- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- 1-2434-1123/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- T. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
l) 2011 m. vasario 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
2) 2011 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, subendrinus šiuo ir 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, paskirtas laisvės atėmimas f3 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidedant 3 metams;
3) 2012 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams, subendrinus šiuo ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, paskirta galutine bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;
4) 2013 m. gegužės 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, bausmę subendrinus su 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;
5) 2013 m. birželio 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; 2013 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;
Žemesnės instancijos teismas
6) 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė – 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 7 d., 01.07 val. iki 2018 m. gruodžio 7 d., 15.00 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, likusi nesumokėta baudos dalis yra 32 MGL (1600 eurų);
7) 2020 m. sausio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiškai sudedant subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas ir 32 MGL (1600 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, 3 dalimi, paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant M. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju A. C.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2020 m. birželio 29 d., apie 23.16 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio (alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428 (patikros sertifikato Nr. 1200001) pirmuoju testavimu nustatytas 2,09 promilių girtumas, antruoju testavimu nustatytas 2,09 promilių girtumas) vairavo automobilį „BMW530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną gėrė (duomenys neskelbtini) pas draugą S.. Neatsimena, kokia buvo savaitės diena, bet jau buvo tamsu, gal apie 10 val. Jie išgėrė gal 5-6 butelius per kažkur 2 valandas, po to jis nusprendė važiuoti namo su savo automobiliu. Suprato, kad važiuoja išgėręs, bet vairuodamas jautėsi normaliai, nesijautė labai stipriai apsvaigęs. Vairuodamas atsitrenkė į tvorą. Tvora buvo (duomenys neskelbtini), gatvės neprisimena. Automobilyje dar buvo jo brolis D. L.. Toje vietoje buvo kalnas ir nedidelis posūkis, jis per anksti užsuko ir atsitrenkė. Atsitrenkė nestipriai. Įvažiavęs į tvorą išlipo, apžiūrėjo, buvo ir brolis išlipęs, brolis ten ir pasiliko, neatsimena, kodėl, o jis sėdo į automobilį ir išvažiavo namo, galvojo, kad grįš iš ryto. Ji sustabdė policija, paprašė dokumentų, jis jų neturėjo. Policija jau žinojo apie įvykį, jis nieko neneigė, pasakė, kad jis tai padarė. Supranta, kad negerai pasielgė, savo poelgį vertina kritiškai, labai blogai. Automobilis 2000 m., jo rinko vertės nežino, jis jau nebevažiuojantis, tokios būklės jį pasiėmė iš aikštelės, jo vertė kokie 300 eurų, ne daugiau. Jis nuo 2018 m. iki šio įvykio beveik iš viso nevairuodavo, nebent kieme, šį automobilį, su kuriuo dalyvavo įvykyje, įgijo gal savaitę prieš įvykį, jam buvo žmonės skolingi pinigų ir norėjo perparduoti, o dabar nebegali. Pagal dokumentus automobilis užrašytas ant kažkokio žmogaus, automobilis jam buvo perduotas pagal dokumentus. Tiksliai prisimena to žmogaus. Tas žmogus jam pretenzijų nereiškė. Jis suprantą, kad turėjo bausmės vykdymo atidėjimą, probacijoje lankėsi maždaug kas dvi savaites, pats nuvyksta, ten lankosi pas psichologus. Jis turėjo įpareigojimą negerti ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Per šitą įvykį išvažiavo prieš 22 val., bet kol atsitrenkė ir t.t., taip ir gavosi. Taip pat jam buvo uždrausta vartoti alkoholį. Jis blogai pasielgė, probacijoje parašė paaiškinimą. 2018 m. jam buvo paskirta 1700 Eur dydžio bauda už vairavimą neblaiviam, jos dar nesumokėjo nei kiek, nes jam gimė dukra, susirgo. Jo pajamos gal 1000 Eur į mėnesį, su verslo liudijimu gal 1500 Eur.
Kadangi kaltinamasis M. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Nukentėjusysis T. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. birželio 29 d., 23.07 val., jis, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą lauke prie namo. Pasižiūrėjo pro langą, kurio vaizdas išeina į gatvės pusę ir pamatė, kad yra sulaužyta tvora, esanti aplink namą. Greitai išbėgo į kiemą ir pamatė vaikiną, apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 175 cm ūgio, šviesių trumpų plaukų, smulkaus kūno sudėjimo. Pamatė, kad prie tvoros mėtosi automobilio dalių šukės, o tas vaikinas laiko rankoje automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Paklausė jo, ką jis daro jo kieme. Vaikinas pasakė, kad jis tiesiog ėjo pro šalį. Jam buvo akivaizdu, kad vaikinas meluoja. Vaikinas bandė bėgti, bet jis jį sulaikė. Kadangi jis buvo jų kieme, jis jį paguldė ant žemės, kad jis nepabėgtų ir nedelsiant iškviestų policiją. Tuomet vaikinas jam paaiškino, kad jis važiavo su draugais ir vienas iš jo draugų, būdamas neblaivus įvažiavo į jo namo tvorą. Matė, kad netoli stovi „BMW 530D“ markės automobilis ir suprato, kad tai tas pats automobilis, kuris įvažiavo į namo tvorą. Suprato, kad minėto automobilio vairuotojas laukia, kol sulaikytas vaikinas pasiims pamestą eismo įvykio metu valstybinį numerį. Tačiau minėto automobilio vairuotojas pamatęs, kad jis sulaikė minėtą vaikiną išvažiavo. Vairuotojo jis nematė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai kurie pasiėmė vaikiną, kurį jis sulaikė savo namo kieme. Po kurio laiko pareigūnai grįžo ir pasakė, kad asmuo, kuris vairavo „BMW 530D“ automobilį buvo sulaikytas, o vaikinas, kurį jis sulaikė savo kieme yra jo brolis. Dėl apgadintos tvoros jam padaryta 1200 eurų turtinė žala (b. l. 12-13).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. K. 2020 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. birželio 29 d., dirbant kartu su vyr. patruliu V. K., apie 23.14 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas tik ką sulaikė vieną iš keleto nepilnamečių jaunuolių, kurie neblaivūs su automobiliu BMW (pranešėjas teigia, kad valstybiniai numeriai guli prie jo namų susilankstę) su minėtu automobiliu sulaužė jo tvorą. Kitas nepilnametis pasišalino iš įvykio vietos su minėtu automobiliu. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas T. L., kuris paaiškino, kad išgirdo trenksmą prie savo namo tvoros, priėjęs prie lango pastebėjo apgadinta tvorą, išbėgęs į kiemą pamatė nuo įvykio vietos tolstantį tamsų automobilį, panašu į BMW markės o prie tvoros jaunuolį, kuris surinkinėjo automobilio, kuris buvo įvažiavęs į namo tvora, šukės bei rankose laikė automobilio valstybinį numerį. T. L. sulaikė jaunuolį ir paskambino policijai. Vėliau buvo nustatyta kad sulaikytas jaunuolis tai D. L.. D. L., paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) su savo broliu M. L., kuris, būdamas neblaivus, nesuvaldė savo automobilio BMW, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo tvora, vėliau D. L. grįžo į įvykio vieta surinkti automobilio šukių bei pasiimti automobilio valstybinį numerį. Taip pat nurodė, kad gali parodyti, kur gyvena jo brolis M. L.. Važiuojant pagal M. L. registracijos vietą (duomenys neskelbtini) pastebėjo važiuojantį tamsios spalvos automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekis buvo sudaužytas, valstybinis numeris sutapo su vienu paliktu valstybiniu numeriu eismo įvykio vietoje. Automobilis buvo sustabdytas. Buvo nustatyta, kad automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo M. L., kuris paaiškino, kad nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo tvorą, iš eismo įvykio pasišalino. M. L., taip pat paaiškino, kad prieš pusvalandį vartojo alkoholinius gėrimus, o vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. M. L. buvo nustatytas (23.39 val.) 2.09 prom. girtumas, pakartotinai (00.02 val.) 2.09 prom. girtumas. Eismo įvykio metu buvo apgadintas BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) namo tvora. M. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį. Automobilis buvo priverstinai uždarytas į saugomą aikštelę adresu Vilnius Eišiškių pl. 127. (b. l. 29)
Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. birželio 29 d., dirbant kartu su vyr. patruliu V. K., apie 23.14 val., gavo pranešimą iš VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas tik ką sulaikė vieną iš asmenų, kurie neblaivūs, vairuodami automobilį BMW, sulaužė pranešėjo tvorą. Automobilio vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas T. L., kuris paaiškino, kad išgirdo trenksmą prie savo namo tvoros ir pasižiūrėjęs prie lango pamatė apgadinta tvorą. Nedelsiant išbėgo į kiemą ir pamatė nuo įvykio vietos tolstantį automobilį BMW markės. Prie namo tvoros pamatė jaunuolį, kuris surinkinėjo automobilio, kuris buvo įvažiavęs į namo tvorą, šukės bei rankose laikė automobilio valstybinį numerį. T. L. sulaikė jaunuolį ir paskambino policijai. Nustatyta, kad sulaikytas asmuo yra D. L.. D. L., paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) su savo broliu M. L., kuris, būdamas neblaivus, nesuvaldė savo automobilio BMW, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo tvorą. D. L. išlipo iš minėto automobilio į įvykio vietą surinkti automobilio šukių ir pasiimti įvykio metu pamestą automobilio valstybinį numerį. D. L. nurodė, kur gyvena M. L. ir kartu su juo buvo važiuojama link M. L. gyvenamosios vietos. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojanti tamsios spalvos automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis buvo sudaužyta. Minėto automobilio valst. Nr. sutapo su paliktu valst. Nr. eismo įvykio vietoje. Automobilis buvo sustabdytas. Buvo nustatyta, kad automobilį BMW 530d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo M. L., kuris paaiškino, kad nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo tvorą, iš eismo įvykio pasišalino. M. L., taip pat paaiškino, kad prieš pusvalandį vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. M. L. pirmuoju pūtimu 23.39 val. buvo nustatytas 2,09 prom. antruoju pūtimu 00.02 val. nustatytas 2.09 prom. girtumas. M. L. buvo pristatytas į VPK OVS, minėtas automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Eišiškių p. 127, Vilniuje (b. l. 31).
Liudytojas D. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad parodymus sutinka duoti laisva valia. 2020 m. birželio 29 d., nakties metu, tikslaus laiko nepamena, jis buvo su savo broliu M. L.. Jo brolis buvo neblaivus. Jis susipyko su savo drauge, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir jis nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini), pas jų motiną. Jis važiavo su juo, buvo blaivus. M. L. neturi vairuotojo pažymėjimo, bet jis turėjo išsinuomojęs automobilį „BMW 5300D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pajuto smūgį. Kaip įvyko eismo įvykis jis nežino, nes nesuprato, tačiau pamatė, kad jo brolis M. L. atsitrenkė ir apgadino, namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo tvorą. M. L. jam pasakė išlipti ir pasiimti nukritusį minėto automobilio valstybinį numerį nuo priekinio bamperio. Jis išlipo iš minėto automobilio, o M. L. nuvažiavo toliau. Jam stovint prie minėtos tvoros ir laikant rankoje minėtą valstybinį numerį, iš namo išėjo šeimininkas ir jį sulaikė bei iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jis jiems papasakojo, kad jo brolis M. L. įvažiavo į minėto namo tvorą ir ją apgadino bei nurodė kur jis gyvena (b. l. 36-37).
Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. birželio 8 d. priklauso jo vadovaujamai įmonei. Nuo 2020 m. birželio 8 d., 19.30 val., minėtas automobilis yra išnuomotas M. L.. M. L. automobilio perdavimo metu blaivus. M. L. nurodė, kad pats teisės vairuoti neturi, bei nurodė, kad automobilį vairuos T. T., gim. (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį, įvykusį 2020 m. birželio 29 d., padarytą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo 2020 m. birželio 30 d. iš policijos pareigūno (b. l. 41-42).
2020 m. liepos 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas M. S. savanoriškai pateikė transporto nuomos sutarties kopiją su transporto priemonės perdavimo-priėmimo ir grąžinimo akto kopija (b. l. 44).
2020 m. birželio 8 d. transporto priemonės nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomotojas (duomenys neskelbtini), atstovaujama J. S., išnuomojo transporto priemonę „BMW 530“ nuomininkui M. L. (b. l. 47-52).
Transporto priemonės perdavimo – priėmimo ir grąžinimo akte užfiksuota, kad 2020 m. birželio 8 d., 19.30 val. J. S. perdavė M. L. transporto priemonę „BMW 530“ (b. l. 53).
2020 m. birželio 29 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad prietaisu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428 M. L. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Atliktus neblaivumo patikrinimą, pirmo tikrinimo metu 2020 m. birželio 29 d., 23.39 val. M. L. buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 2020 m. birželio 30 d., 00.02 val. jam nustatytas 2,09 promilių girtumas (b. l. 76).
Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428 rodmenyse užfiksuoti analogiški M. L. neblaivumo patikrinimo rezultatai tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 78-79).
2020 m. sausio 6 d. AB „Vilniaus metrologijos centro“ patikros sertifikate Nr. 1200001 užfiksuota, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo įvykio metu (iki 2020 m. liepos 6 d. (b. l. 77).
VĮ "Regitra" išraše užfiksuota, kad automobilis „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. birželio 10 d. (b. l. 58).
VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje užfiksuota, kad vidutinė automobilio „BMW 530d“, 1998-2001 gamybos metų, kaina Lietuvoje 2020 m. birželio mėnesį buvo 1530 eurų su PVM, ir 1264 eurų be PVM (b. l. 59).
2020 m. birželio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinės apdailos detalės, priešrūkiniai žibintai, įlenktos priekinės kairės pusės durelės (b. l. 60-65).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino M. L. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu M. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad M. L. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo T. L., liudytojų V. K. ir D. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūno V. K. tarnybinis pranešimas, 2020 m. birželio 29 d. neblaivumo nustatymo aktas, neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. L. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.84 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis) (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, nagrinėjamu atveju buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas). Teismas, skirdamas bausmę M. L., atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – išsiskyręs, turintis mažametę dukrą (b. l. 87), oficialiai nedirba (b. l. 90-91), registruojasi darbo biržoje (b. l. 92), baustas administracine tvarka (b. l. 93-98), teistas 7 kartus, tarp jų ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 108-123). Pažymėtina, kad M. L. ne tik kad padarė naują nusikaltimą laikotarpiu, kuriuo jam buvo atidėtas ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau darydamas šią nusikalstamą veiką pažeidė du iš teismo jam paskirtų įpareigojimų – įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (nusikalstama veika padaryta 23.16 val.), bei įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad M. L. pažeidė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Darytina išvada, kad M. L. nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant švelnesnes bausmes bei poveikio priemones, kadangi akivaizdu, jog jomis nepavyko pasiekti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki 1 metų (bausmės vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus M. L. griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė probacijos laikotarpiu, kai jam buvo atidėta anksčiau paskirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat pažeisdamas teismo jam paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, anksčiau 7 kartus teistas, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, vėl vykdė nusikalstamas veikas, teismas daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslų nepasiekė, juo nepavyko užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nebenusikalstų, tokiu būdu BK 75 straipsnio nuostatos M. L. atžvilgiu netaikytinos ir jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Teismo įsitikinimu, pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. L. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu M. L. buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 32 MGL (1600 Eur) dydžio baudos, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 7 d., tokiu būdu M. L. šiame nuosprendyje konstatuotą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu M. L. paskirtomis bausmėmis vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskiriant M. L. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, baudos bausmės, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, nekeičiant ir skiriant kartu su laisvės atėmimo bausme. Baudos bausmei sumokėti M. L. nustatytinas 1 (vienerių) metų terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas M. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 29 d., 23.39 val., iki 2020 m. birželio 30 d., 13.53 val. (1 para) (b. l. 127), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis M. L. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad M. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, taip pat jis, vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau antrą kartą teisiamas už tokios nusikalstamos veikos padarymą. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga M. L. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. L. teisės vairuoti transporto priemones nusikaltimo padarymo metu neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio teismo nuosprendžio dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „BMW530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis M. L. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui, ir šį automobilį M. L. valdė nuomos sutarties pagrindu. Liudytojas M. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis jo vadovaujamai įmonei „UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. birželio 8 d., 19.30 val., buvo išnuomotas M. L.. M. L. automobilio perdavimo metu blaivus bei nurodė, kad pats teisės vairuoti neturi, tačiau automobilį vairuos T. T.. Byloje nėra duomenų, kurie prieštarautų ar paneigtų šiuos liudytojo M. S. parodymus, tokiu būdu teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad šis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „BMW530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „BMW530D“ vertė su PVM įvykio metu buvo 1530 eurų (b. l. 59). Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad tas automobilis šiuo metu nebevažiuojantis, tokios būklės jį pasiėmė iš aikštelės, ir jo vertė dabar galėtų būti maždaug 300 eurų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tai yra automobilio būklė po to, kai jis pateko į eismo įvykį, sąlygotą paties kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Nagrinėjamu atveju yra aktuali būtent automobilio vertė įvykio metu, kai kaltinamasis minėtą automobilį vairavo neblaivus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie suteiktų pagrįstą pagrindą manyti, jog įvykio metu automobilio „BMW350D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė M. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažesnė, negu rinkos vertė. Pažymėtina, kad automobilio nuomos sutartyje, kurios pagrindu M. L. valdė minėtą automobilį, nurodyta automobilio vertė 2400 Eur (b. l. 47), t.y. didesnė už automobilio rinkos vertę, nors teismui nėra žinoma, ar šie sutartyje nurodyti duomenys atitinka realią transporto priemonės vertę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga vadovautis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. L. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. L. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „BMW350D“ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. L. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „BMW350D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš M. L. išieškotina automobilio „BMW350D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 1530 eurų.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 153-154, 156-157) – paliktinos iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.
Byloje nukentėjusysis T. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 1200 eurų žalos, nes 2020 m. birželio 29 d., 23.07 val. eismo įvykio metu buvo apgadinto prie jo namo esanti tvora (b. l. 20). Tačiau teismas pažymi, kad šioje byloje nukentėjusiojo turto sugadinimas kaltinamajam M. L. nėra inkriminuojamas. Prokuroro 2020 m. liepos 20 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą M. L. atžvilgiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo T. L. turto sugadinimo, nesant M. L. padarytoje veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 160-161). Atsižvelgiant į išdėstytą, T. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl jam priklausančio turto sugadinimo šioje byloje paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. L. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 66 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti M. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 32 MGL (1600 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti M. L. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 29 d., 23.39 val., iki 2020 m. birželio 30 d., 13.53 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nustatyti 1 (vienerių) metų terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
Paskirti M. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. L. išieškoti automobilio „BMW350D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1530 (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt) eurų.
Kaltinamajam M. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio vykdymo pradžias, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti.
Nukentėjusiojo T. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per vienerius metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).
Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.