formuojamos detalės. S. K. pradėjęs darbą pats turėjo sureguliuoti režimą, nes dirbo su skirtingomis detalėmis. Be to, dirbti su presu jį apmokė ir A. K. bei A. J., kurie jam aiškino apie detales, apie detalės formavimą – tą girdėjo pats. Taip pat darbo eigoje S. K. dar reikėjo mokyti, nes būna skirtingų detalių. Pažymėjo, kad jis pats yra apmokytas dirbti su tuo presu, bet nepasirašytinai, tik skaitė instrukciją. Įvykio metu dirbo, kai paskambino darbuotojas ir pranešė apie įvykį. Atbėgęs pamatė, kad S. K. suspausta ranka. Ji buvo palikta ant preso, nors turi būti patraukta, kas yra sakoma ir apmokymų metu. Pažymėjo, kad įvykio vietoje su S. K. jis nekalbėjo. Nurodė, kad Andžejus jam yra žinomas, jo pavardė, atrodo Mikelevič, jis dirbo lyginimo lentų ceche brigadininku, tačiau nebuvo susijęs su presu ceche Nr. 5 (6 t., b. l. 28-29).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. P. nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį O. K. ir nukentėjusįjį S. K.. Paaiškino, kad įmonėje jis dirbo prie konvejerio, kur gaminamos lyginimo lentos. Įvykio dieną neturėjo darbo, o reikėjo detalių, todėl E. Č. paprašė padirbėti ceche Nr. 5. S. K. ten jau dirbo porą dienų, o jo darbas buvo toliau, po S. K., daryti detales; dirbo su presu. Pats jis su tuo presu iki įvykio nedirbo, pasirašytinai dirbti kitame ceche apmokytas nebuvo, kaip dirbti, jam paaiškino A. K. ir E. Č.. Dirbdamas pastebėjo, kad pirmoje operacijoje padarytas brokas ir S. K. parodė jį. Jis sutiko, kad tai yra jo brokas, bet pasakė, kad detalių neperrinkinės. Po kurio laiko jis pamatė jau kitos S. K. operacijos broką, vėl priėjo ir jį parodė. Dar dirbdamas pamatė trečią broką, priėjo prie S. K. iš dešinės pusės, ir atnešė keletą brokuotų detalių. Tuo laiku S. K. darė kitą detalę, dirbo atsisukęs priekiu į presą. Pokalbio metu S. K. atsisukęs į jį nebuvo, jo galva buvo pasukta į šoną ir jis žiūrėjo į šoną, kairiau. Atsineštų detalių jam paduoti nebandė, S. K. jų iš jo paimti nebandė taip pat, tik sakė, kad neperrinkinės detalių. Pažymėjo, kad prie S. K. priėjo tik dėl to, kad jo darbas priklauso nuo S. K. padaryto darbo ir reikėjo smulkmeniškai apžiūrėti brokuotas detales ir jas perrinkti, nes kiekvienas atsako už savo broką. Jis pats nusprendė, kad reikia kreiptis pas S. K. dėl brokuotų detalių, nes jokios kitokios tvarkos nebuvo. Bet jeigu būtų kontrolerius, kreiptųsi į jį, o ne tiesiogiai į žmogų. Po pokalbio nuėjo 3-4 metrus ir po 2 min. išgirdo klyksmą, pamatė suspaustą jo ranką, S. K. paprašė paspausti mygtuką. Kaip presas prispaudė ranką, nematė, nes S. K. stovėjo nugara, bet ranka buvo palikta ant preso ir įvyko įvykis. Po įvykio presą atjungė pats S. K.. Tuo laiku jis pribėgo prie jo, o S. K. atlaisvino ranką. Pažymėjo, kad po pokalbio su S. K. prie jo O. K. priėjęs nebuvo (6 t., b. l. 30-31).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šaltkalvis – derintojas A. K. nurodė, kad pažįsta nukentėjusįjį S. K. ir kaltinamąjį O. K. iš darbo santykių. Štampą ant preso (duomenys neskelbtini) iki įvykio likus 3-4 dienoms nustatinėjo jis pats, darė tik dvi detales. Pakeisti štampą užtrunka ne mažiau 2 val. Iki to laiko stovėjo kitas štampas, jis stovėjo ilgai, gal ir keletą mėnesių. Kad štampą įrengė tą pačią dieną, kai įvyko įvykis, taip negalėjo būti. Režimai ant preso buvo nustatyti seniai. Įvykio metu buvo nustatytas rankinis režimas, jis jau seniai ten buvo nustatytas. S. K. su šiuo presu pradėjo dirbti 2015 m. birželio 22 d. ryte. Jeigu presas veikia rankiniu režimu, apsauga neprivaloma ir taip buvo visada. Apsaugos grotelės įmontuotos buvo, bet jos buvo atjungtos, neveikė, jos buvo nereikalingos, jie jomis nesinaudojo, ir nežinojo, kad jas naudoti yra privaloma. Tuomet pagal instrukciją jis S. K. turėjo parodyti, kaip reikia dirbti su presu. Ir tąkart jam parodė, kaip įjungti, išjungti elektrą, kaip įjungti hidrosistemą, po to imti detalę, dėti ir paspausti mygtuką, kad presas nusileistų. Presas eina į apačią 4-5 sek. ir nusileidžia iki tol, kol nesusijungs su detale. Presas formuoja detalę, tuomet reikia paspausti antrą mygtuką, ir presas eina į viršų. Kad presas nusileistų žemyn (3 t., b. l. 45), reikia vieną kartą paspausti žalią mygtuką, o kad pakiltų į viršų, reikia šiek tiek palaikyti mygtuką. Jis S. K. paaiškino, kaip veikia presas: įjungi presą, paimi detalę, dedi į štampą, spaudi mygtuką, presas eina į apačią, išspaudžia detalę, spaudi antrą mygtuką, kurį reikia prilaikyti, išimti detalę ir dėti į detalei skirtą vietą. Dar jam sakė, kur nedėti rankų, atkreipė jo dėmesį, kur yra pavojinga, į ką reikia atkreipti dėmesį, žodžiu, buvo trumpas instruktažas. Apmokymas vyko gal 5-10 min. Iš pradžių jis pats parodė S. K., kaip pagaminti 2-3 detales, po to dar buvo priėjęs ir instruktavo meistras E. Č.. Instruktuodamas jis, t. y. A. K., padarė porą detalių, tuomet nukentėjusysis padarė porą detalių, o jis stebėjo, vėliau meistras jį instruktavo. Kiek pamena, E. Č. irgi stebėjo, kaip S. K. padarė 2-3 detales. Papildomai paaiškinti, kaip dirbti, S. K. neprašė, o savo noru jam daugiau neaiškino, kaip dirbti, jis normaliai dirbo, tai to ir nereikėjo. Kaip atskirti brokuotą detalę nuo nebrokuotos, nukentėjusiajam apie tai taip pat aiškino. Sakė, kad jeigu neteisingai įstatysi detalę, ji bus brokuota, ir pats asmeniškai jam rodė, kaip dėti detales. Ką instruktavo E. Č., jis negirdėjo. Pažymėjo, kad su kitu štampu S. K. apmokė dirbti meistras E. Č. ir darbuotojas A. J., kuris dirbo su ta detale; tai jis žino, nes matė. Pažymėjo, kad kai mokė S. K., suprato, kad jis ne pirmą kartą mato tą presą, jis ir iki šio apmokymo darė kitą detalę ant jo. Nukentėjusysis suprato, kaip dirbti su presu. Be to, po apmokymų prie nukentėjusiojo dar kartą buvo priėjęs E. Č.. Ar nukentėjusysis buvo pasirašytinai susipažindintas su šio preso darbo saugos instrukcija, to nežino. Pats jis su darbo saugos instrukcija yra supažindintas pasirašytinai. Bylos t.3, b. l. 173-174 yra jo parašas. Be to, yra susipažinęs su šių staklių instrukcija, bet staklių gamintojo eksploatavimo instrukcijos nematė. Paaiškino, kad po kurio laiko prie jo priėjo Michailas ir pasakė, kad S. K. prispaudė ranką. Jis pribėgo, presas buvo išjungtas, tuomet jis įjungė hidrauliką, paspaudė mygtuką, ir presas pakilo į viršų (6 t., b. l. 48-50).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas surinkėjas, štampuotojas A. J. nurodė, kad nukentėjusiuosius A. B. ir S. K. bei kaltinamąjį O. K. pažįsta iš darbo santykių. Aptardamas 2015 m. birželio 22 d. įvykį, nurodė, kad dirbo ceche Nr. 5, kuriame ir įvyko įvykis. Dirbo su presu (duomenys neskelbtini). Šis presas dirba tik štampavimo režimu. Įjungi presą, hidrauliką, padedi detalę, paspaudi, kad presas leistųsi žemyn, paspaudi – presas pakyla į viršų. Kad presas leistųsi žemyn, mygtuką reikia paspausti tik vieną kartą, jo laikyti nereikia. Apsaugos grotelės šiame prese neišvažiuoja, nes jos numatytos gaminant kitokias detales. Nukentėjusysis S. K. prie šio preso yra dirbęs iki įvykio, nes jis pats jam prieš kelis mėnesius rodė, kaip įjungti – išjungti presą. Be to, jis buvo ne pirmas asmuo, kuris S. K. parodė, kaip dirbti su šiuo presu, kaip gaminti detalę, jam rodė ir derintojas A. K. bei meistras E. Č.. Tą jis matė, nes buvo šalia. Be to, S. K. buvo aiškinama, ką galima daryti, ko negalima. Nukentėjusiajam buvo aiškinama, kaip įjungti presą, padėti detalę, aiškino darbo principą. A. K. rodė, realiai kaip gaminti detalę, S. K. irgi gamino detales, prižiūrint A. K. ir E. Č.; detalių pagamino apie 10. Kai nukentėjusįjį mokė, jis pakviestas prie jų nebuvo, tiesiog, kai vyko mokymai, jo darbo vieta buvo šalia, ir jis priėjo ir klausėsi, kaip vyksta mokymai, galvojo, kad gal reikės padėti, nes už derintoją A. K., kuris mokė, žino daugiau. Mokymas vyko apie pusvalandį. Kai įvyko įvykis, tai nukentėjusiajam buvo ne pirma darbo diena gaminant tą detalę, be to, kai praėjo kažkiek laiko, ir jis pats dar priminė S. K., kaip dirbti su šiuo presu. Tai padarė iš draugiškumo. Pažymėjo, kad pats įvykio aplinkybių nematė, priėjo vėliau, kai S. K. ranka jau buvo prispausta. Įvykis įvyko dėl to, kad jis ir pats pastebėjo, kad nukentėjusysis kairę ranką laikė ant bloko, o to daryti negalima, tai saugos pažeidimas, ir tai matė keletą kartų. Bet iš savo darbo vietos nukentėjusiojo darbo vietos nemato. Paaiškino, kad po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo (6 t., b. l. 65-66).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja cecho darbuotoja T. Č. nurodė, kad pažįsta ir O. K., ir S. K., nes kartu dirbo. Ji įvykio dieną – 2015 m. birželio 22 d. dirbo lyginimo lentų skyriuje. Kaip presas suspaudė S. K. ranką, nematė, matė tik, kad ranka buvo jau prispausta. Apie tai jai pasakė šaltkalvis M. P. (M. P.). Pamačiusi tai, ji paskambino E. Č.. Per tą laiką ji nukentėjusįjį ramino, o jis sakė, kad M. P. atėjo pas jį, pradėjo kalbėti, ir taip atsitiko. E. Č. atėjus, ji išėjo. S. K. norėjo užsidirbti pinigų, dėl to ir dirbo kitame ceche. Kas gali dirbti kitame ceche, paskirsto viršininkas. Jai ir pačiai teko dirbti kitame ceche prie kitų konvejerių. Su tuo presu, su kuriuo įvyko įvykis, pati nėra dirbusi, o S. K. prie šito preso dirbo ne visada, jis dirbo lyginimo lentų ceche. Pažymėjo, kad jeigu darbuotojas eidavo dirbti į kitą barą, būdavo pravedamas instruktažas – prieidavo meistras ir aiškindavo, kaip dirbti. Ji, kai tik įsidarbino, raštiškai patvirtino, kad buvo pravestas instruktažas, bet nepamena, ar dirbdama kitame ceche buvo pasirašiusi saugos darbe instruktažo žurnale. Po šio įvykio ceche niekas nekalbėjo, kodėl S. K. susižalojo (6 t., b. l. 46-47).