Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui D. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei J. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas yra atstovaujamas advokato, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Atsakovo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko su reikalavimu dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove; prašė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl vaikui teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, šiuo metu jis dirba UAB „Elstatyba“ ir gauna 1000 Lt darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, Nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas negali skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500 Lt, o nustatant išlaikymo dydį reikia atsižvelgti į vaiko poreikius ir tėvų galimybes, todėl šiuo atveju tėvų galimybėms esant minimalioms, vaiko poreikiai taip pat turėtų būti minimalūs.

Atsakovo atstovė, patikslinusi priešieškinio reikalavimus ir atsisakiusi priešieškinio reikalavimų punkto, kuriame buvo numatyta, kad atsakovas kas antrą savaitgalį sūnų D. B. paima iš ieškovės namų šeštadienį 10 val. ir parveža jį į ieškovės namus sekmadienį 20 val., kitoje dalyje priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, raštu prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Institucija, duodanti išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui 2013-07-08 pateiktoje išvadoje nurodė, kad su ieškiniu sutinka, siūlo pakeisti 2010-04-28 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo, padidinant vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina J. P., su kuria vaikas ir gyvena. 2013-09-30 pateiktoje išvadoje Elektrėnų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad sutinka su priešieškiniu ir siūlo nustatyti priešieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (b.l. 21, 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis, atsakovo atstovei patikslinus priešieškinio reikalavimus, tenkintini visiškai.

Sprendžiant šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Ieškovės ieškinyje, ieškovės ir jos atstovės, atsakovo atstovės teismo posėdžio metu, Institucijos, duodančios išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose nurodytos aplinkybės bei kiti bylos duomenys (b. l. 5, 7) patvirtina, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Atsakovas sutiko, kad nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), būtų nustatyta su ieškove. Ieškovė išreiškė norą, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai bus užtikrinti nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-28 sprendimu (b.l. 6) iš atsakovo D. B. nepilnamečiam vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-12-11 iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2026-01-12, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

CK 3.201 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tik įsitikinęs, jog iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, teismas sprendžia, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, tai yra laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečiam vaiko išlaikymui reikia kas mėnesį apie 960 Lt, tai patvirtina ieškovės pateiktas vaiko poreikių per mėnesį paskaičiavimas (b.l. 9), su kuriuo atsakovas nesutiko.

Bylos duomenys patvirtina, jog tuo metu, kai šalių vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo priteistas išlaikymas, t.y. 2010-04-28, jam buvo 2 metai, bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnametis vaikas yra sulaukęs 6 metų amžiaus. Vaikui augant atitinkamai didėja vaiko poreikiai - maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos reikmenims, poilsiui, laisvalaikiui; šalių nepilnametis vaikas lanko Elektrėnų vaikų lopšelį-darželį „Drugelis“ (b.l. 87-91), todėl susidaro papildomos išlaidos, kurių ieškovė išlaidų paskaičiavime nenurodė, nors teismo posėdyje paaiškino, kad vaikui lankant vaikų darželį visą mėnesį, t.y. visomis darbo dienomis, už darželį tenka sumokėti 244 Lt už mėnesį, tiek ji ir sumokėjusi už 2013-11 – 2013-12.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai po Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-28 sprendimo priėmimo pasikeitė, tai yra padidėjo, iš esmės.

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu dėl šalių vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, atsiliepime į pareikštą ieškinį bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jis neturi jokio nekilnojamojo turto, o jo turima viena transporto priemonė yra menkavertė, dirbdamas darbus, susijusius su statybomis, gauna 1000 Lt, o atskaičius mokesčius - 694,92 Lt atlyginimą.

