- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-1066-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03382-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- Kauno apskrities profesinės sąjungos
- Atsakovas
- Vytauto Didžiojo karo muziejui
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Kauno apskrities profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7802-945/2015 pagal ieškovės Kauno apskrities profesinės sąjungos ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo karo muziejui dėl darbuotojų atleidimo iš darbo procedūrų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti ieškovės, kaip muziejaus darbuotojų atstovo, teisę į išankstinę informavimo ir konsultavimo procedūras; atšaukti 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. V-1150 „Dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus pareigybių, tarp jų ir pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų, sąrašo patvirtinimo“ pagrindu atsakovo neteisėtai pradėtas grupės darbuotojų atleidimo procedūras, konkursus naujoms pareigybėms užimti, keisti darbuotojų socialines ir ekonomines sąlygas, vykdymą; įpareigoti atsakovą pravesti su darbuotojų atstovais konsultavimosi procedūras. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. pabaigoje atsakovė pradėjo įstaigos struktūrines pertvarkas, kurių pagrindu darbuotojams įteikti atleidimo lapeliai, prieš tai neįgyvendinus konsultavimosi su profesine sąjunga procedūrų, kurios yra privaloma sąlyga, užtikrinti darbuotojų atleidimo teisėtumą. Atsakovo veiksmai turi įtakos darbuotojų darbo ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, turinčioms esminės įtakos darbo organizavimui ir darbuotojų teisinei padėčiai. Atsakovas pažeidė DK 47 str. nuostatą, kuri imperatyviai įpareigoja darbdavį prieš priimant sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo (struktūrinių pertvarkymų) vesti konsultacijas su darbuotojų atstovais (ieškove). Įspėjimo apie atleidimą iš darbo lapelius atsakovas įteikė didesnei nei 10 procentų įstaigos darbuotojų daliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Kauno apskrities profesinės sąjungos ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo karo muziejui kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad ieškovė su panašaus pobūdžio ieškiniu į teismą kreipėsi 2015 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6889-945/2015 ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Šioje nutartyje buvo konstatuota, jog ieškinyje reiškiamas reikalavimas tiesiogiai susijęs su darbdavio inicijuotos darbuotojų atleidimo iš darbo procedūros teisėtumo vertinimu. Tiek ieškovės nurodytas konsultavimosi pareigos galimas pažeidimas, tiek ir įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo įteikimas darbuotojui (darbuotojams) patys savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių, nelaikytini ginčo dalyku, vertintini kaip darbo sutarties nutraukimo procedūros dalis, kuri negali būti prilyginta įvykusiam juridiniam faktui. Šių darbdavio veiksmų teisėtumas galės būti vertinamas tuo atveju, jeigu darbdavys faktiškai įgyvendins savo iniciatyvą, atleis darbuotoją (darbuotojus) iš darbo, ir pastarieji inicijuos individualų darbo ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Teismas reikšminga pripažino ir tą aplinkybę, jog DK 130¹ dalies nuostata atleidimo pripažinimą grupiniu taip pat sieja su tam tikrų kiekybinių sąlygų egzistavimu, faktinės situacijos atitikimas kurioms gali būti įvertintas tik įvykus atleidimo iš darbo faktui. Įspėjimų darbuotojams įteikimas savaime nereiškia, jog darbdavys visus juos atleis iš darbo. Teisminiam nagrinėjimui priskirtinas įgyvendinto darbdavio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Tokio vertinimo rezultatams gali turėti įtakos darbdavio veiksmai, susiję su inicijuotos procedūros įgyvendinimu ir rezultatais. Kol toks sprendimas nepriimtas, vertinti atskirą procedūrinį veiksmą kaip savarankišką nėra pagrindo. Priešinga išvada sukurtų logiškai nepateisinamą situaciją, kai darbdavys, darbuotojams ar juos atstovaujantiems organams ginčijant kiekvieną procedūrinį veiksmą, netektų praktinės galimybės įgyvendinti savo valią. Teismas konstatavo, kad kitaip vertinti analogiškas aplinkybes, ieškovės įvardintas nagrinėjamoje byloje pateiktame ieškinyje, nėra pagrindo; reikalavimo pagrįstumas negali būti pakartotinai vertinamas ir vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis. Vadovaujantis DK 285-286 straipsniuose kuriamu teisiniu reglamentavimu, teismas yra individualius darbo ginčus nagrinėjanti institucija, tuo tarpu individualiu darbo ginču pripažintinas nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ir kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės, vadovaujantis DK 68 straipsniu, laikytinas kolektyviniu ginču, kurie nagrinėjami specialia DK X skyriuje nustatyta tvarka, specialių DK 71 straipsnyje įvardintų subjektų. Dėl nurodytos priežasties teismas ieškinyje įvardintas aplinkybes galėtų vertinti tik konkretaus darbuotojo konkrečių teisių pažeidimo aspektu, o ne analizuodamas ieškinyje įvardintų bendrojo pobūdžio profesinei sąjungai, kaip darbuotojų atstovui, įstatymu suteiktų teisių apimtį ir tokias teises konstatuodamas. Kadangi tokio pobūdžio reikalavimas nelaikytinas individualiu darbo ginču, šis reikalavimas taip pat pripažintinas nenagrinėtinu teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė Kauno apskrities profesinės sąjunga atskiruoju skundu (b. l. 16-17) prašo Kauno apylinkės teismo 2015-02-25 nutartį panaikinti. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovė nėra kolektyvinio ar individualaus ginčo šalis, o tik šalies atstovas. Tik darbuotojų kolektyvo ar atskiro darbuotojo darbo ginčai gali būti sprendžiami, kaip atitinkami kolektyviniai ar individualūs ginčai.
