Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2023-06-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-59-850/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2023-03-09Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. II-59-850/2023Nutarimas · 2023-06-01Tauragės apylinkės teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-06-01
Bylos Nr.
II-59-850/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00108-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pareiškėjas
T. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-59-850/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00108-2023-9
ROIK: 23194578649(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.10.4
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. birželio 1 d.Tauragė
Tauragės apylinkės T. T. rūmų teisėjas E. M.,sekretoriaujant I. Ž.,dalyvaujant pareiškėjui T. Ž., jo atstovui advokato padėjėjui R. C.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo pakeitimo, bylinėjimosi išlaidų ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Ž. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šilutės gyvosios gamtos apsaugos vyresniojo specialisto V. M. (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 13 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR­_N-104-2023 (toliau – ir Nutarimas), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 12 d., 21 val. iki 2023 m. sausio 13 d. 00 val. 10 min., T. T. r. sav., pagal 2023 m. sausio 12 d. 20 val. 23 min. gautą pranešimą Nr. 45802, medžioklės būrelio „M“ plotose, galimai medžiojo neteisėtai. Nutarime pažymėta, kad medžioklės vadovas A. N. kartu su medžiotoju T. Ž. (medžioklės lapas Nr. 596) vykusioje medžioklėje naudojo ginklą T1KKA T3, 293), kurio dėtuvė buvo be šovinių ribotuvo, kaip to reikalaujama Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse (toliau – taisyklės) (leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuvėse įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 vnt. šovinių), minėtoje dėtuvėje buvo 3 vnt. šovinių. Nutarime konstatuota, kad tuo (T. Ž.) pažeidė taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.9 punkto reikalavimus. Už šį pažeidimą T. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Šalies argumentai

2023 m. vasario 2 d. T. Ž. apskundė Nutarimą, skundą paduodamas ne per Instituciją, o T. T. apylinkės T. T. rūmams. Skundu prašė nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nesant T. Ž. kaltės bei priteisti patirtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Skundo prieduose pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 1085527 – 250 Eur sumai.

2023 m. vasario 6 T. T. apylinkės T. T. rūmų nutartimi skundas perduotas nagrinėti D. Š. gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai ANK 622 ir 625 straipsniuose numatytiems klausimams spręsti.

2023 m. vasario 13 d. D. K. administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas R. N. nustatė, kad išnagrinėjus skunde išdėstytus argumentus ir išanalizavus T. Ž. naudoto ginklo „TIKKA T3, 308, Winchester“ technines charakteristikas, pasitvirtino skunde pateikti argumentai. Minėtas graižtvinis šautuvas nėra pusiau automatinis ginklas, tai šaunamasis ginklas, kurį po kiekvieno paleisto šūvio reikia užtaisyti iš naujo rankiniu būdu. Minėtam ginklui draudimas jį naudoti medžiojant negalioja, todėl T. Ž. skundas tenkintas ir, vadovaujantis ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 625 straipsnio nuostatomis, panaikino Nutarimą ir administracinę teiseną nutraukė.

2023 m. vasario 23 d. Departamentas gavo T. Ž. prašymą dėl papildomo nutarimo priėmimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23164578649, kuriame teigiama, kad iš esmės buvo išnagrinėti visi skunde prašomi punktai, išskyrus prašymą – priteisti patirtas 250 Eur išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Šiuo klausimu Nutarime nebuvo pasisakyta.

2023 m. kovo 3 d. Departamento vedėja A. P. pareiškėjo T. Ž. atstovui advokato padėjėjui R. C. išsiuntė atsakymą į 2023 m. vasario 23 d. prašymą, jog patirtos advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos yra nepriteistinos ir priimti naują nutarimą nėra teisinio pagrindo.

2023 m. kovo 6 d. Departamentas gavo T. Ž. naują skundą, adresuotą Klaipėdos apylinkės teismui, kuris nutartimi pagal teismingumą T. T. apylinkės T. T. rūmams.

