Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-63519966-16, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas 2016 m. birželio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-63519966-16 E. G. pripažino kaltu padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje ir paskyrė 50 Eur baudą. E. G. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 1 d., 17.11 val., Elektrėnų sav. Vievyje, Kauno g. prie namo Nr. 24, vairuodamas automobilį Renault Megane v.n. (duomenys neskelbtini) nepažymėtą skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, sustojo ir paliko jį stovėjimo vietoje, skirtoje statyti transporto priemones, pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms ir tuo nesilaikė nustatyto ženklinimo reikalavimų numatytų KET 3 priedo 1.24 p. bei pažeidė KET 8 p.

Skundą padavęs asmuo į teismo posėdį, paskirtą 2016-09-21 15.00 val. neatvyko. Prieš pat teismo posėdį 14.55 val. parašė teismui elektroninį laišką, prašydamas atidėti teismo posėdį dėl ligos, t.y. išvaržos, dėl kamuojamų stiprių skausmų vaikštant ir sėdint. Prašė bylos be jo nenagrinėti, nes jis pats pageidauja dalyvauti teismo posėdyje. Nurodė, kad ligą patvirtinančius dokumentus pateiks teismui artimiausiu metu.

Sprendžiant dėl skundą padavusio asmens prašymo atidėti teismo posėdį pagrįstumo pažymėtina, kad tenkinant E. G. prašymą atidėti teismo posėdį, paskirtą 2016-08-09 15.00 val., dėl ligos teismo posėdis jau buvo atidėtas. Tuomet pareiškėjas taip pat buvo nurodęs tą pačią ligą, ir nors nepateikė medicininės pažymos dėl neatvykimo teismą, pateikė kitus medicininius dokumentus. Reikšdamas reikalavimą dėl šio teismo posėdžio atidėjimo jokių medicininių dokumentų, iš kurių galima būtų spręsti apie jo galimybes dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, nepateikė. Asmens teisė dalyvauti asmeniškai nagrinėjant jo skundą nėra absoliuti, ir vien asmens pageidavimas asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje nėra pakankamas pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą ir taip ją vilkinti. E. G. nepateikus įrodymų, patvirtinančių objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis neatvyko į teismą, teismas konstatuoja, kad E. G. neatvyko teismo posėdį be svarbių priežasčių. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas per visą administracinio teisės pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo laiką deklaravo būtinumą turėti šioje byloje gynėją. Pažeista teise į gynybą grindžiamas ir skundas dėl nutarimo, nors jokių šį teiginį patvirtinančių aplinkybių nenurodo. Kaip matyti ir pareiškėjo prašymų, jis siekia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir atstovo pagal pavedimą kviesti į bylą neketina. Į teismo paklausimą dėl antrinės teisinė pagalbos suteikimo E. G., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016-08-01 raštu Nr. (2.2)NO-2-4710 informavo teismą, kad E. G. kreipėsi į tarnybą ir jam galėjo būti suteikta tik dalinai valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba ,tačiau E. G. nesutikus apmokėti jam priklausančios išlaidų dalies, buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjui neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir nepasirūpinus atstovavimu byloje, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 301 straipsnis numato, kad Teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

LR ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.24 p. nustato, kad neįgaliojo su vežimėliu simboliu pažymėtoje vietoje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele.

