Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Greiciūnui, gynėjai advokatei Irutei Čiukšytei, nukentėjusiajam T. S., jo atstovei pagal įstatymą I. S., kaltinamojo atstovei pagal įstatymą J. B., vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovėms V. K., D. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pradinio išsilavinimo, besimokantis Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 9 klasėje, kaltintas ir perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d., 2010-10-11 prokurorui pakeitus kaltinimą, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Nusta t ė:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad E. B. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ( b. l. 100).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str., 41 str., išdėstytas nuostatas, reglamentuojančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK XI skyriuje išdėstytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. LR BK 294 str.2 d. numato dvi bausmės rūšis, t.y. areštą ir laisvės atėmimo bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos K. T. 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kiti nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos A. T. senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismas konstatuoja, kad E. B. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 62 str., nesant jame nurodytų pagrindų, tačiau neabejotinai nustatyta, kad išimtinės aplinkybės yra. Nusikalstama veika yra padaryta asmens, kuris buvo ką tik sulaukęs 16 m. (BK 13 str. 1 d.), t.y. to amžiaus, kai gali atsakyti pagal BK 294 str. 2 d. Tačiau, kaip matyti iš 2010-08-31 - 09-30 ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-145, E. B. protinio išsivystymo lygis bei pažintinės veiklos ypatumai neatitinka statistinio amžiaus vidurkio bei tikėtina, kad jo intelektualiniai gebėjimai siekia lengvą defektą. Ši aplinkybė bei tai, kad kaltinamojo aplinkoje stebimas nepakankamai adekvatus artimųjų požiūris į jo elgesį, bendravimą su aplinkiniais ir tai atitinkamai įtakoja jo asmenybę, tik patvirtina tai, kad E. B. gyvenimiškos žinios ir patyrimai bei iš to išplaukiantis jo elgesys ne visai atitinka jo amžiaus žmogui, kaip teisės subjektui keliamus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis T. S. apie jo atžvilgiu vykdytą savavaldžiavimą neinformavo tėvų ar mokytojų, pats bandė spręsti konfliktinę situaciją. BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Teismo įsitikinimu kaltinamajam paskyrus kurią nors iš šių bausmių rūšių, tai neatitiktų jo padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumo, neužtikrintų BK 80 str. nuostatų, apibrėžiančių nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, t.y. kad būtų užtikrinama, jos nepilnamečių atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, o bausmė padėtų nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą, sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, todėl E. B. atžvilgiu taikytina BK 54 str. 3 d. ir jam skirtina švelnesnė nei BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (LR BK 48 str., 90 str. ).

Teismas atsižvelgia, kad E. B. nusikalto pirmą kartą, būdamas nepilnametis, nėra teistas, įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nesant sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiama, kad kaltinamasis iki nusikaltimo padarymo nebuvo padaręs kokių nors pažeidimų. Po nusikalstamos veikos padarymo iki šiol, t.y. per pusantrų metų laikotarpį taip pat nėra padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų, į policijos profilaktinę įskaitą ir policiją dominančių vaikų informacijos kartoteką neįrašytas, jo atžvilgiu nėra pradėta daugiau jokių ikiteisminių tyrimų. Iš pateiktos charakteristikos matyti, kad E. B. pamokų metu nebūna drausmingas, toks jo elgesys tęsiasi nuo penktos klasės, jis yra labai jautrus, nuotaikos labai permainingos, tačiau yra labai nuoširdžiai dirbęs visuomenei naudingą darbą, t.y. tvarkęs kapines. Penktoje klasėje E. B. buvo tirtas Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir rekomenduota palengvinti kai kurių mokomųjų dalykų programas, teikti spec. pedagogo, logopedo pagalbą ir neurologo bei psichologo konsultacijas, tačiau motina atsisakė programų lengvinimo, nesinaudojo specialistų konsultacijomis. Charakteristikoje nurodyta, kad tėvai neina į tėvų susirinkimus, niekada nepasirašo pažymių knygelėje. Motina į mokyklą ateina tik kviečiama, bet poveikio nebūna, nes ji greitai susinervina, kaltina mokytojus, kitus mokinius, kaimynus ir t.t. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus atstovę pagal įstatymą J. B., ji paaiškino, kad sūnui buvo siūlyta specialistų pagalba, bet ji 5-oje klasėje jos atsisakė, nes matė, kad Edvinui sveikata gerėja, jis sugeba mokytis, tačiau nurodė, kad jam buvo ir šiuo metu yra miego sutrikimai.

