Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme būtas laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 22 d.

Pripažinta nukentėjusiesiems A. V. M., J. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. I. B., A. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisė į civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo, tame tarpe, ir netekus maitintojo, patenkinimą, o ieškinių dydžio klausimai perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteista iš V. M. neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiesiems: A. B. (žuvusiojo tėvui) 20 000 litų, A. M. 30 000 litų, Jelenai I. B. 30 000 litų, J. J. M. 35 000 litų, S. J. M. 35 000 litų, A. B. (sūnui, gim. (duomenys neskelbtini) ) 35 000 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, automagistralės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas vilkiką „DAF 95 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe “KRONE SDP 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pirma eismo juosta (duomenys neskelbtini) kryptimi, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, nukreipęs dėmesį nuo kelio, siekė ranka paimti raciją bei suko vilkiką į šalikelę, siekdamas nuvažiuoti ir sustoti nuo kelio važiuojamosios dalies į ne specialiai tam įrengtą vietą, kur pervažiavęs dešinėje važiuojamosios dalies esančią ištisinę baltą liniją, dėl neatsargumo atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 21 p. (Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų), 23 p. (Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose), 28 p. (Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui), 106 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.), 179.2. p. (Keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, draudžiama sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles), ir dėl to kilusio eismo įvykio metu žuvo R. B. ir J. M..

Nuteistojo teigimu, nors teismas nuosprendyje nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o tik kompensacija už patirtus išgyvenimus ir atlygintos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis), tačiau priteisė iš jo tokio dydžio neturtinę žalą, kuri sukelia jam nepriimtinas ir sunkias pasekmes, t. y. teismas priteisė iš jo nukentėjusiesiems 185 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad tokio dydžio neturtinė žala jam nepakeliama, nes jis vienas dirba savo įmonėje, o įmonės turtas – tik vienas vilkikas, už kurį dar neišmokėta skola. Vilkiką jis vairuoja pats, taip uždirbdamas savo šeimai pinigus. Be to, jis augina du mažamečius vaikus, jo žmona nedirba, nes augina jų vaiką, jie dar turi negrąžintų kreditų. Teigia, kad vienintelis nekilnojamasis turtas – jų būstas. Apelianto vertinimu, teismas neturtinės žalos dydį nustatė nesiekdamas nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros ir nesivadovaudamas teisingumo bei protingumo principais. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje nukentėjusysis A. B., išklausęs jo parodymus ir supratęs jo turtinę padėtį, sumažino savo ieškinį ir prašė teismo priteisti ne 50 000 eurų, o 10 000 eurų.

Nuteistasis V. M. taip pat nurodo, kad jis įvykdė neatsargų nusikaltimą, tikrai nenorėjo tokių pasekmių, kurios kilo dėl jo veiksmų, dėl to, kas įvyko, labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, parašydamas jiems laiškus ir teismo posėdyje, jei tik turėtų galimybių, atlygintų visą nukentėjusiųjų patirtą žalą, tačiau tokių galimybių jis neturi. Pažymi, kad jis išlaiko šeimą, kurioje yra du mažamečiai vaikai, todėl dėl teismo priteistos žalos jis pateko į dar sunkesnę padėtį, negu buvo. Teigia nerimaujantis dėl savo šeimos ateities, nes teismo priteistos žalos jis nepajėgs sumokėti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. I. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. M. 50 000 eurų jo šeimai padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui A. B. – ir dėl maitintojo netekties (1 t. 118 b. l.), nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. M. 50 000 eurų jos šeimai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, o nepilnamečiams sūnums – J. J. M. ir S. J. M. – dėl maitintojo netekties (1 t. 150 b. l.), nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. I. B. nurodė reiškianti 50 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t. 176-177 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. savo ieškinį sumažino ir prašė priteisti iš V. M. 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 t. 58 b. l.).

Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis prašė sumažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos neturtinės žalos dydžius.

Pažymima, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Pastebėtina, jog teismų praktikoje dėl žmogaus gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžiai, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja vidutiniškai nuo 30 000 Lt iki 150 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2010). Įvertinęs visas reikšmingas civiliniams ieškiniams išspręsti aplinkybes, teismas pagrįstai ieškinius tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiesiems mažesnes sumas nei pastarieji prašė teismo. Duomenų, patvirtinančių V. M. skundo argumentą, kad eismo įvykis įvyko ir dėl nukentėjusiųjų kaltės, nes jie pažeidė Kelių eismo taisyklių 179.2. punkto reikalavimus, nėra. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos – neatsargaus vairavimo ir atsiradusių padarinių – dviejų asmenų mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Tačiau kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, patvirtinančius apelianto skunde nurodytas aplinkybes, kad jis iki teisiamojo posėdžio, t. y. 2013 m. kovo 22 d. nukentėjusiajam A. B. pervedė 700 latų (pagal Lietuvos banko oficialų tos dienos valiutų kursą tai būtų 3444,91 Lt) neturtinei žalai atlyginti (3 t. 42, 43, 44 b. l.), o nukentėjusiajai A. M. 2012 m. gegužės 2 d. pervedė 1000 eurų (3 t. 46 b. l., pagal Lietuvos banko oficialų tos dienos valiutų kursą tai būtų 3452,80 Lt), 2013 m. gegužės 23 d. pervedė 1200 JAV dolerių (3 t. 47 b. l., pagal Lietuvos banko oficialų tos dienos valiutų kursą tai būtų 3207,24 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Dėl to nuosprendis pakeistinas minėtomis sumomis sumažinant nukentėjusiesiems A. B. ir A. M. priteistų ieškinių dydžius (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu (darbo, tarnybos, samdos ir kt.) naudoja transporto priemonę, mechanizmą ar kitą šaltinį (pvz. vairuotojas) nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas neturtinę žalą priteisiant ne iš nuteistojo V. M., o iš automobilio „DAF 95 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko – SIA „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 29 b. l., 2 t. 134 b. l.) ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais remdamasis V. M. prašė dar labiau sumažinti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius, nebeaptariami.

Teisėjų kolegija sutinka, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusį asmenį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas civilinių ieškinių klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino minėtas aplinkybes, taip pat teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad bylos duomenys liudija, jog draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jai priklausančią žalos dalį pažada atlyginti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (3 t. 45 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo A. B. (žuvusiojo tėvui), A. B. (sūnui, gim. (duomenys neskelbtini)), J. I. B., A. M., J. J. M., S. J. M., priteisti iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)).

Sumažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 16 555, 09 Lt (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių litų devynių centų).

Sumažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 23 339,96 Lt (dvidešimt trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt devynių litų devyniasdešimt šešių centų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.