- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- A-63-266-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00125-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. N.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- J. N.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. N. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui J. N. dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintais skundais (T. I, b. l. 2-5, 76-79, T. II, b. l. 25-29) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2010 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. A-362 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrių atkurti P. N. nuosavybės teisę atkeliant žemės sklypą prie P. N. ir J. N. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkto nustatyta tvarka pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio žemės kadastro duomenų patvirtinimo“ patvirtintą suprojektuotą naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą.
Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr.7-4930 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,8167 ha jo senelio S. J. turėtą žemės sklypo dalį Šiaulių miesto teritorijoje. Kadangi laisvos (neužstatytos) grąžinamos natūra žemės nebuvo, 2007 m. balandžio 5 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 7-4930 pareiškėjui neatlygintinai perduotas nuosavybėn naujas 0,0850 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sprendimo 6 punkte nurodant, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,7317 ha bus atkurtos vėliau. Atlikus Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, žemės sklypo planas buvo patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir Valstybinio žemės kadastro duomenų patvirtinimo“. Šiuo įsakymu buvo nustatyti architektūriniai-urbanistiniai apribojimai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis. Kadastrinių matavimų byla buvo perduota Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui, kuris 2008 m. vasario 28 d. bylą suderino, patvirtinant žemėtvarkos skyriaus vedėjo parašu. Pareiškėjo nuomone, institucija neteisėtai nevykdė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241 ir viršydama savo kompetencijos ribas 2008 m. birželio 16 d. raštu Nr. S3-517(1.22) Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikė informaciją, kurios pagrindu buvo organizuotas pakartotinis kadastrinių matavimų atlikimas. Su naujai atliktais kadastriniais matavimais pareiškėjas nesutiko, ant sklypo plano nepasirašė, nes juo dėl tariamo Nidos gatvės tęsinio, jungiančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, buvo sumažintas neatlygintinai suteikiamo žemės sklypo plotas. Pareiškėjas gindamas savo teisėtus interesus skundais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris pažymose rekomendavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui apsvarstyti galimybę rengti Kalniuko detaliojo išplanavimo projekto korektūrą dėl gatvės, jungiančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, įrengimo kitoje vietoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2009 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą Nr. T-1, kuriuo patvirtino Šiaulių miesto bendrąjį planą, kuriame (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio, jungiančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, nėra. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. A-362 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ panaikino pagrindu nuosavybės teisių atkūrimui tapusį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą administracinį aktą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir Valstybinio žemės kadastro duomenų patvirtinimo“. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija priimdama šį įsakymą viršijo savo kompetencijos ribas ir pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir, 40 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame aiškiai nesuformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nenurodyta akto apskundimo tvarka. Be to, skundžiamas įsakymas prieštarauja Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-l patvirtintam Šiaulių miesto bendrajam planui.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus (T. I, b. l. 91-94, T. II, b. l. 9-10, 46-49) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir patikslintais skundais ir prašė teismo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad 1993 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas privatizavo dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kita namo dalis priklauso Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Sklypas prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo suformuotas ir privatizacijos metu asmuo privatizavo tik dalį pastato. 