Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme būtas laikas nuo 2010-08-20 iki 2010-08-22.

Pripažinta nukentėjusiesiems A. V. M., J. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. I. B., A. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisė į civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo, tame tarpe, ir netekus maitintojo, patenkinimą, o ieškinių dydžio klausimai perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteista iš V. M. neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiesiems: A. B. (žuvusiojo tėvui) 20 000 litų, A. M. 30 000 litų, J. I. B. 30 000 litų, J. J. M. 35 000 litų, S. J. M. 35 000 litų, A. B. (sūnui, gim. (duomenys neskelbtini)) 35 000 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad 2010-08-20, apie 15 val., (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, automagistralės (duomenys neskelbtini) 163-ame kilometre, vairuodamas vilkiką „DAF 95 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe “KRONE SDP 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pirma eismo juosta (duomenys neskelbtini) kryptimi, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, nukreipęs dėmesį nuo kelio, siekė ranka paimti raciją bei suko vilkiką į šalikelę, siekdamas nuvažiuoti ir sustoti nuo kelio važiuojamosios dalies į ne specialiai tam įrengtą vietą, kur pervažiavęs dešinėje važiuojamosios dalies esančią ištisinę baltą liniją, dėl neatsargumo atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 21 p. (Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų), 23 p. (Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose), 28 p. (Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui), 106 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.), 179.2. p. (Keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, draudžiama sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles), ir dėl to kilusio eismo įvykio metu žuvo R. B. ir J. M..

Teismo posėdyje nuteistojo V. M. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – priteisti nukentėjusiesiems žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės pagal draudimo sutartyje numatytas sąlygas, o likusią dalį priteisti iš nuteistojo V. M..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, V. M. pripažino kaltu vairuojant kelių transporto priemonę pažeidus kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo R. B. ir J. M., ir jo padarytą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos bei paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. I. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. M. 50 000 eurų jo šeimai padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui A. B. – ir dėl maitintojo netekties (1 t. 118 b. l.), nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. M. 50 000 eurų jos šeimai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, o nepilnamečiams sūnums – J. J. M. ir S. J. M. – dėl maitintojo netekties (1 t. 150 b. l.), nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. I. B. nurodė reiškianti 50 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t. 176-177 b. l.). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. I. B. savo ieškinį sumažino ir prašė priteisti iš V. M. 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 t. 58 b. l.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo nuteistasis V. M. prašo sumažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos neturtinės žalos dydžius.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji A. I. B. (žuvusiojo R. B. tėvas), A. B. (žuvusiojo R. B. sūnus, gim. (duomenys neskelbtini)), J. I. B. (žuvusiojo R. B. žmona), A. V. M. (žuvusiojo J. M. žmona), J. J. M. (žuvusiojo J. M. sūnus), S. J. M. (žuvusiojo J. M. sūnus) dėl neatsargių nusikalstamų nuteistojo V. M. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir stresą.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, atsižvelgė į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus (į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, nuteistojo V. M. kaltės formą, jo turtinę padėtį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus), tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžių bylose dėl žmogaus gyvybės atėmimo, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiesiems mažesnes sumas nei pastarieji prašė teismo. Pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per dideli.

