Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei, advokatui Stanislovui Nalivakai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., teistas 25 kartus, paskutiniai nuosprendžiai: 2015-01-14 Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-11-19 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams; 2017-12-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį - 60 parų areštu; 2018-03-15 Vilniaus regiono apylinkės Švenčionių rūmų teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 64/1 - laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-06 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 mėnesiams; 2018-06-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį - areštu 90 parų, bausmė subendrinti su 2018-03-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 2018-09-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 64-1 str. - laisvės atėmimu 2 metams, bausmė subendrinta su 2018-03-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas dviem metams ir dviem mėnesiams; 2019-03-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 str. , 64- 1 str. -30 parų areštu, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-09-21 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams; 2019-04-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 64-1 str. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-03-22 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams (šiuo metu atlieka bausmę); 2019-10-16 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 243 str., pritaikius 64-1 str. – 30 parų arešto. Bausmė subendrinta su 2019-04-29 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas dviem metams ir 7 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2018-12-10 apie 17,30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje – (duomenys neskelbtini) parduotuvėje UAB "(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima dar ir statybos įrankių nuoma, sudarė glaistymo aparato "G. M. X" nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir, sumokėjęs 200 eurų užstatą, vienai savaitei išsinuomojo 4000 eurų vertės minėtą UAB "(duomenys neskelbtini)“ priklausantį glaistymo aparatą. Pasibaigus nuomos laikui A. B. aparato negrąžino, likusio nuomos mokesčio nesumokėjo, su nuomotoju nesusisiekė, pastarojo pastangas susisiekti ignoravo, tai yra jis pasisavino nuomos sutarties pagrindu jam patikėtą svetimą 4000 eurų vertės turtą.

Apklaustas kaltinamuoju A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 200 eur užstatą išsinuomojo glaistymo aparatą, nes internete buvo pasiskelbęs dėl apdailos darbų atlikimo, turėjo daug užsakymų, objektą Pašilaičiuose (nei objekto adreso, nei užsakovo kontaktų neturi). Glaistymo aparatą išsinuomojo savo vardu, parduotuvės darbuotojui pateikė savo pasą. Į parduotuvę nuomotis minėto glaistymo aparato jį savo automobiliu atvežė pažįstamas Sergejus, nes į jo (kaltinamojo) automobilį tas aparatas nebūtų tilpęs. Parduotuvės darbuotojas dar padėjo aparatą pakrauti į automobilį. Išsinuomotą aparatą prie jo namų jie perkrovė į jo (kaltinamojo) tuo metu naudotą draugo automobilį „Peugeot“. Aparatą jis paliko automobilyje, o ryte rado išdaužtą automobilio langą ir automobilyje pasigedo glaistymo aparato. Dėl to į policiją nesikreipė, taip pat apie tai nepranešė aparato nuomotojui - parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“, nes tuo metu buvo paieškomas.

Apklaustas liudytoju UAB "(duomenys neskelbtini) " parduotuvės "(duomenys neskelbtini) ", esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorius P. D. parodė, kad įmonė užsiima dažų ir kitos dažymui skirtos įrangos pardavimu ir nuoma. 2018-12-10 17.30 val. į parduotuvę atvyko vyriškis, kuris pasakė, kad nori išsinuomoti glaistymo aparatą „G. M. X". Vyriškis pateikė savo pasą, buvo surašyta glaistymo aparato „G. M. X" nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta ir prie nuomos sutarties pridėta kliento paso nuotrauka. Glaistymo aparatas buvo išnuomotas savaitei už 50 eurų vienos dienos mokestį, viso už 350 eurų. Nuomininkas paliko 200 eurų užstatą. Prieš pasirašydamas nuomos sutartį jis, kaip visada, patikrino ir įsitikino, kad asmuo, kurio nuotrauka yra pateiktame asmens dokumente, yra tas pats, kuris atvyko išsinuomoti įrangą. Tai buvo A. B.. Glaistymo aparatą A. B. pakrovė į tamsiai mėlynos spalvos automobilį, galimai „Chrysler Voyager", kurį vairavo kitas vyriškis, ir išvažiavo. Suėjus nuomos terminui glaistymo aparatas nebuvo grąžintas, todėl jis susisiekė su klientu jo nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir šis pasakė, kad nori pratęsti nuomą dar savaitei. Praėjus antrai savaitei A. B. telefonas buvo išjungtas. Glaistymo aparato „G. M. X" vertė 4000 eurų, prašo atlyginti žalą.

