- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2-2114-913/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00148-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- V. D., K. T., Anykščių
- Advokatai
- Sigita Mačytė-Šulskienė
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas atstovui,
nedalyvaujant tretiesiems asmenims V. D., K. T. ir Anykščių 2-ojo notarų biuro notarei Boženai Džigorai-Isajevai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys V. D., K. T. ir Anykščių 2-ojo notarų biuro notarė Božena Džigora-Isajeva.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. T. patikslintu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. T. po savo motinos S. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti; pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Boženos Džigoros-Isajevos, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo A. T. motina S. T. Iki motinos mirties ieškovas gyveno su motina jai priklausiusiame bute esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta. Po S. T. mirties ieškovas liko gyventi motinai priklausiusiame bute, pagal savo galimybes jį prižiūrėjo ir juo naudojosi. Po S. T. mirties bute likusiais motinos daiktais – baldais, buitine technika, ieškovas taip pat naudojosi kaip savais daiktais. Tarpininkaujant Anykščių rajono socialinių paslaugų centrui nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2023 m. birželio mėn. dalimi ieškovui priklausančios socialinės pašalpos lėšų buvo dengiami įsiskolinimai UAB „Anykščių vandenys“, UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, UAB „Anykščių šilumas“ ir UAB „Ignitis“ už komunalines paslaugas. Daugiau jokio kito turto S. T. neturėjo.
3. Ieškovas dėl žinių stokos, socialinių įgūdžių nebuvimo nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo, nes galvojo, kad motinos turėtas turtas ir taip jam atiteko. Ieškovui iki 2033-04-18 yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2023 vasario 2d. Anykščių rajono socialinių paslaugų centras ieškovui teikė pagalbos į namus paslaugas, kurios buvo nutrauktos asmens prašymu. Nuo 2023 m. kovo mėnesio buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos (informavimas / konsultavimas, atstovavimas / tarpininkavimas, maitinimo organizavimas). Dėl socialinių įgūdžių stokos 2024 m. rugpjūčio 19 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų teikimo A. T..
4. 2024 m. balandžio mėn. į ieškovo gyvenamąją vietą atvyko VĮ Turto bankas atstovai, buvo surašytas Nekilnojamojo turto faktinio naudojimo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad faktiškai nekilojamojo turto objektu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi ieškovas. Tada ieškovas sužinojo, kad po jo motinos S. T. mirties likęs palikimas perėjo valstybei. 2024-06-03 VĮ Turto bankas raštu ieškovas buvo informuotas, kad už faktinį patalpų naudojimą VĮ Turto bankui turi būti mokamas mokestis – 103,70 Eur (be PVM) ir visi kiti mokesčiai susiję su patalpų naudojimu. Nuo 2024 m. spalio mėn. ieškovui paskirta socialinė pašalpa 100 proc. pervedama į Anykščių rajono socialinių paslaugų centro atsiskaitomąją sąskaitą. Socialinių paslaugų centras tarpininkauja su VĮ Turto banku ir apmoka einamąsias mėnesio sąskaitas. Sužinojus, kad motinai priklausęs turtas, kuriuo faktiškai ieškovas visą laiką naudojosi kaip savo, perėjo valstybei, ieškovas, tarpininkaujant socialinių paslaugų centro socialiniams darbuotojams kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, kur buvo priimtas sprendimas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas gavo informaciją iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių apie valstybei galimai pereisiantį palikėjos S. T. palikimą. Pradėjęs palikimo perėjimo valstybei procedūrą, atsakovas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę ir jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl palikėjos palikimo. VĮ Turto bankas 2024-04-24 atliko paveldėto turto, (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir surašė Turto apžiūros aktą, taip pat pateikė informaciją ieškovui, kad S. T. palikimą paveldėjo valstybė. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovo veiksmai po palikėjos mirties neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens kriterijų. Priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą galėjo būti išreikšta, tik aktyviais veiksmais, kurie parodo, jog jis siekė įgyti paveldimą turtą nuosavybės teise, tačiau iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų visumos apie tai negalima padaryti vienareikšmiškos išvados. Ieškovas iki (duomenys neskelbtini) neatliko minėtų veiksmų dėl palikėjos palikimo, todėl jo ieškinio teiginiai, kad jis priėmė mirusios mamos palikimą faktiniu valdymu ir per įstatyme nustatytą terminą kelia pagrįstas abejones. Tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu. Įpėdinis paveldėtą turtą turi valdyti kaip savo ir į jį turi visapusiškai įgyvendinti savininko teises. Nesant konkrečių duomenų apie tai ir praėjus daugiau kaip 3 metams po palikėjos mirties, palikėjos palikimo paveldėjimo fakto ieškovui tinkamai neišviešinus, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti paveldėjimo procedūros dėl minėto palikimo priėmimo. Visuma aptartų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei buvo išduotas pagrįstai. Šiuo atveju ieškovui nepriėmus ir neįregistravus
viešame registre minėto palikimo per CK nustatytus terminus, atsakovas pagrįstai vykdė palikėjos turto paveldėjimo procedūrą valstybei. Taigi ieškovas turėjo ne vieną galimybę pasitikslinti duomenis apie palikėjos palikimo paveldėjimą, pareikšti pretenzijas dėl minėto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo tiesiogiai jį išdavusiam notarų biurui. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskirtas prie notaro atliekamų veiksmų. Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notarų biuro buvimo vietą, tačiau tai atlikta nebuvo. Valstybė priimdama ginčo objektu esantį palikėjos palikimą, o Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Božena Džigora – Isajeva išduodama (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą į jį, jokių teisei priešingų veiksmų neatliko. VĮ Turto bankas papildomai pažymi, kad su reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu toks bus pareikštas, nesutinka. Nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl jis nelaikytinas atsakingu už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą. VĮ Turto banko vertinimu, šioje susidariusioje situacijoje, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Atsiliepimas
6. Tretysis asmuo V. D. pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, kad atsisako buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Anykščių rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja A. Ž. paaiškino, kad A. T. ir jo motina buvo ilgamečiai jų klientai. Mamai mirus, A. T. šių paslaugų atsisakė, bet vėliau vėl buvo pradėtos teikti paslaugos, nes A. T. pats mokesčių mokėti negebėjo, jam reikėjo pagalbos. Jis neturėjo asmens dokumento, labai ilgai užtruko kol susitvarkė asmens dokumentą, ir dėl to buvo išbrauktas iš Užimtumo tarnybos, prarado teisę į socialinę pašalpą. Galiausiai jo turtas atiteko VĮ Turto bankui. Tada socialinių paslaugų centras pradėjo bendradarbiauti su VĮ Turto banku, buvo pradėtos dengti skolos. Skolos buvo susidarę už visas komunalines paslaugas. Skolos kurį laiką mažėjo, nes buvo dengiamos. Bet pasikeitus įstatymams, ir A. T. pradėjus gauti išmokas iš Sodros, tuos pinigus jis pradėjo gauti pats, ir skolos vėl pradėjo augti. A. T. šiuo metu nemoka ir VĮ Turto bankui mokesčio. Tas butas yra jo vienintelė gyvenamoji vieta, ir tuo būstu jis naudojasi taip kaip moka. Jis turi negalią, ir jis vienas pilnai gyventi negali, juo rūpinasi socialiniai darbuotojai. Jo negalia yra vidutinis protinis atsilikimas, asmuo turi ir žalingų įpročių.
8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Sigita Mačytė-Šulskienė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. T. iki to laiko kol valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nebuvo išspręstas klausimas dėl mirusiajai priklausiusio turto. Jos vardu buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors šiame bute tiek iki ieškovo motinos mirties, tiek ir po to, ieškovas gyveno kartu su motina, po jos mirties liko gyventi vienas savarankiškai. Visu turtu, kuris buvo bute, ir patį butą ieškovas perėmė faktiniu valdymu, butu ir jame esančiais daiktais naudodamasis, kurie priklausė jo motinai, todėl jis faktiniu valdymu palikimą priėmė. Tačiau į notarą ieškovas nesikreipė. Ieškovas nurodė, kad to nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą. Šiuo atveju reikėtų įvertinti, kad ieškovui gana sudėtinga suvokti ir suprasti teisinį reguliavimą, nes jam trūksta socialinių įgūdžių. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta informacija iš Socialinių paslaugų centro. Ieškovui yra reikalinga pagalba priimant sprendimus ir įsivertinant esamą situaciją, nes tai daryti savarankiškai jam yra sudėtinga. Tai lėmė, kad ieškovas į notarą nesikreipė. O vėliau, kai 2024 metais buvo gauti raštai iš VĮ TB, kad turtas yra paveldėtas valstybės, buvo suformintas naudojimosi turtu aktas, nustatytas mokestis už naudojimąsi turtu, tik tuomet ieškovas ir sužinojo, kad mamai priklausęs turtas perėjo valstybei. Ieškovas turtą valdė atvirai, nes butas yra daugiabutyje, ir iki kol nebuvo gautas pranešimas iš VĮ Turto banko, niekam nekilo abejonių, kad ieškovas turtą valdo teisėtai. Kas nėra gerai, tai dėl tų pačių priežasčių, kad ieškovas negeba tinkamai disponuoti savo lėšomis, ieškovas dalį laiko nemokėjo mokesčių už butą, kuriame gyveno. Vėliau tos skolos su pagalba buvo pradėtos dengti. Ir ši aplinkybė taip pat rodo, kad ieškovas, mokėdamas skolas už mamos butą, atliko aktyvius veiksmus ir taip priėmė palikimą. Nuo 2016 metų ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra būtent šiuo adresu, tai buvo ir yra ir faktinė ieškovo gyvenamoji vieta. Kiek leido ieškovo galimybės, jis tuo turtu naudojasi ir juo rūpinasi. Kyla klausimų ar tikrai ieškovas atliko aktyvius veiksmus priimdamas palikimą faktiniu valdymu, bet jis faktiškai gyvena bute, priklausiusiame jo mamai. Nes kiek jo galimybės leidžia, jis ten iš dalies savarankiškai gyvena, tvarkosi, gyvena vienas ir geba tai daryti. Tačiau kitų aktyvių veiksmų, tokių kaip mokesčių mokėjimas už turtą, jis laiku neatliko, ir nors ieškovas turėjo įsiskolinimų už butą, tačiau vėliau, gavęs pagalbą iš šalies, pripažino skolą ir sutiko tuos įsiskolinimus dengti. Šiuo atveju tai galėtų būti vertinama kaip jo aktyvūs veiksmai priimant palikimą faktiniu valdymu. Ir kai ieškovas sužinojo, kad butas atiteko valstybei, ieškovas pats ėmėsi inciatyvos tą turtą atgauti. Ieškovui yra nustatytas netektas darbingumas, taip pat jam trūksta socialinių įgūdžių. Turtui, kurį ieškovas paveldėjo faktiniu valdymus, šiuo metu ieškovas turi mokėti nuomą VĮ Turto bankui, kas dar labiau apsunkina jo padėtį. Prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. po savo motinos S. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, ir tenkinus šį reikalavimą, prašo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Atsiliepime išdėstytą atsakovo VĮ Turto bankas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
