- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-313-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- mažamečio Ž
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Kategorijos
- 44.5.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Eugenijus Mačiulaitis Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.11.; 44.2.4.1.;
44.2.4.2.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. balandžio 20 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo nepilnamečio T. Ž. įstatyminių atstovų V. Ž. ir Z. Ž. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo mažamečio Ž. K. įstatyminės atstovės S. K. ieškinį atsakovo nepilnamečio T. Ž. įstatyminiams atstovams V. Ž. ir Z. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo V. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovo mažamečio Ž. K. įstatyminė atstovė S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jos naudai iš atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. solidariai turtinės žalos atlyginimą 996 Lt sumai, priteisti nukentėjusiajam Ž. K., iš atsakovų solidariai neturtinės žalos atlyginimą 20 000 Lt sumai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos nepilnametį sūnų Ž. K., gim. 1995-08-10, sumušė, nesunkiai sužalojo Valkininkų vidurinės mokyklos mokinys nepilnametis T. Ž., gim. 1993-09-20. 2008-12-19 Ž. buvo nuvykęs dalyvauti mokyklos naujametiniame karnavale ir šokiuose. Apie 21³⁰ val. jis išėjo į kiemą, ten pamatė T. Ž. su draugu. Einant pro šalį, T. Ž. ranka jam kirto į veidą, nuo smūgio sūnus nukrito, tada pajuto smūgį koja į veidą. Su T. Ž. sūnus anksčiau jokių konfliktų neturėjo ir jo smūgiai buvo netikėti. Varėnos ligoninėje Ž. buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, veido sumušimas ir galvos smegenų sutrenkimas, jis buvo paguldytas į traumatologijos skyrių ir gydomas iki 2008-12-23. Po šio gydymo sūnus buvo nusiųstas į VšĮ Vilniaus universitetinę vaikų ligoninę, kur jam buvo operuota nosis. 2008-12-19 dėl aprašyto įvykio kreipėsi į Varėnos rajono policijos komisariatą, dėl sūnaus sumušimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 1 d. Varėnos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas T. Ž. atžvilgiu nutrauktas, nes pastarasis nusikalstamos veikos padarymo metu dėl savo amžiaus negalėjo atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. G 35/09(06) konstatuota, kad Ž. K. padaryti tokie sužalojimai: nosies kaulų lūžimas, veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. T. Ž. veiksmai, jei jis būtų sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, būtų vertinami kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 2 d. 1 p. (nesunkus mažamečio asmens sužalojimas). T. Ž. savo neteisėtais veiksmais jai ir jos sūnui padarė turtinę ir neturtinę žalą. Iš viso turtinė žala, susijusi su slaugos, gydymo, kelionės išlaidomis, higienos priemonių, vaistų, vitaminų ir maisto pirkimu sudaro 1 096 Lt. Vertindama T. Ž. neatsakingų veiksmų pasekmes, - sūnaus patirtus praradimus (sveikatą, išvaizdą), patirtą dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, fizinį skausmą, reikalavo taip pat sūnui padarytos neturtinė žalos atlyginimo (CK 6.250 str.), nes patirti sužalojimai ir sūnaus būklė po šio įvykio, o ypač pirmosiomis dienomis bei po atliktos operacijos, jam sukėlė daugybę neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą, didelį stresą. Pasikeitė jo bendravimo įpročiai, jis pasidarė uždaresnis, jautė nesaugumo ir baimės jausmą, sumažėjo galimybės bendrauti su bendraamžiais. Jį dažnai vargina galvos skausmas, jam sunkiau susikaupti užsiėmimų mokykloje metu. Sūnus negali užmiršti patirtų išgyvenimų, tai neigiamai atsiliepia ir jo mokymosi rezultatams. Be to, sūnaus laukia dar viena operacija, kurios metu reikės atstatyti nosies formą. Atsižvelgiant į aplinkybių ir įstatyme nustatytų kriterijų visumą, sužalojimo pasekmes, Ž. K. padaryta 20 000 Lt neturtinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-08-28 sprendimu už akių ieškovo Ž. K. įstatyminės atstovės S. K. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš V. Ž. ir Z. Ž. nukentėjusiojo įstatyminės atstovės S. K. naudai 996 Lt turtinei žalai atlyginti. Priteisė solidariai iš V. Ž. ir Z. Ž. nukentėjusiojo Ž. K. naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad atsakovai, nors ir ginčydami nagrinėjamo įvykio atskiras aplinkybes, kaltės formą, padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, įrodymus, kuriais ieškovė grindžia žalą, ir kt., iš esmės pripažino nusikalstamos veikos faktą bei šia veika padarytą žalą. Teismas iš byloje esančių įrodymų viseto padarė išvadą, kad ieškovė prašomą atlyginti turtinę žalą patyrė dėl to, jog T. Ž. jos mažamečiui sūnui Ž. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą, sulaužydamas nosies kaulus, sumušdamas veidą, sukrėsdamas galvos smegenis. Nors S. K. kartu su ieškiniu ir nepateikė atitinkamų dokumentų, pagrindžiančių jos išlaidas, sietinas su vaiko sužalojimu ir gydymu, tačiau, teismo įsitikinimu, šios išlaidos realiai buvo, jos yra pagrįstos faktinėmis bylos aplinkybėmis ir atitinka protingumo kriterijus. Todėl, vadovaujantis proporcingumo bei asmenų lygybės prieš įstatymą principais, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, turint omeny, jog byla nagrinėjam rašytinio proceso tvarka, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo įstatyminių atstovų (tėvų). Kaip jau minėta, nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti dėl nepilnamečio T. Ž. nusikalstamų veiksmų. Neabejotina, kad šie sužalojimai sukėlė vaikui didelį fizinį skausmą, po įvykio jis buvo operuotas bei gydytas ligoninėje, po to jam paskirtas ambulatorinis gydymas. Dėl to jis patyrė nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad tai jam, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Be to, teismas ieškovės rūpestį dėl sūnaus sužalojimų ir ar toks sužalojimas ateityje neturės jam neigiamų pasekmių, šiuo atveju taip pat priskyrė prie moralinės žalos, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyti sužalojimai padaryti trylikamečiui vaikui. Atsakovų argumentus, kad byloje nėra įrodymų apie padarytą neturtinę žalą, teismas laikė nepagrįstais. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina ieškovo patirtų sužalojimų pobūdį, jų trukmę. Teismas nagrinėjamoje byloje, kiek tai buvo įmanoma, atsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumą, juos išsamiai ištyrė ir tuo pasiremdamas, padarė išvadą, jog reikalaujama priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos suma yra ženkliai per didelė, todėl ji mažintina. Motyvavo, kad įrodymų dėl įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.) įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, byloje yra nepakankamai, todėl teismas šiuo atveju neturtinės žalos dydį nustatė pagal byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovo nepilnamečio T. Ž. įstatyminiai atstovai V. Ž. ir Z. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-08-28 sprendimą už akių ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bylą nagrinėti teisme parengiamajame posėdyje davė šalims suprasti, kad jis mano, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme (CPK 228 str.). Antra vertus, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepaskyrė bylos nagrinėti parengiamųjų dokumentu būdu ir nenurodė ieškovei pateikti dubliką. Nepaisant visų šių bylos faktinių aplinkybių bei cituotos galiojančios procesinės teisės, pirmosios instancijos teismas priėmė, susipažino, prijungė prie bylos bei netgi vadovavosi savo sprendime už akių ieškovės pateiktu dubliku, kuris yra vienas iš paruošiamųjų dokumentų. Ne gana to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovės dubliku, nesudarė apeliantams galimybės atsikirsti į ieškovės dubliką tripliku. Taikydamas proceso teisės normas, pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą (CPK 12 str.), nes apeliantams buvo atimta teisė teikti argumentus dėl dublike išdėstytų ieškovės argumentų, šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), nes, apeliantams užkirtus kelią reikšti prieštaravimus dėl dublike iškeltų argumentų, ieškovė atsidūrė privilegijuotos ginčo šalies padėtyje, ir teismas nevienodai padėjo šalims įgyvendinti savo procesines teises. Taip pažeistas ir teisės į tinkamą procesą principas.
Apeliantai nurodo, kad pagal CK 6.276 str. 2 d. už jų sūnaus veiksmus subsidiariai turi būti atsakinga mokymo įstaiga, kurioje įvyko įvykis, nebent mokymo įstaiga įrodys, kad įvykis įvyko ne dėl mokymo įstaigos kaltės. Šia prasme darytina išvada, kad reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos yra pareikštas netinkamiems atsakovams. Apeliantai, kaip T. Ž. tėvai, pagal CPK 38 str. šioje civilinėje byloje yra tik T. Ž. įstatyminiai atstovai, padedantys jam vesti šią bylą teisme, tačiau tai nereiškia, kad apeliantai yra materialiai atsakingi už savo sūnaus veiksmus, padarytus mokymo įstaigos teritorijoje. Preziumuojama, kad už šiuos veiksmus materialiai yra atsakinga mokymo ištaiga. Vadinasi, jei yra nustatyta, kad įvykis įvyko mokyklos teritorijoje, tokiu atveju yra taikytina prezumpcija, kad už apeliantų sūnaus veiksmus turi atsakyti mokymo įstaiga. Kol ši prezumpcija nenuneigta, apeliantų civilinė atsakomybe apskritai negali būti taikoma. Tai akivaizdžiai parodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė formalaus įrodymų vertinimo instituto pažeidimą.