Šalies argumentai

Skundu T. Ž. prašo 2023 m. vasario 13 d. D. K. administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto Nutarimo baigiamąją dalį papildyti ir ją ištaisyti taip: „Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 625 straipsnio ir 591 straipsnio 1 punkto nuostatomis nutariau“, toliau pagal tekstą; priteisti 550 Eur patirtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti bei 400 Eur neturtinę žalą. Skunde nurodoma, kad Nutarime nutraukiant administracinę teiseną T. Ž., ANK 591 straipsnio 1 punktas turi būti nurodytas, nes T. Ž. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šią aplinkybę svarbu pripažinti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IR-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ išlaidos už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, už suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą. Kadangi pareiškėjui teko įrodinėti savo veiksmų teisėtumą, apsiginti nuo neteisėtų Institucijos atstovo veiksmų, jis kreipėsi į advokato padėjėją teisinės pagalbos, patyrė 550 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios turėtų būti atlygintos (250 Eur išlaidos už 2023 m. vasario 3 d. skundo surašymą, kuriuo pagrindu buvo panaikintas Nutarimas, 300 Eur išlaidos už 2023 m. kovo 6 d. antro skundo surašymą teismui dėl išlaidų ir neturtinės žalos priteisimo). Sumokėta honoraro suma (550 Eur) už teisinių paslaugų suteikimą – užklausas institucijoms, susipažinimą su gautais dokumentais, aktualių dokumentų, pažeidimo teisinę analizę, teismų praktikos analizę, specialiųjų žinių poreikį, prašymo institucijai, skundo teismui ruošimą, teisinę pagalbą, patarimus, kliento atstovavimą, neviršija Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti maksimalių dydžių. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 400 Eur neturtinės žalos, nes dėl neteisėtų Institucijos pareigūno veiksmų traukiant administracinėn atsakomybėn pareiškėją pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Mano, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjui padarytą neturtinę žalą, todėl yra pagrindas tenkinti prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Toliau pareiškėjas cituoja ANK 578 straipsnio 1 dalį, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį dėl neturtinės žalos ir jos atlyginimo.

Teismo posėdyje T. Ž. paaiškino, kad palaiko skundo reikalavimus, nes gamtos apsaugos inspektorius neteisėtai jį apkaltino, jis gynėsi, turėjo advokato išlaidų bei patyrė moralines išlaidas ir daug kartų gėdos jausmą. Skambino į Vilniaus, Šilutės, Klaipėdos departamentus. Visur iš jų juokėsi, sakė „kas pas jus per pareigūnai, jei nežino įstatymų“. Kai juos ant kelio sustabdė, inspektoriui V. M. bandė įrodyti, kad ginklai paprasti graižtviniai šautuvai, o ne tokie kaip jis nustatė. Klaipėdos departamento direktorius nurodė, kad V. M. nekompetentingas šitam darbui. Dabar bijo pasitikėti gamtosauga. Du kartus mokėjo advokato išlaidas. Nutarimas buvo surašytas jam ir A. N.. Jie dviese medžiojo. Juos su A. N. sustabdė policijos pareigūnai kelyje Skaudvilė-Bijotai. Kokiu tikslu sustabdė, nežino, mano, kad buvo eilinis dokumentų patikrinimas. Jų medžiotojų būrelis tikrai draugiškas. Nežino, dėl ko buvo stabdomas. Patikrinę dokumentus sakė palaukti. Policijos pareigūnai jiems pretenzijų neturėjo. Paskui privažiavo dar viena mašina, atėjo inspektorius V. M.. Liepė ištraukti šautuvus. Inspektorius V. M. vartė jo šautuvą, uostė. Policija išvažiavo palikusi juos inspektoriui V. M.. Su V. M. buvo dar vienas pareigūnas, nepasakys dabar jo pavardės. Jis nesikišo. Santykių aiškinimasis vyko virš dviejų valandų. Tą naktį nieko nesumedžiojo, nespėjo, nes įvyko tas įvykis. Visada samdė tą patį advokato padėjėją ir jam mokėjo pinigus. Yra medžioklės būrelio „Medelynas“ valdybos narys. Po įvykio iš valdybos nebuvo pašalintas. Po to įvykio daugiau medžioklėms nevadovavo. Pats medžioja nuo 2009 m. ir reputacija buvo nepriekaištinga. Dabar reputacija labai pablogėjo, nes teko išgirsti kitų nuomonių (medžiotojų kolektyvų, ginklininkų, šautuvų atstovų, kreipėsi net į gamyklas), kurie juokiasi, sakė „ar nesugebate su inspekcija susišnekėti“. Mano, kad reputacija negerėja, kad reikia eiti su gamtosauga į teismus ir puse metų gadintis nervus ir laiką. Reputacija nukentėjo, turi įrodinėti, kodėl jį baudė.

Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašo netenkinti skundo, nes 2023 m. vasario 13 d. Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas tinkamai taikant teisės normas, jame nurodytos aplinkybės neprieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl neturi būti keičiamas. Nurodė, kad skunde teigiama, kad departamentas, priimdamas skundžiamą nutarimą, privalėjo vadovautis ir ANK 591 straipsnio nuostatomis. Šis pareiškėjo skundo argumentas nepagrįstas, yra tik deklaratyvus, subjektyvus jo manymas ir noras papildyti priimto nutarimo dalį bei akivaizdžiai neatitinkantis teisinio reglamentavimo. Skunde pareiškėjas visiškai nepagrįstai prašo priteisti neturtinę žalą ANK 578 straipsnio prasme. Nurodo, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir kt., tačiau jų nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, pareiškėjo atžvilgiu jokia neteisėta veika ar nusikaltimas nebuvo padarytas, sveikata nei fizinė, nei psichinė nebuvo sutrikdyta. Departamento vertinimu, išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti šioje administracinio nusižengimo bylos stadijoje taipogi nepriteistinos. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (toliau – BPK). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus aprašytą teisinį reglamentavimą matyti, jog tiek ANK tiek BPK nenumato atveju, kai institucija ne teismo tvarka nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ir priimdama nutarimą ar sutikusi su skundu, turėtų priimti sprendimą dėl išteisinto asmens patirtų būtinų ir pagristų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. ANK nuostatos, nustatytos XXXIII skyriuje „Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas“, nenumato galimybės administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai priteisti išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti iš valstybės biudžeto. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Taigi pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje patirtos advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė A. P. paaiškino, kad visiškai nesutinka su skundu, argumentus nurodė atsiliepime. Buvo vadovautasi ANK nustatytu reglamentavimu, Institucija jo nepažeidė. Prašo atkreipti teismo dėmesį, jog iki priimant nutarimą, administracinio nusižengimo bylose, toje stadijoje teismo išlaidos nepriteistinos. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Skunde mini, kad dėl šio įvykio jam pablogėjo sveikata, buvo dvasiniai išgyvenimai, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta, tai subjektyvūs pasakymai, kurie vertintini kritiškai. Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnas priėmė sprendimą. Vadovaujantis ANK nuostatomis buvo pateiktas skundas, kuriuo prašoma panaikinti priimtą sprendimą. D. K. administracinių bylų nagrinėjimo skyrius vadovaudamasis ANK nuostatomis, t. y. 625 straipsniu, išnagrinėjo skundą ir sprendė, kad priimtas sprendimas nebuvo pagrįstas ir su skundu sutiko. Tas ir buvo padaryta. ANK numato institucijai teisę pačiai panaikinti sprendimą gavus skundą. Sprendimas buvo panaikintas. Nėra reglamentuota, kad šioje proceso stadijoje būtų priteisiamos išlaidos. Sutinka, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į advokatą. Ar pareigūnas, priėmęs šį procesinį sprendimą, patyrė kažkokių neigiamų pasekmių, duomenų neturi. Jei nebūtų skundo, savo iniciatyva institucija neturi pagrindo panaikinti procesinio sprendimo. Dėl ANK 591 straipsnio 1 punkto, Institucija mano, kad tai perteklinis reikalavimas. Institucija nutraukiant teiseną vadovaujasi ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu ir nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš pareiškėjo T. Ž. skundo turinio nustatyta, kad jis iš esmės skundžia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto U. R. 2023 m. vasario 13 d. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194578649, kuriuo jis panaikino Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto V. M. 2023 m. sausio 13 d. nutarimą, dėl T. Ž. paskirtos nuobaudos – įspėjimo už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Dėl nutarimo rezoliucinės dalies pakeitimo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2023 m. vasario 13 d. Nutarime nenurodyto teisinio procesinio pagrindo – ANK 591 straipsnio 1 punkto, t. y., jog administracinio nusižengimo teisena T. Ž. atžvilgiu nutraukta, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę sprendžiant dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, bei neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Institucijos pareigūno veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant jam nuobaudą, atlyginimo.