Sprendžiant teismo sprendimu priteisto šalių vaikui išlaikymo padidinimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas kitos šeimos, kitų išlaikytinių, taip pat – ir kitų nepilnamečių vaikų, neturi, jis yra jauno amžiaus, darbingas, ką patvirtino teismo posėdyje atsakovo atstovė, todėl atsakovas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas jo nepilnamečiam vaikui išlaikyti. CK 3. 192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti šalių vaikui didesnį išlaikymą.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2013-12-02 ji įsidarbino UAB „Maxima“, kur gaus minimalų 1000 Lt darbo užmokestį, taip pat gauna 52 Lt socialinę pašalpą už vaiką, butą nuomojasi iš pažįstamų pagal panaudos sutartį, nuomos mokesčio nemoka, bet moka už komunalines paslaugas, savo jokio turto neturi; tai patvirtina byloje esančios pažymos, iš kurių matyti, kad ieškovė neturi savo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių (b.l. 10, 11). Atsakovas taip pat neturi nekilnojamojo turto (b.l. 55), turi automobilį, pagamintą 1992 m. (b.l. 56-57), neturi piniginių lėšų banke (b.l. 74), gyvena vienas (b.l. 73), dirba UAB „Elstatyba“, kur jo darbo užmokestis yra 1157,14 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių (b.l. 65, 72).

Taigi konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikui reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį.

Duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti ½ dalies šalių vaikui reikalingo išlaikymo, byloje nėra.

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į tai, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra neįgalus, nedarbingas, nėra, darytina išvada, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.156, 3.192 str. str.).

CK 3.192 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Minėta, jog ieškovė pateikė išlaidų, skirtinų šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, paskaičiavimą (b.l. 9), kuriame nurodė, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia ne mažiau kaip 960 Lt. Tačiau teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktas vaiko poreikių apskaičiavimas neatspindi realių vaiko poreikių per mėnesį vertinant juos vertine išraiška. Taip, ieškovė nurodė ir tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 87-91), kad šalių nepilnametis vaikas lanko Elektrėnų vaikų lopšelį-darželį „Drugelis“ (b.l. 87-91), todėl susidaro papildomos išlaidos, kurių ieškovė išlaidų paskaičiavime nenurodė, nors teismo posėdyje paaiškino, kad vaikui lankant vaikų darželį visą mėnesį, t.y. visomis darbo dienomis, už darželį tenka sumokėti 244 Lt už mėnesį, tiek ji ir sumokėjusi už 2013-11 – 2013-12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės pateikta vaiko poreikių skaičiuote, pagal kurią per mėnesį vaikui reikia 960 Lt, nesivadovauja.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Įvertinus ieškovės turtinę padėtį bei atsakovo turtinę padėtį, šalių nepilnamečio vaiko poreikius, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju 1000 Lt išlaikymas, mokėtinas abiejų šalių, yra proporcingas šalių nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų (šalių) turtinei padėčiai, tokio dydžio išlaikymas užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai yra bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinus, jog, abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, konstatuotina, kad atsakovas privalo mokėti šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, pakeičiant ir padidinant išlaikymo dydį šalių vaikui, nustatytą 2010-04-28 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, bei priteisiant iš atsakovo šalių vaikui po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Ieškovė su patikslintais priešieškinio reikalavimais dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sutiko. Be to, kaip nurodė ieškovė, ji niekada netrukdė atsakovui bendrauti su šalių sūnumi D. B., netgi ragindavo atsakovą tai daryti, tačiau jis pats nereiškė ir nereiškia jokio noro bendrauti su savo vaiku, neskambina, nelanko vaiko nei namuose, nei vaikų darželyje, nurodė, kad atsakovas su vaiku nebendrauja jau 2 metus 3 mėn. Atsakovas, priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodęs, kad geruoju susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos su ieškove jam nepavyksta, ieškovė neleidžia atsakovui pamatyti sūnaus, dažnai keičia gyvenamąją vietą ir telefono numerį, o taip pat ir atsakovo atstovė, teismo posėdyje patikslinusi ir palaikiusi priešieškinio reikalavimus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo anksčiau nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

Tačiau, ieškovei sutinkant su priešieškinio patikslintais reikalavimais, teismas, siekdamas užkirsti kelią ateityje galintiems kilti konfliktams tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su jų vaiku, nustato atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką pagal patikslintus priešieškinio reikalavimus.