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. K. (O. K.) nurodė, kad pažįsta nukentėjusįjį S. K. ir kaltinamąjį O. K. iš darbo santykių. Aptardamas 2015 m. birželio 22 d. įvykį, nurodė, kad tuo laikotarpiu dirbo mechaniku – remontininku ir (duomenys neskelbtini) presas jam žinomas. Paaiškino, kad šis presas dirbo arba derinimo, arba rankiniu režimu. Įvykio metu buvo nustatytas rankinis režimas, kurio metu paspaudus mygtuką presas veikia, o nepaspaudus neveikia. Veikiant rankiniam režimui apsauginės grotelės nebuvo naudojamos, nes presas veikė tik paspaudus mygtuką. Be to, įjungus šį režimą grotelės nesuveikia. Grotelių funkcija yra apsaugoti operatorių nuo plastiko, nes jis gali šauti, kai spaudžią detalę, ir gali skristi plastmasė. Nuotraukoje Nr. 23, esančioje t. 3, b. l. 44, preso valdymo mygtukas yra žalias, ir jį paspaudus vieną kartą, presas leidžiasi žemyn, paskui, kad pakelti presą, reikia truputį palaikyti mygtuką. Visi žino, kad prie judančio preso niekas nesiartina. Jis šio preso neperdarinėjo, presas buvo techniškai tvarkingas. Grotelės tuo momentu nedirbo, buvo išjungtos, visi žinojo apie tai ir visi buvo perspėti. Specialaus atjungimo ar grotelių sugedimo nebuvo, jos tiesiog nedalyvavo dėl štampo gabaritų. Paaiškino, kad paties įvykio jis nematė. Kaip vėliau kalbėjo ceche, jis įvyko dėl neatidumo, o ne dėl techninių kliūčių (6 t., b. l. 50-51).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė J. R., aptardama 2015 m. birželio 22 d. įvykį, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teiktą išvadą tvirtina. Paaiškino, kad presas įvykio metu turėjo dirbti arba derinimo, arba rankiniu režimu. Kol presas dirba derinimo režimu, jis juda, o kai atleidi mygtuką, presas sustoja. Derinimo režimas įjungiamas, kai vyksta derinimo drabai, nes būna skirtingi štampai, juos reikia uždėti ir suderini, tuos darbus turi atlikti derintojas. Derinimo režimas skirtas pasiruošimui darbui, bet ne pačiam darbui. Įjungus šį režimą pagaminti detalę galima, nes derintojas turi patikrinti, kaip štampas veikia. Derinimo režimu leista dirbti be apsaugos grotelių. Derinimo režimu, kai paspaudi mygtuką, presas leidžiasi, kai paleidi mygtuką, presas turi sustoti. Rankiniu režimu paspaudus mygtuką presas nusileis ir pakils. Mygtuko paspaudimu presas atlieka visą procesą ir nusileidžia grotelės; gamintojas draudžia dirbti be grotelių. Dirbant rankiniu režimu privalo būti grotelės, jos nusileidžia ir pradeda dirbti štampas. Šiuo atveju buvo dirbama arba rankiniu, arba derinimo būdu. Preso režimą nustato derintojas, bet taip padaryti gali ir žinantis darbuotojas. Nuolat dirbti derinimo režimu įmanoma, bet draudžiama gamintojo. Derinimo režimu dirbdamas žmogus nuolat žiūri į detalę, sukaupia dėmesį, o dirbdamas rankiniu režimu darbuotojas daug kartų atlieką tą patį, pasikartojantį veiksmą, praranda dėmesį. Presas leidosi, žmogus sukosi ir ranka netyčia pateko į presą, bet apsauga tam ir skirta, kad apsisaugoti nuo netyčinių atvejų. Šiaip presas veikia lėtai, jis leidžiasi 4-5 sek. Specialistė pažymėjo, kad S. K. veiksmai turėjo įtakos įvykiui, kadangi jis pakišo ranką, bet jeigu būtų buvę grotelės, taip neatsitiktų, nes kaip matyti iš nuotraukų ir liudytojų parodymų, prese grotelės buvo nuimtos. Jeigu jos būtų ir veiktų tinkamai, ranka po presu nepatektų. Nagrinėjamo įvykio metu galėjo būti įjungtas rankinis režimas, kuriuo dirbant grotelės yra privalomos. Apibendrindama pabrėžė, kad apsaugos grotelės turėjo būti tiek dirbant vienu, tiek ir kitu režimu, nes darbo vieta turėjo būti saugi. Jos vertinimu, grotelės arba neveikė, arba buvo nuimtos, bet kokiu atveju, jos buvo neveiksmingos. Pažymėjo, kad apmokymas prie staklių vyksta taip, kaip nustato darbdavys, įvadiniai mokymai yra nustatomi įmonės taisyklėse. Šiuo atveju nukentėjusiojo S. K. parašo nėra, kad jis buvo apmokytas dirbti su šiuo presu, be to, teikdama išvadą, ji neturėjo duomenų, kad nukentėjusysis buvo apmokytas ir supažindintas su sauga darbe pasirašytinai – ant instrukcijų parašų nebuvo, bet jis galėjo būti mokytas, tik tai tiesiog nebuvo įforminta (6 t., b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu S. K. patvirtino savo duotus parodymus (3 t., b. l. 29-32,33-93).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3584/15(01) nurodyta, kad S. K. nustatyta kairės plaštakos II-V pirštų traiškytina amputacija delnakaulių lygyje su kairės rankos III-V delnakaulių ir II-V pirštų pamatinių pirštakaulių sąnariniais skeveldriniais lūžiais, padaryta paveikus kietu, buku daiktu, labiausiai tikėtina, kad užduotyje nurodyto įrenginio – hidraulinio preso judančia dalimi (dalimis), neužilgo iki apžiūros VšĮ RVUL (2015-06-22). Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (3 t., b. l. 105-106).

2015 m. birželio 25 d. AB „Vilma“ GTK „Detalė“ komisijos akte nurodyta, jog presas (duomenys neskelbtini) inv Nr. 2921 yra techniškai tvarkingas ir atitinka techninius reikalavimus (3 t., b. l. 172).

2015 m. liepos 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 5 nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, saugos ir sveikatos darbe, darbo drausmės vidinės kontrolės nepakankamumas, saugos ir sveikatos norminio teisės akto, darbuotojams privalomos instrukcijos reikalavimų pažeidimas (3 t., b. l. 116-119).