Apklaustas liudytojas S. L. (S. L.) parodė, kad 2018 metų gruodžio mėnesį jam paskambino A. B. ir paprašė nuvežti jį į Žirmūnus, nes jam reikėjo didelio automobilio, kažkokiam įrankiui atsivežti. Kadangi jis turi didelį automobilį "Chrysler town & country", sutiko. Jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio (duomenys neskelbtini) centro. A. B. nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, o jis liko prie automobilio. Vėliau A. ir parduotuvės darbuotojas įkrovė į automobilį glaistymo aparatą ir jis su A. išvažiavo. A. B. jis pavežė ten, kur šis prašė, t.y. į (duomenys neskelbtini) gatvę ir paliko jį su išsinuomotu aparatu aikštelėje priešais 21-ąjį namą. Kiek suprato iš A., kažkas turėjo atvažiuoti jį paimti. A. sakė, kad to įrankio reikės jam, kad greičiau galėtų atlikti visus darbus. Po šio įvykio jis su A. bendravo telefonu, tačiau A. jam nieko neminėjo apie darbus ir taip pat nesakė, kad tą glaistymo aparatą iš jo pavogė. Kiek žino, A. B. vairuotojo pažymėjimo neturi ir gyvena ne Vilniuje. Toks glaistymo aparatas į lengvąjį automobilį netilptų, nebent tai būtų „Peugeot“ markės universalas. A. jam sumokėjo už kurą 10 eurų. A. jam pasirodė geras, doras žmogus, jokių ginčų tarp jų niekada nekilo, jų bendravimas paviršutiniškas, žino, kad A. yra buvęs įkalinimo įstaigoje, bet jo aplinkoje (dirba prie statybų) yra daug tokių žmonių. Su A. susipažino 2018 m. birželio mėnesį per kolegą, su kuriuo atlikinėjo remonto darbus. Kadangi A. labai dažnai keisdavo telefono numerius, negali pasakyti, iš kokio telefono numerio skambino.

Kaip įvykio vieta buvo apžiūrėta parduotuvė „(duomenys neskelbtini) ", esanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole užfiksuota, kad įėjus į parduotuvę matoma salė, kurioje sudėti dažai bei kita dažymui skirta įranga. Salėje dešiniau yra kasa, kairiau matoma patalpa su užrašu „Įrankių nuoma". Nei viduje, nei lauke vaizdo stebėjimo kamerų nėra. (b.l. 9-11) Byloje taip pat yra liudytojo P. D. pateikta tarp jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. 2018-12-10 sudaryta glaistymo aparato M. X nuomos sutartis, kurios esminės sąlygos yra tai, kad nuomininkas šia sutartimi įsipareigoja mokėti aparato nuomos mokestį – 50 eur už parą, kad nuomos sutarties terminas pradedamas skaičiuoti nuo įrankio perdavimo nuomininkui ir skaičiuojamas iki įrankio grąžinimo nuomotojui, ir, kad nuomininkui uždelsus grąžinti įrankį, jokiais atvejais nelaikoma, kad ši sutartis tampa neterminuota. Prie nuomos sutarties pridedama A. B. LR piliečio paso lapo, kuriame yra jo nuotrauka, kopija. (b.l. 7,8)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu, t. y. kaltininkas ima elgtis su svetimu jam paitkėtu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra ir ta galimybe pasinaudoja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Veika padaroma tiesiogine tyčia.

A. B. kaltė pasisavinus jam nuomos sutarties pagrindu patikėtą svetimą turtą įrodyta liudytojų P. D., S. L. parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis.

Taigi nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. glaistymo aparato išsinuomojimo aplinkybės yra tiksliai nustatytos tiek liudytojų, tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir rašytiniu įrodymu – 2018-12-10 nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Vis tik pažymėtina, kad pačioje nuomos sutartyje nėra numatytas įrankio nuomos terminas, tačiau tiek kaltinamasis, tiek ir liudytojas P. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įrankis buvo išnuomotas vienai savaitei, po ko, šalys telefonu sutarė dėl nuomos termino pratęsimo dar vienai savaitei, taigi šioje vietoje ginčo nėra.

