Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Kauno įmonių restruktūrizavimo centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1701-343/2015 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Kauno įmonių restruktūrizavimo centro skundą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gertauta“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo priimti bankroto administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Gertauta“ administratorius UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras (toliau – ir administratorius) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2015 m. vasario 23 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus darbotvarkės klausimais Nr. 3, 4, 5, 6, 9, 10 ir 11.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti administratoriaus skundą.

Teismas, įvertinęs skunde išdėstytas faktines aplinkybes, pateiktus reikalavimus bei įrodymus, sprendė, kad skundas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsisakytina jį priimti.

Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkime buvo svarstoma 14 klausimų, tačiau nei vienas nutarimas svarstomais klausimais nebuvo priimtas, nurodant, jog nutarimui priimti neužteko balsų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra ieškinio dalyko ir teismas negali nagrinėti nepriimtų nutarimų teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas taip pat pabrėžė, kad administratorius, skunde nurodydamas tik save ir įmonę, kurią jis administruoja, iš esmės nori bylinėtis pats su savimi, o tai yra neįmanoma.

III. Atskirojo skundo argumentai

BUAB „Gertauta“ administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo protokolą susirinkimo pirmininkė UAB „Dalis erdvės“, kuri sprendė, kad nutarimai darbotvarkės klausimais nepriimti, pateikė į BUAB „Gertauta“ bankroto bylą. Vėliau, BUAB „Gertauta“ kreditorius AB DNB bankas nusprendė, kad vis dėlto 2015 m. vasario 23 d. susirinkimas įvyko ir balsų nutarimams priimti užteko, taigi papildė protokolą, prie visų klausimų įrašęs „nutarimas priimtas“, ir jo pasirašytą protokolą taip pat pateikė į bankroto bylą. Kadangi tarp kreditorių kilo ginčas dėl kvorumo buvimo susirinkime ir dėl to nutarimai priimti ar ne, administratorius, siekdamas nepraleisti termino nutarimams apskųsti, pateikė skundą dėl nutarimų, kurie, jo nuomone, jei būtų priimti, pažeistų administratoriaus ir kreditorių interesus. Esant šiai dviprasmiškai situacijai, administratoriaus skundas dėl kreditorių nutarimų turėtų būti priimtas, o skundo nagrinėjimo ar palikimo nenagrinėtu klausimas turėtų būti sprendžiamas, išsprendus klausimą ar minėti nutarimai priimti.Aplinkybė, kad administratorius skunde šalimis nurodė tik save ir įmonę, gali būti pripažinta trūkumu, kurį administratorius galėtų pašalinti, suinteresuotomis šalimis nurodydamas kreditorių susirinkimo pirmininką ar kreditorius. Teismas savo nuožiūra į bylą gali įtraukti ir kitus asmenis, kurių dalyvavimas, teismo nuomone, yra būtinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, remdamasis tuo, kad 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, jog nutarimams priimti neužteko balsų, taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra ieškinio dalyko ir toks skundas nenagrinėtas teisme. Savo ruožtu apelianto įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad tarp BUAB „Gertauta“ kreditorių bankroto byloje vyksta ginčas dėl kvorumo minėto kreditorių susirinkimo metu buvimo ir ginčo nutarimų (ne)priėmimo, teismas privalėjo priimti administratoriaus skundą ir, išsprendus klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo (t. y. buvo jie vis dėlto priimti ar ne), išnagrinėti administratoriaus skundo patenkinimo / nepatenkinimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir su iškilusiu klausimu susijusį teisinį reglamentavimą, sutinka su apelianto pozicija.

Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas bylos iškėlimo (skundo, ieškinio priėmimo) stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad ieškinio (skundo) priėmimo stadijoje sprendžiami tik procesinio pobūdžio klausimai, tačiau ne šalių materialiojo teisinio santykio turinys ar aplinkybės, susijusios su asmens teise į reikalavimo patenkinimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-202-1/2007; 2014 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1797/2014).

Tuo tarpu teismo atsisakymas priimti administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo tuo pagrindu, kad iš susirinkimo protokolo duomenų matyti, jog nutarimams priimti neužteko balsų, faktiškai jau reiškia administratoriaus materialaus reikalavimo išnagrinėjimą iš esmės bei su skundu pateiktų įrodymų įvertinimą dar skundo priėmimo stadijoje. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, minėti veiksmai turi būti atliekami ne skundo priėmimo stadijoje, bet nagrinėjant skundą iš esmės, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, įmonės kreditoriai laikosi skirtingų pozicijų dėl skundžiamų nutarimų priėmimo fakto, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-17-343/2015 priėmė kreditoriaus R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo sumažintas D. B. kreditorinis reikalavimas ir dėl kurios įsiteisėjimo, taigi ir poveikio 2015 m. vasario 23 d. susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų skaičiui, vyko ginčas tarp UAB „Gertauta“ kreditorių. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei, tinkamai ir visapusiškai įvertinus visas bylos aplinkybes, vis dėlto būtų konstatuota, jog ginčo nutarimai nebuvo priimti, teismas galėtų atmesti administratoriaus skundą, tačiau skundo priėmimo stadijoje negali būti iš anksto ir deklaratyviai įvertinamas tiek nutarimų priėmimo / nepriėmimo (galiojimo) faktas, tiek ir administratoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą.

Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog administratorius skunde ginčo šalimis nurodė tik save ir jo administruojamą įmonę, taip pat savaime nėra pakankama administratoriaus skundui nepriimti, kadangi visų pirma teismas turi suteikti asmeniui teisę pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnis).

Remiantis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir administratoriaus skundo dėl 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo priėmimo klausimas grąžintinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.