Teismas, nustatydamas E. B. skirtinos laisvės apribojimo bausmės trukmę, apsvarstęs visas išdėstytas aplinkybes atsižvelgia, kad svarbus yra pats bausmės neišvengiamumas, jos realumas. BK 41 str. 1 d. numatyti bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo gyvenimo patirtį bei kitas aplinkybes, apsprendžiančias jo socialinę brandą, gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam šiek tiek mažesnę nei vidurkis BK 48 str. numatytą laisvės apribojimo bausmę, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad nusikaltimo pasekmės nėra sunkios, padaryta žala nėra didelė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusiojo T. S. atstovė pagal įstatymą I. S. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 290 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos jai atlyginimo.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad dėl E. B. nusikalstamos veikos, t.y. savavaldžiavimo, naudojant nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą pasėkoje E. B. savo ir mažamečio A. M. naudai užvaldė 110 Lt, priklausiusių nukentėjusiojo motinai I. S.. Nėra jokių įrodymų, patikimai pagrindžiančių likusią ieškinio dalį dėl 180 Lt turtinės žalos, nes nėra nustatyta kad T. S. tą sumą dalimis per tam tikrą laikotarpį būtų atidavęs E. B. ar A. M.. Nukentėjusiojo motina I. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra parodžiusi, kad sūnui duodavo po 3-4 Lt maistui, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu duodama parodymus, neatmetė tos galimybės, kad juos galėjo išleisti ir jis pats. Iš liudytojos J. G. parodymų matyti, kad T. S. mokykloje gaudavo nemokamą maitinimą. Pats T. S. parodė, kad nemokamą maitinimą gaudavo, tačiau rūkė ir dalį iš motinos gaunamų pinigų išleisdavo rūkalams, todėl nesant jokių galimybių nustatyti, kiek iš gautų pinigų T. S. yra išleidęs savo reikmėms ir kiek perdavęs E. B. ar A. M., civilinis ieškinys dėl turtinės žalos I. S. naudai tenkintinas tik dėl 110 Lt.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu civilinio ieškinio dalyku yra neturtinė žala, jos dydis turi būti taip pat įrodytas, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Neigiami kitų asmenų emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti jiems neturtinę žalą (kasacinės bylos Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009). Vadinas šiuo atveju neturtinė žala priteistina tiesiogiai nukentėjusiam nuo nusikaltimo asmeniui – T. S., kurį atstovauja atstovė pagal įstatymą I. S., o ne jai pačiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo prieš nukentėjusįjį vartotos fizinės prievartos – fizinio skausmo, jis patyrė stresą. Nors T. S. atstovė pagal įstatymą I. S. nepateikė teismui kokių nors įrodymų, liudijančių apie pablogėjusią jos sūnaus fizinę ar psichinę būseną, nebuvo nustatyta ir kokių nors T. S. sveikatos sutrikdymų, tačiau kaip matyti iš liudytojos V. K. parodymų, ji matė verkiantį skriaudžiamą T. S., būtent jai įsikišus fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo nutrauktas. Kita vertus, T. S. vengdamas fizinės prievartos, reikalaujamą pinigų sumą paėmė iš motinos, jai apie tai nežinant, dėl ko vėliau toms aplinkybėms paaiškėjus, taip pat patyrė tam tikrą stresą. Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus. Be to neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien pinigine kompensacija, svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Šioje byloje sprendžiant nukentėjusiajam T. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvegtina į visas išdėstytas aplinkybes, t.y. į pasekmes, kaltinamojo E. B. bei jo motinos turtinę padėtį tam, kad išlaikyti nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir nusikalstamais veiksmais jam žalą padariusio asmens interesų pusiausvyrą, paties nukentėjusiojo elgesį. E. B. yra moksleivis, išlaikomas motinos ir tėvo, kurie gyvena atskirai, savarankiškų pajamų ar turto neturi. Esant nustatytoms nusikalstamos veikos pasekmėms, atsižvelgus į visumą išdėstytų aplinkybių, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys tenkintinas dalinai ir iš kaltinamojo E. B., o jam neturint turto ar uždarbio iki jo pilnametystės – iš jo atstovės pagal įstatymą J. B. nukentėjusiajam T. S. priteistina 400 Lt neturtinė žala, o civilinei ieškovei I. S. -110 Lt turtinė žala (LR BPK 115 str. 1 d., CK 6.263 str., 6.250 str., 6.276 str. ).

Civilinio ieškinio užtikrinimui ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai iš dalies apribotos J. B. nuosavybės teisė į butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 2795-7007-1018:0001, uždraudžiant juo disponuoti. Taikant šią procesinės prievartos priemonę negalima pažeisti proporcingumo principo reikalavimų. (duomenys neskelbtini) str. numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. (duomenys neskelbtini) str. 3 d. nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų. Kadangi civilinis ieškinys tenkintinas viso 510 Lt apimtyje, tikslinga nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. B. priklausantį butą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) 302 straipsniais, 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 105 str.;

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nubausti vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį tęsti mokslą bei iki 2011-09-01 neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš E. B., o jam neturint turto ar uždarbio iki pilnametystės - iš jo atstovės pagal įstatymą J. B. 400 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajam T. S. ir 110 Lt turtinę žalą civilinei ieškovei I. S..

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos E. B. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. B. priklausantį butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 2795-7007-1018:0001.

Išaiškinti, kad E. B., būdamas nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.