Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. Š. 2019 m. gruodžio 26 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kieme, tyčia smurtavo prieš V. S., tai yra kumščiu sudavė vieną smūgį į lūpas, spyrė į kairį kelį, kumščiu sudavė į dešinį skruostą, V. S. nuo smūgio nukritus ant žemės, spyrė mažiausiai penkis kartus į veidą, V. S. rankomis užsidengus veidą, spyrė dar mažiausiai tris kartus į veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose – dešinio skruosto srityje, muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje ir apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, nosies kaulų lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas S. J. paaiškino, kad kaltinamojo iškelta versija, jog sužalojimai nukentėjusiajam atsirado stipriai pastūmus jį lengvojo automobilio durelėmis bei jam pargriuvus, yra mažai tikėtina. Durelėmis galėtų būti padaryta muštinė žaizda kaktoje, tačiau nukentėjusiajam nustatyti keli sužalojimai, o ne vienas, taigi, buvo ne mažiau kaip trys trauminiai poveikiai, todėl mažai tikėtina, kad muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje bei nosies kaulų lūžimas galėjo būti padaryti durelėmis, šie sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai smūgiuojant ranka ar koja. Be to, jei nukentėjusysis būtų veidu kontaktavęs su automobilio durelėmis, jis turėjo nukristi ant nugaros, nes griuvimas vyksta trauminio poveikio kryptimi, gi nukentėjusiajam sužalojimai nugaros srityje, pakaušyje nenustatyti.

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. S. akistatoje su įtariamuoju L. Š. patvirtino, kad jam einant namo, privažiavo automobilis, iš jo išlipo vairuotojas, tai buvo L. Š., pastarasis, nieko nesakęs, kirto kumščiu į lūpą, spyrė į kairės kojos kelią, tada vėl kumščiu į dešinį skruostą, po šio smūgio jam nukritus ant žemės, L. Š. spyrė mažiausiai penkis kartus, visi spyriai buvo į dešinį skruostą, nes jis gulėjo ant kairio šono, po to L. Š. išvažiavo; automobilyje sėdėjęs M. A. nebuvo išlipęs. Tuo tarpu L. Š. akistatoje teigė, kad į butą, kur vyko Kalėdų šventimas, jis užėjo trumpam, ten užtruko tik 3–5 minutes, kol M. A. apsirengė ir jie dviese išėjo, važiuodami namo, pakeliui užsuko prie T. M. namo, ten laukė T. M., tuo metu priėjo V. S., pabeldė į vairuotojo durelių langą, L. Š. atidarė langą, V. S. liepė jam pasišalinti, dar prašė jį užvežti į ketvirtą aukštą, o L. Š. pasakius, kad jis eitų kur eina, V. S. pasakė „sutrupinu šitą galvą į šitas dureles“, taip sakydamas bandė suimti L. Š. už galvos, L. Š. atsitraukė, V. S. dar pasakė nepadorius grasinančio pobūdžio žodžius, po ko L. Š. pradėjo juoktis, atsisuko į M. A. ir tuo momentu jis pajuto smūgį į pakaušį prie kairės ausies, V. S. dar bandė atidaryti dureles, tuomet L. Š. durelėmis pastūmė V. S., kad šis atsikabintų, V. S. nukrito ant žemės, po ko L. Š. iš karto nuvažiavo (1 t., b. l. 58 – 62).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo L. Š. kaltei pagrįsti.

Kaltinamasis L. Š. tiek duodamas parodymus teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju V. S., konfliktą pradėjo V. S., kuris grasino kaltinamajam, sudavė jam smūgį į galvą, po ko kaltinamasis, sėdėdamas savo automobilyje, atidarė vairuotojo pusės dureles ir jomis nustūmė V. S., dėl ko šis griuvo ant žemės. Kaltinamasis neneigė, kad automobilio durelėmis pastumdamas V. S. ir taip jį pargriaudamas, galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Tačiau kaltinamasis neigia, kad jis buvo išlipęs iš savo automobilio ir tyčia sudavė V. S. smūgius rankomis ir kojomis į veidą ir į koją. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją, kaltinamojo paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, kurių patikimumas teismui nekelia abejonių. Nukentėjusysis V. S. nuo įvykio tyrimo pradžios vienodai ir nuosekliai aiškino, kad kaltinamasis L. Š., privažiavęs automobiliu, išlipo ir sudavė kumščiu smūgius į veidą, spyrė į kairės kojos kelią, tada vėl smūgiavo į veidą, nuo ko V. S. griuvo ant žemės, nukrito ant kairio šono, tada L. Š. spyrė jam į veidą ne mažiau penkis kartus, būtent tie smūgiai, dėl kurių lūžo nosies kaulai, nukentėjusiajam sukėlė didelį fizinį skausmą. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai V. S. buvo padaryti veido dešinėje pusėje, t. y. kraujosruvos dešinės akies vokų–dešinio skruosto srityje, muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, apatinės lūpos dešinėje pusėje, taip pat nosies kaulų lūžimas, šie sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Be to, specialisto išvadoje pažymėta, kad apžiūros metu V. S. skundėsi kairės kojos kelio, t. y. tos vietos, į kurią buvo įspirta, skausmingumu. Apklaustas teismo posėdyje, specialistas S. J. patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad vertinant nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį (kraujosruvos ir muštinės žaizdos, o ne nubrozdinimai) bei jų lokalizaciją (veide, ne pakaušyje), yra mažai tikėtina, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. stipriai pastumiant atidaromomis automobilio durelėmis ir nukentėjusiajam griūnant bei atsitrenkiant į kietą pagrindą. Byloje nėra duomenų, kad iki įvykio tarp nukentėjusiojo V. S. ir kaltinamojo L. Š. buvo konfliktiniai santykiai, taigi, nenustatytos aplinkybės, dėl kurių V. S. galėtų sąmoningai apkalbėti L. Š.. Iš liudytojo T. M. parodymų seka, kad po vakarėlio V. S. išėjo namo sveikas. Kaltinamasis, aiškindamas apie konflikto su nukentėjusiuoju pradžią, taip pat nurodė, kad prie jo automobilio priėjusio V. S. veide nebuvo sužalojimų. Tuo tarpu po konflikto praėjus 5–10 min., liudytojas T. M. pamatė nukentėjusįjį V. S. jau sužalotą, kruvinu veidu, ir T. M. suvokimu V. S. buvo akivaizdžiai sumuštas, o ne pats pargriuvęs ir susižalojęs, todėl T. M., skambindamas bendruoju pagalbos numeriu, nurodė, kad jo draugas yra sumuštas, jam reikalinga medikų pagalba. Liudytojai I. M. ir R. M. patvirtino, kad jų sūnus T. M. parvedė į namus draugą, nes, sakė, jis sumuštas, jam reikia pagalbos, be to, jie ir patys matė, kad nukentėjusiajam veido srityje stipriai bėgo kraujas, veidas ištino, o ryte jie prie savo namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. toje vietoje, apie kurią pareiškime nurodė V. S., matė gausius kraujo pėdsakus. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad aikštelėje ant asfalto rastos kraujo dėmės. Liudytojas M. A., apklaustas teisme, davė parodymus, kad kaltinamasis L. Š. tyčia nemušė V. S., tik pastūmė jį automobilio durelėmis, po ko V. S. griuvo, taigi, liudytojas M. A. patvirtino kaltinamojo iškeltą versiją, tačiau teismas liudytojo M. A. parodymus vertina kaip nepatikimus ir jais nesiremia, nes jie prieštarauja kitiems bylos duomenims, kurių objektyvumas abejonių nekelia. Liudytojas M. A. nurodė, kad jie su kaltinamuoju draugai, todėl jis galimai yra suinteresuotas duoti kaltinamajam palankius parodymus. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, juos sulyginęs ir susiejęs į visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis L. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S., t. y. sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į veidą, kairę koją, dėl ko atsirado padariniai – nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus, smūgiuodamas į galvos sritį, t. y. asmens gyvybei ir sveikatai svarbią kūno vietą, rodo, kad kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo L. Š. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nukentėjusysis V. S. teigė, kad kaltinamasis jį sumušė, nes supyko dėl nukentėjusiojo išsakytų pretenzijų netinkamai suremontavus draugo automobilį. Kaltinamasis L. Š. neigė buvus pokalbį su V. S. apie mašinų remontą ir aiškino, kad jis apskritai nėra kada nors atlikęs automobilio remonto darbus. Tačiau liudytojas T. M. teisme patvirtino, kad kaltinamasis L. Š. remontuoja automobilius, ir jam yra padėjęs sutvarkyti automobilio gedimą. Net ir liudytojas M. A. per apklausą teisme nurodė, kad jam yra žinoma, jog L. Š. remontuoja mašinas, be to, M. A. patvirtino, kad V. S., priėjęs prie kaltinamojo automobilio, pro atidarytą langą kalbėjosi su kaltinamuoju apie mašinas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų ir konflikto eigoje kaltinamasis, veikdamas tyčia, vadovaudamasis agresyviais, ne gynybos, o puolimo tikslais, panaudojo prieš nukentėjusįjį V. S. intensyvų fizinį smurtą. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei V. S. pasakė įžeidžiančius ar grasinančius žodžius kaltinamojo L. Š. adresu, tai nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės ir nekeičia jo smurtinių veiksmų teisinio įvertinimo, nes iš nukentėjusiojo pusės nebuvo realaus ir pavojingo kėsinimosi.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę L. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuriuo buvo padaryta reikšminga žala kito žmogaus sveikatai. Nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiajam V. S. neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Taip pat nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. L. Š. teisiamas pirmą kartą, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu (1 t., b. l. 148–149). Buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, jos yra įvykdytos (1 t., b. l. 161–163). (duomenys neskelbtini) seniūno pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), dėl jo elgesio nusiskundimų negauta (2 t., b. l. 44). Psichikos sveikatos centro įskaitoje kaltinamasis neįrašytas (1 t., b. l. 166). Teismas, įvertinęs nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Kaltinamajam L. Š. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, tokia bausmė šiuo atveju yra proporcinga ir teisinga, atitinkanti nusikalstamos veikos pobūdį, jo padarymo aplinkybes, padarinius, kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas, už kurį nuteisiamas L. Š., padarytas iki 2020 m. liepos 1 d., kada įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 5 straipsnis (juo pakeistas BK 48 straipsnis), intensyvi priežiūra L. Š. neskiriama, jis įpareigotinas bausmės atlikimo metu mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įvykio vietoje paimta nuoplova (medvilninė šluostė spec. konteineryje), saugoma Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje pagal 2020 m. sausio 14 d. kvitą Nr. 073228 (1 t., b. l. 28), sunaikintina (Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl V. S. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo L. Š. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 1–3). Taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas išlaidas jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Kartu turi būti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), siekiant, kad neturtinės žalos atlyginimas nepavirstų papildoma bausme, todėl teismas turi pareigą siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat pakankamai svarbios aplinkybės yra ir žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-170-699/2016 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. S. dėl kaltinamojo L. Š. nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus: nosies kaulų lūžimą, muštines žaizdas kaktoje ir apatinėje lūpoje, kraujosruvas dešinės akies vokų–dešinio skruosto srityje. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis V. S. dėl tyčinio ir brutalaus nusikaltimo (smūgiai kumščiu ir spyriai į veidą) patyrė dideles fizines kančias ir skausmą, nosies ir galvos skausmai kamavo ilgą laiką, teko nuolat juos slopinti vaistais. Nukentėjusysis patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą. Sumušimai veide buvo akivaizdžiai matomi, gijo ilgai; dėl nosies kaulų lūžimo suprastėjo uoslė, nosis tapo ypač jautri temperatūrų pokyčiams, kamavo nuolatinis nosies užgulimas, dėl to sutriko miegas, visa tai kėlė diskomfortą, ilgalaikius nepatogumus, pasikeitė nukentėjusiojo gyvenimo kokybė. Dėl sveikatos sužalojimo jis ilgą laiką (apie du mėnesius) negalėjo dirbti, sumažėjo jo bendravimo galimybės, dėl to jis jaudinosi ir išgyveno neigiamas emocijas. Iki šiol nukentėjusysis jaučia liekamojo pobūdžio reiškinius (dirgli nosis, galvos skausmai), jis susirūpinęs dėl savo sveikatos ateityje, nes galimai bus reikalinga nosies pertvaros operacija. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala išties didelė ir neigiami padariniai sveikatai yra pakankamai ilgalaikiai. Vis tik teismas, privalėdamas nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį, privalo vadovautis ir teismų praktika, kuri formuojama panašaus pobūdžio bylose. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Išimtinais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionare (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam V. S. nustatytas nesunkus sveikatos sužalojimas dėl nosies kaulų lūžimo, joks gyvybiškai svarbus organas šiuo atveju nebuvo pakenktas, V. S. stacionare nebuvo gydomas. Byloje nėra objektyvių duomenų apie ženklius sužalojimų liekamuosius padarinius. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo L. Š. turtinę padėtį – dirba sezoninį darbą, turto neturi, gyvena su motina (tėvas miręs), šeimoje auga dar du nepilnamečiai broliai. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, nusikaltimu pažeistų vertybių svarbą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumą ir padarinių sunkumą, kaltinamojo L. Š. kaltės formą ir rūšį, nukentėjusiojo patirtą skausmą, skriaudą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 2 000 Eur dydžio kompensacija, kuri priteistina iš žalą padariusio kaltinamojo (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusįjį V. S. atstovavo advokatas R. B.. Pinigų priėmimo kvitai (2 t., b. l. 32, 43) patvirtina, kad V. S. už advokato paslaugas sumokėjo iš viso 850 Eur. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma atlyginti už advokato paslaugas suma nelaikytina neproporcinga ar nepagrįstai didele. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas R. B. dalyvavo procese tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, buvo aktyvus proceso dalyvis, rengė civilinį ieškinį, teikė nukentėjusiajam konsultacijas, todėl įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, nukentėjusiojo atstovo advokato R. B. atliktų veiksmų apimtis ir aktyvumą užtikrinant nukentėjusiojo interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 850 Eur dydžio išlaidos už advokato paslaugas išieškotinos iš kaltu pripažinto L. Š. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir per šešis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti V. S. iš L. Š. 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Medvilninę šluostę spec. konteineryje su įvykio vietoje paimta dėmių nuoplova, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.