- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 1-115-876/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- Ž. P.
- Nukentėjusysis
- V. M., R. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam Ž. P., jo gynėjui advokatui Gvidui Byčiui, nukentėjusiesiems V. M., R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, šiuo metu atliekantis bausmę, teistas : 1) 2003-03-17 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 118 str. 3 d., (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimas 4 m., vadovaujantis LR BK 47 str. bausmės vykdymą atidėti 3 metams. 2004-07-01 Šakių rajono apylinkės teismas priėmė nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti į laisvės atėmimo vietą 4 metams. 2005-01-13 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2003-03-17 nuosprendžio veika perkvalifikuota iš LR BK 118 str. 3 d. į LR BK 149 str. 3d.; 2) 2005-01-18 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2d., 178 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. pagal 2005-01-18 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2003-03-17 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn., baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas 200 Lt.; 3) 2005-03-08 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d., - teminuotas laisvės atėmimas 2 metams, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 m. 11 mėn.; 4) 2005-04-01 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d., - teminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 5 m. 2 mėn.; 5) 2011-02-17 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., - teminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., 6) 2011-11-17 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d., 214 str. 1d., 180 str.1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1d., pripažintas kaltu pagal straipsnius: Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. – terminuotas laisvės atėmimas 1 metai, LR BK 214 str. 1 d. – terminuotas laisvės atėmimas 1 metai, LR BK 180 str. 1 d. – terminuotas laisvės atėmimas 2 metai, LR BK 215 str. 1 d. – terminuotas laisvės atėmimas 1 metai, LR BK 215 str. 1 d. – terminuotas laisvės atėmimas 1 metai, LR BK 182 str. 1 d. – terminuotas laisvės atėmimas 1 metai, galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 3 metai.; 7) 2012-02-15 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., pripažintas kaltu, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6mėn., 2012-06-14 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi pagal LR BK 63 str. 9 d. subendrinti 2011-11-17 ir 2012-02-15 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiai – galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2011-04-06, bausmės pabaiga 2015-04-06,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 181 str. 1 d. padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. P. 2012 m. liepos mėnesyje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. B. g. 14, Kybartuose, Vilkaviškio rajone, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, mobiliojo ryšio telefonais Nr. 868645732 ir 867579405 rašydamas žinutes ir skambindamas V. M. ir R. S., apgaulingai jiems teigdamas, kad suimtojo jų draugo G. O. kalinimo sąlygoms pagerinti reikalingi 1200 Lt, įtikino šią pinigų sumą perduoti jam per jo motiną B. K. ir R. S. perdavus 1200 Lt B. K., kuri jo nurodymu už 200 Lt nupirko jam mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo paslaugos kortelių papildymų, 500 Lt pervedė į AB Swedbank esančią R. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 200 Lt - į AB Swedbank esančią Ž. F. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 100 Lt - į AB Swedbank esančią E. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir 200 Lt - į AB Swedbank esančią Kybartų pataisos namų sąskaitą (duomenys neskelbtini) jo vardu, taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo R. S. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajam 1200 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką Ž. P. 2012 m. rugpjūčio mėnesyje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. B. g. 14, Kybartuose, Vilkaviškio rajone, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, mobiliojo ryšio telefonais Nr. 868645732 ir 867579405 rašydamas žinutes ir skambindamas V. M. ir R. S., apgaulingai jiems teigdamas, kad pagerins suimtojo jų draugo G. O. kalinimo sąlygas įtikinėjo perduoti 4000 Lt, šiems atsisakius perduoti pinigus, pradėjo grasinti, kad negavęs pinigų policijos tyrėjams atiduos suimtojo G. O. parašytą prisipažinimą nužudymo byloje, tai yra, paskelbs informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas.