Nors nuteistojo V. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl žuvusiųjų R. B. ir J. M. veiksmų, kuriais jie pažeidė Kelių eismo taisyklių 179.2. punkto reikalavimus, nes jie stovėjo neleistinoje vietoje ir laukė atvykstant taksi automobilio neišlipę iš savo automobilio, t. y. elgėsi neatsargiai, ir nepagrįstai šios aplinkybės nevertino kaip neturtinės žalos dydį mažinančios aplinkybės, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių šį V. M. skundo argumentą, kad eismo įvykis įvyko ir dėl nukentėjusiųjų kaltės, nes jie pažeidė Kelių eismo taisyklių 179.2. punkto reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusieji buvo sustoję automagistralėje dėl objektyvių priežasčių – automobilio gedimo ir buvo įjungę avarinę šviesos signalizaciją, t. y. buvo privestinai sustoję draudžiamoje vietoje ir ėmęsi tinkamų atsargumo priemonių (KET 97.1 punktas), todėl nustatant neturtinės žalos dydį vertinti jų elgesio kaip neatsargaus bei turinčio įtakos neturtinės žalos padidėjimui nėra teisinio pagrindo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos – neatsargaus vairavimo ir atsiradusių padarinių – dviejų asmenų mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančius nukentėjusiesiems priteistinus neturtinės žalos dydžius, nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, patvirtinančius apelianto skunde nurodytas aplinkybes, kad jis iki teisiamojo posėdžio, t. y. 2013-03-22 nukentėjusiajam A. I. B. pervedė 700 latų (pagal Lietuvos banko oficialų tos dienos valiutų kursą tai būtų 3444,91 Lt) neturtinei žalai atlyginti (3 t. 42, 43, 44 b. l.), o nukentėjusiajai A. V. M. 2012-05-02 pervedė 1000 eurų (3 t. 46 b. l., pagal Lietuvos banko oficialų tos dienos valiutų kursą tai būtų 3452,80 Lt), 2013-05-23 pervedė 1200 JAV dolerių (3 t. 47 b. l., pagal Lietuvos banko oficialų tos dienos valiutų kursą tai būtų 3207,24 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas minėtomis sumomis sumažinant nukentėjusiesiems A. I. B. ir A. V. M. priteistų ieškinių dydžius (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju materialiai atsakingas už padarytos žalos atlyginimą yra ne nuteistasis V. M.. Atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės), įstatymas numato šaltinio valdytoją. Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu (darbo, tarnybos, samdos ir kt.) naudoja transporto priemonę, mechanizmą ar kitą šaltinį (pvz. vairuotojas) nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Kaip matyti iš bylos duomenų, automobilio „DAF 95 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas V. M. sukėlė byloje nagrinėjamą eismo įvykį, savininkas yra SIA „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 29 b. l., 2 t. 134 b. l.). Byloje nustatyta, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ kaip transporto priemonės – automobilio „DAF 95 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs sudarydamas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiui nuo 2010-06-15 iki 2010-09-15 (4 t. 111, 112 b. l.). Kadangi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra atsakinga ne tik SIA „(duomenys neskelbtini)“, t. y. už žalą padariusį asmenį materialiai atsakingas asmuo, kurio atsakomybė kildinama iš delikto padarymo, bet ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina, kad nors civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Antai pagal Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.37 straipsnio 6 dalį iš draudimo sutarčių atsirandantiems teisiniams santykiams taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Kadangi bylos duomenimis SIA „(duomenys neskelbtini)“ savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo apdraudusi draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios verslo vieta yra (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje, nustatant draudimo išmokos dėl neturtinės žalos dydį, turi būti taikomos (duomenys neskelbtini) Respublikos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos bei vadovaujamasi tarp SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta draudimo sutartimi.

Pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos Antžeminių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, kuris civiline teisine atsakomybe apdraudė padariusį žalą transporto priemonės valdytoją, neviršydamas nustatyto draudiko atsakomybės limito atlygina už padarytą asmeniui žalą iki 5 000 000 eurų latais pagal (duomenys neskelbtini) Banko nustatytą valiutos keitimo kursą nutarimo dėl draudimo išmokos priėmimo dieną, nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus. Taigi draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, sudariusi su SIA „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „DAF 95 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui neturtinę žalą, neviršijančią 5 000 000 eurų latais sumos. Byloje esančiame SIA „(duomenys neskelbtini)“ išduotame privalomojo transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės draudimo polise (4 t. 111, 112 b. l.) nėra aptartų kitokių sąlygų dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam trečiajam asmeniui eismo įvykio atveju.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas civilinių ieškinių klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino minėtas aplinkybes, taip pat teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad bylos duomenys liudija, jog draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jai priklausančią žalos dalį pažada atlyginti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (3 t. 45 b. l.), tačiau, nustatęs nukentėjusiesiems ir civiliams ieškovams priteistinus neturtinės žalos dydžius, nepagrįstai nenustatė draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareigos atlyginti priteistą neturtinę žalą. Kadangi nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo suma neviršija (duomenys neskelbtini) Respublikos Antžeminių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareigos apimties, draudimo bendrovė turi atlyginti visą nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas neturtinę žalą priteisiant ne iš nuteistojo V. M., o iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, o apeliacinio skundo argumentai, kuriais remdamasis V. M. prašo dar labiau sumažinti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius, nebeaptariami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendį pakeisti:

Civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo A. I. B. (žuvusiojo tėvui), A. R. B. (sūnui, gim. (duomenys neskelbtini)), J. I. B., A. V. M., J. J. M., S. J. M., priteisti iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)).

Sumažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. I. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 16 555, 09 Lt (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių litų devynių centų (4794, 69 EUR)).

Sumažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 23 339,96 Lt (dvidešimt trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt devynių litų devyniasdešimt šešių centų (6759,72 EUR)).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.