2007 m. balandžio 5 d. pareiškėjui Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 7-4930 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0850 ha žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kita informacija, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu, atsakovui nežinoma, nes yra apskrities viršininko administracijoje. Atsakovo žiniomis, pareiškėjas siekia atsikelti grąžinamos žemės dalį į sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pageidauja, kad jam nuosavybės teisės į žemės sklypą būtų atkurtos būtent sklype (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punktu, perduodamą neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytąjį eiliškumą sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra priima apskrities viršininkas. Šiuo metu sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ši institucija priima sprendimą dėl konkretaus sklypo, o asmuo sutinka arba ne, tačiau teisės aktai nesuteikia teisės reikalauti suteikti būtent konkretų sklypą, nes taip būtų pažeisti kitų subjektų, laukiančiųjų eilėje, interesai. Nurodė, kad ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylos buvo parengtos ir 2008 m. vasario 19 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-241 patvirtintas suprojektuoto naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, architektūriniai- urbanistiniai apribojimai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žemės sklypo tikslinė paskirtis, būdas ir pobūdis. 2008 m. vasario 28 d. Šiaulių žemėtvarkos skyrius suderino kadastrinių matavimų bylas. 2008 m. balandžio 21 d. buvo gautas raštas iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos, kad šie kadastriniai matavimai neatitinka Kalniuko detaliojo plano ir dėl to yra netinkami. Pagal žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 522 kadastriniai matavimai gali būti tikslinami ir privalomai turi atitikti galiojančius detaliuosius planus. Tuo pagrindu procedūros buvo atliekamos iš naujo ir rangovas – A. N. įmonė parengė naują kadastrinio matavimo bylą, atitinkančią šios teritorijos detaliojo plano sprendinius. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2008 m. birželio 16 d. raštu Nr. S3-517(1.22) pareiškėjas buvo informuotas, kad kai bus patikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenys (kadastriniai matavimai) pagal Kalniuko detalųjį planą, jis bus pakviestas susipažinti su nauju projektu. 2008 m. liepos 10 d. A. N. įmonė pakvietė atvykti susipažinti su nauju projektu, tačiau pareiškėjas su parengtu žemės sklypo planu (duomenys neskelbtini) mieste bei sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu atsisakė susipažinti pasirašant, kaip to reikalauja Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nuostatos. Dėl šių priežasčių Šiaulių miesto savivaldybės administracija negali užbaigti žemės sklypo plano patvirtinimo procedūrų. Atsakovo nuomone, pareiškėjas pats vilkina nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo dalį eigą ir pažeidžia kitų asmenų teises. Pažymėjo, kad detaliojo išplanavimo projektas – Kalniuko detalusis planas yra galiojantis, todėl juo privaloma vadovautis. Todėl 2010 m. balandžio 8 d. buvo priimtas direktoriaus įsakymas Nr. A-362, kuriuo anksčiau galiojęs 2008 m. vasario 19 d. įsakymas buvo pripažintas netekusiu galios kaip neatitikęs (atsižvelgiant į viršininko administracijos raštą) Kalniuko detaliojo plano. Atsižvelgiant į Seimo kontrolierės pateiktą savivaldybei rekomendaciją, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri išnagrinėjusi šį pasiūlymą detalųjį planą rengti numatant gatvę, jungiančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, kitoje vietoje, nutarė, kad šitoje teritorijoje netikslinga rengti detalųjį planą.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius atsiliepimuose į pareiškėjo patikslintą skundą (T. II, b. l. 2-3, 34-37) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu, prašė teismo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio nuostatomis sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vadovaudamasis Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punktu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų planų parengimą, rengia ir tvirtina kadastrinių matavimų rodiklius ir teikia pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo ploto ir ribų. Kol nėra visų veiksmų atlikusi savivaldybės administracija, tol Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyrius neturi teisinio pagrindo pradėti vykdyti kokių nors tolesnių veiksmų. Pareiškėjui suderinus sklypo kadastrinių matavimų duomenis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai atlikus minėtame Vyriausybės nutarime nurodytus veiksmus, imperatyvios įstatymo nuostatos įpareigoja nustatytais terminais ir tvarka vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Todėl pareiškėjo prašymas teismo sprendimu įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti veiksmus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad tuometinė Šiaulių apskrities viršininko administracija, gavusi 2008 m. vasario 19 d. įsakymą, atliko visus veiksmus, ant gauto žemės sklypo plano pasirašė tuometiniai žemėtvarkos skyriaus darbuotojai V. K. ir N. L.. Po to pastebėjo, kad šis žemės sklypo planas neatitinka Kalniuko detaliojo išplanavimo projekto koregavimo detaliojo plano, o esant tokiam neatitikimui įstatymo nustatyta tvarka planas negali būti derinamas. Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad esant tokiai situacijai jokiu būdu negali būti atkuriamos nuosavybės teisės ir savivaldybė pagrįstai 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. A- 362 panaikino ankstesnį įsakymą. Mano, kad pareiškėjas reikalauja sau išskirtinių sąlygų, nori susiformuoti sau kiek galima didesnį plotą, neatsižvelgdamas į kitų poreikius.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu (T II, b. l. 146 – 153) pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 8 d. įsakymo panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus įpareigojimo atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę atkeliant žemės sklypą prie P. N. ir J. N. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkto nustatyta tvarka pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio žemės kadastro duomenų patvirtinimo“ patvirtintą suprojektuotą naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio kadastro duomenų patvirtinimo“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsniu bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punktu, patvirtino naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano architektūrinius-urbanistinius apribojimus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, nurodytus žemės sklypo plane, ir Šiaulių mieste žemės sklypo valstybinio žemės kadastro duomenų sąrašą. Pasiūlė Šiaulių apskrities viršininkui patvirtinti naudojamo žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodytas žemės sklypo plane bei Šiaulių mieste žemės sklypo valstybinio žemės kadastro duomenų sąraše (T. I, b. l. 185-186). Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. balandžio 21 d. raštu Nr. S-301-(5.5) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių informavo, kad parengiant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą neatsižvelgta į Kalniuko rajono detalųjį planą (T. I, b. l. 116). Atsakovas, atsižvelgdamas į šį raštą ir atlikęs naujus kadastrinius matavimus, priėmė 2010 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. A-362 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, pripažino savivaldybės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ netekusiu galios (T. II, b. l.97), t. y. jį panaikino.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkto, LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkto nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovas gavęs informaciją, jog jo įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas neatitinka Kalniuko detaliojo išplanavimo projekto ir tai patikrinęs atlikdamas naujus kadastrinius matavimus, turėjo teisę ištaisyti netikslumus ir savo iniciatyva panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio kadastro duomenų patvirtinimo“. Todėl teismas atmetė pareiškėjo ir jo atstovų pasisakymus, kad Kalniuko detaliojo išplanavimo projektu atsakovas neturėjo vadovautis, jog jis šiuo laikotarpiu nebeaktualus, kaip nepagrįstus. Pažymėjo, jog Kalniuko detaliojo išplanavimo projektas yra galiojantis, todėl, kaip nurodo Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punktas, atliekant kadastrinius matavimus būtina juo vadovautis. Teismas padarė išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio kadastro duomenų patvirtinimo“ negalėjo sukelti pareiškėjui teisėtų lūkesčių dėl nuosavybės teisių pagal nurodytu įsakymu patvirtintą žemės sklypo planą atkūrimo, nes jis neatitiko Kalniuko išplanavimo projekto, dėl to vėliau ir buvo panaikintas.
Teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentais, jog skundžiamas įsakymas neatitinka visų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, kadangi jame nenurodyta akto apskundimo tvarka. Tačiau teismas padarė išvadą, kad nustatytas trūkumas nėra esminis, dėl kurio šis administracinis aktas turėtų būti naikinamas, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis pareiškėjui nesutrukdė laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Kitų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, numatytų LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje, teismas nenustatė, todėl konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. A-362 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ yra teisėtas. Dėl nurodytų argumentų taip pat padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus nurodytus veiksmus vadovaujantis negaliojančiu administraciniu aktu.
III.
Pareiškėjas P. N. apeliaciniu skundu (T. II, b. l. 163 – 168) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė proceso teisės normas, t. y. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 ir 86 straipsnių nuostatas, kadangi išimtinai vadovavosi liudytojo V. K. parodymais, tačiau visiškai nevertino liudytojo architekto A. Č. parodymų, kurie yra reikšmingi bylai išspręsti. Liudytojas nurodė, kad detaliųjų planų niekas nenaikina, t.y. Teritorijų planavimo įstatyme numatyta, kad planas galioja tol, kol nepakeičiamas kitu planu, atliekant tokias pačias procedūras. Nėra pasakyta, kad jis nustoja galioti po 5 ar 10 metų, ar kad reikia jį panaikinti. Todėl patvirtinus toje teritorijoje kitą detalųjį planą, atlikus visas procedūras, suderinus patikrinimus, patvirtinimus, įsigalioja naujasis planas. Kalniuko išplanavimo projektą suformuoti buvo įmanoma, tik reikėjo laikytis tų pačių procedūrų, kurių pagrindu buvo padarytas ankstesnis detalusis planas. Pažeista pareiškėjo teisė rinkti įrodymus bei jais grįsti skundo reikalavimus. Atmetus pareiškėjo prašymą, jo iniciatyva buvo išsireikalauti duomenys iš VĮ Registrų centro, kurie patvirtino, kad žemės sklypas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Teismas nesiaiškino dėl kokių priežasčių Registrų centrui buvo pateiktas prašymas formuoti 0,3690 ha dydžio žemės sklypą, kokiu pagrindu jam buvo suteiktas unikalus numeris ir ar buvo pateiktas prašymas baigti žemės sklypo formavimo procedūras.Teismas skundžiamu sprendimu pažeidė materialinės teises normas. Mano, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio žemės kadastro duomenų patvirtinimo“ be teisinio pagrindo po 2 metų panaikino ginčijamu įsakymu. Išklausius architekto A. Č. argumentus, tapo aišku, kad niekas netrukdė, vadovaujantis 2008 m. vasario mėnesio įsakymu įtvirtintus kadastrinius duomenis teikti apskrities viršininko administracijai tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės. Nurodomas panaikinimo pagrindas, kad jis neatitiko galiojusio 1993 m. išplanavimo projekto yra nepagrįstas, kadangi buvo galima įgyvendinti tolimesnes nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Skundžiamas aktas yra su akivaizdžiais formos trūkumais, todėl tai laikytina atskiru panaikinimo pagrindu. Nesutinka su teismo išvada, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę ištaisyti netikslumus ir savo iniciatyva panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio kadastro duomenų patvirtinimo“.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T. II, b. l. 178 – 179) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išsamiai išnagrinėjo šią bylą ir atsižvelgė į visas faktines aplinkybes, visapusiškai ištyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus.Teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad atsakovas gavęs informaciją kad įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas neatitinka Kalniuko detaliojo išplanavimo projekto ir tai patikrinęs atlikdamas naujus kadastrinius matavimus, turėjo teisę ištaisyti netikslumus ir savo iniciatyva panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio kadastro duomenų patvirtinimo”. Be to, pagrįstai nustatė, kad Kalniuko detaliojo išplanavimo projektas yra galiojantis ir juo privaloma vadovautis, todėl pats pareiškėjas stabdo nuosavybės teisių atkūrimo procesą nesuderindamas naujų kadastrinių matavimų ir dėl to procedūra nėra užbaigta.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- Nacionalinė žemės tarnyba) Šiaulių žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T. II, b. l. 181 – 184) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Nuosavybės teisės pareiškėjui buvo atkuriamos į S. J. turėtos 0,8167 ha ploto žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime. Turėtoje vietoje žemė buvo užimta pastatais, todėl nebuvo galimas žemės grąžinimas natūra. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjui galėjo būti neatlygintinai nuosavybėn suteikiamas naudojamas žemės sklypas (sklypo dalis adresu (duomenys neskelbtini), naujo ir naudojamo žemės sklypų plotas neturi viršyti 0,2 ha), už likusią valstybės išperkamos žemės sklypo dalį pareiškėjas įrašytas į eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti.Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkte taip pat numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus. Todėl paaiškėjus, kad suformuoto 0,3699 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant 1993 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto valdybos potvarkiu Nr. 343 patvirtintu „Kalniuko detalaus išplanavimo projekto koregavimo detaliuoju planu“ ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui nustačius, kad šis žemės sklypo planas nesuderintas su pastatų savininkais (nebuvo P. N. ir J. N. parašų), žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte esant pastabai dėl riboženklių, negalėjo būti vykdomos tolesnės procedūros vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. A-362 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, nurodo, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų- 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimams, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis ( faktais) ir teisės aktų normomis, jame aiškiai nesuformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nenurodyta akto apskundimo tvarka. Be to skundžiamas įsakymas prieštarauja Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-1 patvirtintam Šiaulių miesto bendrajam planui.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad skundžiamas atsakovo administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymu individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-241, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsniu bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punktu patvirtino naudojamo žemės sklypo plano architektūrinius- urbanistinius apribojimus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, nurodytus žemės sklypo plane, ir Šiaulių mieste žemės sklypo valstybinio žemės kadastro duomenų sąrašą ( priedas) bei pasiūlė Šiaulių apskrities viršininkui patvirtinti naudojamo žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodytas žemės sklypo plane bei Šiaulių mieste žemės sklypo valstybinio žemės kadastro duomenų sąraše ( priedas)( tomas 1, b.l. 15).
2008 m. balandžio 21 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S-301-(5.5) informavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos nesuderintos su žemė sklypo (duomenys neskelbtini) pastatų savininkais bei atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo planas parengtas neatsižvelgiant į Kalniuko rajono detalųjį planą ( tomas 2, b.l. 6).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. A-362 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi laikė netekusiu galios paminėtą 2008 m. vasario 19 d. administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-241 ( tomas 2, b.l. 5).