ANK 619 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena šio kodekso 591 straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

I. N. nutraukė administracinio nusižengimo teisę vadovaujantis ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. nurodydama nutarimo rūšį – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną bei 625 straipsnį – nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos sutikimą su skundu, tačiau Nutarime nepasisakė ir nenurodė aplinkybių, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta todėl, kad T. Ž. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl tai yra ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytos aplinkybės.

Teismas sutinka su skundo motyvais, jog Institucija, patenkindama pareiškėjo skundą nutraukti administracinio nusižengimo bylą, įvertinusi skundo argumentus ir įrodymus, išdėstydama motyvus, turėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kad T. Ž. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu. N. I. atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu teigia, kad minimo straipsnio nurodymas yra perteklinis, tačiau teismas sprendžia, kad Nutarimo rezoliucinė dalis turi būti suformuluojama aiškiai, išsamiai nurodant aplinkybes, kuo remiantis priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kaip to reikalauja ANK 619 straipsnio 2 dalis.

Esant nustatytoms aplinkybėms Institucijos 2013 m. vasario 13 d. Nutarimas pakeistinas, rezoliucinėje dalyje nurodant, jog administracinė teisena T. Ž. atžvilgiu nutraukiama vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatomis, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas skundu prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš Departamento pareigūno neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, žalos atlyginimą prašo priteisti vadovaujantis ANK 578 straipsnio pagrindu, kaip byloje nukentėjusiajam asmeniui. Skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą, nes turėjo įrodinėti, kad pažeidimo nepadarė ir naudojo medžioklei leistiną ginklą. Teko daug kartų patirti gėdos jausmą, kai skambino į Vilniaus, Šilutės, Klaipėdos departamentus. Visur iš jo juokėsi, sakė „kas pas jus per pareigūnai, jei nežino įstatymų“. Dabar bijo pasitikėti gamtosauga. Yra medžiotojas, medžiotojų būrelio valdybos narys, dėl minėto įvykio teko išgirsti kitų nuomonių (medžiotojų kolektyvų, ginklininkų, šautuvų atstovų, kreipėsi net į gamyklas), reikia eiti su gamtosauga į teismus ir puse metų gadintis nervus ir laiką. Jam padarytą neturtinę žalą pinigais įvertina 400 Eur ir mano, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių jam padarytą neturtinę žalą.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog Institucijos pareigūnas neatliko jam ANK įtvirtintų pareigų, o jo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų imperatyvių reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad Institucija, gavusi pareiškėjo skundą, pripažino nepagrįstai pradėjus administracinę teiseną T. Ž. atžvilgiu, operatyviai panaikino surašytą protokolą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl turtinės žalos jam padarymo, šio pobūdžio žalos atlyginti neprašo, tačiau teigia patyręs neturtinę žalą, kurios dydį įvertino 400 eurų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17- 1001/2007; Lietuvos A. T. 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui, kartu su kolega medžiotoju ir to vakaro medžioklės vadovu A. N. vykstant į medžioklę, juos iš pradžių sustabdė policijos ekipažas, tačiau policininkai jiems jokių pretenzijų neturėjo ir, atvykus gamtosaugininkams, išvažiavo. Gamtosaugininkų ekipaže, sprendžiant iš T. Ž. paaiškinimo, buvo du pareigūnai, tačiau su juo ir A. N. bendravo tik V. M.. Kitas pareigūnas į jų pokalbį nesikišo. Daugiau asmenų, girdėjusių ir mačiusių šį įvykį, nebuvo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos 2023 m. sausio 13 d. nutarimu, kuriuo jam už pažeidimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl Taisyklių 58.9 punkto pažeidimo, paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nesutikdamas su Nutarimu pareiškėjas kreipėsi į teisininką advokato padėjėją R. C., kuris atliko būtinus teisinius veiksmus: pateikė užklausas UAB „S“, UAB „O“, surašė ir teismui pateikė skundą „Dėl 2023-01-13 nutarimo už administracinį nusižengimą, kai protokolas nesurašomas surašymo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194578649“. Už tai jis gavo atlygį – 250 eurų. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjas yra medžiotojas, netgi medžiotojų būrelio valdybos narys, taigi jis privalo žinoti įstatymus ir poįstatyminius aktus, reglamentuojančius medžioklę, tame tarpe ir ginklų apyvartą, taigi ir reikalavimus ginklams, naudojamiems medžioklėje, taip pat ir šių teisės aktų pakeitimus. Dėl šios aplinkybės jam gamtosaugos pareigūno atitinkamų teisės normų, reglamentuojančių medžioklę ir ginklų apyvartą, nuostatų netinkamas traktavimas, dvasinių išgyvenimų ar pažeminimo jausmo sukelti neturėtų. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. Ž. iš karto po Nutarimo surašymo ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įrodytų savo nekaltumą ir tai pavyko padaryti pakankamai greitai. Pareiškėjo argumentas, kad jam skambinėjant į medžiotojų kolektyvus, ginklininkams, net gamyklų atstovams, visi juokėsi ir sakė „kas pas jus per pareigūnai, jei nežino įstatymų“, „ar nesugebate su inspekcija susišnekėti“, negali būti laikomas įrodymu, jog jo, kaip medžiotojo, reputacija nukentėjo. Šiuo atveju akivaizdžiai nukentėjo Institucijos ir jos pareigūno, surašiusio neteisėtą nutarimą, reputacija, o pareiškėjo reputacija, neabejotinai, medžiotojų bendruomenėje turėjo tik pakilti, nes jis nepabijojo įrodinėti savo tiesą ir ją įrodė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad po šio įvykio pareiškėjas būtų sulaukęs kokių tai neigiamų teisinių pasekmių – jis ir toliau medžioja, po įvykio iš medžiotojų būrelio valdybos nebuvo pašalintas, kas liudija, kad jo reputacija ir toliau išliko nepriekaištinga. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad po įvykio būtų kreipęsis į medikus, vartojęs kokius tai medikamentus, kreipęsis į psichologą, todėl darytina išvada, kad jis nepatyrė emocinės depresijos, juo labiau, kad skundžiamu Nutarimu jam paskirta švelniausia administracinė nuobauda - įspėjimas. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad dėl ginčijamo nutarimo jis turėjo tam tikrų nepatogumų ir tam tikrų laiko sąnaudų siekiant įrodyti savo nekaltumą, tačiau, teismo įsitikinimu, jie nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl to jam reikėtų priteisti neturtinę žalą. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė CK 6.271 straipsnyje nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, fakto, todėl jo prašymas atlyginti neturtinę žalą, atmestinas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2023-02-02 skundą dėl Institucijos 2023 m. sausio 13 d. Nutarimo apskundė ne Institucijai, kaip reikalauja įstatymas, o T. T. apylinkės teismui, dėl ko procesas šioje byloje užtruko dėl paties pareiškėjo atstovo neapdairumo, nes atstovavimo sutartis su juo sudaryta 2023-03-30.

Dėl išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti

Pareiškėjas prašo priteisti 550 Eur patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjektų lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Byloje nustatyta, kad T. Ž. Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto V. M. 2023 m. sausio 13 d. nutarimu, kai protokolas nesurašomas, buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam buvo surašytas protokolas ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas T. Ž. bei jos atstovas advokato padėjėjas R. C. apskundė šį nutarimą. Departamentas 2023 m. vasario 13 d. Nutarimu panaikino skundžiamą Institucijos nutarimą ir, administracinio nusižengimo teiseną T. Ž. atžvilgiu nutraukė, tačiau nesprendė dėl prašomų atlyginti patirtų išlaidų apmokėti advokato padėjėjo paslaugoms, o papildomai paprašius išspręsti dėl išlaidų, nurodė, kad netikslinga jas priteisti.

