Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-24 · Administracinė byla Nr. I-57-320/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-01-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-24
Bylos Nr.
I-57-320/2013
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00125-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
V. N., A. N., R. N., P. N.
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šiaulių skyriaus
Trečiasis asmuo
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Žydrūnas Rupšys
Administracinė byla Nr. I-57-320-2013Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00125-2010-7
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjai ir pareiškėjų V. N., R. N. atstovei A. N., jos atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms K. V., L. S.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus, atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. N., V. N. ir R. N. skundą atsakovėms Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šiaulių skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėjai V. N. ir R. N. bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teismui pateiktais skundu ir patikslintu skundu (b.l.25-29, t.2) prašo: panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. A-362 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrių atkurti P. N. nuosavybės teisę, atkeliant žemės sklypą prie P. N. ir J. N. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkto nustatyta tvarka pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio žemės kadastro duomenų patvirtinimo“ patvirtintą suprojektuotą naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste planą.

Skundą administraciniam teismui padavė P. N., trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje buvo įtraukta J. N. Laikotarpiu, kol vyko teisminis bylos nagrinėjimas, P. N. ir J. N. mirė (b.l.10,30, t.2). Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-01-25 nutartimi (b.l.24, t.3) ir 2013-03-07 teismo protokoline nutartimi (b.l.73, t.3) pareiškėjas P. N. buvo pakeistas jo procesinių teisių perėmėjais A. N., V. N. ir R. N.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. N. paaiškino, kad jos tėvas P. N. 1994-10-14 padavė prašymą dėl nuosavybės teisių į jo senelio S. J. nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę. Dalis turėtos žemės pateko į Šiaulių rajono teritoriją, dalis- į Šiaulių miesto teritoriją. Ši žemės dalis yra užstatyta ir valstybės išperkama. Šiaulių apskrities viršininko 2007-04-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį S. J. Šiaulių mieste turėtos žemės - neatlygintinai perduotas nuosavybėn naujas 0,0850 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, sprendimo 6 punkte nurodant, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,7317 ha bus atkurtos vėliau. Tėvas pageidavo, kad nuosavybės teisės į likusią žemę jam būtų atkurtos, perduodant neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste. 2006 metais A.N. įmonė atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, nustatė, jog žemės sklypo plotas - 3699 kv. m. Žemės sklypo planas bei kadastriniai duomenys buvo patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir Valstybinio žemės kadastro duomenų patvirtinimo“. Šiuo įsakymu buvo nustatyti architektūriniai-urbanistiniai apribojimai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis. Kadastrinių matavimų bylos buvo perduotos Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui, kuris 2008-02-28 bylas suderino, o žemėtvarkos skyriaus vedėjas tai patvirtino savo parašu. Tačiau sprendimas atkurti nuosavybės teises nebuvo priimtas. Tvirtino, kad minėtas Žemėtvarkos skyrius neteisėtai nevykdė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-19 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir, viršydamas savo kompetencijos ribas, 2008-04-21 raštu Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikė informaciją, kurios pagrindu buvo pakartotinai atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Pakartotinai atlikus matavimus, anksčiau nustatytas žemės sklypo plotas sumažėjo iki 1180 kv.m. Su naujai atliktais kadastriniais matavimais pareiškėjas nesutiko, ant sklypo plano nepasirašė, nes juo dėl tariamo Nidos gatvės tęsinio, jungiančio Žvyro ir Smėlio gatves, buvo sumažintas neatlygintinai suteikiamo žemės sklypo plotas. P.N., gindamas savo teisėtus interesus, skundais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris pažymose rekomendavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui apsvarstyti galimybę rengti Kalniuko detaliojo išplanavimo projekto korektūrą dėl gatvės, jungiančios Smėlio ir Žvyro gatves, įrengimo kitoje vietoje. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2010-04-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino pagrindu nuosavybės teisių atkūrimui tapusį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą administracinį aktą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-19 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad Kalniuko detaliojo išplanavimo projektu, kuriuo savo poziciją grindžia atsakovės, negalima remtis, nes jis priimtas 1993 metais, dar iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, kai nebuvo sprendžiami nuosavybės teisių atkūrimo į miestų žemę klausimai. Be to, jo sprendiniai pasenę ir iki šių dienų nėra niekaip įgyvendinami. Gatvių tinklas šiame rajone yra pakankamas, jokio visuomenės poreikio Nidos gatvės tęsiniui nėra, prie visų šiame rajone esančių statinių galima privažiuoti kitomis gatvėmis, be to, vos už kelių metrų yra pravažiavimas, jungiantis Smėlio ir Žvyro gatves, kuriuo gyventojai naudojasi. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, priimdama šį įsakymą, viršijo savo kompetencijos ribas ir pažeidė LR vietos savivaldos įstatymo 29 str. 5 d. 2 p., 40 str. 2 d., taip pat ir LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d., nes įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame aiškiai nesuformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nenurodyta akto apskundimo tvarka. Be to, skundžiamas įsakymas prieštarauja Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. T-l patvirtintam Šiaulių miesto bendrajam planui (toliau- ir Bendrasis planas), nes Nidos g. tęsinio miesto bendrajame plane nėra pažymėta.

Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovės su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau- ir Administracija) direktorius yra pagal LR Vyriausybės 2007-09-29 nutarimo Nr.1057 nuostatas yra atsakingas už žemės sklypų planų parengimą, tvirtina kadastrinių matavimų rodiklius, teikia siūlymus dėl piliečiams nuosavybės teisių atkūrimui formuojamų žemės sklypų ploto ir ribų. 2006 m. buvo atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, jie buvo patvirtinti Administracijos direktoriaus 2008-02-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentaciją pateikus Žemėtvarkos skyriui, Administracija 2008-04-21 raštu buvo informuota, kad parengtas žemės sklypo planas neatitinka 1993-06-21 Šiaulių miesto valdybos potvarkiu patvirtinto teritorijų išplanavimo projekto „Kalniuko detalaus išplanavimo projekto koregavimas“ (toliau - ir Kalniuko detalaus išplanavimo projektas), t.y. galiojančio detalaus plano, kuris įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, nėra nuginčytas. Tuo pagrindu buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, įvertinant Kalniuko detalaus išplanavimo projekto sprendinius, tačiau P.N. naują projektą atsisakė pasirašyti. Administracijos direktoriaus 2008-02-19 įsakymas buvo panaikintas 2010-04-08 įsakymu. Detaliuoju planu yra suplanuota visa gatvių sistema, ardyti ją vien tik dėl pareiškėjų interesų nėra tikslinga. Be to, namas, prie kurio formuojamas namų valdos žemės sklypas, nuosavybės teise priklausė ne tik P. N., bet ir Lietuvos valstybei (naudotojas- Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos), 2006 metais, rengiant žemės sklypo planą, abiems namo savininkams (N. ir valstybei) dalys bendrai formuojamame žemės sklype nebuvo nustatytos. Detaliajame plane pažymėtas Nidos g. tęsinys priskirtinas D kategorijos gatvei, o šios kategorijos gatvės bendrajame plane nėra žymimos, nėra jokio pagrindo teigti, kad Kalniuko detalaus išplanavimo projektas prieštarauja miesto bendrajam planui. Klausimas, ar tikslinga daryti Kalniuko detalaus išplanavimo projekto korektūrą, 2009-03-07 buvo svarstomas specialiai šiam ginčui spręsti sudarytoje komisijoje, buvo nuspręsta, kad netikslinga rengti detaliojo plano korektūrą, atsižvelgiant į pareiškėjų interesus.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus, atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, kad žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja P.N., yra valstybės išperkama. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Įstatymas) 18 str. nuostatomis, sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punktu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų planų parengimą, rengia ir tvirtina kadastrinių matavimų rodiklius ir teikia pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo ploto ir ribų. Pažymėjo, jog kol nėra visų veiksmų atlikusi Šiaulių miesto savivaldybės administracija, tol Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius neturi teisinio pagrindo pradėti vykdyti tolesnius veiksmus. Tik pareiškėjams suderinus sklypo kadastrinių matavimų duomenis ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai atlikus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje tvarkoje nurodytus veiksmus, imperatyvios įstatymo nuostatos įpareigoja Nacionalinę žemės tarnybą nustatytais terminais ir tvarka vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Todėl mano, kad pareiškėjų prašymas teismo sprendimu įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti veiksmus yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad paaiškėjus, jog sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose matavimai atlikti nesivadovaujant Kalniuko detalaus išplanavimo projektu, 2008 m. birželio mėn. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos užsakymu buvo parengta nauja kadastrinių matavimų byla, tačiau P.N. su naujai parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenimis nesutiko. Prasidėjus teisminiams ginčams, tolesnė procedūra nebuvo vykdoma. Kalniuko detalaus išplanavimo projektas registre yra registruotas, negalima formuoti žemės sklypo, pažeidžiant galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Atkreiptinas dėmesys, kad P.N. yra miręs, nuosavybės teisės turėtų būti atkuriamos mirusiojo vardu, tačiau gyvenamasis namas šiuo metu priklauso pareiškėjams, Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nėra numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti atkurta, perduodant nuosavybėn trečiųjų asmenų naudojamą žemės sklypą. Pažymėtina, kad 2006 m. A.N. įmonės parengtas žemės sklypo planas buvo su trūkumais, jis nepasirašytas visų žemės sklypo naudotojų, ir apie tai buvo nurodyta Žemėtvarkos skyriaus 2008-04-21 rašte. Jeigu nuosavybės teisės P.N. būtų atkuriamos, jam negalėtų būti perduodamas visas (duomenys neskelbtini) suformuotas žemės sklypas, nes namas priklausė keliems savininkams, todėl turėtų būti nustatyta jo dalis suformuotame žemės sklype.

