Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-31-544/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-23
Bylos Nr.
e2S-31-544/2025
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-01176-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
P. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), R. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-31-544/2025 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01176-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7.; 3.2.3.6.1.2.4.; 3.3.2.6.2 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2025 m. sausio 23 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2559-1173/2024 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), R. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas P. K. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2023-05-08 tarp P. K. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, transporto priemonės išsimokėtinai pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį ir 2023-05-08 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. Z. sudarytą automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. 2. Ieškovas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) su juo 2023-05-08 sudarytas transporto priemonės pirkimo – pardavimo ir pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis prašė pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnyje numatytu sandorio negaliojimo pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės, neketinant už transporto priemonę atsiskaityti, nes atsakovė sutarčių nepasirašė, įgijusi transporto priemonę atsakovė ją iš karto perleido atsakovui R. Z. 2023-05-08 atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Z. tos pačios transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas prašė pripažinti negaliojančia CK 1.86 straipsnyje numatytu sandorio negaliojimo pagrindu kaip tariamą sandorį, kuris sudarytas nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Kilus įtarimui, kad gali būti apgautas, 2023-05-15 kreipėsi į policiją, Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. 3. Teismas 2024-09-03 vykusio teismo posėdžio metu, atsižvelgdamas į tebevykstantį ikiteisminį tyrimą, pasiūlė šalims pasisakyti (pateikti savo nuomonę) dėl civilinės bylos sustabdymo poreikio. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas nepageidauja, jog civilinė byla būtų sustabdyta, o atsakovo R. Z. atstovas prašė civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje arba iki tol, kol bus panaikinti įtarimai atsakovui R. Z. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024-10-23 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-2559-1173/2024 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. 5. Teismas sprendė, kad šioje konkrečioje situacijoje nėra galimybės teisingai išnagrinėti civilinės bylos iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir jame priimtas procesinis sprendimas, nes: civilinėje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai ir jų faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės didžiąją dalimi yra tokios pat, kaip ir ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini); ikiteisminiame tyrime atsakovui R. Z. yra pareikšti įtarimai dėl 13 iš esmės ananlogiškų nusikalstamų veikų padarymo veikiant organizuotoje grupėje kartu su kitais asmenimis, įskaitant ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorių T. P., apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgyjant svetimą skirtingiems nukentėjusiesiems priklausantį turtą – automobilius, analogiškomis aplinkybėmis ir būdu, kaip ir nagrinėjamu atveju, todėl tokios aplinkybės gali būti ištirtos tik ikiteisminio tyrimo metu; ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu gali būti ištirtos ir patikrintos išsamiau, nei tai galima padaryti civilinio proceso priemonėmis; jei tyrimas baigtųsi baudžiamosios bylos procesu, atsirastų pagrindas faktų prejudicijai; prioritetas turi būti teikiamas teisingam, o ne operatyviam bylos išnagrinėjimui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu ieškovas P. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-10-23 nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 6.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių vertina, kad sudarant ginčijamus sandorius buvo apgautas, kad pirkėjas nebuvo sąžiningas įgijėjas, buvo išanalizuoti duomenys iš baudžiamosios bylos, apklaustas atsakovas, liudytojas, kurie yra įtariamieji baudžiamojoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad tik ikiteisminiame tyrime galima nustatyti, ar ieškovo teiginiai apie atsakovų apgaulę pasitvirtino, yra nepagrįsti ir nesudarė teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylą, tuo labiau, kad ir nutartyje nenurodyti įtikinami argumentai, kodėl aktualių aplinkybių teismas negali nustatyti pats. 6.2. Jei pirmosios instancijos teismo nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo liktų galiojanti, ieškovo pareikštas ieškinys ir iš to kylantis civilinis procesas taptų beprasmiu, nes baudžiamojoje byloje priimant galutinį nuosprendį ar nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą būtų išspręstas ir daiktinių įrodymų likimas. Teismas bet kokiu pretekstu siekia nespręsti bylos ir, jei ne priimta skundžiama nutartis, sprendimas jau galėjo būti priimtas. Baudžiamojoje byloje atitinkamo sprendimo dar gali tekti laukti 2-3 metus ar net daugiau, o per tokį laiką jo automobilio vertė gali esmingai sumažėti. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai 7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos nutarties, kuria teismas CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdė civilinę bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą ir kitais, nei numatyta CPK 163 straipsnyje, CPK 164 straipsnio 1-3 punkte, atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

10. Bylos duomenys rodo, kad šioje civilinėje byloje ieškinio dalykas yra reikalavimas pripažinti negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudarytas dėl apgaulės tarp ieškovo ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2023-05-08 sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo ir pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis bei CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamą sandorį pripažinti negaliojančia 2023-05-08 tarp atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir R. Z. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį.