Minėtame 2010 m. balandžio 8 d. įsakyme jokia teisės norma, kuria būtų grindžiamas šis įsakymas, nenurodyta, įsakymas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ( faktais). Atsakovų minimas Šiaulių apskrities viršininko Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus raštas atsakovui rašytas prieš 2 metus ir juo taip pat įsakymas negrindžiamas.
Atsakovo atstovės nurodomas Kalniukų detalusis planas, patvirtintas 1993 m. Iki šios dienos jo sprendiniai dėl gatvės, jungiančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, neįgyvendinti. Be to, pareiškėjas nurodo, kad yra senas pravažiavimas, jungiantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves.
Byloje yra duomenys, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2009 m. sausio 1 d. sprendimu Nr. T-1, patvirtino Šiaulių miesto bendrąjį planą. Pareiškėjo teigimu bendrajame plane šis senas pravažiavimas, jungiantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, yra.
Kalniukų detaliojo plano sprendiniai neįgyvendinti 19 metų, todėl kyla pagrįstų abejonių, dėl jo sprendinių neprieštaravimo bendrajam planui. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių išsamiai netyrė.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl Kalniukų detaliojo išplanavimo projekto aktualumo, sprendime konstatavo, kad Kalniukų detaliojo išplanavimo projektas yra galiojantis, tačiau jokių argumentų, pagrindžiančių šią išvadą dėl minėto plano galiojimo ir atitikimo bendrajam planui, sprendime nenurodė.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.
Šio įstatymo 7 straipsnis apibrėžia bendrojo teritorijų planavimo objektus ir uždavinius. Vienu iš bendrojo teritorijų planavimo objektų yra savivaldybės teritorija arba jos dalys ( miestai ir miesteliai) ( 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be kitų bendrojo teritorijų planavimo uždavinių yra ir uždaviniai: suformuoti teritorijos tvarkymo naudojimo ir apsaugos koncepciją ( 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas); optimizuoti teritorijos urbanistinę struktūrą ir infrastruktūros sistemą ( 2 dalies 2 punktas); rezervuoti teritorijas, kuriose būtų plėtojami komunikaciniams koridoriams, inžineriniai bei susisiekimo infrastruktūrai ir kitiems visuomenės poreikiams tenkinti objektai ( 2 dalies 7 punktas).
Įstatymo 19 straipsnyje nustatyti teritorijų detaliojo planavimo objektai ir uždaviniai. Šio straipsnio 1 dalyje išvardinti detaliojo planavimo objektai: 1) miestų, miestelių teritorijų dalys; 2) kaimų teritorijos; 3) žemės sklypas ir sklypų grupės.
Minėto 19 straipsnio 2 dalyje be kitų nustatyti ir šie detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai: detalizuoti bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentus (1 punktas); suformuoti žemės juostas komunikacinių koridorių ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, inžinerinės bei miesto infrastruktūros plėtrai (4 punktas).
Iš šio teisinio reglamentavimo seka išvada, kad bendrojo plano sprendinius detalizuoja ir įgyvendina detaliojo plano sprendiniai, todėl detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti aukštesnės galios teritorijos bendrajam planui.
Byloje nėra įrodymų, kad priimant skundžiamą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įsakymą, buvo įvertinta, ar Kalniukų detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Šiaulių miesto bendrajam planui.
Kaip jau minėta skundžiamas įsakymas nepagrįstas teisės normomis nei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms. Formaliu pagrindu panaikinti skundžiamą įsakymą, nustačius faktines aplinkybes, kad 2008 m. vasario 19 d. Šiaulių miesto administracijos įsakymas prieštarauja Kalniukų rajono detaliajam planui, būtų neteisinga. Tačiau tik įvertinus ir išnagrinėjus bendrojo plano sprendinius bei Kalniukų detaliojo plano sprendinių (kurie kiek tai aktualu šiai bylai nuo 1993 m. neįgyvendinti) atitikimą bendrojo plano sprendiniams, galima išvada apie 2008 m. vasario 19 d. įsakymo neatitikimą Kalniukų detaliojo plano sprendiniams.
Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neištyrė ir tai yra pagrindas panaikinti sprendimą, o bylą grąžinti nagrinėti iš naujo kita teismo sudėtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. N. apeliacinį skundą patenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.