Techninio darbų saugos tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-2619(15) nurodyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: darbuotojo (S. K.) kairė ranka pateko į veikiančio įrenginio pavojingą zoną (tarp štampo puansono ir matricos), viršutinė štampo dalis prispaudė ir sutraiškė kairės rankos plaštaką. Tiriamo nelaimingo atsilikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad judančios preso dalys (štampas) nebuvo uždengtos apsaugais, atitinkančiais darbų saugos norminių aktų reikalavimus, todėl buvo techninė galimybė darbuotojo rankai patekti į štampo pavojingą zoną. Jeigu S. K. pagal darbdavio nustatytą tvarką nebuvo apmokytas ir instruktuotas, bei nesupažindintas su preso PI IM-160c Eksploatacine dokumentacija, tai ši aplinkybė organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, nes didino nelaimingo atsilikimo tikimybę. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingo veiksnio šaltiniu yra veikiantis įrenginys (presas (duomenys neskelbtini)), o S. K. sužalojusiu pavojingu veiksniu yra preso štampo viršutinės dalies poveikis (kairės rankos plaštakos suspaudimas ir traiškymas). Nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, jeigu judančios preso dalys (štampas) būtų uždengtos apsauginėmis grotelėmis, neleidžiančiomis patekti į pavojingą zoną (taip, kaip numatė gamintojas), arba būtų įrengti apsauginiai įtaisai, sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje (kaip nurodyta Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų priedo 2.8 p.). Nagrinėjamo įvykio atveju S. K. veiksmai, kurie sąlygojo jo rankos patekimą į štampo pavojingą zoną tarp matricos ir puansono, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, bet nelėmė nelaimingo atsitikimo. Nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto darbų saugos reikalavimų, kad darbo įrenginio judančios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba turi būti įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje; preso gamintojo Eksploatacinės dokumentacijos darbų saugos reikalavimų, kad preso eksploatacijos metu draudžiama nuimti apsaugines groteles, dengiančias prieigą į preso darbo zoną, bei reikalavimo, kad apsauginės grotelės privalo visada veikti, kai nustatytas rankinis arba pusiau automatinis preso valdymo režimas (žr. 1.2.2.3 p.) (5 t., b. l. 34-39).

Ikiteisminio tyrimo metu specialistė J. R., atlikusi techninį darbų saugos tyrimą, nurodė, kad susipažinusi su 2016 m. gegužės 10 d. įtariamojo O. K. apklausa gali teigti, kad jos pateiktos darbų saugos tyrimo išvados nesikeičia. Įtariamojo teiginys, kad buvo dirbama derinimo režimu ir preso apsaugos nebuvo reikalingos, neatitinka tikrovės, kadangi derinimas ir darbas yra skirtingos sąvokos. Derinimo režimas skirtas tam, kad paruošti stakles darbui (keisti štampą, nustatyti ciklą, nustatyti šliaužiklio eigą, išbandyti štampo darbą). Tokį darbą (derinimą) gali atlikti tik kvalifikuotas, specialiai mokytas darbuotojas (derintojas). Derinimo režimas nėra skirtas nuolatiniam darbui, kai darbuotojas atlieka pasikartojančius, monotoniškus veiksmus. Įrenginio atitikties įvertinimą ir sertifikavimą, nustatant įrengimo atitikti norminių dokumentų reikalavimams, įrenginių saugumą gali atlikti tik akredituotos įstaigos (bandymų laboratorijos) (5 t., b. 1. 57-58).

Iš byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos (tarp jų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų bei specialistės paaiškinimų, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 3584/15(01), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2619(15), Nelaimingo atsitikimo darbe akto, kitų bylos dokumentų) nustatyta, kad 2015 m. birželio 22 d., apie 12.50 val., AB „Vilma“ gamyklinėse patalpose, esančiose Žirmūnų g. 68, Vilniuje, nukentėjusiajam S. K. vykdant štampuotojo darbą hidrauliniu presu (duomenys neskelbtini) ir presuojant detalę „BT Streehgittcr 124113“ (tinklelį lyginimo lentai), jo kairė ranka pateko į hidraulinio preso (duomenys neskelbtini) pavojingą zoną (tarp štampo puansono ir matricos) ir viršutinė štampo dalis prispaudė bei sutraiškė nukentėjusiojo kairės rankos plaštaką, dėl ko S. K. patyrė kairės plaštakos II-V pirštų traiškytiną amputaciją delnakaulių lygyje su kairės rankos II-V delnakaulių ir II-V pirštų pamatinių pirštakaulių sąnariniais skeveldriniais lūžiais, t. y. patyrė sunkų kūno sužalojimą. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis O. K. nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. dirba AB „Vilma“ gamybinio techninio komplekso „Detalė“ direktoriumi. Tai patvirtina 1979 m. lapkričio 16 d. O. K. darbo sutartis Nr. 509, kuri buvo pakeista 2005 m. rugpjūčio 1 d., taip pat AB „Vilma“ generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. 05 (4 t., b. l. 93-94, 103-105). Pagal AB „Vilma“ gamybinio – techninio komplekso (toliau – ir GTK) direktoriaus pareiginius nuostatus (patvirtintus generalinio direktoriaus E. P.; 2 t., b. l. 51-54), su kuriais kaltinamasis buvo pasirašytinai supažindintas, GTK direktorius atsako už saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, turto ir aplinkos apsaugos, gamybinės sanitarijos reikalavimų pažeidimus (VI skyriaus 4 p.) bei kontroliuoja technologinę drausmę ir įrengimų eksploataciją gamybos padaliniuose (IV skyriaus 20 p.). Be to, pagal aukščiau minėtus GTK direktoriaus pareiginius nuostatus, kaltinamasis turėjo teisę: 1) sustabdyti darbus, jeigu pažeidžiami saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimai, įvykus avarijai ar nelaimingam atsitikimui darbe, ar kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei ir apie tai pranešti administracijos vadovui (V skyriaus 2 p.); 2) reikalauti, kad būtų laikomasi techninių sąlygų, valstybinių standartų, reglamentų darbo vietos ir darboviečių įrengimo reikalavimų (V skyriaus 5 p.); reikalauti, kad saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, aplinkos ir turto apsaugos reikalavimai būtų vykdomi (V skyriaus 6 p.). Taigi kaltinamajam O. K. darbdavys AB „Vilma“ pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonės struktūriniame padalinyje, jis nagrinėjamo įvykio metu (2015 m. birželio 22 d.) buvo atsakingas už AB „Vilma“ GTK „Detalė“ padalinių saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad hidraulinis presas (duomenys neskelbtini) buvo skirtas kompresiniam arba lietam gaminių iš termo aktyvių plastmasių presavimui, tačiau, pakeitus šampą, buvo pritaikytas detalės „BT Streehgittcr 124113“ (tinklelio lyginimo lentai) gaminimui. Tai patvirtina šio preso techninė eksploatacinė dokumentacija, kaltinamojo bei specialistės paaiškinimai. Byloje nėra ginčijama, kad šiuo presu apskritai negalėjo būti gaminama tokia detalė, kilo klausimas dėl darbų saugos taisyklių pažeidimo. Šiuo atveju svarbu tai, kad 2014 m. gruodžio 15 d. AB „Vilma“ technikos direktorius E. S. patvirtino inžinieriaus – konstruktoriaus A. S. parengtą Darbo ir saugos instrukciją hidrauliniam presui (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 173-174). Ši instrukcija buvo pasirašytinai suderinta su kaltinamuoju O. K.. Be to, kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, jog jis dalyvavo, sprendžiant klausimą dėl minėto preso pritaikymo tinklelio (lyginimo lentai) gaminimui. Taigi byloje nustatytos aplinkybės (kurių iš esmės kaltinamasis neginčija) patvirtina, kad būtent O. K. sutikimu bei leidimu buvo eksploatuojamas presas (duomenys neskelbtini) tokios būklės ir tokiomis sąlygomis, kokios buvo nagrinėjamo įvykio metu. Tuo tarpu baro viršininkas E. Č. buvo atsakingas už baro darbuotojų apmokymus bei už tai, kad asmuo, dirbantis jo bare, laikytųsi saugumo darbe reikalavimų. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog būtent kaltinamasis O. K. yra atsakingas už tai, kad įrengimai GTK „Detalė“ atitiktų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, be to, kaltinamasis privalėjo kontroliuoti technologinę drausmę ir įrengimų eksploataciją gamybos padaliniuose.