9. Tretieji asmenys V. D., K. T. ir Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Božena Džigora-Isajeva į posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta tretiesiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
10. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo A. T. mama S. T.. S. T. mirė ištuokoje, ir turėjo tris vaikus: V. D., K. T. ir A. T.. Po S. T. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po S. T. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), nes dėl palikimo priėmimo kreipėsi valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausęs S. T., perėjo valstybės nuosavybėn. Į bylą pateiktas 2025-01-22 Anykščių rajono socialinių paslaugų raštas Nr. S- „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina aplinkybes, susijusias su ieškovo A. T. asmeniu, socialiniais įgūdžiais.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
12. Byloje nustatyta, kad S. T. paliktą turtą (butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini),) ieškovas A. T. faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjos mirties. A. T. liko gyventi po mamos mirties paliktame bute, naudojosi likusiais namų apyvokos daiktais. Šiame bute A. T. gyveno ir iki motinos mirties, ir šis butas yra vienintelė jo gyvenamoji vieta. Ieškovas pagal savo gebėjimus ir supratimą šį turtą prižiūrėjo, naudojosi visais po motinos mirties likusiais jos daiktais, ir nors už turtą buvo susikaupusių skolų dėl neapmokėtų komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitų, tačiau padedamas socialinių darbuotojų, ieškovas skyrė savo gaunamas lėšas dengti susidariusiems įsiskolinimams. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Ieškovas, būdamas S. T. sūnumi, priskirtinas pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovo A. T. sesuo V. D. ir brolis K. T., kurie byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis, taip pat yra pirmos eilės įpėdiniai, tačiau jie po motinos mirties palikimo nepriėmė. Byloje nustatyta, kad po S. T. mirties niekas iš įstatyminių paveldėtojų per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nesant kitų galimų įpėdinių prieštaravimų, spręstina, jog ieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tenkintinas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslais.
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu
13. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, jog Anykščių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Božena Džigora - Isajeva (duomenys neskelbtini) išdavė Palikimo perėmimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad S. T. turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Ieškovas apie tai, kad palikimą, atsiradusį po motinos mirties, perėmė valstybė, sužinojo, kai į butą atvyko VĮ Turto bankas atstovai apžiūrėti perimto turto ir surašė 2024 m. balandžio 24 d. NT objekto faktinio naudojimo nustatymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinis ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 7 d., todėl yra pagrindas pripažinti, kad terminas ieškiniui reikšti nepasibaigęs (nepraleistas), teismas ieškinį priėmė ir civilinę bylą nagrinėja.
14. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. O kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
15. Byloje nustatyta, kad Anykščių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Božena Džigora – Isajeva (duomenys neskelbtini) išdavė Palikimo perėmimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad S. T. turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Šį dokumentą ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu.
16. Atsižvelgiant į tai, kad po S. T. mirties ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, valstybė negalėjo perimti S. T. turto, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
17. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, Anykščių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Boženos Džigoros – Isajevos (duomenys neskelbtini) išduotas Palikimo perėmimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl pripažintinas negaliojančiu ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
18. Ieškinio patenkinimas sukels ieškovui teisines pasekmes – asmuo turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje, nes ieškovas įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti faktus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, nes jam yra teikiama antrinė teisinė pagalba 2024 m. gruodžio 5 d. VGTPT sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ NR. (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašo ieškinį tenkinus, nepriteisti iš valstybės ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo paliko spręsti teismo nuožiūra.
20. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
21. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad VĮ Turto bankas savo esme yra valstybinė institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą atstovauti valstybei dėl nekilnojamojo turto nuosavybės, kitų susijusių reikalavimų, ji nebuvo ginčo sutarties šalimi ir tiesiogiai neatliko su šio sandorio sudarymu susijusių veiksmų, nėra jos kaltės dėl sandorio pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir VGTPT patirtos išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą) iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pripažinti negaliojančiu Anykščių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Boženos Džigoros - Isajevos (duomenys neskelbtini) išduotą Palikimo perėmimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.