Atsiliepimas
Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių objektyvių įrodymų, kad jos sūnus patyrė neturtinę žalą. Naikintiname sprendime tebuvo abstrakčiai išdėstyta, kad teismas atlieka įrodymų vertinimą daro savo išvadas, vadovaujasi logikos dėsniais, vidiniu įsitikinimu ir t.t. Tačiau tokie teismo argumentai nenuneigia apeliantų atsiliepime išdėstytų argumentų, kurie akivaizdžiai parodo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jos sūnus susirgo kokia nors psichine liga, kad jis patyrė tokį skausmą, kuris padarė sunkią psichinę žalą jo raidai, kad ieškovės sūnus nebegali tinkamai mokytis mokykloje ir t.t. Čia pirmosios instancijos teismas padarė labai grubią įrodymų vertinimo klaidą, kad objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės sūnaus psichikos ligą sunkų pakenkimą jo sveikatai ir jo vystimuisi ir t.t., nebuvimą kompensavo savo vidiniu įsitikinimu, samprotavimais, kitaip tariant, savo išankstiniu nusistatymu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Tai, kad ieškovės sūnui buvo plaštaka trenkta į veidą, kad ieškovės sūnus gydėsi ir t.t., dar savaime nereiškia, kad ieškovės sūnaus psichinei sveikatai buvo padaryta sunki žala, padariusi įtaką jo vystimuisi ir pan. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vadovavosi ne objektyviais įrodymais, bet savo samprotavimais (išankstiniu nusistatymu), ir tokiu būdu buvo grubiai pažeistas formalaus įrodymų vertinimo institutas.
Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl jos patirtos turtinės žalos (kvitų, paskaičiavimų ir t.t.) apie tai, kad tos išlaidos realiai egzistavo būtent tokio dydžio kaip tvirtina ieškovė, juk dalis išlaidų galėjo būti padengtos iš socialinio draudimo fondo lėšų ar galėjo būti tiesiog mažesnės. Be to, pirmosios instancijos teismas absoliučiai nepasisakė dėl tų atsakovų atsiliepime pateiktų argumentų, kurie aiškiai rodo, kad kai kurios išlaidos buvo visiškai nebūtinos arba turėjo būti ženkliai mažesnės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi tik vienos šalies, ieškovės, pateiktais - net ne įrodymais - o tik argumentais; tokiu būdu, kaip jau argumentuota viršuje, pirmosios instancijos teismas pažeidė civiliniame procese šalių lygiateisiškumą bei formalaus įrodymų vertinimo institutą.
Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ieškovės sūnui buvo padarytą neturtinė žala, priteisė net 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, vertintina kaip grubiu formalaus įrodymų vertinimo instituto pažeidimu. Kaip nurodyta atsakovų atsiliepime, jau yra suformuota teisminė praktika, iš kurios matyti, kad tokio pobūdžio neturtinė žala, jei ji būtų šioje byloje objektyviai įrodyta, galėtų būti kompensuota maždaug 1 000 Lt suma, bet ne dešimt kartų didesne suma, kuri pagal nurodytą teisminę praktiką yra skiriama asmenims, patyrusiems dalinį darbingumo praradimą invalidumą, neatstatomą sveikatos sužalojimą ir t.t.
Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovės sūnaus psichikai buvo padaryta didelė (sunki) žala, pats nesiekė tokių įrodymų gauti. Tuo tarpu neturtinės žalos bylose, kai konkrečios neturtinės žalos dydis yra kiekvienu konkrečiu atveju „pasveriamas“ ir nustatomas, turi būti ištirtos visos bylai turinčios reikšmę aplinkybės. Iš naikintino sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas absoliučiai netyrė tokių bylai svarbių aplinkybių, kurios buvo išsamiai aprašytos mūsų atsiliepime: ieškovės sūnaus neatsargumo laipsnio įvykio metu (ieškovės sūnaus kaltės); apeliantų sūnaus šokinės būklės, kai jis trenkė ieškovės sūnui į veidą (apeliantų sūnaus kaltės); priežastinio ryšio tarp apeliantų sūnaus smūgio ir ieškovės sūnui kilusių sužalojimų; neteisėtų veiksmų pobūdžio; apeliantų geranoriškai išreikšto ketinimo susitaikyti ir prisidėti prie ieškovės sūnaus gydimo išlaidų konkrečia pagalba; mokymo įstaigos, kurios teritorijoje įvyko pats įvykis, civilinės atsakomybės taikymo.