Šalies argumentai
Ž. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta tik tiek, kad pinigus perdavė per jo mamą B. K.. Jis su O. sėdėjo vienoje kameroje, ką jie buvo sutarę, tą jis ir padarė. 2012-07 buvo Šakių areštinėje su O., Jis O. nuteikė, kad kai sės į Lukiškių TIK, kad ten nebūtų problemų jam. Dėl pinigų jie buvo sutarę. Vienu telefono numeriu skambino, žinučių nerašė. Kalbėjo, kad G. O. reikalinga pagalba, žmogus pasakė, kad pasikalbės ir sakė vėliau perskambinti. Perskambino, ir asmuo kitą dieną perdavė jo mamai pinigus. Jis bendravo su Ž. Kybartų pataisos namuose, Ž. telefoną gavau iš O.. Skambino su tikslu gauti pinigus, kad parūpinti geresnę vietą kalėjime. Pas juos yra kalėjime kastos, ir kad O. būtų geriau, jis turėjo sumokėti pinigus. Buvo sutarta apie 1000 Lt suma, O. išvežė pirmiau į Lukiškių TIK, o jis liko. Jis mamai pasakė, kur pinigus padėti, sąskaitų nr. Dėl antro kaltinimo, tai nežino apie kokį laiškelį kalba. Jis neskambino. Pinigai buvo išleisti telefonams, pakrovėjams. Telefonus, iš kurių skambino, jie ne jo, gal pareigūnai juos paėmė Kybartų pataisos namuose.
Nukentėjusysis V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo susisiekė P., kuris sakė, kad reikia pagerinti sąlygas O.. G. yra jo draugas. Jam skambino gal apie 5 kartus, paskui jis pradėjo neatsiliepinėti. Paskui jis pasakė S., kad vežti pinigus, perdavė K. 1300 Lt. K. žinojo, kad jie juos perduos. Jam ir skambino ir rašė žinutes. Atpažino iš balso, pasisakė, kur Šakiuose gyvena ir pasakė, kad kaimynas G. O. brolio. Kai rašė žinutes, tai įtarė, kad tie patys rašė, nes nepakako pinigų. P. vienas turi jo numerį. Jam buvo žinute parašyta, kad perduos popieriuką „mentam“, o jeigu bus pinigai tai bus popieriukas suplėšytas. Vėliau jam G. parašė, kad nesiųstų pinigų daugiau. Kai paskambino, pasakė, kad su G. kartu sėdi, tačiau G. negali kalbėti, ir G. gerovei reikia pinigų. Pasakė, kad K. jo mama ir reikia nuvežti pinigus.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. nurodė, kad jam pradėjo skambinėti ir reikalauti pinigų. Jis tada pasakė, kad pinigų negaus, ir liepė pasiklausti Ginto visos informacijos apie jį. Tai P. surinko visą jo biografiją ir paprašė pervesti pinigus į K. sąskaitą. Jis susiskambino su M. ir jie nuvežė pinigus. Jis K. paklausė, kam tie pinigai bus, tai jam paaiškino, kad pinigai bus skirti sąlygų pagerinimui G.. Perdavė 1200 Lt. Paskui pradėjo reikalauti 4000 Lt, nes kažkokį raštelį perduos dėl G.. Jam iš to pačio telefono skambimo, braižas buvo tas pats. P. žinute persiuntė K. duomenis. Pinigai tikslo nepasiekė, paskui tai suprato iš G..
Liudytojas G. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad P. per jėgą iš jo gavo telefono numerius. Jis buvo užsirašęs numerius, kad juos perduoti dėl paskambinimo, o P. juos jėga atėmė. Jo santykiai pasikeitė į blogą pusę, kai P. sužinojo, kad jis dirbo apsaugoje. Jie nekalbėjo apie tai, kad jam sutvarkys geresnes sąlygas, apie pinigus nebuvo jokios kalbos. Prisipažinimo raštelį P. turėjo, kuris buvo išgautas šantažo ir smurto būdu. Kad pinigai paimti sužinojo tik tada, kai jį parvežė pas tyrėją B.. Per tą laiką jis bendravo su savo sugyventine. Jis iš Lukiškių rašė laišką ir įspėjo. Dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo P. jam nežadėjo. Sąskaitą turi, tačiau ten nėra pinigų apie kuriuos jis nežinotų, ten yra keli pavedimai, kuriuos padarė draugai ir jie neturi nieko bendro su P.. Telefono P. jam niekada nėra perdavęs.