2. Teismas nepagrįstai teigia, kad neįvykus juridiniam faktui nėra pagrindo spręsti, jog darbdavys ignoruoja jam įstatymu nustatytas pareigas. DK 47 str. 3 ir 4 d. baigtinai nurodo laiką iki kada darbdavys turi įvykdyti ginčo pareigą, tai yra prieš priimdamas sprendimą. Ieškovės teisės, tinkamai atlikti savo, kaip darbuotojų atstovo pareigas (Konstitucijos 50 str., DK 47 str. 1 d.), pažeidimas, kaip juridinis faktas, laikytinas įvykusiu ir užbaigtu.
3. Teismo atsisakymas priimti ieškinį prieštarauja Profesinių sąjungų įstatymo 20 straipsniui, kuriame numatyta, kad profesinės sąjungos ir jų nariai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Analogiškai situaciją vertina ir Teismų įstatymo 4 str. 3 d., kiti įstatymai ir Tarptautinės sutartys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Kauno apskrities profesinės sąjungos ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo atšaukti 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. V-1150 „Dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus pareigybių, tarp jų ir pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų, sąrašo patvirtinimo“ pagrindu atsakovo neteisėtai pradėtas grupės darbuotojų atleidimo procedūras, konkursus naujoms pareigybėms užimti, keisti darbuotojų socialines ir ekonomines sąlygas, vykdymą; įpareigoti atsakovą pravesti su darbuotojų atstovais DK 47 str. 3, 4 ir 7 d. ir DK 130¹ str. 3 ir 4 d. nustatyta tvarka ir reikalavimais konsultavimosi procedūras; pripažinti ieškovės, kaip muziejaus darbuotojų atstovo, teisę į išankstinę informavimo ir konsultavimo procedūras. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė DK 47 straipsnio nuostatą, kuri imperatyviai įpareigoja darbdavį prieš priimant sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo (struktūrinių pertvarkymų) vesti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Darbo kodekso (DK) 20 straipsnis numato, kad profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo Kodeksu ir savo įstatais. Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje taip pat nurodoma, kad profesinės sąjungos yra savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios darbuotojų profesinėms darbo, ekonominėms, socialinėms teisėms ir interesams ir juos ginančios. Profesinių sąjungų įstatymo 20 straipsnis numato, kad profesinės sąjungos ir jų nariai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 22 straipsnio nuostatas, ginčus, kilusius tarp profesinių sąjungų ir darbdavio dėl įstatymų ar sutartimis numatytų pareigų ir prievolių nevykdymo, nagrinėja teismas. Aukščiau aptartų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad profesinė sąjunga, kaip savarankiškas subjektas turi teisę kreiptis į teismą dėl jos arba jos narių profesinių darbo, ekonominių, socialinių teisių ir interesų gynimo ir šią savo teisę realizavo kreipdamasi į teismą su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiasi Kauno apygardos teismo 2014-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-837-153/2014, kadangi nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės ir reikalavimas skiriasi. Ieškovė neginčija įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo įteikimo darbuotojui (darbuotojams) pagrįstumo bei kitų procedūrinių veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas tiesiogiai susijęs su darbdavio inicijuotos darbuotojų atleidimo iš darbo procedūros teisėtumo vertinimu, kuris gali būti atliktas tik įvykus atleidimo iš darbo faktui. Pažymėtina, kad profesinėms sąjungoms yra suteikta teisė, o kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu, o jei šie pažeidžia profesinės sąjungos nario teises ar įstatymo saugomus jo interesus – taip pat ir ginti jį įstatymų numatyta tvarka. Kaip minėta, įstatyme yra nustatyta, kad profesinės sąjungos, manydamos, kad jų ar jų narių teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, ginčus, kilusius tarp profesinių sąjungų ir darbdavio dėl įstatymų ar sutartimis numatytų pareigų ir prievolių nevykdymo, nagrinėja teismas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės Kauno apskrities profesinės sąjungos ieškinį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė ieškovės ieškinį priimti kaip nenagrinėtiną teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės Kauno apskrities profesinės sąjungos ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.