Visa tai akivaizdžiai rodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė naikintiną sprendimą už akių nenustatęs tiesos šioje byloje nepaisant to, kad ne apeliantai, bet pati ieškovė neatvyko į teismo parengiamąjį posėdį.
Ieškovo mažamečio Ž. K. įstatyminė atstovė S. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacini skunda atmesti. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas dalinai tenkintinas.
Apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio pripažintini iš dalies pagrįstais.
Pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė teisminės praktikos bylas, kurios pagal bylų aplinkybes nėra tapačios šiai, nagrinėjamai bylai, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, pagrįstai neatsižvelgė į atsakovų nurodytas kasacinės instancijos teismo nutartis. Atsakovai ir apeliaciniame skunde nenurodo, kokiose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse, kurios būtų priimtos analogiškose bylose, yra suformuota neturtinės žalos dydžio nustatymo praktika. Atsakovai nurodo, kad teismų priteistos sumos yra pateiktos pridedamose lentelėse, tokios lentelės buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui. Atsakovai, darydami išvadą, kad kasacinės instancijos teismas yra išnagrinėjęs bylų, kurios analogiškos su šia byla, turėjo nurodyti, kurios iš nurodytų lentelėse (( b. l. 27-28), yra taikytinos šioje byloje. Tik apeliaciniame skunde nurodyta, kad neturtinės žalos dydis šioje byloje galėtų siekti maždaug 1000 Lt, pagal lenteles, pateiktas S. C. straipsnyje, publikuotame 2008 m. žurnale „Justitia“. Kaip matyti iš šios lentelės, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2003 m. lapkričio mėn. 26 d. buvo išnagrinėta byla c. b. Nr. 3K-3-1129/2003, ieškovo prašoma suma joje buvo 3000 Lt, teismai priteisė 1000 Lt, o sužalojimo pobūdis- įkandimas į koją ir galvą ir byloje buvo nustatytas nukentėjusiojo neatsargumas. Atsakovai, nurodydami, kad iš jų priteistina neturtinė žala galėtų siekti 1000 Lt, tikėtina, remiasi kasacinės instancijos teismo 2003-11-26 nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad ieškovė V. S., siekdama išskirti besipjaunančius šunis, nukentėjo. Kasatoriaus (atsakovo) šuo įkando ieškovei V. S. į koją ir į galvą. Nutartyje nurodyta, kad CK 650 straipsnio 2 dalis nustato, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o toliau nurodoma, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaroma žala asmens sveikatai. Iš teismo medicinos specialisto 2002 m. liepos 19 d. išvados Nr. 3985 matosi, kad V. S. sužalojimas yra apysunkis, sukėlęs ilgalaikį sveikatos sutrikimą, nes dėl kastinės žaizdos dešinėje šlaunyje, sveikata sutriko ilgiau nei trys savaitės. Kasatoriui ( atsakovui) už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Kasacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegijos 2003-05-29 nutartį, kuria ieškovei buvo priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Tai, kad byloje Nr. 3K-3-1129/2003 neturtinės žalos atlyginimas buvo priteisiamas iš šuns šeimininko, netinkamai prižiūrėjusio savo augintinį, o šioje byloje nagrinėjamas klausimas, kokio dydžio žalą turi atlyginti tėvai, dėl jų nepilnamečio sūnaus tyčinių veiksmų, sukėlusių kitam nepilnamečiui nesunkų sveikatos sutrikdymą, neleidžia vertinti bylų kaip analogiškų. Tai, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje priteista 1000 Lt žala už apysunkį kūno sužalojimą dėl neatsargių veiksmų, dėl nepakankamo rūpestingumo vedžiojant šunį, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimo dydis turi būti didesnis dėl to, kad žala padaryta tyčiniais nepilnamečio veiksmais, kuriuose yra nusikalstamos veikos požymių.