Visi kiti byloje esantys įrodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo nevertinami ir neanalizuojami.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinys ir priešieškinis, atsakovo atstovei patikslinus teismo posėdyje priešieškinio reikalavimus, patenkintini visiškai.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-06-12 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1925-13 (b. l. 14-16) ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji yra 100 proc. atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Iš byloje esančios Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-04 pažymos Nr. (4.22)-TPA-871-13 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 53) matyti, kad šios išlaidos sudarė 480,00 Lt.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 474,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei: 234,00 Lt žyminio mokesčio (144,00 Lt už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 90,00 Lt už išlaikymo dydžio pakeitimą (500,00 - 250,00 Lt x 12 mėnesių x 3 procentai)), ir 240,00 Lt (480,00 : 2) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 17,40 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, t.y. po 8,70 Lt iš kiekvienos šalies, valstybei nepriteisiamos.

Atsakovas patyrė 1144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 27, 85-86).

Paskyrus bylą nagrinėjimui 2013-10-29, 10.00 val. atsakovas į teismo posėdį, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta, neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo nei teismo, nei savo atstovės, kuri negalėjo teismui nurodyti atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, be to, atsakovas nereagavo į teismo rašytinį pasiūlymą (b.l. 35) pateikti įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį ir tokių įrodymų nepateikė; paskyrus bylą nagrinėjimui 2014-01-06, 13.00 val. atsakovas į teismo posėdį, apie kurį jam taip pat buvo tinkamai pranešta, vėl neatvyko, apie neatvykimo priežastis vėl neinformavo nei teismo, nei savo atstovės, kuriai, nežiūrint į nevienkartinius bandymus, kaip ji paaiškino teismo posėdyje, nepavyko susisiekti su atsakovu ir užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, nors ji, telefonu susiskambinusi su atsakovo motinos sugyventiniu, prašė jo perduoti atsakovui, kad šis būtinai susisiektų su savo advokate. Visa tai rodo atsakovo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, visišką nesirūpinimą greitu ir teisingu bylos, kurioje, be kita ko, jis pats yra pareiškęs priešinį reikalavimą, išnagrinėjimu, kaip įpareigoja šalis įstatymas (CPK 7, 42, 95 straipsniai).

CPK 93 str. 4 d. numato, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidas.

Taigi, įvertinus atsakovo procesinį elgesį bei tai, kad atsakovui nebuvo pagrindo reikšti byloje priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė nedarė kliūčių atsakovui bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, o taip pat įvertinus ieškovės turtinę padėtį, dėl kurios jai net yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.156, 3.170, 3.192-3.199, 3.201, 3.208 str. str., CPK 3, 5, 79, 88, 92, 93, 96, 99, 177-178, 268-270, 375-380 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-28 sprendimu iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2014 m. sausio 24 d., iki vaiko pilnametystės, tai yra iki 2026 m. sausio 12 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti D. B. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Nustatyti tokią D. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

Kas antrą sekmadienį D. B. paima sūnų D. B. nuo 14 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.Tėvo dieną, atsakovo D. B. gimimo dieną, t.y. rugsėjo 24 d., sekančią dieną po sūnaus D. B. gimimo dienos, t.y. sausio 13 d., nepilnametis vaikas D. B. praleidžia su tėvu D. B..Poriniais metais – pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, neporiniais metais - antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną - nepilnametis vaikas D. B. praleidžia su tėvu D. B..Vasaros atostogų laikotarpiu D. B., iš anksto suderinus su J. P., pasiima sūnų D. B. vienai savaitei.Įpareigoti J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pranešti D. B. apie jos - J. P., o kartu ir nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą.

Priteisti iš D. B. 240 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, „Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir 234 Lt 00 ct kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.