Liudytojo P. D. parodymai patvirtina (tą pripažįsta ir kaltinamasis), kad pasibaigus šalių sutartam vienos savaitės aparato nuomos terminui, kaltinamasis A. B., kuris buvo davęs 200 Eur užstatą, prilygstantį tik keturių dienų aparato nuomos kainai, išsinuomoto aparato negrąžino, nuomos mokesčio pilnai nesumokėjo, su nuomotoju pats nesusisiekė, o pratęsti aparato nuomos terminą dar vienai savaitei jis paprašė tik paskambinus pastarajam. Galiausiai, pasibaigus antrai aparato nuomos savaitei, kaltinamasis išvis nebeatsiliepė telefonu ir tapo nebepasiekiamas. Šios aplinkybės įrodo kaltinamojo tiesioginės tyčios pasisavinant svetimą turtą požymį bei nusikalstamos veikos baigtumo momentą, kuris sietinas jau su kaltinamojo pasišalinimo iš parduotuvės su išsinuomotu glaistymo aparatu laiku, nes jau nuo tada kaltinamasis įgijo galimybę pilnai disponuoti tuo aparatu.

Tai, kad kaltinamasis neketino išsinuomoto aparato grąžinti, patvirtina daug netiesioginių įrodymų, kurie papildo tiesioginius įrodymus bei tuo pat metu paneigia visiškai nenuoseklius, nelogiškus ir kitiems bylos duomenims prieštaraujančius įrodymus.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis naudojo ar bent ketino panaudoti išsinuomotą aparatą. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia perkelti įrodinėjimo pareigą kaltinamajam, tačiau vis tik ir nedraudžia kaltinamajam įrodymais pagrįsti savo gynybinę versiją, šiuo atveju, bent jau nurodant kada, kur ir pas kokius asmenis jis būtų atlikęs sienų glaistymo darbus. Iš byloje esančios Sodros duomenų bazės pažymos matyti (b.l. 34), kad A. B. draudžiamų pajamų neturėjo nuo 2017-02-26, vadinasi, jis nedirbo. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl glaistymo aparato pasisavinimo, sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (b.l. 56), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus pakeitė ir iškėlė versiją, kad jo išsinuomotas glaistymo aparatas buvo pagrobtas namo kieme iš draugo jam palikto naudotis automobilio „Peugeot“. Ši nauja versija visiškai neįtikinama ir paneigta. Kaltinamasis apskritai gyvena ne Vilniuje, o kaip parodė liudytojas S. L., A. B. net neturi vairuotojo pažymėjimo ir, kad į lengvąjį automobilį, juolab, jei tai paprastas „Peugeot“ markės automobilis - sedanas, toks aparatas net ir nebūtų tilpęs. Liudytojas S. L. taip pat parodė, kad po šio įvykio dar ne kartą telefonu bendravo su A. B., tačiau šis visiškai nieko neminėjo, kad glaistymo aparatą iš jo pavogė. Neturi loginio paaiškinimo ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis su išsinuomotu sunkiu glaistymo aparatu jo paties prašymu S. L. buvo paliktas miesto automobilių aikštelėje ((duomenys neskelbtini) g.), nors, kaip tvirtino kaltinamasis, tą aparatą jis nakčiai paliko tuo metu savo naudotame automobilyje prie namų. Minėta, kad kaltinamasis Vilniuje negyveno ir ikiteisminio tyrimo metu nieko apie savo neva naudojamą automobilį neminėjo. Teismo vertinimu, kaltinamojo versija apie išsinuomoto aparato vagystę yra visiškai paneigta vien jo paties parodymų prieštaringumu. Bylos duomenys rodo, kad išsinuomojęs glaistymo aparatą kaltinamasis tiesiog dingo iš nuomotojo R. D. akiračio. Dar pažymėtina, kad nuomos sutartį sudaręs UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius P. D., nors ir turėjo galimybę pagal kaltinamojo pateiktą asmens dokumentą patikimai identifikuoti įrangą išsinuomojusį asmenį, tačiau ši aplinkybė savaime nėra pakankamas nuomos sutarties sąlygų įvykdymo garantas, nes nuomotojui nebuvo žinoma, kad tiek kaltinamojo turtinė padėtis, tiek jo asmenybė (tuomet buvo jau apie 20 kartų teistas) neleido tikėtis sklandaus sutarties įvykdymo. Be to, vertinant glaistymo aparato kainą (apie 4000 eur), kaltinamojo sumokėtas 200 eur užstatas kaltinamojo asmenybės, apie kurią, kaip minėta, nuomotojas nieko nežinojo, kontekste, taip pat negarantavo sklandaus sutarties sąlygų įvykdymo. Kaltinamojo žinion ir dispozicijon buvo perduotas žymiai vertingesnis turtas, nei pastarojo sumokėta užstato suma. Neatmestina ir tai, kad kaltinamasis, siekdamas įgyti vertingą įrankį, kūrė tam tikrą patikimo kliento įvaizdį, atvažiuodamas į parduotuvę su akivaizdžiai statybinių medžiagų pervežimui naudojama transporto priemone. Tai situacija, kai įrangos nuomotojas, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad glaistymo aparato nuomininkui nesilaikant nuomos sutarties sąlygų, jis (nuomotojas) savo pažeistų teisių dėl kaltinamojo nemokumo negalės apginti civilinio proceso tvarka. Būtent pastarasis požymis teismų praktikoje turto pasisavinimo bylose pripažįstamas kaip baudžiamąją bei civilinę atsakomybę atribojantis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012).

