- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- eI3-5213-952/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06863-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko tiesių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybės vaiko tiesių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2024 m. spalio 28 d. priimtą įsakymą Nr. K-1473 (toliau – Skundžiamas įsakymas) ir grąžinti V. J. į (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyrius) vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas; priteisti iš atsakovės Tarnybos vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti pareiškėjui V. J. neišmokėto darbo užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą dalyvaujant susirinkimuose ir mokymuose už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d.; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjui buvo įteiktas Tarnybos pranešimas Nr. DSS-11, kuriame nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, siekiant efektyvinti Skyriaus veiklą ir atsižvelgus į Skyriaus vedėjo G. B. 2024 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. PP-3361 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos ir budėtojų pareigybių“ Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2024 m. lapkričio 1 d. keičiamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, t. y. panaikinamos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės (toliau – Pranešimas). Pranešime taip pat nurodoma, jog pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. bus atleistas iš (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų. 2024 m. rugsėjo 12 d. Tarnyba pateikė pasiūlymus dėl laisvų pareigybių užėmimo. Siūlomose pareigybėse yra numatytos tos pačios pareigybės funkcijos, kokios yra naujai suformuotose pareigybėse. 2024 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo ne darbo metu dalyvaujant susirinkimuose ar mokymuose. 2024 m. spalio 31 d. Tarnyba pateikė raštą Nr. S-2797 „Dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo“, kuriame teigiama, kad nėra pagrindo apmokėti už prašyme nurodytas dienas kaip už viršvalandinį darbą. 2024 m. spalio 28 d. Tarnybos direktorius priėmė Skundžiamą įsakymą. Nurodo, kad vykdoma Tarnybos reforma buvo formali ir nesudaranti teisėto pagrindo panaikinti pareiškėjo pareigybės. Visų pirma, iki pareiškėjo atleidimo dienos Tarnyboje buvo 12 teritorinių skyrių. Kiekviename iš skyrių, tame tarpe ir Skyriuje, dirbo po 7 gynėjus (budėtojus) (toliau – Gynėjai), kurie reaguodavo į policijos pranešimus naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. priimtu įsakymu buvo nuspręsta panaikinti (duomenys neskelbtini) skyriaus Gynėjų pareigybes. Pažymi, kad Skyriuje Gynėjai dirbo pagal suminę darbo apskaitą, šias pareigybes buvo nuspręsta panaikinti ir vietoje jų įsteigti naujas pareigybes su identiškomis darbo funkcijomis bei taip pat taikant suminę darbo laiko apskaitą. Akcentuoja, kad Tarnyba yra raštiškai nurodžiusi, jog yra keičiamos Gynėjų pareigybės aprašymo kai kurios nuostatos, atsižvelgus į Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos naują redakciją, tačiau iš esmės funkcijos nesikeičia, darbo užmokestis ir darbo vieta nesikeičia. Taip pat Tarnyba nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadas dėl reformos tikslingumo. Be to, reforma pažeidžia esamų Gynėjų lūkesčius į teisingą darbo apmokėjimą, kadangi Gynėjų atlyginimo koeficientas yra nuo 0,74 iki 1,01, o Skyriaus reagavimo skyriuje naujai priimami darbuotojai pretenduoją į atlyginimo koeficientą nuo 1,15. Šiuo atveju nėra naikinamos pareigybių pagrindinės funkcijos, jos išlieka. Jų realiai neatsisakoma, kadangi pareigybė yra reikalinga. Todėl nagrinėjamu atveju Tarnybos nurodomas reformos tikslas efektyvinti Skyriaus veiklą vertintinas kaip formalus administracinio akto priėmimas, kadangi nėra realių faktinių duomenų apie pertvarkos tikslingumą, pvz., valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimą, institucijos konkrečius struktūrinius pasikeitimus, valstybės tarnautojų atliekamų funkcijų pokyčius ir naujai patvirtinti pareigybių aprašymai. Todėl nagrinėjamu atveju Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. K-1123 vertintinas tik kaip formalus pagrindas pradėti numatytus struktūrinius pertvarkymus, bet ne pagrindas panaikinti Gynėjų, tame tarpe ir pareiškėjo, pareigybes. Aplinkybė, kad pareiškėjo pareigybės funkcijų išliko naujai įsteigtose pareigybėse sudaro pagrindą konstatuoti, jog išliko naikinama valstybės tarnautojo pareigybė, o pati reforma yra formali ir neteisėta. Dėl nesumokėto darbo užmokesčio nurodo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo ne darbo metu dalyvavimas susirinkimuose, susitikimuose ir mokymuose nebuvo apskaitomas kaip darbo laikas. Šis darbo laikas nebuvo įtraukiamas į darbo grafikus ir nebuvo apmokamas. Pareiškėjo vertinimu, jo darbo laikas dalyvaujant susirinkimuose, susitikimuose ir mokymuose turėjo būti apmokamas kaip viršvalandinis darbo laikas. Skunde nurodo, kokiuose susirinkimuose, susitikimuose ir/ar mokymuose per 3 metų laikotarpį dalyvavo. Taigi, pareiškėjas nurodytuose susirinkimuose, susitikimuose ir/ar mokymuose praleido 95,5 valandų, kurios buvo nepagrįstai neapmokėtos. Be to, dalyvavimas susirinkimuose buvo organizuojamas ne pagal pareiškėjo darbo grafiką, todėl šios darbo valandos laikytinos viršvalandžiais. Pareiškėjas gaudavo kvietimus dalyvauti mokymuose ar susirinkimuose, o kvietimuose buvo nurodoma, kad jie yra privalomi. Taip pat pareiškėjui eilinių vertinimų metu buvo ne kartą nurodoma, jog privaloma dalyvauti susirinkimuose ir/ar mokymuose. Be to, eiliniuose ir neeiliniuose vertinimuose buvo suformuotos užduotys dalyvauti susirinkimuose ar mokymuose. Akcentuoja, kad Tarnyba pareiškėjui yra apmokėjusi už viršvalandinį darbą dalyvaujant kai kuriuose susirinkimuose, tačiau už Skunde nurodytuose mokymuose/susirinkimuose/susitikimuose išdirbtas laikas Tarnybos vertinimu nesudaro pagrindo apmokėti kaip už viršvalandinį darbą. Nurodo, kad Tarnyba nepagrįstai pareiškėjui neišmokėjo 95,5 valandų viršvalandinio darbo.