Liudytoja K. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai G. parašė laišką, kad jeigu jai skambins, ar parašys, tai niekam neduoti pinigų. G. yra jos sugyventinis. Jai niekas neskambino ir nerašė žinučių.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti E. J. parodymai, kuriuose nurodoma, kad ji disponuoja sąskaita, į kurią yra gavusi pavedimus, tačiau tiksliai pasakyti kokiomis sumomis ir kada bei iš ko, negali pasakyti, nes prisimena. Ar 2012 m. liepos 30 d. į jos sąskaitą buvo pervesta 100 Lt ji negali pasakyti. Moteris vardu B. jai yra girdėta, vaikino vardu Ž. nepažįsta ir niekada nėra mačiusi, nebendravusi. Pavardės K., P. jai nėra žinomos ir girdėtos. Savo sutuoktinio R. J. sąskaitą įkalinimo įstaigoje yra pervedusi pinigų ne vieną kartą. Pamena, kad jos sutuoktinis R. yra jai sakę, kad jam skolingas asmuo į jos sąskaitą atsiųs pinigų. Teigė, jog jam skolingi asmeny kitu būdu negali jam pervesti pinigų, todėl prašydavo pas ją ir nurodydavo sąskaitas, į kurias pervesti. Tų asmenų, kuriems darydavo pavedimus ji nepažįsta. (b.l. 50-51).
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos R. S. parodymai, kuriuose nurodoma, kad ji turėjo sąskaitą Swedbanke. 2012 m. apie liepos mėn. ji savo sąskaitos numerį buvo davusi savo vaiko tėvui M. K., nes šis buvo skambinęs ir prašęs sąskaitos numerio. Po to prasidėjo visokios bėdos. Bankas Swedbank pats pareikalavo uždaryti sąskaitą ir ji tapo nepageidaujama kliente. Ji tikrai nežinojo, kad pinigus kuriuos kažkas siuntė per jos sąskaitą buvo įgyti apgaule ar dar kaip nors. Jei būtų žinojusi, nebūtų jų ėmusi ir pervedusi kitiems asmenims. B. K. ir Ž. P. ji nepažįsta.
Iš 2013-04-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. M. pateikė mobiliojo ryšio telefono Nokia 2610, į kurį jam skambino ir žinutes rašė pinigų reikalavęs asmuo. Šio telefono apžiūros metu užfiksuotos iš telefono numerio gautos grasinančio turinio SMS žinutės, kuriomis reikalaujama pinigų, jų negavus grasina policijai perduoti raštą, kuris pakenktų Gintui (b.l. 4-6).
Iš 2013-04-04 daiktų- dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas K. Z. pateikė G. O. jai rašytą laišką. Jį apžiūrėjus nustatyta, kad G. O. perspėja, kad jeigu jai kas skambintų ir prašytų pinigų, kad ji jų neduotų (b.l. 8-9).
Iš 2013-04-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. S. pateikė raštelį. Jį apžiūrėjus nustatyta, kad be kitų užrašų yra ir ranka užrašytas B. K. banko sąskaitos numeris, adresas, telefono numeris. (b.l. 11-12).
Iš 2013-05-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad B. K. pateikė keturis banko nurodymus pervesti grynuosius pinigus. Juos apžiūrėjus nustatyta, kad B. K. 2012-07-27 500 Lt pervedė į AB Swedbank R. S. sąskaitą, 200 Lt į AB Swedbank Kybartų pataisos namų sąskaitą Ž. P. vardu, 200 Lt pervedė į AB Swedbank Ž. F. sąskaitą, 2012-07-30 pervedė 100 Lt į AB Swedbank E. B. sąskaitą. (b.l. 14-15).