11. Byloje taip pat nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, kuriame įtarimai dėl sukčiavimo pareikšti šios bylos atsakovui R. Z. ir dėl to, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su kitais asmenimis, įskaitant atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorių T. P., V. V. (pirko automobilį iš ieškovo P. K. atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vardu), apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2023-05-08, apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), veikdami kaip įmonės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, sudarydami patikimos įmonės įvaizdį, tyčia nuslėpdami, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su P. K. sudarė automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ir pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuriose nurodė, jog iki 2023-05-25 sumokės 3 235 Eur, iki 2023-06-25 – 3 235 Eur ir iki 2023-07-05 – 3 235 Eur, tačiau šių pinigų sutartu laiku nesumokėjo, tokiu būdu panaudodami apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – minėtą automobilį, tuo padarydami nukentėjusiajam P. K. 9 700 Eur turtinę žalą.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, tinkamai nepagrindė bylos sustabdymo tikslingumo, faktinio pagrindo ir pažeidė proceso ekonomiškumo principo reikalavimus.

13. Pažymėtina, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

14. Kasacinis teismas, aiškindamas dėl ikiteisminio tyrimo ir bylos sustabdymo santykį, yra nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras (LAT 2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007). Vien ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (LAT 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

15. Kita vertus, tam tikrais atvejais vykstantis ikiteisminis tyrimas gali būti pakankamas pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu, tačiau tik tokiais atvejais, kai tai pateisinama proceso trukmės, intensyvumo aspektais, kai civilinės bylos aplinkybių negalima, netikslinga, neekonomiška nustatyti civilinėje byloje, tinkamai motyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas (LAT 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019; 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, nes padarė išvadą, kad: ieškovo pareikšti reikalavimai ir jų faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės didžiąją dalimi yra tokios pat, kaip ir ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jos bus išsamiau nustatytos bei ištirtos ikiteisminio tyrimo metu; atsakovui R. Z. yra pareikšti įtarimai dėl 13 iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų padarymo veikiant organizuotoje grupėje ir kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi T. P., apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgyjant svetimą skirtingiems nukentėjusiesiems priklausantį turtą – automobilius, analogiškomis aplinkybėmis ir būdu, kaip ir civilinėje byloje nagrinėjamu atveju, todėl jos gali būti ištirtos tik ikiteisminio tyrimo metu; jei tyrimas baigtųsi baudžiamosios bylso procesu, atsirastų pagrindas faktų prejudicijai; prioritetas turi būti teikiamas teisingam, o ne operatyviam bylos išnagrinėjimui.

17. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 16 punkte nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir procesiniam sprendimui nepritaria.

18. Pirmojoje instancijoje nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais ir įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinėje byloje neturi būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje net nesirėmė tuo, kad stabdo civilinę bylą dėl to, jog iš joje suriktų įrodymų visumos civilinio proceso tvarka negali nustatyti bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, būtinų bylai iš esmės išspręsti, ar kad tai daryti yra neekonomiška ar netikslinga. Teismo išvada, kad bylos faktinius duomenis bus galima išsamiau ir visapusiškiau nustatyti tik ikiteisminio tyrimo metu naudojamomis priemonėmis, nepagrįsta, nes skundžiamoje nutartyje nenurodyta ir neargumentuota, kodėl šiam tikslui pasiekti nepakanka CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepagrindė, dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo civilinės bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, nenurodė, kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas ieškiniu prašo sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.86, 1.91 straipsniuose numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl ieškinio faktinis pagrindas gali būti nustatytas (patikrintas) civilinio proceso tvarka, šalims naudojantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, o civilinę bylą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga įvertinti šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, atlikti teisinę byloje nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikaciją (identifikuoti šalis siejusius teisinius santykius).

21. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ne kiekvienu atveju baigiamas kaltinamojo akto surašymu ir baudžiamosios bylos perdavimu teismui. Tik baudžiamojoje byloje teismas tiesiogiai tiria įrodymus ir nustatinėja prejudicinius faktus, todėl ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai neturi prejudicinės galios. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Teismo nuosprendis yra priimamas tiesiogiai teismo posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai gali būti tik rašytiniais įrodymais civiliniame procese, o juos gauti teismas dažniausiai gali ir nesustabdęs bylos.

22. Taigi, nesant reikšmingų argumentų dėl aplinkybių, kurios gali būti nustatytos tik atliekant ikiteisminį tyrimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymų rinkimas ir vertinimas gali ir turi būti atliekamas civilinėje byloje pagal civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos sustabdymas pažeidžia CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus, ekonomiškumo principo reikalavimus (CPK 7 straipsnis), dėl civilinės bylos sustabdymo yra netinkamai įgyvendinama asmens teisė kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 164 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą fakultatyvinį bylos sustabdymo pagrindą, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-10-23 nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė