Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) direktoriaus 2024 m. spalio 28 d. priimtą įsakymą Nr. K-1473 (toliau –ir Įsakymas) ir grąžinti pareiškėją į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas; 2) priteisti iš Tarnybos vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą dalyvaujant susirinkimuose ir mokymuose už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvo įteiktas Tarnybos pranešimas Nr. DSS-11 (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, siekiant efektyvinti Skyriaus veiklą ir atsižvelgus į Skyriaus vedėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. PP-3361 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos ir budėtojų pareigybių“ (toliau –ir Tarnybinis pranešimas), Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. K-1123) nuo 2024 m. lapkričio 1 d. keičiamas Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, t. y. panaikinamos Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės. Pranešime taip pat nurodyta, jog pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. bus atleistas iš Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų. Tarnyba 2024 m. rugsėjo 12 d. pateikė pasiūlymus dėl laisvų pareigybių užėmimo, o siūlomose pareigybėse buvo numatytos tos pačios pareigybės funkcijos, kokios yra naujai suformuotose pareigybėse. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 26 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo ne darbo metu dalyvaujant susirinkimuose ar mokymuose. Tarnyba 2024 m. spalio 31 d. pateikė raštą Nr. S-2797 „Dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame pažymėta, kad nėra pagrindo apmokėti už prašyme nurodytas dienas kaip už viršvalandinį darbą. Tarnybos direktorius 2024 m. spalio 28 d. priėmė skundžiamą Įsakymą.

3. Pareiškėjas teigė, kad vykdoma Tarnybos reforma buvo formali ir nesudaranti teisėto pagrindo panaikinti jo pareigybės. Pasak pareiškėjo, iki jo atleidimo dienos Tarnyboje buvo 12 teritorinių skyrių, o kiekviename iš skyrių, taip pat ir Skyriuje, dirbo po 7 gynėjus (budėtojus), kurie reaguodavo į policijos pranešimus naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. Įsakymu Nr. K-1123 nuspręsta panaikinti Vilniaus skyriaus gynėjų pareigybes, kurie Skyriuje dirbo pagal suminę darbo apskaitą, taigi, buvo nuspręsta panaikinti šias pareigybes ir vietoje jų įsteigti naujas su identiškomis darbo funkcijomis, taip pat taikant suminę darbo laiko apskaitą. Pareiškėjas akcentavo, kad Tarnyba yra raštiškai nurodžiusi, jog keičiamos gynėjų pareigybės aprašymo kai kurios nuostatos, atsižvelgus į Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 213, naują redakciją, tačiau iš esmės nesikeičia funkcijos, darbo užmokestis ir darbo vieta. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadas dėl reformos tikslingumo, be to, reforma pažeidė esamų gynėjų lūkesčius į teisingą darbo apmokėjimą, nes gynėjų atlyginimo koeficientas yra nuo 0,74 iki 1,01, o Skyriaus reagavimo skyriuje naujai priimami darbuotojai pretenduoja į atlyginimo koeficientą nuo 1,15. Pareiškėjas tvirtino, kad šiuo atveju nėra naikinamos pareigybių pagrindinės funkcijos, jos išlieka, jų realiai neatsisakoma, nes pareigybė yra reikalinga, todėl Tarnybos nurodytas reformos tikslas efektyvinti Skyriaus veiklą, vertintas kaip formalus administracinio akto priėmimas, kadangi nėra realių faktinių duomenų apie pertvarkos tikslingumą, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimą, institucijos konkrečius struktūrinius pasikeitimus, valstybės tarnautojų atliekamų funkcijų pokyčius ir naujai patvirtintų pareigybių aprašymų. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybos direktoriaus Įsakymas Nr. K-1123 vertintas tik kaip formalus pagrindas pradėti numatytus struktūrinius pertvarkymus, bet ne pagrindas panaikinti gynėjų, taip pat ir pareiškėjo, pareigybes, be to, aplinkybė, kad pareiškėjo pareigybės funkcijų išliko naujai įsteigtose pareigybėse leidžia teigti, jog išliko naikinama valstybės tarnautojo pareigybė, o reforma yra formali ir neteisėta.