Iš 2013-05-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistas M. B. pateikė asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalą. Jį apžiūrėjus nustatyta, kad 2012 m. liepos mėnesyje Ž. P. ir G. O. vienu metu buvo laikomi Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK areštinės 3 kameroje (b.l. 17-21).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, jog yra pakankamai duomenų, patvirtinančių Ž. P. kaltę.
Dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų
Ž. P. yra inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje. Sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui būtina įrodyti, kad savo ketinimus nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą asmuo maskuoja apgaule.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Ž. P. veiksmai atitinka sukčiavimo sudėties požymius. Pats Ž. P. nurodė, kad jis pinigus prašė perduoti, nes buvo susitaręs su G. O., jog už užmokestį pagerins jo kalinimo sąlygas, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis ėmėsi priemonių nurodomoms sąlygoms pagerinti. Pats Ž. P. teigia, jog jis kalėdamas turi galimybę už užmokestį sąlygas pagerinti, tačiau nenurodė, kaip tos sąlygos gali būti pagerintos ir kokios jo galimybės realiai tai įgyvendinti. Teismo posėdžio metu liudytojas G. O. nurodė, jog jis su Ž. P. nesitarė, nebuvo jokios kalbos apie kalinimo sąlygų pagerinimą, o telefonų numerius P. išgavo panaudodamas smurtą. Taip pat G. O. nurodė, jog jis ne tik nesitarė dėl sąlygų pagerinimo, tačiau ir jo nuomone, jos nebuvo jokiais būdais pagerintos. G. O. nurodė, jog jis niekada negavo telefono, ar kitų draudžiamų laikyti daiktų. Ž. P. neginčija aplinkybių, jog jis susisiekė su G. O. draugais, bei jų prašė perduoti pinigus, tačiau jis ginčija pinigų reikalavimo teisėtumą. Įvertinęs surinktus įrodymus teismas mano, jog Ž. P. nurodyti argumentai, jog jis buvo su G. O. susitaręs dėl atlygio už kalinimo sąlygų pagerinimo, nepagrįsti, todėl jais vadovaujantis negali būti paneigta kaltinamojo kaltė. Ž. P. nors ir nurodė, jog jis turi galimybes pagerinti sąlygas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, taip pat šias jo nurodomas aplinkybes paneigia ir tai, kad G. O. realiai negavo jokių geresnių kalinimo sąlygų, jam nebuvo perduoti neleistini laikyti daiktai ir pan. G. O. parodymai duoti teisme patvirtina nuoseklią įvykių seką, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys – nukentėjusieji V. M. ir R. S. patvirtino, jog jiems skambino Ž. P., jog jie kaltinamojo motinai nunešė prašoma pinigų sumą. Atitinkamai B. K. pateikti banko nurodymai pervesti pinigus patvirtina, jog gauti pinigai buvo paskirstyti ir pervesti tretiems asmenims, dalis pinigų pervesta Ž. P..
Kaip jau buvo nurodyta inkriminuojant nusikaltimą, numatytą BK 182 str. būtina nustatyti, jog nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo naudota apgaulė. Šioje byloje nukentėjusieji V. M. ir R. S. nurodė, jog jiems buvo nurodyta, kad pinigai reikalingi jų draugo G. O. gyvenimo sąlygoms pagerinti. Atsižvelgdami į pagalbos poreikį draugui bei tikėdami, jog pinigai tikrai bus nurodomam tikslui, nukentėjusieji buvo suklaidinti. Kaltinamojo nurodytas neteisingas lėšų panaudojimo tikslas įtakojo nukentėjusiųjų apsisprendimą perduoti prašomą sumą pinigų, kas leidžia daryti išvadą, jog tai atitinka sukčiavimo sudėties požymius. Teismas laiko, jog Ž. P. veiksmuos yra visi nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d. požymiai.
