- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2-739-615/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16025-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- „Vasarop“
nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės UAB „Vasarop“ atstovams,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Vasarop“, dėl turtinio pobūdžio reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB ,,Juris LT“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės 193,55 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AGATA su atsakove 2012-04-02 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteikė atsakovei teisę į fonogramų naudojimą sutartyje nustatyta tvarka bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Pradinis kreditorius ir ieškovė 2019 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovės skolą. Atsakovė skolą apmokėjo iš dalies ir liko skolinga 130,13 Eur. Ieškovė paskaičiavo 23,42 Eur delspinigius. Ieškovė taip pat prašo priteisti 40 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas.
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 130,13 Eur skolą, 23,42 Eur delspinigius, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (193,55 Eur) nuo 2019-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriais prašė panaikinti 2019 m. spalio 8 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Prieštaravimuose ir papildomai į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, atsakovė ieškovės nurodomą skolą yra apmokėjusi 2018-04-21, 2019-06-27, 2019-08-27, viso 416,34 Eur, be to sąskaitos atsakovei buvo išrašomos už būsimas paslaugas, AGATA nebandė spręsti ginčo derybų keliu, atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie kreditoriau pasikeitimą.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriais prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019-10-08 preliminarų sprendimą. Atsiliepime nurodė, jog atsakovė klaidingai teigia apmokėjusi skolas. 2018-04-21 ir 2019-06-27 mokėjimai, kurių bendra suma 302,79 Eur, buvo skirta apmokėti ne toms PVM sąskaitoms-faktūroms, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, o PVM sąskaitai-faktūrai Nr. AGT 17020587, dėl kurios apmokėjimo ginčo nekyla. Atsakovės 2019-08-27 mokėjimas 113,55 Eur sumai, buvo skirtas apmokėti vienai iš PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus (2019-12-13 Nr. AGT 19020379), tačiau ieškovė reikšdama ieškinį šią skolos dalį iš bendros sumos išminusavo ir ieškiniu šios sumos priteisti neprašė, o PVM sąskaitos-faktūros atsakovei buvo išrašomos nepažeidžiant sudarytos sutarties nuostatų.
5. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Civilinėje byloje gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
6. Atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pagal CPK 56 straipsnį atsakovę galintis atstovauti atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko – į teismo posėdį atvyko atsakovės darbuotoja, turinti atsakovės įgaliojimą, tačiau neturinti aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo ir pagal CPK 56 straipsnį negalinti atstovauti atsakovės (ji teismo posėdį stebėjo kaip žiūrovė). Prašymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą atsakovė į bylą iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.
Kauno apylinkės teismo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
7. Civilinės bylos medžiaga nustatyta ir bylos šalys neginčijo, kad atsakovė 2012-04-02 su AGATA sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteikė atsakovei teisę į fonogramų naudojimą sutartyje nustatyta tvarka bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2019-07-15 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovės skolą.
8. Aukštesniųjų instancijų teismai savo praktikoje pažymi, kad tais atvejais, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 ir kt.). Skolininko sutikimas reikalavimo teisės perleidimui nėra būtinas (Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis), todėl skolininkas apie kreditoriaus pasikeitimą gali būti informuojamas ir prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, įteikiant jam reikalavimo perleidimo sutarties kopija, arba kitokius reikalavimo perleidimo fakto įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2009; Kauno apygardos teismo 2014-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2359-390/2013 ir kt.). Todėl atsakovės argumentai dėl to, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie kreditorės pasikeitimą, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad PVM sąskaitos-faktūros jai buvo išrašomos nesilaikant 2012-04-02 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos tvarkos. Paminėtos sutarties 4.2 punkte yra nurodyta ne atsakovės atsiskaitymų tvarka, o PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo laikotarpis, t.y. šalys susitarė tiktai dėl to, kad PVM sąskaitos-faktūros bus išrašomos mėnesio pabaigoje, o ne kuriuo nors kitu mėnesio laikotarpiu. Tuo tarpu atsakovės atsiskaitymų tvarka yra aptarta paminėtos sutarties 4.1 punkte, pagal kurį atsakovė mokestį už sutartyje nurodytų kūrinių naudojimą turi mokėti vieną karta per metus, kas reiškia, jog visus metus atsakovė turi teisę naudotis sutartyje nurodytais kūriniais, tačiau už jų naudojimą moka ne kas mėnesį – o vieną kartą per metus. Todėl PVM sąskaitos-faktūros atsakovei buvo išrašomos už laikotarpį, kurį sudaro vieneri metai, o 2018-10-15 PVM sąskaita-faktūra Nr. AGT 18100010 ir 2018-10-15 PVM sąskaita-faktūra Nr. AGT 18100011, atsakovei buvo išrašytos už atitinkamai 7 ir 5 mėnesių laikotarpius, kadangi tuo metu keitėsi atsakovės mokėtino mokesčio dydžiai.
10. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pačios PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra esminės sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo esminę reikšmę turi tai, yra ar nėra sumokėjusi atsakovė už sutartyje aptartą kūrinių naudojimą.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nurodo, kad atsakovė skolą apmokėjo tiktai iš dalies ir liko skolinga 130,13 Eur. Ieškovė paskaičiavo 23,42 Eur delspinigius, kuriuos prašė priteisti kartu su 40 Eur ikiteisminėmis skolos išieškojimo išlaidomis. Teismas preliminariu sprendimu nurodytas pinigų sumas ieškovei iš atsakovės priteisė. Atsakovė nurodo, kad ieškovės reikalaujamą priteisti skolą ji (atsakovė) yra apmokėjusi 2018-04-21, 2019-06-27, 2019-08-027, viso 416,34 Eur. Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos Skolos suvestinės ir atsakovės kartu prieštaravimais pateiktų banko išrašų matyti, kad 2018-04-21 ir 2019-06-27 mokėjimai, kurių bendra suma 302, 79 Eur, buvo skirti apmokėti ne toms PVM sąskaitoms-faktūroms, kuriomis ieškovė grindžia šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus, o PVM sąskaitai-faktūrai Nr. AGT 17020587, dėl kurios apmokėjimo ginčo tarp šalių nėra kilę. Tuo tarpu atsakovės 2019-08-27 mokėjimas, 113,55 Eur sumai, buvo skirtas apmokėti vienai iš PVM Sąskaitų-faktūrų, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus (2019-12-13 Nr. AGT 19020379), tačiau iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos Skolos suvestinės matyti, kad ieškovė reikšdama ieškinį šią skolos dalį iš bendros sumos išminusavo ir ieškiniu šios sumos priteisti neprašė. Ieškovės prašoma priteisti suma yra gauta iš visos atsakovės skolos (243,68 Eur) išskaičiavus 2019-08-27 sumokėtą 113,55 Eur sumą, kurią ieškovė užskaitė seniausioms atsakovei išrašytoms PVM sąskaitoms-faktūroms padengti (2018-10-15 Nr. AGT18100010 ir 2018-10-15 AGT Nr. 18100011), o mokėjimą paskirsčius, liko neapmokėta 16,58 Eur dalis 2018-10-15 PVM sąskaitos-faktūros Nr. AGT18100011 ir visa 2019-02-13 PVM sąskaita-faktūra Nr. AGT19020379 113,55 Eur sumai. Todėl ieškovės reikalavimas yra pareikštas jau įvertinus atsakovės 2019-08-27 mokėjimą 113,55 Eur sumai ir atsakovės skola sudaro 130,13 Eur (16,58+113,55=130,13).
12. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovė savo piniginės prievolės tinkamai neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
13. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalį be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius taip pat turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
14. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį palūkanos apskaičiuojamos taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma; šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Atsakovei, praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla įsipareigojimų neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis).
15. Esant nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams bei sprendime aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įrodymų, kurie patvirtintų išlaidas advokato pagalbai, suteiktai po preliminaraus sprendimo priėmimo, apmokėti, ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.
17. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.