Pagal bylos duomenis (kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, taip pat nukentėjusiojo darbo sutarties duomenis), S. K. nuo 2014 m. gruodžio 9 d. dirbo AB „Vilma“ GTK „Detalė“ antrame ceche šaltkalviu – surinkėju, o, šiame ceche nesant darbo, papildomai dirbo kitame bare – ceche Nr. 5 (kaltinamasis per klaidą nurodė, kad ceche Nr. 4), atliko štampuotojo darbą hidrauliniu presu (duomenys neskelbtini), kur ir įvyko nagrinėjamas įvykis (3 t., b. l. 23-25, 158-160). Iš AB „Vilma“ GTK „Detalė“ cecho „Lyginimo lentos“ darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo (3 t., b. l. 1-2, 141-142) duomenų nustatyta, kad 2015 m. sausio 19 d. S. K. kaip šaltkalvis – surinkėjas supažindintas su instrukcijomis Nr. 19 (Šaltkalvio – surinkėjo darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 13-19; 4 t., b. l. 125-127), 26 (Dirbančiam kompiuteriu darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 13-26; 4 t., b. l. 118-121), 69 (Dirbančio universaliais (kilnojamais) pneumatiniais įrankiais darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 13-69 (4 t.; b. l. 122-124), 7 (Šaltkalvio darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 7; 4 t., b. l. 115-117) ir 37 (Šaltojo štampavimo metalo štampuotojo – derintojo darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 13-37; 3 t., b. l. 143-148). Nors byloje kilo ginčas dėl to, ar nukentėjusysis S. K. buvo supažindintas su instrukcija Nr. 37, pažymėtina, jog iš esmės tai nėra reikšminga nagrinėjamos bylos kontekste. Šioje byloje kilo ginčas, ar nukentėjusysis S. K. buvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas dirbti su presu (duomenys neskelbtini). Minėta, kad įmonėje AB „Vilma“ 2014 m. gruodžio 15 d. buvo patvirtinta Darbo ir saugos instrukcija hidrauliniam presui (duomenys neskelbtini). Pats kaltinamasis paaiškino, jog 2014 m. buvo išleistas generalinio direktoriaus įsakymas, kad darbuotojai, kurie dirba su presu, turi būti supažindinti su darbo saugos instrukcijomis, kiekvienam presui buvo atskira instrukcija, įskaitant ir presą (duomenys neskelbtini). Taigi nukentėjusysis privalėjo būti tinkamai supažindintas su darbo ir saugos instrukcija hidrauliniam presui (duomenys neskelbtini)

Pagal į bylą pateiktą hidraulinio preso (duomenys neskelbtini) instrukcijos kopiją, su ja buvo supažindinti A. K. (A. K.) ir A. J.. Tuo tarpu kiti asmenys, tarp jų ir nukentėjusysis S. K., su Darbo ir saugos instrukcija hidrauliniam presui (duomenys neskelbtini) pasirašytinai supažindintas nebuvo (3 t., b. l. 173-174). Ši aplinkybė konstatuota ir 2015 m. liepos 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte (3 t., b. l. 116-119), specialistės paaiškinimuose. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis nebuvo supažindintas ir su šio preso technine eksploatacine dokumentacija (4 t., b. l. 5-81). Dėl šių aplinkybių svarbu pažymėti, kad, visų pirmą, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neigė, kad dirbti su presu (duomenys neskelbtini) jį apmokė E. Č., A. J. ir A. K.. Antra, E. Č. teigė, kad jis pirmas detaliai parodė nukentėjusiajam, kaip dirbti su šiuo presu, tuo tarpu liudytoju apklaustas A. K. aiškino, jog jis pirmas apmokė nukentėjusįjį, tik vėliau buvo priėjęs E. Č., o pagal liudytojo A. J. paaiškinimus, E. Č. ir A. K. nukentėjusįjį apmokė kartu. Be to, visi šie liudytojai pagal jų paaiškinimus nukentėjusiajam aiškino tą patį, nors nei vienas iš jų nenurodė, kad nukentėjusiajam buvo kilę klausimų ar problemų, dirbant su presu, dėl ko būtų reikėję pakartotinai paaiškinti procesą, nurodė skirtingą apmokymų trukmę. Dėl liudytojų E. Č., A. J. ir A. K. paaiškinimų prieštaringumo, taip pat jų ryšio su AB „Vilma“ (iki šiol jie yra įmonės darbuotojai), teismas turi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu. Trečia, pats liudytojas E. Č. nėra pasirašęs, kad yra susipažinęs su preso instrukcija; be to, byloje nėra įrodymų, kad nors vienas iš asmenų, kurie teigė apmokę nukentėjusįjį, būtų susipažinę su preso eksploatacine dokumentacija (3 t., b. l. 173-174). Ketvirta, šie dokumentai (instrukcija ir eksploatacinė dokumentacija) yra tik lietuvių kalba, o nukentėjusysis – Ukrainos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis supranta tik rusų kalbą. Juolab kad ir liudytojas E. Č. patvirtino, kad su preso instrukcija, išversta į rusų kalbą, nukentėjusysis nebuvo supažindintas. Nors sutiktina, kad nukentėjusiajam turėjo būti parodyta, kaip dirbti su specialia įranga (presu (duomenys neskelbtini)), kitaip jis nebūtų žinojęs, kaip atlikti jam pavesto darbo, tačiau vien tai, kad nukentėjusiajam buvo parodyta, kaip su presu pagaminti detalę, nesudaro pagrindo teigti, jog nukentėjusysis buvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas, kaip saugiai dirbti su presu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis nebuvo tinkamai supažindintas su saugaus darbo su šiuo presu taisyklėmis bei jo eksploatacine dokumentacija, o tai pagal 2016 m. sausio 21 d. Specialisto išvadą Nr. 11-2619(15) turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, nes didino nelaimingo atsitikimo galimybę.