Išvardinti bylos duomenys yra gauti baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie teismo pripažįstami įrodymais.

A. B. padaryta veika atitinka visus nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Dėl bausmės

A. B. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, padarytos žalos neatlygino.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad kaltinamasis yra recidyvistas. (Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 13 p.).

A. B. būdamas dar jauno amžiaus (32 m.) teistas jau 25 kartus, A. B. ir dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis niekur nedirba, vagiliauja, daugybę kartų buvo baustas ir administracine tvarka (b.l. 48-52).

Duomenų apie tai, kad kaltinamasis turėtų psichikos ar priklausomybių sąlygotų sutrikimų, byloje nėra.

Taigi A. B. gyvenimo eigoje nesitaiso, nuolat darydamas naujas nusikalstamas veikas, jis toliau degraduoja. Vienintelė bausmės rūšis, kuria galima siekti bausmės tikslų, numatytų Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, o ypač, siekiant užkirsti kelią naujiems nusikaltimams, yra terminuotas laisvės atėmimas.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje yra UAB "(duomenys neskelbtini) " prašymas pripažinti įmonę civiliniu ieškovu 4000 eurų sumai turtinei žalai atlyginti. Šį dokumentą ikiteisminio tyrimo pareigūnas traktavo kaip civilinį ieškinį, taigi pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje civiliniu ieškovu. (b.l. 13, 14)

Pažymėtina, kad pastarasis dokumentas, viena vertus, neatitinka ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, tačiau, antra vertus, minėtu pareiškimu patvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi kaltinamajam turtinio pobūdžio pretenziją dėl padarytos žalos.

Teismas vertina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl pripažinimo civiliniu ieškovu kaip civilinį ieškinį, tačiau jį atmeta, kaip neįrodytą. Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje (Civilinio ieškinio išsprendimas) nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Pareiga pagrįsti civilinį ieškinį tenka civiliniam ieškovui, tačiau šiuo atveju civilinis ieškovas, prašydamas priteisti iš kaltinamojo tokio paties naujo glaistymo aparato kainą, ieškinio dydžio išvis neįrodinėjo, o apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, kad naujo glaistymo aparato "G. M. X" kaina yra 4000 Eur. Byloje nėra nė vieno dokumento nei apie kaltinamojo pasisavinto aparato įsigijimą ir kainą, nei apie jo naudojimo laiką, nei apie analogiško aparato kainas rinkoje, todėl teismas, neturėdamas civilinio ieškinio pagrindimo duomenų, neturi ir vertinimo dalyko.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti A. B. nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos kardomąją priemonę – suėmimą (nuosprendis skelbiamas kaltinamajam nedalyvaujant).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

UAB "(duomenys neskelbtini) " civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.