Trečiojo suinteresuoto asmens- Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos- atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka jam pranešta, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjų tėvui P. N. Šiaulių apskrities viršininko 2007-04-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. J. Šiaulių mieste, buv. Šiaulių vlsč. Gitarių kaimo skl. Nr.20 dalyje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0850 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste (b. l. 133, t. 1). Minėto sprendimo 6 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,7317 ha bus atkurtos vėliau, P. N. pasirinkus atlyginimo būdą.

Pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises mirusio jų tėvo P.N. vardu, perduodant neatlygintinai tėvo naudotą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste (toliau- ir Smėlio g.4), žemės sklypą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-02-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio kadastro duomenų patvirtinimo“ patvirtino naudojamo žemės sklypo (0,3699 ha ploto), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, plano architektūrinius - urbanistinius apribojimus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, nurodytus žemės sklypo plane, ir Šiaulių mieste žemės sklypo valstybinio žemės kadastro duomenų sąrašą bei pasiūlė Šiaulių apskrities viršininkui patvirtinti naudojamo žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodytas žemės sklypo plane bei Šiaulių mieste žemės sklypo valstybinio žemės kadastro duomenų sąraše (b. l. 15-16, t. 1). Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2008-04-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių informavo, kad parengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, planą minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos (paženklinimo aktai ir planai) nesuderintos su pastatų savininkais bei atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo planas parengtas neatsižvelgiant į Kalniuko detalaus išplanavimo projektą (b.l.116, t. 1). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-04-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau- ir Įsakymas), pripažino netekusiu galios paminėtą 2008-02-19 Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, t. 2).

Byloje nėra ginčo, kad P.N. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, kuri yra valstybės išperkama. Byloje kyla ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimui suformuoto žemės sklypo ploto ir ribų.

Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarka ir sąlygos pagal Įstatymą reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau- ir Tvarka). Tvarkos 41 punktas nustato, kad suteikiamų neatlygintinai naudojamų žemės sklypų ribos turi būti paženklintos vietovėje ir sklypai pažymėti Valstybinio kadastro žemėlapyje tokia pat tvarka, kaip ir valstybės parduodamų žemės sklypų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr.260 1 punktu buvo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau- ir Taisyklės), o 2.3 punkte nustatyta, kad Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypų planus ir nustatant žemės sklypų dydžius bei privatizuojamos žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Įstatymą. Taisyklių 2.4 punktas nustato, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau- ir Žemės reformos įstatymas) 9 straipsnio 3 dalį, miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha kituose miestuose. Taisyklių 6 punktas nustato, kad tuo atveju, kai gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą nenumatoma panaudoti individualiai statybai ar visuomenės poreikiams. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje. Pagal byloje esantį namų valdos techninės apskaitos bylos išrašą naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas nurodytas 4808 kv. m, šis žemės sklypas užimtas statiniais ir sodu (b.l.163, t.1). Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis ir jame esantis butas iki P. N. mirties nuosavybės teise priklausė trims savininkams- P. N., J. N. ir Lietuvos valstybei (b.l.128-132), laikytina, kad A.N. įmonės 2006 metais parengtame (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane nustatytas namų valdos žemės sklypo plotas ( 3699 kv. m) neviršytų teisės aktais nustatytų namų valdos ploto maksimalių dydžių.

Byloje kilusio ginčo esmė- ar formuojant namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, turi būti atsižvelgta į Šiaulių miesto valdybos 1993-06-21 potvarkiu Nr.343 patvirtintą Kalniuko detalaus išplanavimo projekto koregavimą (toliau- ir Projektas). Projektas įregistruotas Teritorijų planavimo registre kaip detaliojo teritorijų planavimo dokumentas. Byloje svarbu nustatyti, ar žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, Projekte numatyta kaip Nidos gatvės tęsinys, turi visuomenės poreikį. Taip pat svarbu nustatyti, ar Kalniuko detalaus išplanavimo projektas, atitinka Bendrajam planui, kas pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-26 nutartyje, priimtoje nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka (b.l.202, t.2).

Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į Lietuvos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikiamą Įstatymo nuostatų dėl valstybės išperkamos žemės aiškinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis- konkretus visuomenės poreikis (bylos Nr.A-11-263/2003, Nr.A-502-927/2008, Nr.A-63-1775/2010, Nr.A-525-247/2012 ir kt.) Lietuvos Konstitucinis Teismas 2002-05-10 nutarime yra pažymėjęs, kad „Visuomenės poreikiai- tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti.<...> visuomenės poreikiai- tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria išreiškiamas visuomenės poreikis, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, kad juo nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomenės poreikis konkrečiam žemės sklypui; visuomenės poreikis turi būti realus ir objektyviai pagrįstas (2011-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr.A-858-3399/2011).

Kaip jau buvo minėta, Projektas patvirtintas dar 1993 metais. Jau 20 metų jo sprendiniai nėra įgyvendinami. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Č., 1993 metais dirbęs Šiaulių miesto vyriausiuoju architektu ir rengęs Projektą, parodė, kad šis projektas buvo ruošiamas dar 1982 metų Ežero rajono detalaus išplanavimo projekto pagrindu iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo ir neatitinka nūdienos reikalavimų: tuo metu juo nebuvo įvertintas žemės privatizavimo mastas, daug namų buvo numatyta nugriauti, suformuojant aikštę, esminis dalykas, ką šiuo projektu buvo siekiama išspręsti- tai saugių sąlygų užtikrinimas tuo metu veikusių gamyklų sanitarinėse zonose, eismo problemos juo nebuvo sprendžiamos. Liudytojas A.Č. taip pat pažymėjo, kad šis projektas neatitinka dabar teritorijų planavimo dokumentams keliamų reikalavimų, yra netikslus, jis neturi koordinačių; norėdama jį šiuo metu įgyvendinti, savivaldybė privalės rengti jo korektūrą.

Iš Projekto brėžinio matyti, kad jame per ginčo žemės sklypą yra suprojektuotas Nidos gatvės tęsinys nuo Žvyro iki Smėlio gatvių bei nuo Smėlio gatvės iki projektuojamo Rygos gatvės tęsinio, užsibaigiančio įsiliejimu į Tilžės gatvę (projekto brėžinys „Genplanas schema-1“). Projekto aiškinamajame rašte, analizuojant naujai projektuojamas gatves, yra aptarti tik: Rygos gatvės projektuojamas išplatėjimas, išsiliejant į aikštę (tai pateisintų istorinę gatvės ir aikštės paskirtį ir sukurtų daugiafunkcionalią erdvę: gyvenamą, aptarnavimo, visuomeninės paskirties, kultūros, poilsio, didelio aktyvumo zonas), Ežero g. tęsinys, užsibaigiantis susijungimu su Tilžės gatve, į kurį įsilietų Nidos, Tiesioji, Ilgoji ir kitos gatvės (suformuojant erdvę „Stumbro“ gamyklos apsauginėje zonoje, kurioje galėtų būti miesto reikšmės objektai: aptarnavimo, garažai ir pan., sudarantys barjerą nuo triukšmo ir užterštumo) bei Rygos gatvės tęsinys nuo Smėlio g. iki Tilžės g., sklandžiai Rygos gatvę jungiant į Tilžės gatvę, t.y. vertinant jį estetiniu požiūriu. Šiame aiškinamajame rašte nėra jokių nuorodų į Nidos gatvės tęsinio poreikį eismo organizavimo ar kitu aspektu, iš minėto brėžinio matyti, kad suprojektavus tokį Nidos gatvės tęsinį, jis neužtikrintų privažiavimo prie jokių objektų, tik įsilietų į projektuojamą Rygos gatvės tęsinį. Todėl galima spręsti, kad projektuojamu Nidos g. tęsiniu buvo siekiama sukurti daugiau vizualinį estetinį vaizdą projektuojamo Rygos gatvės tęsinio atžvilgiu.