2016 m. sausio 21 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-2619(15), kurią patvirtino teisme apklausta specialistė J. R., konstatuota, jog tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: S. K. kairė ranka pateko į veikiančio įrenginio pavojingą zoną (tarp štampo puansono ir matricos), viršutinė štampo dalis prispaudė ir sutraiškė kairės rankos plaštaką, šio nelaimingo atsilikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad judančios preso dalys (štampas) nebuvo uždengtos apsaugais, atitinkančiais darbų saugos norminių aktų reikalavimus, todėl buvo techninė galimybė darbuotojo rankai patekti į štampo pavojingą zoną; be to, nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, jeigu judančios preso dalys (štampas) būtų uždengtos apsauginėmis grotelėmis, neleidžiančiomis patekti į pavojingą zoną (taip, kaip numatė gamintojas), arba būtų įrengti apsauginiai įtaisai, sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad nukentėjusiajam įvykio metu gaminant detalę, preso darbo zonoje neveikė apsauginės grotelės. Kaltinamasis teigė, kad presas pagal instrukciją buvo nustatytas veikti derinimo rėžimu, o šiuo rėžimu presui veikiant, pagal gamyklinius parametrus nustatyta, kad apsauginės grotelės nenaudojamos. Tuo tarpu teisme apklausta specialistė J. R. pažymėjo, jog gamintojas draudžia nuolat dirbti derinimo rėžimu. Be to, teismo vertinimu, vien tokia aplinkybė nepaneigia darbdavio bei jo įgalioto asmens pareigos užtikrinti darbuotojų saugą. Taip pat specialistė paaiškino, jog presui dirbant derinimo rėžimu, tam, kad presas, gaminant detalią, leistųsi žemyn, reikalinga laikyti įspaudus preso paleidimo žemyn mygtuką, atleidus šį mygtuką, presas sustoja, o teisme nukentėjusysis bei liudytojais apklausti E. Č., A. K., A. J., O. K. paaiškino, jog tam, kad presas veiktų, nereikėjo laikyti įspaudus preso mygtuko, užteko jį vieną kartą paspausti. Taip presas dirba, pagal specialistės paaiškinimą bei preso eksploatacinės dokumentaciją, kai yra įjungtas rankinis rėžimas. Aplinkybę, kad presas veikė rankiniu rėžimu, patvirtino ir liudytojas A. K.. Nors kaltinamasis teigė, kad liudytojai dėl neišprusimo (sąvokų painiojimo) aiškino, jog presas veikė rankiniu rėžimu, pažymėtina, kad liudytojas A. K. yra šaltkalvis – derintojas, kuris keitė štampą prese, t. y. specialaus techninio išsilavinimo asmuo, kuriuo netikėti teismas neturi pagrindo. Juolab kad šį faktą patvirtina ir kitos teismo nustatytos aplinkybės.

Pažymėtina, kad tiek bendros darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe teisės normos, tiek ir preso gamintojo Eksploatacines dokumentacijos nuostatos reikalauja, kad būtų imtasi visų saugumo priemonių, jog, veikiant presui, į jo pavojingą darbo zoną nepatektų darbuotojas. Preso (duomenys neskelbtini) gamintojo Eksploatacines dokumentacijos IV skyriaus „Darbo saugos ir technines saugos instrukcijos“ 1 punkte numatytas darbų saugos reikalavimas, kad preso eksploatacijos metu draudžiama nuimti apsaugines groteles, dengiančias prieigą į preso darbo zoną, bei reikalavimo, kad apsauginės grotelės visada privalo veikti, kai nustatytas rankinis arba pusiau automatinis preso valdymo režimas, o taip pat visi presavimo rėžimai (1.2.2. 3 p.), o „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (su pakeitimais ir papildymais) 1 priedo 2.8 punkte nustatyta, jog darbo įrenginio judančios dalys privalomai būtų uždengtos apsaugais, arba turi būti įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Akivaizdu, kad, veikiant presui, tai yra štampuojant detalę, pavojinga zona yra tarp štampo puansono ir matricos, kur įvykio metu pateko nukentėjusiojo ranka dėl to, kad neveikė apsauginės grotelės. Be to, svarbu ir tai, kad pats kaltinamasis teisme paaiškino, jog esant uždėtam štampui, kurį naudojant įvyko nagrinėjamas įvykis, nėra objektyvios galimybės, kad veiktų apsaugos grotelės, nes štampas yra didesnis nei grotelių veikimo zona. Taigi byloje nustatyta, kad aukščiau paminėti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai buvo pažeisti ir tai buvo žinoma kaltinamajam. Nors kaltinamasis teigia, kad buvo imtasi kitų saugumo priemonių – pakelta apatinė štampo dalis, parinktas lėtas preso judėjimas ir pan., tai neužtikrino darbuotojų saugumo, kadangi neužkirto kelio darbuotojui, veikiant presui, patekti į pavojingą preso zoną, dėl ko įvyko nagrinėjamas įvykis. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad AB „Vilma“ atliko profesinės rizikos įvertinimą bei fizinių veiksnių tyrimą.