Ž. P. taip pat kaltinamas pagal BK 22 str. 182 str. 1 d., 181 str. 1 d. Kaip matyti Ž. P. už nurodytas veikas traukiamas atsakomybėn už tai, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį rašydamas ir skambindamas nukentėjusiesiems nurodydamas, kad pagerins G. O. kalinimo sąlygas įtikinėjo perduoti 4000 Lt, tačiau šiems atsisakius perduoti pinigus pradėjo grasinti, kad negavęs pinigų policijai atiduos raštą, kuris gali pakenkti G. O..
Kaip matyti Ž. P. kaip atskira pavienė veika yra inkriminuojama beveik tos pačios sudėties nusikalstama veika. Kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 str., jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieningas sumanymas, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir turtą įgijo iš to paties asmens, šios veikos buvo daromos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui ir pan. Taigi būtina spręsti klausimą ar inkriminuojamos veikos nėra viena tęstinė veiką. Ž. P. dėl antros nusikalstamos veikos apskritai neigia savo kaltę, nurodydamas, jog jis neskambino, neprašė, tačiau teismas nesivadovauja šiais jo parodymais. Kaip jau buvo nurodyta Ž. P. gavo nukentėjusiųjų telefonų numerius iš liudytojo G. O., kaltinamasis tokiu pačiu būdu išgavo iš nukentėjusiųjų reikalaujamą sumą pinigų. Nukentėjusieji neabejojo, jog ir antrą kartą reikalavo pinigų tas pats asmuo, nes jo bendravimo būdas, nurodomos pinigų reikalingumo aplinkybės jiems nesukėlė abejonių, jog pinigų reikalauja tas pats asmuo. Ž. P. kaltę patvirtina ir tai, jog SMS žinutėse buvo nurodoma, kad privalo pravesti pinigų, nes jeigu ne, perduos policijai raštą, kuris gali pakenkti Gintui. Pats G. O. nurodė, jog jam sėdint vienoje kameroje Ž. P. naudodamas smurtą išgavo prisipažinimą dėl įvykdyto nužudymo, kurį pats G. O. parašė. Šiuo rašteliu disponavo Ž. P., todėl nekyla abejonių, jog būtent Ž. P. pasinaudodamas turimais telefonų numeriais, disponuodamas G. O. prisipažinimu, reikalavo perduoti pinigus.
Teismas atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai inkriminuotos nusikalstamos veikos, kaip pavieniai nusikaltimai. Pats Ž. P. neigia kaltę dėl antrosios nusikalstamos veikos, todėl teismas turi nustatyti kaltinamojo tyčia pagal kitus byloje esančius duomenis. Kaip matyti iš bylos duomenų Ž. P. ir G. O. vienoje kameroje buvo apie laikotarpį nuo 2012 m. liepos 11 d. (G. O. sulaikymo pradžios) iki 2012 m. liepos 17 d., tai patvirtina byloje esantys registracijos žurnalo kopija (b.l. 18-21). Šiuo laikotarpiu Ž. P. iš G. O. sužinojo jo artimųjų telefonų numerius ir išgavo iš jo prisipažinimo nužudymu byloje raštelį. Kada tiksliai Ž. P. skambino nukentėjusiesiems, byloje nėra nustatyta, tačiau byloje yra duomenys, jog nukentėjusiųjų perduotus pinigus B. K. persiuntė 2012 m. liepos 27 d. ir 2012 m. liepos 30 d., kas leidžia manyti, jog pinigai buvo perduoti panašiai tuo pačiu laikotarpiu. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad Ž. P. tyčia kažkokiu būdu išreikalauti pinigų iš G. O. artimųjų, susiformavo jam būnant vienoje kameroje su G. O. ir šiuo tikslu jis iš G. O. gavo artimųjų telefono numerius bei prisipažinimą nužudymu byloje. Turėdamas jam būtinu duomenis Ž. P. reikalavo iš G. O. draugo V. M. pinigų, nurodydamas, jog pinigai bus panaudoti G. O. kalinimo sąlygų pagerinimui. Kadangi V. M. pirmą kartą sutiko perduoti prašoma pinigų sumą, tuo metu nebuvo pasinaudota turimu prisipažinimo rašteliu. Suprantama, jog Ž. P. šiuo rašteliu disponavo toliau tikėdamasis, jog juo pasinaudos iškilus būtinybei, ką ir padarė 2012 m. rugpjūčio mėn. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Ž. P. vykdydamas šias nusikalstamas veikas, veikė turėdamas vieningą tyčią, tai yra 2012 m. liepos mėnesį gavo telefono numerius ir prisipažinimo raštelį, kuriais ketino ir naudojosi reikalaudamas pinigų iš nukentėjusiųjų. Tai, kad pirmo reikalavimo metu jis nepasinaudojo turimu prisipažinimo rašteliu, patvirtina tą aplinkybę, jog jis ketino ir toliau iš nukentėjusiųjų asmenų reikalauti lėšų bei esant būtinybei pasinaudoti disponuojamu prisipažinimo rašteliu. Nors šios aplinkybės byloje nėra neginčytinai įrodytos, tačiau nėra pateikta duomenų, kuri paneigtų šias aplinkybes, todėl teisms vadovaudamasis bendruoju principu, jog visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai, konstatuoja, jog Ž. P. veikė vieninga tyčia, todėl šios veikos kvalifikuotinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika.
Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 str. numatytų padarinių: nukentėjusiojo turto, turtinių reikalavimų praradimas. Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. P. veikė neapibrėžta tyčią, tai yra jis suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį, numatė pavojingų padarinių rūšį, tačiau nedetalizavo numatomų ir siekiamų padarinių kiekybinės išraiškos, tai yra nebuvo numatęs kokią konkrečią sumą pinigų gali išsireikalauti. Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininko veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius. Šioje situacijoje matyti, kad Ž. P. pirmo reikalavimo metu nusikalstami veiksmai buvo įvykdyti ir užbaigti, nes turtas buvo perduotas, antrą kartą nukentėjusieji atsisakė vykdyti kaltinamojo reikalavimus, tačiau teismas atsižvelgdamas, jog dalis reikalaujamų pinigų buvo perduoti, nukentėjusieji prarado savo turtą, todėl Ž. P. veiksmai laikytini baigtais.
Ž. P. taip pat inkriminuojama nusikalstama veika numatyta BK 181 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnyje numatyta nusikalstama veika-turto prievartavimas yra priskiriama nusikaltimams nuosavybei. Šia veika kėsinamasi į nuosavybės ir kitas daiktines, prievolines ar kitos kilmės turtines teises, taip pat turtinius interesus. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę, atleisti nuo turtinės pareigos kaltininką ar kitą asmenį ar atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus; jis nėra susijęs su reikalaujančiojo ir nukentėjusiojo ankstesniais santykiais (paskolos davimu, investicijomis į bendrą verslą, materialinės žalos padarymu) ar kitomis aplinkybėmis, kurios, suinteresuoto asmens manymu, suteikia jam tokią teisę. Prievartavimo dalykas yra nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantis turtas, teisė į turtą, kurią įgijęs kaltininkas turės galimybę turtą valdyti, naudotis ir disponuoti, turtinio pobūdžio veiksmų atlikimas ar susilaikymas nuo jų. Būtinasis turto prievartavimo požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuo gali būti įvairūs grasinimai nukentėjusiajam ar kitam asmeniui: fizinio smurto panaudojimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas, kompromituojančios ar kitos informacijos paskelbimas, kitokios psichinės prievartos panaudojimas. Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią prievartą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2008).
Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. P. norėdamas gauti reikalaujamą pinigų sumą nukentėjusiesiems grasino, jog policijos pareigūnams perduos G. O. surašytą prisipažinimo raštelį. Šie požymiai parodo, jog Ž. P. naudojo psichinę prievartą, grasinimus. Pagal bylos aplinkybes matyti, kad Ž. P. skambindamas ir rašydamas SMS žinutes reikalavo iš V. M. perduoti 4000 Lt , tačiau šiam atsisakius, pradėjo grasinti ir naudoti psichologinį smurtą. Tai parodo, jog pradėdamas savo nusikalstamą veiką Ž. P. tikėtina neturėjo tyčios grasinti, tačiau nukentėjusiesiems atsisakius vykdyti jo nurodymus, kaltinamasis pradėjo naudoti psichologinį smurtą, todėl jo veiksmai įgijo turto prievartavimo požymių bei jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 1 d. Kaip jau nurodyta, ši nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl Ž. P. pareiškus grasinimus ji laikytina baigta.
Teismo išnagrinėtos ir nustatytos bylos aplinkybes leidžia konstatuoti, jog Ž. P. veiksmai laikytini viena nusikalstama veika, todėl iš kaltinimo pašalintina kvalifikacija pagal BK 22 str. 182 str. 1 d.
Dėl bausmės dydžio
Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam Ž. P. teismas visų pirma atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, nusikalstama veika padaryta turtinė žala, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikalstamos veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į kaltinamojo asmenybę – nėra duomenų, kad kaltinamasis Ž. P. nusikaltimų darymo metu galėtų būti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas; 181 str. 1 d. – areštas, laisvės atėmimas. BK 27 str. 1 d. nurodoma, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Bylos duomenys patvirtina, jog Ž. P. teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimus įvykdė būdamas laisvės atėmimo vietoje, dėl ko jis laikomas recidyvistu ir jam pagal BK 56 str. 1 d. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nenustatyta atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, teigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, nusikalstamas veikas daro sistemingai, kas parodo asmens susiformavusias nuostatas ir požiūrį į visuomenėje priimtas laikyti normas, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės atitinkančio sankcijoje numatytus vidurkius. Kadangi nusikalstamos veikos buvo padarytos viena tęstine pavojinga veika, kuria pažeisti keli BK numatyti straipsniai, tai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, todėl jos bendrintinos apėmimo būdu.
Kadangi šiuo metu Ž. P. atžvilgiu teismuose yra nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos, teismas laiko, jog netikslinga paskirtą bausmę bendrinti su kitais priimtais nuosprendžiais, nes tai sudarys galimybę paskirti teisingą subendrinimo būdą paskutinį nuosprendį priėmusiam teismui.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis R. S. pateik civilinį ieškinį 2200 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Teismas sutinka su reikalavimu priteisti 1200 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes nekyla abejonių, jog tokią pinigų suma buvo perduota Ž. P. nurodytam asmeniui, dėl ko R. S. patyrė žalą. Tačiau teismas laiko, jog ieškinio dalis dėl neturtinės žalos neįrodytas, todėl atmestinas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Pagal inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį matyti, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryta žala sveikatai, byloje nėra duomenų, jog R. S. buvo siunčiamos grasinančios žinutės. Teismo posėdžio metu R. S. negalėjo tiksliai įvardinti savo neigiamus išgyvenimus, patirtus dėl Ž. P. atliktų neteisėtų veiksmų, todėl teismas laiko, jog ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atmestina.
Byloje įvardinti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti – raštelis, keturi banko nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus. Kadangi šie daiktai yra nedidelės apimties, neapsunkina baudžiamosios bylos, todėl jie palikti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir nuteisti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200,00 Lt (tūkstantį du šimtus litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo R. S..
Civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Nuorašas tikras.