Iš VĮ Registrų centro pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos (b.l.77, t.3) matyti, kad paminėti Projekto sprendiniai dėl projektuojamų gatvių nebuvo įgyvendinti, jų vietoje buvo suformuoti ir kadastre įregistruoti žemės sklypai, kas paneigia siekį šiuos sprendinius įgyvendinti: projektuojamo Rygos gatvės išplatėjimo vietoje- sklypai, kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėti numeriais 207,145 ir kt., projektuojamo Ežero g. tęsinio vietoje- sklypai 317, 307, 276 ir kt., projektuojamo Rygos g. tęsinio vietoje- sklypai- 202, 281. Iš Bendrojo plano ištraukos taip pat matyti, kad Rygos gatvės tęsinys nuo Smėlio gatvės Bendrajame plane taip pat nėra numatytas, kaip nėra numatytas ir Nidos gatvės tęsinys, ir tai paneigia Nidos gatvės tęsinio poreikį susijungimui su Projektu suplanuotu Rygos gatvės tęsiniu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Projekto sprendiniai neatitinka Bendrojo plano.

Analizuojant gatvių tinklą teritorijoje, esančioje šalia ginčo žemės sklypo, matyti, kad šioje vietoje jis gana tankus, iš Kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad tarpe tarp Smėlio ir Žvyro gatvių paprastai suformuoti du žemės sklypai, iš kurių vienas ribojasi su Smėlio gatve, kitas- su Žvyro gatve, į Smėlio ir Žvyro gatves yra įvažiavimas iš Tilžės gatvės, netoliese nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra pravažiavimas (kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtas tarp sklypų, įvardintų Nr.41 ir 290, taip pat pažymėtas ir Projekte ir net Bendrajame plane), jungiantis Smėlio ir Žvyro gatves. Kitapus Smėlio gatvės (link Krantinės gatvės) suformuoti žemės sklypai ribojasi su Smėlio gatve, už jų Bendrajame plane numatyta želdynų teritorija, todėl laikytina, kad nėra Nidos gatvės tęsinio poreikio privažiavimui prie kokių nors žemės sklypų ar kitų objektų.

Atsakovas Administracija savo poziciją dėl neprivatizuotinos žemės grindė vien tik Projekto galiojimu, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje Projektu suprojektuotas Nidos gatvės tęsinys, yra būtina visuomenės poreikiams. Dėl išvardintų argumentų laikytina neįrodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ginčo dalis turi visuomenės poreikį, todėl darytina išvada, kad ji gali būti privatizuojama ir joje formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2012-01-26 nutartyje, priimtoje nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad byloje ginčijamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymu individualiam aktui keliamų reikalavimų, t.y. jame nenurodyta jokia teisės norma, kuria būtų grindžiamas šis įsakymas, įsakymas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė Administracija savo atsiliepime teismui bei jos atstovės teismo posėdžių metu nurodė, kad ginčijamo 2010-04-08 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo pagrindas buvo 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų žemės sklypo (duomenys neskelbtini). kadastrinių duomenų neatitikimas Projektui. Dėl aukščiau nurodytų motyvų Įsakymas, priimtas šiuo pagrindu, laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas.

Pareiškėjai skundu taip pat prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrių atkurti P. N. nuosavybės teisę atkeliant grąžinamą žemę ( kas turėtų būti suprantama kaip perduodant neatlygintinai namų valdos žemės sklypą) į (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio žemės kadastro duomenų patvirtinimo“ patvirtintą suprojektuotą naudojamo žemės sklypo planą. Teismui panaikinus Įsakymą, lieka galioti Administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Tvarkos 106 punktas nustato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančią žemę nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi <...> savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotų privatizuotinų žemės sklypų miestuose detaliaisiais planais ar žemės sklypo planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtu 2008 m. vasario 19 d. įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas turi trūkumų ir pagal jį nuosavybės teisės mirusio P.N. vardu negali būti atkuriamos. Visų pirma, planas nesuderintas su pastatų savininkais (bendrasavininkiais), kas pagrįstai nurodyta Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-04-21 rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Taisyklių 8 punktas nustato, kad tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar renginys priklauso keliems asmenims,- statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypų dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkių taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus žemės sklype (duomenys neskelbtini)yra du savarankiškai funkcionuojantys statiniai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), t.y. butas- unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais (b.l.128-129, t.2), žemės sklypo rengimo metu priklausęs bendrasavininkiams P. N. ir J. N. bei pastatas- gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 40/100 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (b.l.130-132, t.2). Todėl parengtame žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas. Tik ištaisius nurodytus trūkumus, žemės sklypo planas gali būti perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai ir pagal jį sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises mirusio P. N. vardu, perduodant neatlygintinai namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal Administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą suprojektuotą naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą. Todėl antrasis pareiškėjų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 87 str., 88 str. 1 d. 2, 1 p., 127 str.,

n usprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Kolegijos pirmininkė Irena VaržinskienėTeisėjos Nijolė ČekanauskienėDalytė Zlatkuvienė