Be to, kaltinamojo teigimu, dėl įvykio kaltas pats nukentėjusysis, tačiau specialisto išvadoje konstatuota, jog nagrinėjamo įvykio atveju S. K. veiksmai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, bet nelėmė nelaimingo atsitikimo, kadangi pagrindinė įvykio priežastis buvo darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas, veikiant apsaugos grotelėms, nagrinėjamas įvykis nebūtų atsitikęs. Be to, akivaizdu, jog galima buvo imtis ir kitų apsaugos priemonių – šiuo metu, siekiant išvengti darbuotojo patekimo į pavojingą preso zoną, yra įrengtas apsauginis lazerinis barjeras (4 t., b. l. 161). Tai patvirtino ir kaltinamasis. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kaltinamasis numatė, kad dėl apsauginių grotelių nebuvimo gali kilti sunkių padarinių, kadangi ėmėsi dalies veiksmų apsaugai, tačiau nepakankamai, ir lengvabūdiškai tikėjosi išvengti sunkių padarinių.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. K. nurodė, kad kaltinimą pripažįsta iš dalies dėl to, jog jame parašyta, jog jis galėjo pastebėti, kad A. B. dirba ne taip, kaip reikia. Paaiškino, kad 2013 m. dirbo „Vilma“ komplekso „Detalė“ direktoriumi. Įvykio metu A. B. dirbo su presu P240, 4 štampavimo ceche. Šiame ceche už darbo apsaugą, už tai, kad darbai nebūtų tinkamai vykdomi, buvo atsakingas V. M., todėl, kad jis instruktavo žmonės, skirstė darbą. Darbdavys tą daryti jo neįgaliojo. O bendrai visoje bendrovėje už darbo apsaugą yra atsakingas jis, ir apie tai buvo supažindintas direktoriaus pareigine instrukcija. Ir jeigu būtų pažeidžiami sveikatos saugos reikalavimai, jis būtų skyręs nuobaudą, parodęs, kas blogai, nušalinęs asmenį nuo darbo, ir iš naujo vyktų apmokymas. Pažymėjo, kad įvykio metu jis ėjo iš kitos pusės, pultas buvo nukreiptas į priešingą pusę, ir jis net negalėjo pagalvoti, kad 45 metų darbo stažą turintis asmuo netinkamai dirbs. Pagal t. 1 b. l. 56 esančią nuotrauką, jis ėjo iš kairės į dešinę, presas neveikė. A. B. stovėjo prieš presą ir bandė ištraukti detalę, atitraukti kreipiančiąją, bet jam vienam to padaryti nepavyko. Jis priėjo padėti A. B., uždėjo ranką ant išorinės kreipiančiosios, reikėjo pašalinti detalę, reikėjo atlaisvinti kreipiančiąją. A. B. norėjo kreipiančiąją patraukti, ten stovėjo dvi spyruoklės. Tuo metu A. B. stovėjo kairėje pusėje, jis – dešinėje. Paėmęs ranka kreipiančiąją, viena koja įsirėmė į preso apatinę dalį. A. B. pradėjo nuiminėti detalę, o jis stovėjo įsirėmęs. Tuo metu suveikė presas, nes A. B. nuspaudė pedalą. Tuomet jo paties dešinė ranka nuo smūgio nuvažiavo, buvo nutempta į kairę ir išmesta iš darbo zonos 30 cm į priekį, jam nupjovė pirštą, o A. B. presas prispaudė. Po įvykio taip viskas ir buvo, kaip yra pavaizduota t.1 b. l. 56 esančioje viršutinėje nuotraukoje. Tuomet jis priėjo, išjungė variklį, kad daugiau nesuveiktų, paskambino pavaduotojui, kad iškviestų greitąją ir padėjo atitraukti. Kai A. B. išvežė, jis grįžo prie preso, pedalas gulėjo priešais presą, o ne šone. Tuo tarpu įvykio metu pedalas buvo tiesiai prieš presą, o ne šone, kaip pavaizduota t. 1 b. l. 57 esančioje viršutinėje nuotraukoje bet iki įvykio nematė, kur buvo pedalas. Prieidamas prie preso, į valdymo pultą nežiūrėjo. Atkreipė dėmesį, kad presas buvo techniškai tvarkingas, valdymo pultas veikė tvarkingai. Iš viršaus ant pedalo užmynus presas suveikti negali, ir kol neįkiši į jį kojos, jis suveikti negalės. Vienintelis preso pajungimas – tai pedalo paspaudimas. Įvykio metu pedalas gulėjo netoli tos vietos, kur stovėjo A. B.. Kodėl A. B. teigė, kad nuo jo pedalas buvo 1 m atstumu, reikia klausti jo. Be to, jis nepripažįsta, kad tai jis, t. y. O. K. neatsargiai nuspaudė pedalą. Po įvykio nukentėjusiajam žalą jis atlygino, nes buvo jo labai gaila. Žalą atlygino pats, padėjo ir įmonė (6 t., b. l. 76-77).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. nurodė, kad gamykloje „Vilma“ dirbo nuo 1971 m. Įvykio dieną, 2013 m. kovo 25 d. dirbo ceche Nr. 5 derintoju, štampavo, gamino detalę prie preso, kuris sveria 200 tonų, jo plotis yra daugiau negu metras. Presas buvo valdomas iš viršaus uždengtu pedalu, kuris nuo preso ateina maždaug 2 metrų laidu. Dirbdamas pedalą valdė abiem kojomis. Pedalas yra apie 1 kilogramo svorio, užkabinti ir apversti jo koja galima. Pedalą paspaudus ir jį prilaikant, suveikia presas. Nepaspaudus presas nedirba. Pabrėžė, kad tai, jog pedalas suveiktų, reikia į jį įkišti koją, ir jis nežino, ar neįkišus kojos į pedalą, o tik trinktelėjus, presas gali suveikti. Detalės, kurią jis gamino, negalima buvo pagaminti spaudžiant mygtukus, ji buvo gaminama tik pedalo pagalba. Dirbant pedalas turi būti ten, kur darbininkui yra patogiau. Pedalas tam presui buvo pritaikytas, greičiausiai, jau gamykloje; kaip pedalas atsirado prie preso, tiksliai pasakyti negali, bet reikėjo dirbti ir perdarė tą presą. Kai jis štampavo, dirbo vienetinio paspaudimo režimu. Dirbant detalė persisuko, užstrigo, ir jis, išjungęs presą, jo variklį, paspaudęs variklio išjungimo mygtuką, bandė ją ištraukti. Pažymėjo, kad, paspaudus variklio išjungimo mygtuką, turėjo užsidegti lemputė, bet dabar jis neatsimena, ar ji įsijungė. Išjungus variklį, pedalas jau nebeveikia, bet gali būti, kad variklis ir neišsijungė. Tuomet atėjo O. K. ir nusprendė padėti jam atitraukti spyruoklę, nes ten reikalinga fizinė jėga. O. K. atsistojo iš dešinės pusės, tarp jų buvo šioks toks atstumas, bet pečiais nesitrynė, o dar dešiniau nuo O. K. buvo pedalas, bet kur tiksliai, jis dabar neatsimena. Prieš bandydamas ištraukti detalę, jis pedalo nepatraukė, jis liko toje vietoje, kur su juo ir dirbo, atstumas buvo apie 1-1,5 metro. Jie abudu traukė spyruoklę ir O. K. koja paslydusi atsitrenkė į pedalą – jis tai suprato, nes kitaip būti negalėjo, ir tuomet įsijungė presas. Iki šio atvejo, kad presas pats, nieko nepaspaudus, pasileistų, tokių atveju nebuvo, bet jis galėjo pasileisti dėl to, kad yra senas įrengimas. Bylos t. 1, b. l. 57 yra pedalo nuotrauka, kurioje matyti, kad jis iš viršaus yra uždarytas. To paties puslapio viršutinėje nuotraukoje matyti, kokioje pozicijoje pedalas buvo įvykio metu. Pažymėjo, kad įvykio metu patyrė sveikatos sutrikdymą, padaryta žala jam yra atlyginta, ją atlygino O. K., o jam jis atleido ir su juo susitaikė. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 64-65).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. V. nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį O. K. ir nukentėjusįjį A. B.. Paaiškino, kad 2013 m. sausio 25 d. dirbo AB „Vilma“ elektriku, remontuodavo presus, keisdavo preso valdymo pulto lemputes. Prieš įvykį preso neremontavo, po įvykio presą apžiūrėjo, jis dirbo normaliai; presas PHM–160C perdarytas nebuvo. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. nurodė, kad nuo 1971 m. dirba UAB „Vilma" derintoju ir nuo to laiko yra supažindintas su visomis darbų saugos taisyklėmis ir specifinėmis taisyklėmis, kurios reglamentuoja darbą su štampavimo presu. 2013 m. sausio 25 d. dirbant gamybiniame komplekse, užstrigo detalė štampe, todėl jis nuėjo prie pulto ir nuspaudė raudonos spalvos mygtukų, kuris atsakingas už variklio paleidimą, kurį nuspaudus galima laisvai prieiti prie štampavimo preso ir jį tvarkyti, kadangi preso variklis nepasileis. Nuspaudus mygtuką, nuėjo prie štampo ir bandė iš jo ištraukti detalę. Tuo metu per cechą ėjo komplekso direktorius O. K., kuris, priėjęs, bandė jam padėti ištraukti užstrigusią detalę. Nieko jo neklausė, nepasiteiravo, ar jis išjungė variklio paleidimo mygtuką. O. K. atsistojo netoli jo, apie 1 m 40 cm atstumu, kur krenta pagamintos detalės. Prieš jam ateinant padėti ištraukti detalę, paleidimo pedalą paliko gulėti ant grindų toje vieloje, kur krenta pagamintos detalės. Nuo jo iki kilnojamojo pedalo buvo daugiau negu metras. Kaip tiksliai stovėjo O. K. prie preso, kai bandė padėti ištraukti detalę, jis nematė, taip pat nematė, kur buvojo kojos. A. B. beveik atitraukus presą, suveikė preso variklis ir jam prispaudė plaštaką. Nežino kaip įsijungė presas, taip pat nematė, ar O. K. išjungė presą, nes visą laiką jis matė jį stovintį prieš save (1 t., b. l. 81).

Techninio darbų saugos tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-3622(13) nurodyta, kad tiriamo nelaimingo atsilikimo tiesiogine priežastimi buvo tai, kad presas, prieš atliekant techninio aptarnavimo darbus (užstrigusios detalės pašalinimą iš štampo), nebuvo tinkamai išjungtas. Organizaciniu požiūriu įtakos nelaimingo atitikimo kilimui galėjo turėti tai, kad preso valdymui buvo naudojamas kojinis jungiklis (pedalas), nors prese nebuvo įrengtas uždaras štampas, t. y. štampo judančios dalys nebuvo uždengtos apsaugais ir tai neatitiko preso PEE II 250 gamintojo Instrukcijos 3.2.1 punkto reikalavimo. Nelaimingas atsitikimas tokiomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, jeigu darbuotojas įvykdytų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2.13 punkto ir Šaltojo štampavimo metalo štampuotojo – derintojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 37 5.4, 5.14 punkto, Preso instrukcijos 3.8 punkto reikalavimus – tinkamai išjungtų įrenginį (išjungtų pagrindinį preso variklį ir paspaustų mygtuką „įjungimo blokavimas“) ir tik po to saugiai atliktų techninio aptarnavimo veiksmus (pašalinių detalę, įstrigusią preso štampe). Užtikrinti saugų darbą įmonėje visais su darbu susijusiais aspektais yra AB „Vilma“ darbdavio pareigas vykdančio asmens pareiga (įmonės direktoriaus), o darbdavio įgalioti asmenys privalo atlikti tas pareigas darbų saugos srityje, kurias jiems nustatyta tvarka pavedė atlikti darbdavys. Pats nukentėjęs A. B. privalėjo vykdyti lokalinių norminių saugos aktų reikalavimus, su kuriais buvo supažindintas pasirašytinai (tame tarpe ir Instrukcijos Nr. 37). Užstrigusios detalės šalinimas iš preso štampo neatitiko Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų priedo 2.13 punkto, Preso PEE II 250 instrukcijos 3.8 punkto ir Instrukcijos Nr. 37 5.4 bei 5.14 punktų reikalavimų. Tai pasireiškė tuo, kad užstrigusi detalė buvo šalinama iš štampo, kai presas nebuvo tinkamai išjungtas, ir tai sąlygojo nelaimingo atsilikimo kilimą. Nagrinėjamo nelaimingo atsilikimo atveju nukentėjusiojo A. B. kvalifikacija ir instruktavimas atitiko jo vykdomų darbų bei darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamo įvykio atveju A. B. veiksmai (tai, kad jis šalino štampe įstrigusią detalę, prieš tai neišjungęs įrenginio) turėjo įtakos nelaimingo atsilikimo kilimui. Jeigu O. K. nuspaudė preso valdymo pedalą, tai tokie jo veiksmai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, bet nelėmė nelaimingo atsilikimo – jeigu presas būtų išjungtas, tai netgi netyčia nuspaudus pedalą, štampo viršutinė dalis nejudėtų ir nelaimingas atsilikimas nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Organizaciniu požiūriu, įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo tai, kad O. K., būdamas atsakingas už štampavimo baro darbuotojų saugos reikalavimų vykdymą, ne tik nesustabdė netinkamai vykdomų darbų, bei ir pats dalyvavo įstrigusios detalės šalinimo darbuose (1 t., b. 1. 31-36).