Šioje byloje nėra ginčo nei dėl įvykio fakto, nei dėl aplinkybių, nurodytų ginčijamame nutarime. E. G. neneigia, kad automobilis Renault Megane v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, neneigia, kad 2016 m. balandžio 1 d., 17.11 val., Vievyje, Kauno g. prie namo Nr. 24, šį automobilį vairavo jis pats ir pastatė stovėjimo vietoje, skirtoje statyti transporto priemones, pažymėtas ženklu „Neįgalusis“, neneigia, kad apie pažeidimą pranešusio asmens darytoje nuotraukoje užfiksuotas jo automobilis. Skundo argumentus ir savo poziciją byloje pareiškėjas koncentruoja į įrodymų nepakankamumą skundžiamu nutarimu konstatuotam pažeidimui pagrįsti. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidimo faktas grindžiamas ne tik „vienintele kažkieno padaryta foto nuotrauka“, kaip nurodo E. G. 2016-06-14 prašyme, rašytame Elektrėnų PK, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kaip matyti iš policijos registruojamų įvykių registro ir BIRT ataskaitų žiūrylės 2016-04-01 17 val. 11 min. buvo registruotas KRT pažeidimas Vievyje Kauno g. prie namo Nr. 24. pagal anoniminį pranešimas, kuriame asmuo policijai atsiuntęs KET pažeidėjo automobilio nuotrauką nurodė: „kaip suprantu automobilio vairuotojas patingėjo toliau pastatyti mašiną, kad nueit iki bankomato“. Kaip galimą įtariamąjį nurodė: „tas prie kairesnio bankomato“. Kaip matyti iš pranešimo turinio, jis buvo padarytas ne apie kažkada buvusį įvykį, bet realiu laiku. Todėl abejoti dėl pažeidimo laiko nėra pagrindo. Iš nuotraukos matyti, kad neįgaliesiems skirtoje vietoje, pažymėtoje tiek kelio ženklu, tiek dangos žymėjimu nurodytu KET 3-čio priedo 2.24 p., stovi automobilis Renault Megane v.n. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad geltono automobilio Renault Megane v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra E. G.. Tiriant padarytą pažeidimą, 2016-04-19 apie jį pranešęs asmuo V. Š., būdamas įspėtas pagal ATPK 187² str. dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą kaip liudytojas, davė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2016-04-01 stovėdamas prekybos centro stovėjimo aikštelėje apie 17 val. 10 min. pastebėjo geltonos spalvos automobilį Renault Megane v.n. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo pažymėtas „Neįgaliojo“ ženklu, užėmė jam draudžiamą vietą. Nurodė, kad vairuotojas buvo ruda striuke, tamsiomis kelnėmis. Nurodė, kad policijai nusiųstą nuotrauką padarė telefonu. Iš neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. 0816569 matyti kad E. G. nustatytas 55 procentų darbingumas, kuris pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-12-10 įsakymą Nr. A1-670 „Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nesuteikia teisės naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nes pagal šio aprašo 1.1 p. skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ turi teisę naudotis asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems yra nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialių poreikių lygis.

Pareiškėjas savo poziciją grindžia ir naujienų portale delfi.lt išspausdinto straipsnio “Teisėjai: nebefotografuokite KET pažeidėjų, tai –ne įrodymas“ teiginiais, kurie, kaip matyti iš jo turinio, grindžiami Vilniaus apygardos teismo 2015-01-20 nutarties Nr. ATP-50-562/2015 motyvais. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vien gyventojų valstybės institucijoms atsiųstos nuotraukos, kuriose užfiksuoti teisės pažeidimai, negali būti laikomi pakankamu pagrindu pažeidimui konstatuoti nesant kitų pažeidimą patvirtinančių įrodymų, nekeliančių abejonių jų įrodomąją galia. Su tokia pozicija sutinka ir šią bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau kiekviena byla yra individuali ir joje nustatomos bylai reikšmingos aplinkybės remiantis konkrečiais toje byloje surinktais įrodymais. Šioje byloje E. G. padarytas pažeidimas konstatuotas ne vienos nuotraukos, bet bendra aukščiau nurodytų įrodymų visuma. E. G. keliama abejonė įrodymų patikimumu dėl to, kad pažeidimo faktas užfiksuotas ne policijos pareigūnų, yra nepagrįsta, nes institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiga yra ne užfiksuoti pažeidimo faktą, bet jį nustatyti. O nustatant pažeidimo faktą gali būti tiriami ir vertinami įvairūs teisėtais būdais ir priemonėmis gauti įrodymai. Ir tai nereiškia, kad įgaliotas asmuo – šiuo atveju policijos pareigūnas - privalo pats asmeniškai nuvykti į pažeidimo vietą ir ten fiksuoti pažeidimą. Priešingu atveju, laikantis E. G. pozicijos, būtų ignoruojamas visuomenės aktyvumas ir paneigtas gyventojų nepakantumas teisės pažeidimams, o pažeidimus ne policijos akivaizdoje darantys asmenys jaustųsi nebaudžiami.

Išnagrinėjus E. G. skundą, darytina išvada, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, jos pagrįstos leistinais įrodymais ir priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas, kurį naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str. str., teismas

nutaria:

Skundo netenkinti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016-06-14 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.