Institucija atsiliepime nurodo, kad pagal esantį teisinį reglamentavimą, tiek ANK tiek BPK nenumato atvejo, kai institucija ne teismo tvarka nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ir priimdama nutarimą ar sutikusi su skundu, turėtų priimti sprendimą dėl išteisinto asmens patirtų būtinų ir pagristų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, todėl pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje patirtos advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Bylos duomenys patvirtina, kad T. Ž. advokato padėjėjui R. C. sumokėjo 2023 m. sausio 30 d. pinigų priėmimo kvitu 250 Eur už administracinio nusižengimo bylos medžiagos analizę, įrodymų rinkimą, skundo dėl nutarimo rengimą, o 2023 m. kovo 6 d. pinigų priėmimo kvitu - 300 Eur už skundo teismui ruošimą, atsiliepimų į skundą vertinimą, pasirengimą 2023 m. gegužės 9 d. posėdžiui ir atstovavimą jame.

Visgi, pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) (TAR, 2022-04-29, Nr. 2022-08998, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Rekomendacijos numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomenduojamas maksimalus administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis yra: už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 (12.6 papunktis).

Bylos aplinkybės patvirtina, kad Institucija nutarimą paskirti T. Ž. administracinę nuobaudą panaikino tik gavusi pareiškėjo skundą. Jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad jei nebūtų skundo, savo iniciatyva nebūtų turėję pagrindo panaikinti priimto procesinio sprendimo. Vėlgi, pareiškėjo 2023-02-23 prašymas dėl papildomo nutarimo priėmimo bei jo 2023-03-06 skundas, minimo prašymo Institucijai nepatenkinus, bei su tuo susijusių atstovavimo išlaidų klausimas teismo svarstytinas, nes teisinis reglamentavimas imperatyviai reikalauja, kad atstovavimo išlaidų klausimas svarstomas tik tais atvejais, kai byla nutraukiama, inter alia, ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu. Institucijai panaikinus savo ankstesnį nutarimą kitais teisiniais pagrindais, tačiau nenurodžius esminės teisės normos - ANK 591 straipsnio 1 dalies, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą su 2023-03-06 skundu.

Nustatydamas atlygintinų išlaidų advokato paslaugoms dydį, teismas, nagrinėjamu atveju, atsižvelgia į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą – administracinio nusižengimo byla nėra sudėtinga, joje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas vienas asmuo, jis nubaustas pagal vieną ANK straipsnį, administracinio nusižengimo bylos apimtis nėra didelė. Teismas taip pat įvertina, kad šioje byloje gynybai iš esmės nekilo specialiųjų žinių poreikio, o teisinės paslaugos išskirtiniu kompleksiškumu nepasižymėjo, kadangi iš esmės teiktos paslaugos, susijusios su gynyba administracinio nusižengimų bylų teisenoje. Nustatydamas atlygintinų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms dydį, teismas taip pat atsižvelgia ir į protingumo bei sąžiningumo principus – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme nagrinėjamas analogiškas skundas dėl to paties įvykio patrauktam administracinėn atsakomybėn A. N., kurį atstovauja tas pats advokato padėjėjas R. C., kuris teikia tuos pačius procesinius dokumentus ir skundo reikalavimus abiejose bylose, bei abiejose bylose gavo analogišką atlygį iš abiejų pareiškėjų. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo atstovavimo išlaidų dydis neatitinka aukščiau aptartų kriterijų, todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies - T. Ž. priteistina 400 Eur išlaidų advokato padėjėjo R. C. suteiktoms paslaugoms apmokėti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.2. punkte nustatyta, kad advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, atlygina ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino. Nagrinėjamu atveju, savo priimtą N. I. panaikino tik gavusi pareiškėjo skundą, papildomo prašymo priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas, netenkino, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad sprendžiant dėl to, kad turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, privalu vadovautis būtent naujausio tai reglamentuojančio teisės akto - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 429, 2.2 punkto nuostatomis. Šiuo atveju institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą dėl T. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn, yra Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos, įgaliojimą atstovauti šią instituciją teisme atitinkamai pareigūnei pasirašė šios institucijos direktorius, todėl būtent iš šios institucijos priteistinas T. Ž. turėtų advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 646 straipsniais,

nutaria:

P. T. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

P. A. apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto U. R. 2023 m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194578649, nurodant, kad administracinio nusižengimo teisena byloje nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, nes T. Ž. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

P. T. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį T. T. apylinkės T. T. rūmams.

Teisėjas E. M.