Be to, civilinė byla 3K-3-1129/2003 buvo išnagrinėta 2003 metais, o pastarųjų metų Vilniaus apygardos teisme nagrinėtose bylose neturtinės žalos atlyginimo dydis pakitęs, t.y. yra įsiteisėjusių teismo nutarčių, kuriose neturtinė žala analogiškoje byloje, kaip civilinė byla 3K-3-1129/2003, priteista žymiai didesnė. Vilniaus apygardos teismo 2009-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-532-275/2009 priteistas neturtinės žalos atlyginimas ieškovui nepilnamečiui D. T. iš atsakovų, nepilnametį apkandžiojusio šuns šeimininkų, sumažintas iki 8000 Lt. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pastarųjų metų teismų praktika yra tokia, jog analogiškose bylose būtų priteisiamas iki 1000 Lt žalos atlyginimas. Kolegija daro išvadą, kad priteista 10000 Lt suma yra per didelė, nes Ž. K. dėl atsakovų sūnaus veiksmų sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Ta aplinkybė, kad ar Ž. K. veiksmai atitiko bendro elgesio taisykles, pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo vertinami. Nukentėjusiojo elgesys prieš įvykį priskirtinas prie kitų, turinčių reikšmės bylai aplinkybių, į kurias atsižvelgti įpareigoja teismą materialinės teisės norma - LR CK 6.250 str. 2 d. Atsakovams atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad jų sūnaus reakcija – smūgis ranka ieškovės sūnui į veidą sekė po to, kai Ž. K., išlėkęs iš mokyklos, trenkėsi į T. Ž. nugarą. Tokie liudytojo S. V. parodymai yra perrašyti į Varėnos rajono apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 15-16), todėl teismas turėjo pagrindo daryti išvadą, kad neatsargus paties nepilnamečio Ž. K. elgesys iššaukė atsakovų sūnaus nusikalstamus veiksmus, todėl į tai turėjo būti atsižvelgta nustatant žalos dydį. Kolegija daro išvadą, kad 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nepilnamečiui dėl nosies kaulų lūžimo, veido sumušimo ir galvos smegenų sukrėtimo yra pakankamo dydžio žalos atlyginimas. Teismo sprendimas keistinas, teismui pažeidus LR CPK 185 str. 1 d. pagrindu, teismui padarius išvadą dėl neturtinės žalos dydžio, neįvertinus visų reikšmingų bylai aplinkybių.
Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai pripažintini nereikšmingais.
Atsakovai nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos sūnus patyrė neturtinę žalą, tačiau teismo nurodyti argumentai, jog tokiais įrodymais yra M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto išvada apie tai, kad Ž. K. padarytas sužalojimas, galimai suduodant kumščiu ar spiriant koja, Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2009-02-18 nutarimas, Varėnos rajono apylinkės teismo, 2009-04-16 nutarimas, kuriuo V. Ž. įspėtas dėl nepanaudojimo tėvo valdžios auklėti ir prižiūrėti vaiką, ieškovės pareiškime teismui nurodytos aplinkybės yra pakankamais įrodymais daryti išvadą, kad dėl sužalojimo Ž. K. patyrė fizinį skausmą, turėjo gydytis dėl sužalojimo, buvo nusikalstamų veiksmų auka, ir tai yra pagrindu neturtinei žalai priteisti. Ieškovo motinos nurodytos materialinės išlaidos, susijusios su Ž. K. sužalojimu, nebuvo paneigtos atsakovų, atmesti juos kaip išgalvotus, neatitinkančius protingumo kriterijaus, nebuvo pagrindo.
Ieškovės pateiktame teismui dublike (b.l. 38) nurodyti jos argumentai dėl atsakovų atsiliepimo, tačiau jame iš esmės pakartotos tos pačios aplinkybės, kurios nurodytos ieškininiame pareiškime, todėl atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis ieškovės dubliku, o ne ieškininiame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Tuo nebuvo pažeistos atsakovų teisės pateikti į bylą tripliką, be to, atsakovų sutikimu teismas nusprendė byloje priimti sprendimą už akių, atsakovai, turėjo galimybę siekti, kad byloje nebūtų apsiribojama formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas neatliko formalaus įrodymų vertinimo, nes teismo sprendime yra nurodyti motyvai dėl rašytinių įrodymų, esančių byloje (b.l.45-47).
Atsakovų skundo argumentai dėl netinkamo atsakovo byloje nepagrįsti. LR CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostata, jog žalą turi atlyginti už nepilnametį nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų mokymo, auklėjimo įstaiga, jei nepilnametis žalos padarymo metu buvo šių institucijų prižiūrimas, taikytina tais atvejais, kai nepilnametis neturi tėvų ar jo priežiūra yra pavesta mokymo ar auklėjimo institucijoms, priimant teismo nutartis dėl globos ar rūpybos LR CPK Trečiojo skirsnio tvarka.
Dėl atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Dalinai patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, jos priteistinos iš ieškovo atstovės S. K. į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326str. 1 d. 3 p., , teisėjų kolegija
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28d. sprendimą už akių pakeisti. Priteistą Iš atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. nukentėjusiojo Ž. K. naudai neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 5000 Lt.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. M. į valstybės biudžetą 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.